Rugsėjį aštuntoko tvarkaraštyje atsiranda dalykas, kurio jame dar nebuvo. Iki šiol gamtos mokslai buvo apie tai, ką galima pamatyti ir paliesti, o dabar per pirmas pamokas kalbama apie branduolį, elektronus ir dalelių krūvius. Tėvai dažniausiai prisimena chemiją kaip formules, kurias reikėjo išmokti atmintinai, todėl klausimo „ar tau viskas aišku“ atrodo pakanka. Lapkritį paaiškėja, kad nepakako.
Šis tekstas yra apie tai, kaip aštuntos klasės chemijos metai atrodo iš vidaus: nuo ko jie prasideda, kiek laiko skiriama kiekvienai temai, kurioje vietoje mokiniai nustoja suprasti ir kaip atskirti chemijos spragą nuo matematikos spragos. Skaičiai čia paimti ne iš nuojautos: jie iš Chemijos bendrosios programos ir iš Nacionalinės švietimo agentūros parengto aštuntos klasės ilgalaikio plano pavyzdžio, kuriuo mokytojai remiasi planuodami metus.
Kada chemija prasideda ir kodėl ne visiems vienu metu
Pirmas dalykas, kuris nustebina daugelį tėvų: chemija ne visose mokyklose prasideda tais pačiais metais. Chemijos bendrojoje programoje parašyta, kad chemijos pradmenų mokiniai įgyja dar pradinėje mokykloje, penktoje ir šeštoje klasėje mokosi integraliai per dalyko „Gamtos mokslai“ pamokas, o septintoje ir aštuntoje klasėje mokyklos bendruomenė gali pasirinkti: arba tęsti integralų gamtamokslinį ugdymą, arba atskirai mokyti biologijos, chemijos ir fizikos. Devintoje ir dešimtoje klasėje chemijos jau mokomasi kaip atskiro dalyko, o trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėje ji tampa pasirenkamuoju dalyku.
Praktinė to pasekmė paprasta. Du to paties amžiaus vaikai tame pačiame mieste chemijos kaip atskiro dalyko gali pradėti mokytis skirtingais metais, ir tai priklauso ne nuo jų gebėjimų, o nuo to, kaip susitarė mokykla. Kad ir kaip būtų, aštunta klasė yra įprasta pradžia: būtent aštuntai klasei agentūra rengia atskirą chemijos ilgalaikio plano pavyzdį, o leidyklos leidžia aštuntos klasės chemijos vadovėlius. Jei nesate tikri, kaip yra jūsų vaiko mokykloje, šį klausimą verta užduoti klasės vadovui pirmą rugsėjo savaitę, o ne gruodį.
Kaip aštuntos klasės chemija atrodo skaičiais
Ilgalaikio plano pavyzdyje nurodyta, kad chemijai skiriamos 2 pamokos per savaitę — 72 pamokos per 36 ugdymo savaites, iš kurių privalomam turiniui perteikti rekomenduojama palikti ne mažiau kaip 50. Pačiame plane privaloma dalis išskaidyta į 52 valandas, o likusias mokytojas paskirsto savo nuožiūra, atsižvelgdamas į klasę. Tai reiškia, kad plano skaičiai yra rekomendacija, o ne prievolė, ir kiekvienas mokytojas juos šiek tiek koreguoja.
Turinys skirstomas į dvi sritis. Pirmoji, „Medžiagos sandara“, užima apie 28 valandas ir apima atomo sandarą, periodinį dėsnį, chemines formules bei cheminius ryšius. Antroji, „Cheminiai virsmai“, užima apie 24 valandas ir yra beveik vien apie chemines reakcijas bei jų energiją. Mokslo metai iš tikrųjų susideda iš dviejų dalių: pirmiausia mokoma, iš ko medžiagos sudarytos, paskui — kas su jomis vyksta.
Dvi pamokos per savaitę atrodo nedaug, kol nepažiūri, kiek plane skiriama vienai temai. Cheminės lygties lyginimui numatytos lygiai dvi valandos. Oksidacijai ir redukcijai — taip pat dvi. Skaičiavimams pagal reakcijos lygtį — dvi. Vadinasi, dėl ligos praleista savaitė nėra tiesiog dvi pamokos: tai gali būti visa tema, o visos vėlesnės temos remsis tuo, ko toje savaitėje nebuvo. Chemijoje viena spraga labai greitai užtraukia kitą, nes kiekviena tema remiasi ankstesne, ir apie mokymosi spragas apskritai esame rašę atskirai.
Pirmasis atsiskaitymas ateina anksčiau, nei tikimasi
Plane po kiekvienos temos numatyta viena kartojimo ir įtvirtinimo pamoka bei viena žinių patikrinimo pamoka. Pirmoji tema, atomo sandara, kartu su kartojimu ir patikrinimu užima 7 valandas. Turint dvi pamokas per savaitę, tai maždaug ketvirta rugsėjo savaitė arba spalio pradžia — priklausomai nuo to, kaip mokytojas paskirstė laiką ir kiek pamokų neįvyko.
Tai svarbu dėl vienos priežasties. Įprastas tėvų planas yra „pažiūrėsim, kaip seksis pirmą mėnesį“, o chemijoje pirmas mėnesis jau baigiasi pažymiu. Ir tas pažymys yra už temą, kuri visiems metams yra pamatinė: protonai, neutronai, elektronai, cheminis elementas, santykinė atominė masė. Jei ji suprasta paviršutiniškai, sunkumai neišnyks — jie tiesiog persikels į kitą temą su nauju pavadinimu. Kaip mokykloje išvedamas galutinis įvertinimas ir kiek sveria kiekvienas atskiras pažymys, aiškinome tekste apie pusmečio pažymio išvedimą.
Kodėl chemija sunkesnė, nei atrodo iš temų sąrašo
Pats temų sąrašas neatrodo sudėtingas. Sunkumas kyla ne iš temų kiekio, o iš to, kiek skirtingų mąstymo lygmenų reikia laikyti galvoje vienu metu. Škotų chemijos didaktikos tyrėjas Alexas Johnstone'as dar 1982 metais trumpame straipsnyje pastebėjo, kad chemikai savo dalyką mato mažiausiai trimis lygmenimis ir laisvai šokinėja nuo vieno prie kito, atlikdami savotišką minties gimnastiką. Vėlesniuose darbuose jis tuos lygmenis pavaizdavo trikampiu, kurio viršūnės yra tai, ką galima pamatyti, tai, ką daro plika akimi nematomos dalelės, ir tai, kaip visa tai užrašoma simboliais.
Esmė ta, kad mokytojas mato visus tris lygmenis vienu metu, o pradedantysis — ne. Aštuntos klasės programoje tie trys lygmenys susitinka vienoje temoje ir dažnai vienoje pamokoje. Mokinys turi atpažinti stebimos reakcijos požymius: spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, šilumos ar šviesos atsiradimą. Tada jis turi paaiškinti, kad reakcijos vyksta susiduriant dalelėms, kai vieni ryšiai nutraukiami ir susidaro nauji. Ir galiausiai jis turi visa tai užrašyti lygtimi ir ją išlyginti. Trys skirtingi pasauliai vienoje pamokoje, o mokiniui — keturiolika metų.
Todėl atsakymas į klausimą „kodėl jis stengiasi, bet nesupranta“ dažnai yra ne „nemoka“ ir ne „netingi“. Vaikas moka atskirai kiekvieną gabalą, bet dar nemoka tarp jų judėti. Panašus lūžis vyksta ir kitame gamtos moksle — apie tai, kas pasikeičia mokantis fizikos septintoje klasėje, rašėme atskirai, ir priežastis ten labai panaši.
Šešios valandos, ant kurių laikosi visi metai
Jei iš viso plano reikėtų išskirti vieną vietą, kurioje tyliai nusprendžiama, kaip praeis metai, tai būtų cheminių formulių tema. Jai skiriamos 6 valandos: dvi vieninių ir sudėtinių medžiagų formulėms, dvi santykinėms molekulinėms masėms ir elemento masės daliai junginyje, viena kartojimui ir viena patikrinimui. Po to formulių kalba jau naudojama kaip savaime suprantama — ir cheminių ryšių temoje, ir visoje „Cheminių virsmų“ srityje, o tai dar apie 34 valandos.
Šešios valandos naujai kalbai yra mažai. O ta kalba nėra intuityvi. Užraše 2H₂O yra du dvejetai, ir jie reiškia visiškai skirtingus dalykus: priekyje esantis koeficientas daugina visą molekulę, o mažasis indeksas prie vandenilio priklauso tik jam. Mokinys, kuriam šie du dvejetai susilieja į vieną, visus metus lygins lygtis neteisingai, nors temą „iš tikrųjų mokės“. Tą patį mėnesį atsiranda dar trys skirtingi tos pačios molekulės užrašymo būdai — Luiso taškinės elektroninės, struktūrinės ir molekulinės formulės, — ir nė vienas iš jų nėra klaidingas, tiesiog kiekvienas rodo skirtingą dalyką.
Iš to plaukia labai paprastas namų patikrinimas, kuriam nereikia mokėti chemijos. Paprašykite vaiko paaiškinti, kuo skiriasi du dvejetai užraše 2H₂O. Jei atsakymas ateina per kelias sekundes ir yra aiškus, formulių kalba stovi tvirtai. Jei vaikas pradeda ieškoti atsakymo sąsiuvinyje, spraga jau yra, ir ją dar labai lengva užtaisyti.
Cheminiai ryšiai: dešimt valandų apie tai, ko neįmanoma pamatyti
Didžiausia „Medžiagos sandaros“ srities tema yra cheminiai ryšiai — plane jai skirta 10 valandų, daugiau nei bet kuriai kitai tos srities temai. Per jas mokomasi, kad joninis ryšys yra trauka tarp teigiamą ir neigiamą krūvį turinčių jonų, o kovalentiniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų. Mokomasi apibūdinti valentingumą ir pagal elementų elektrinių neigiamumų skirtumą nustatyti, kokio tipo ryšys susidarė.
Čia baigiasi viskas, ką galima patikrinti akimis. Ankstesnėse klasėse net ir sunkias temas buvo galima susieti su patirtimi: matavimo vienetus su liniuote, procentus su nuolaida parduotuvėje. Elektronų porų nėra su kuo susieti. Todėl daliai mokinių būtent šioje temoje nustoja veikti įprastas metodas „perskaityti ir įsiminti“ — įsiminti galima žodžius, bet ne vaizdą, kurio galvoje nėra. Padeda tai, kas verčia vaizdą sukurti: modeliai, piešiniai ant popieriaus, aiškinimas garsiai kitam žmogui. Plane tai numatyta tiesiogiai, nes viena iš siūlomų veiklų yra modeliuoti atomų sandarą iš plastilino ar putplasčio rutuliukų.
Kur iš tikrųjų prasideda blogi pažymiai
Cheminės reakcijos yra didžiausia viso plano tema — 19 valandų iš 52, tai yra daugiau nei trečdalis privalomo turinio. Viduje ji suskaidyta į nedideles, bet vieną ant kitos sudėtas dalis: reakcijų lygtys, reakcijų požymiai, cheminės lygties lyginimas, oksidacija ir redukcija, oksidacijos-redukcijos lygčių lyginimas elektronų balanso būdu, reakcijų tipai, reakcijos greičio tyrimas, skaičiavimai pagal reakcijos lygtį ir medžiagos masės dalies apskaičiavimas.
Svarbiausia šioje virtinėje yra tvarka. Lygties lyginimas remiasi masės tvermės dėsniu — vykstant reakcijai atomų skaičius nepakinta, todėl abiejose lygties pusėse jų turi būti vienodai. Visi vėlesni skaičiavimai remiasi teisingai išlyginta lygtimi: masė skaičiuojama naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta lygtimi ir proporcija. Vadinasi, mokinys, kuris spalį neišmoko lyginti lygčių, vasarį negalės išspręsti nė vieno uždavinio — ne todėl, kad nesupranta uždavinio, o todėl, kad jo pradinė lygtis neteisinga. Tai klasikinis atvejis, kai vaikas moka, bet gauna blogus pažymius.
Antra tylioji priežastis: chemijos uždaviniai griūva ties matematika
Aštuntos klasės chemijoje yra nemažai skaičiavimų, ir jiems reikia labai konkrečios matematikos. Programoje tiesiogiai parašyta, kad, naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis ir užrašyta reakcijos lygtimi, taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Atskirai mokomasi apskaičiuoti medžiagos masės dalį mišinyje ar tirpale — ir procentais, ir vieneto dalimis. Dar anksčiau, pačioje pirmoje temoje, mokomasi taikyti reikšminių skaitmenų nustatymo taisykles.
Iš viso to seka paprasta išvada: aštuntos klasės chemijos uždaviniui išspręsti reikia mokėti proporciją, procentus, dešimtaines trupmenas ir apvalinimą. Visa tai yra matematikos programos dalis, ir jei ten yra spraga, ji chemijoje pasirodys anksčiau nei matematikos pamokoje — nes chemijos uždavinyje tie veiksmai atliekami be jokių užuominų. Dėl to nemaža dalis „chemijos nesėkmių“ iš tikrųjų yra matematikos nesėkmės su kitu pavadinimu. Kaip skaičiuojami procentai ir kaip apskritai atrodo matematika aštuntoje klasėje, esame aprašę atskirai, o matematikos spragoms nustatyti yra atskiras tekstas su konkrečiais patikrinimais.
Kaip atskirti chemijos spragą nuo matematikos spragos
Skirtumą galima nustatyti per dešimt minučių prie stalo, ir tam nereikia išmanyti chemijos. Paimkite bet kurį uždavinį, kuriame duota reakcijos lygtis ir prašoma apskaičiuoti masę, ir patikrinkite tris dalykus iš eilės.
- Jei vaikas negali pasakyti, kas per reakciją fiziškai vyksta, spraga yra ties ryšiu tarp matomo reiškinio ir dalelių — trūksta vaizdo, o ne skaičiavimo.
- Jei jis paaiškina reakciją, bet lygtis išlyginta neteisingai, spraga yra chemijos — konkrečiai formulių ir lygčių lyginimo temose.
- Jei lygtis teisinga, o užstringama ties klausimu „kiek gramų“, spraga yra matematikos: proporcijos, procentų arba veiksmų su trupmenomis.
Trys skirtingos spragos taisomos trimis skirtingais būdais, ir būtent todėl bendras pasakymas „reikia daugiau mokytis chemijos“ dažnai neduoda nieko. Pusę metų kartoti tai, kas ir taip suprasta, yra brangus būdas nepadėti.
Ką galima padaryti namuose
Tėvų vaidmuo čia nėra „sėsti ir kartu mokytis chemijos“. Tėvams pakanka kelių dalykų, kurie nereikalauja dalyko žinių. Pirmas: reguliariai prašyti paaiškinti garsiai. Chemija yra dalykas, kurį galima atpasakoti neteisingai ir to nepastebėti, kol neišgirsti savo paties sakinio. Antras: pasirūpinti, kad periodinė cheminių elementų lentelė būtų po ranka ir kad vaikas mokėtų ja naudotis — programoje tiesiogiai numatyta, kad, remiantis periodine sistema, nustatomas protonų, neutronų ir elektronų skaičius, tad lentelė yra ne dekoracija, o darbo įrankis.
Trečias dalykas — sąsiuvinis. Chemijos užrašai nedovanoja netvarkingumo: indeksas, parašytas per aukštai, tampa koeficientu, o praleistas krūvio ženklas paverčia joną atomu. Tai ta pati problema, apie kurią rašėme kalbėdami apie matematikos sprendimo užrašymą, tik chemijoje ji pasirodo dar anksčiau. Ketvirtas: pasižymėti, kada mokykloje vyksta kartojimo pamoka. Plane prieš kiekvieną atsiskaitymą numatyta bent viena, ir tai geriausias momentas užduoti klausimus, nes po jos jau rašomas pažymys. Kaip pasiruošti pačiam atsiskaitymui, aprašėme tekste apie kontrolinius darbus mokykloje.
Kada verta ieškoti korepetitoriaus ir ko konkrečiai prašyti
Chemijoje pagalbos dažnai prireikia anksčiau, nei tėvai tikisi, ir taip yra dėl to, kaip glaudžiai temos susijusios: atsiliekama ne nuo vienos temos, o nuo kalbos, kuria dėstomos visos kitos. Praktinis požymis, kad laikas kreiptis, yra ne prastas pažymys, o tai, kad vaikas nebegali paaiškinti savo paties sprendimo. Pirmiausia verta pasitikrinti, ką siūlo mokykla, nes nemokama mokymosi pagalba mokyklose dažnai yra, bet lieka nepanaudota.
Jei jos nepakanka, prašymą korepetitoriui verta suformuluoti tiksliai, o ne prašyti „paaiškinti chemiją“. Veikia maždaug toks susitarimas: viena pamoka indekso ir koeficiento skirtumui bei formulių skaitymui, viena ar dvi pamokos lygčių lyginimui garsiai aiškinant kiekvieną žingsnį, ir tik tada skaičiavimai pagal lygtį. Toks planas atitinka tikrąją temų eilę programoje, todėl vaikas grįžta į pamoką ne su bendru įspūdžiu, o su konkrečiai užtaisyta spraga. Chemijos korepetitorių galima pasirinkti pagal klasę ir temą, o jei paaiškėja, kad tikroji spraga yra skaičiavimuose, tuo pačiu principu ieškoma matematikos korepetitoriaus. Ką verta paklausti per pirmą pokalbį, surašėme tekste ko klausti korepetitoriaus, o kaip atrodo pirma pamoka — atskirai. Aštuntokams dažnai patogiau mokytis internetu, nes chemijos pagalbos dažniausiai reikia trumpai ir dažnai, o ne retai ir ilgai.
Kas laukia toliau, iki pat egzamino
Aštunta klasė yra pamatas, ant kurio stovi devinta ir dešimta, o trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėje chemija tampa pasirenkamuoju dalyku. Tai reiškia, kad aštuntos klasės metai tyliai nusprendžia daugiau, nei atrodo: mokinys, kuriam chemija liko neaiški, tiesiog jos nebesirinks, o kartu susiaurės ir studijų krypčių ratas, kuriose chemijos brandos egzamino įvertinimas įskaitomas į konkursinį balą. Todėl aštuntos klasės spraga yra ne tik šių metų pažymys, bet ir trečios gimnazijos klasės pasirinkimų sąrašo ilgis. Ką apima chemijos valstybinis brandos egzaminas, aprašėme atskirai.
Trumpai svarbiausia
Chemija aštuntoje klasėje sunki ne dėl temų kiekio, o dėl to, kad per vienerius metus reikia išmokti mąstyti trimis lygmenimis iš karto ir dar išmokti naują užrašymo kalbą, kuriai ilgalaikio plano pavyzdyje skiriamos 6 valandos iš 52. Pirmasis atsiskaitymas ateina maždaug ketvirtą rugsėjo savaitę, didžiausia metų tema yra cheminės reakcijos, o dalis nesėkmių tose reakcijose iš tikrųjų yra proporcijų ir procentų spraga.
Tėvams iš to seka trys konkretūs veiksmai: rugsėjį pasitikslinti, ar mokykloje chemija dėstoma atskirai, spalį patikrinti, ar vaikas per kelias sekundes paaiškina dviejų dvejetų skirtumą užraše 2H₂O, ir, jei kyla sunkumų, aiškiai įvardyti temą, o ne dalyką. Chemijos spragos taisomos greitai, kol jos yra vienos temos dydžio, ir labai lėtai, kai jų susikaupia ištisas pusmetis. Bendras korepetitorių sąrašas ir kainos padeda apsispręsti, kiek pagalbos iš tikrųjų reikia.
