Dovydas Ž.

Tai individuali, 60min trukmės pamoka, kurios metu patikrinamas vaiko anglų kalbos žinių lygis (žodynas, skaitymas, rašymas, interpretavimas). Pamoka skirta pradinukų tėvams, norintiems tiksliai sužinoti kokia sitaucija su anglų kalba. Pagnrinde tikrinamas anglų kalbos lygis pagal stipresnių mokyklų, organizuojančių konkursus į 5 klasę lygį. Taip pat tikrinimas gali būti specifiškai orientuotas į egzaminą norint į stoti į Vilniaus jėzuitų gimnaziją, Kauno jėzuitų gimnaziją, LSMU gimnazijos 5 klasę ir panašias mokyklas.

Kodėl verta pasitikrinti

Dauguma pradinukų turi itin silpną anglų kalbos lygį, nes mokyklose mokinantys mokytojai da-niausiai orientuojasi į silpniausius vaikus klasėje ir tie, kas norėtų ne tik vidutinio, o net ir aukštesnio lygio - lieka už borto. Taip pat ši diagnostika yra naudigna tiems vaikams, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių galėjo nelankyti mokyklos ir dabar bando grįžti ir susitvarkyti anglų kalbos žinias, kad būtų stiprus pagrindas keliauti į tolimesnes, vyresnes klases.

Rezultatas

Po diagnostinės pamokos mokytojas duoda aiškias rekomendacijas ir aiškias gaires ką ir kai preikėtų daryti toliau. Dažnu atveju tėvai gali paprašyti, kad būtų parašomas artimiausias planas ką ir kaip reikia mokyti vaiką, kad pasiekti norimą/pageidautiną lygį.

Pirminė diagnostinė pamoka (lietuvių kalba, 4 kl.)

Ją veda mokytojas, gerai pažįstantis 4 kl. programą ir gretimų klasių (3–5 kl.) reikalavimus. Diagnostika gali vykti gyvai arba nuotoliniu būdu. Užduotis parenka ir pateikia mokytojas, atsižvelgdamas į tai, ko siekia vaikas papildomomis pamokomis. Tikslai gali būti įvairūs: sustiprinti esamas lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius, pasirengti atrankoms į 5 klasę (pvz., Vilniaus ar Kauno jėzuitų gimnazijas), pasiruošti 4 kl. standartizuotiems (diagnostiniams) skaitymo ir rašymo patikrinimams ar konkursams (diktantams, rašinių varžytuvėms).

Ką tikriname diagnostikos metu

• Skaitymo suvokimą (įvairių tipų tekstai, klausimai pagal tekstą, informacijos paieška ir pagrindimas).
• Kalbos vartojimą: rašybą ir skyrybą (dažniausios 4 kl. klaidos), gramatikos pagrindus, žodyno turtumą.
• Rašytinę raišką: sakinį ir pastraipą, trumpo teksto kūrimą pagal užduotą temą ar paveikslą, struktūrą, rišlumą.
• Klausymo suvokimą ir žodinio pasisakymo gebėjimus (pagal galimybes).
• Vaiko mokymosi nusiteikimą, darbo tempą, taikomas strategijas (kaip pažymi svarbiausią informaciją, kaip tikrinasi ir taisosi klaidas, kaip planuoja rašinį).

Išvados ir planas

Po diagnostikos mokytojas pateikia aiškias išvadas: ką vaikas moka užtikrintai, kur dažniausiai klysta ir kaip kryptingai toliau mokytis. Sudaromas individualus planas: ką ir kokia seka stiprinti (skaitymo strategijas, taisyklingą rašybą, skyrybą, rašinio struktūrą), kiek ir kokių pratimų reikės, koks namų skaitymo planas tiktų. Galima tęsti mokymąsi pas tą patį mokytoją arba rekomenduojamas kitas specialistas / kursas pagal sudarytą planą.

Tėvų įsitraukimas

Tėvų įsitraukimas. Į pamoką kviečiame kartu atvykti vieną arba abu tėvus. Užsiėmimo metu vaikas jausis drąsiau, tėvai matys kaip vyksta dabar ir ar tokie darbo principai yra priimtini, galės pakomentuoti kaip jaučiasi vaikas iš karto tuo momentu. Po užsiėmimo jie gali užduoti klausimus apie mokymosi turinį, tinkamas mokyklas/atrankas, vaiko savijautą mokantis, kaip namuose padėti vaikui skaityti, rašyti ir taisyti klaidas.

Kodėl tai naudinga

Kodėl tai naudinga? Dažnai pradinėse klasėse pažymiai nerašomi ir vaiko progresas apibūdinamas žodžiais, todėl tėvams sunku matyti realų lygį ir spėti, ar vaikas pasiruošęs rimtesnėms atrankoms ar patikrinimams. Diagnostinė pamoka suteikia aiškų „čia ir dabar“ vaizdą be miglotų formuluočių: konkretūs pavyzdžiai iš vaiko darbo, tipinių klaidų žemėlapis, prioritetai 4–8 savaitėms ir numatomi pasiekimų žymenys. Tai ypač aktualu, kai artėja atrankos į 5 klasę ar planuojama keisti mokyklą — tuomet aišku, kur verta taikytis ir kokie žingsniai būtų vaikui naudingiausi.

Rezultatas

Rezultatas — tėvai ir vaikas gauna suprantamą, praktišką veiksmų planą: ką daryti, kaip treniruotis (skaitymo užduotys, diktantai, trumpi rašiniai, klaidų taisymas), kokių medžiagų naudoti ir kaip objektyviai sekti pažangą.

Pirminė pamoka. Dažniausiai daro mokytojas, kuris žino tą klasę ir metais vyresnę bei metais jaunesnę klasę. Diagnostika gali vykti gyvai arba online. Pamokai užduotis parengia ir pateikia mokytojas pagal tai, ko vaikas siekia savo papildomomis pamokomis. (O siekti vaikas gali: pasisitiprinti esamą situaciją, įstoti į Vilniaus jėzuitų gimnazijos 5 kl arba Kauno jėzuitų gimnazijos 5 kl, arba pasiruošti matematikos olimpiadoms.

Kas tikrinama ir kas po to

Diagnostikos metu patiktinamos dalyko žinios, vaiko psichologinis nusiteikimas mokytis bei vaiko taikomi mokymosi įgūdžiai ir metodikos. Po diagnostikos mokytojas pateikia išvadas ką ir kaip toliau reikėtų mokytis. Sudaromas planas mokytis arba pas tą patį mokytoją toliau, arba mokytojas parekomenduoja kur ir pas kokį mokytoją galima būtų toliau mokytis pagal sudarytą pirminį planą ir rekomendacijas.

Tėvai pamokoje

Pamokoje kviečiami ir gali dalyvauti vienas iš tėvelių arba abu tėveliai. Po pamokos galima užduoti klausimus, susijusius su mokomu dalyku, galimomis mokyklomis kurios vaikui tiktų lankyti, galima užduoti kitus klausimus susijusius su vaiko mokslais, gerbūviu, bei psichologine savijauta mokymosi proceso metu.

Kodėl tėvai renkasi diagnostiką

Diagnostinė pamoka taip pat naudinga tais atvejais, kai tėvai nori sužinoti ką realiai moka jų vaikas, o ne tai - kas deklaruojama švietimo programos ar dieninės mokyklos. Tėvai dažnai būna pasimetę, nes pradinėse mokyklose nėra rašomi pažymiai, bet vaiko progresas tiesiog nusakomas žodžiais, kas visada yra labai aptaku. Tai yra teigiamas dalykas, nes saugoma vaiko psichika ir nenumušamas noras, bet šalutinių efektų yra gerokai daugiau: mokykla arba mokinantis mokytojas už tokio aptakaus aprašymo gali slėpti savo nekompetensiją ir strūktūros ir kokybės pamokose trūkumą. Tėvams tai irgi labai apsunkina supratimą koks yra tas realus vaiko lygis, o kai jis iš teisų suprantamas, dažnai būna labai vėlu (pvz mėnuo likęs iki egzamino į stipresnę mokyklą). Vaikas, kuriam nėra rašomi pažymiai yra tas pats kaip suaugęs, kuris kiekvieną mėnesį spėlioja, koks bus jo atlyginimas, nes visada jis yra neaiškus ir miglotas. Su tokiomis ar panašiomis situacijomis susidūrę tėvai dažniausiai ir ima diagnostines pamokas ir bando suprasti kur jų vaikas yra šiuo metu ir ko reikėtų, norint pasiekti vienus ar kitus rezultatus. Tokia diagnostika dar naudinga ir ketinant keisti mokyklą, nes tada irgi žinai į kur maždaug žvalgytis ir kaip padaryti, kad vaikui būtų naudingiausia.

Tai individuali matematikos pamoka 5–7 klasės mokiniui, kai reikia sutvarkyti pagrindus – nesvarbu, ar spragos atsirado penktoje, ar tęsiasi jau kelerius metus. Mokytojas dirba per kelias gretimas klases, todėl gali laisvai grįžti ten, kur problema prasidėjo, ir vesti vaiką iki jo klasės lygio.

Nuo ko pradedame

Pirmoji pamoka – diagnostinė: patikrinama daugybos lentelė, veiksmai su trupmenomis ir dešimtainiais skaičiais, proporcijos ir procentai, paprastesnės lygtys, žodiniai uždaviniai. Pagal tai, kur stringa, sudaromas planas: ką tvarkome pirmiausia ir kokiu tempu.

Kaip dirbame

Užduotis parengia ir atspausdina mokytojas; vaikas gali atsinešti ir savo pratybas ar kontrolinius. Tarp pamokų – aiški, nedidelė namų darbų norma, nes be savarankiško sprendimo progresas būna lėtas. Kiekvienos pamokos pabaigoje tėvams aišku, kas jau sutvarkyta ir kas toliau.

Rezultatas

Vaikas pasiveja savo klasės programą ir įgyja tvarkingus sprendimo įpročius, ant kurių laikysis vyresnių klasių matematika. Kai lygis išsilygina, galima pereiti prie retesnių palaikomųjų pamokų ar mokytis dviese.

Tai startinė (diagnostinė) pamoka, po kurios turite ne „miglotą įspūdį“, o aiškų veiksmų planą. Pirmiausia greitai patikriname 6–7 klasės pagrindus: trupmenas (sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba ir bendri vardikliai), dalybą ir daugybą kampu, daugybos lentelę „iš atminties“, proporcijas ir procentus, paprastesnes lygtys su x, tekstinius uždavinius (greitis–kelias–laikas), brėžinius bei erdvinius kūnus (tūriai, paviršiaus plotai). Jeigu čia randame spragų — užlopome jas pirmiausia, nes be šitos bazės 8 klasės temos „nesilaiko“.

Aštuntos klasės temos

Toliau dėmesį keliame į aštuntokams sunkiausias sritis: lygtis ir nelygybes (su skliaustais, trupmenomis), lygtinių sistemų sprendimą, funkcijas ir grafikus (tiesinė funkcija, reikšmių lentelės, nuolydis), geometriją (kampų santykiai, trikampių ir keturkampių savybės, panašumas, pitagoro teorema, apskritimai ir vidiniai/išoriniai kampai), brėžinius ir tekstinius procentų/proporcijų uždavinius.

Išvados ir 4–8 savaičių planas

Po pirmo užsiėmimo pateikiame rašytines išvadas („kur dingo taškai“: pamirštas bendras vardiklis, netvarkingas brėžinys, klaidingai išskleisti skliaustai), konkretų tikslą skaičiumi (pvz., stabilus 8–9, arba pasirengimas stojamiesiems) ir 4–8 savaičių planą: ką, kokia seka ir kiek vienetų per savaitę darome, kada — bandomieji darbai, kokia namų darbų „norma“. Planą galima tęsti su tuo pačiu mokytoju arba, jei diagnostiką daręs mokytojas neturi tinkamų laikų, jus perims kitas mūsų mokytojas — turėdamas tą patį planą ir pastabas (pvz., pirma mėnesį dirbame 3 kartus per savaitę, kad greitai „pastatytume ant kojų“, vėliau pereiname prie 1–2 kartų).

Grįžtamasis ryšys ir formatas

Kiekvienos pamokos pabaigoje gaunate labai konkretų grįžtamąjį ryšį ir trumpą patikrinimą iki kito karto; vedame klaidų žurnalą, kad tos pačios klaidos nebesikartotų. Pamokos gali vykti gyvai arba online (pirmai pamokai gyvai — patogiausia). Praktinis rezultatas — sutvarkyta bazė, aiškus kelias iki sutarto skaitinio tikslo ir reali disciplina, kad aštuntos klasės matematika laikytųsi tvirtai, o, jei planuojami stojamieji, galėtume iškart kibti į sudėtingesnius uždavinius be „užlaikymų“.

Tai individuali olimpiadinio lygio matematikos pamoka aštuntokui – mokiniui, kuriam mokyklos programa seniai per lengva ir kuris nori spręsti tikrus uždavinius: olimpiadų, konkursų ir stojamųjų į stipriausias gimnazijas lygio.

Su kuo dirbame

Skaičių teorija, kombinatorika, nelygybės, geometrija su įrodymais, loginiai uždaviniai – medžiaga, kurios mokykloje beveik nebūna. Mokomasi konstruoti sprendimą nuo nulio: kelti hipotezę, ją tikrinti, užrašyti pilną pagrindimą. Tai visai kitas įgūdis nei „atpažinti uždavinio tipą“ – ir būtent jis skiria olimpiadininkus.

Kaip vyksta pamokos

Mokytojas parenka uždavinius pagal lygį ir artėjančius konkursus; sprendžiama ir ankstesnių metų olimpiadų medžiaga. Dalis uždavinių – namams, o kitoje pamokoje analizuojami sprendimai: kur idėja gera, kur pagrindimas nepilnas, kaip užrašyti taip, kad vertintojas duotų visus taškus.

Kam tai duoda daugiausiai

Motyvuotiems aštuntokams, kurie taikosi į Vilniaus licėjų ar kitas stipriausias gimnazijas ir į rimtus konkursus. Olimpiadinis lygis stojamuosiuose duoda didelę atsargą: egzamino užduotys tokiam mokiniui atrodo paprastesnės nei įpratusiam tik prie mokyklos programos.