Gabrielė K.

Tai individuali, diagnostinė matematikos pamoka 3 klasės mokiniui. Ji gali vykti gyvai arba online, bet trečiokams vis dar labai rekomenduojame gyvas pamokas – jiems dar svarbu, kad šalia būtų „gyvas žmogus“, kuris padeda susikaupti ir palaiko tempą.

Šitos pamokos tikslas – ne iš karto „pakelti pažymius“, o labai aiškiai pamatyti, kur jūsų vaikas yra dabar: ką moka, ko nemoka, kiek yra atsilikimo nuo programos ir kiek – potencialo eiti toliau. Matematikos mokytojas, kuris veda diagnostiką, gerai žino 2–4 klasės kursą ir mato visą paveikslą: kas laukia ketvirtoje klasėje, kokie reikalavimai stojant į stipresnes mokyklas, kas dažniausiai užstringa pas trečiokus.

Kodėl trečia klasė – aukso vidurys

Trečia klasė yra aukso vidurys: matematika dar nėra spėjusi labai susilpnėti, daug dalykų galima greitai „atsukti atgal“, bet jau rimtai pradeda jaustis, ar pamatai tvirti. Kuo stipresnė matematika trečioje klasėje, tuo mažiau darbo ir streso bus ketvirtoje. Vaikas, kuris trečioje klasėje išmoksta tvarkingai skaičiuoti, suprasti uždavinio sąlygą, susikaupti ir pasitikrinti savo darbą, ketvirtoje klasėje iš pamokų pats daug daugiau pasiima: jam nereikia kiekvieną kartą pradėti „nuo nulio“, jis klausosi, jungiasi į naujas temas, o ne vien tik gaudo, kas buvo praeitą savaitę.

Daugybos lentelė – svarbiausias patikrinimas

Pagrindinė trečios klasės „slenkstinė“ vieta – daugybos lentelė. Diagnostinės pamokos metu mokytojas aiškiai pasitikrina, ar ji tikrai žinoma, ar tik „labai maždaug“. Jeigu į 7×8 vaikas atsako per 1–2 sekundes – tvarkoje, lentelė „sėdi“ galvoje. Jeigu atsakymo ieško dešimt sekundžių, skaičiuoja pirštais, piešiasi taškelius ar spėlioja – vadinasi, daugybos lentelė dar neišmokta, nesvarbu, ką apie tai sako dienynas ar vadovėliai. Be tvirtos daugybos lentelės vėliau stringa visi dalykai: ilgoji daugyba, dalyba, trupmenos, procentai ir t. t.

Ką dar tikriname

Be daugybos lentelės diagnos­tikos metu tikrinami ir kiti dalykai:

• ar vaikas tvarkingai skaičiuoja sudėtį ir atimtį stulpeliu
• ar supranta žodinių uždavinių sąlygas (ne tik „gražiai perskaito“, bet ir supranta, ką reikia rasti)
• ar geba išsispręsti kelis paprastesnius veiksmus iš eilės
• ar neprapuola, kai užduotyje atsiranda „pertekline“ informacija ar keli žingsniai.

Užduotys – mokytojo parengtos

Visos užduotys parengiamos ir atspausdinamos mokytojo – vaikas sprendžia tiesiai ant lapų, brauko, taiso, piešiasi schemas. Tėvams nereikia lakstyti po knygynus ieškant pratybų, nes užduotis ir lygį parenka mokytojas pagal tai, ko siekiate: ar tiesiog sutvarkyti pamatus, ar ruoštis stojimams į stipresnę mokyklą, ar padėti vaikui nueiti iki olimpiadinio lygio.

Grįžtamasis ryšys ir du keliai toliau

Po diagnostinės pamokos mokytojas pateikia išsamų grįžtamąjį ryšį:

ką vaikas daro stipriai, kur yra mažų spragelių, o kur jau reikia nuoseklaus darbo.

Tada aptariami du galimi keliai:

Pastovios pamokos kartą per savaitę (arba dažniau, jei reikia). Tai variantas, kai norite, kad trečioje klasėje jau būtų pradėtas rimtesnis darbas: pamažu tvarkomos spragos, kartojamos temos, ruošiamasi ketvirtai klasei ir galimiems stojamiesiems. Čia labai daug naudos gauna užimti tėvai – dalį „samdomos mamos“ funkcijos perima korepetitorius.

Plano sudarymas tėvams ir vaikui, be pastovių pamokų. Kartais vaikas tik truputį atsilieka arba tiesiog trūksta tvarkos ir plano. Tokiu atveju per diagnostiką sudėliojame, ką konkrečiai ir kokia seka daryti namie: kokius sąsiuvinius ar užduotis spręsti, kaip dažnai, kaip tikrinti daugybos lentelę, kokius žaidimus ar pratybas galima naudoti. Tada trečią klasę „ramiai dirbate namie“, o didesnį „šturmą“ planuojate ketvirtoje klasėje.

Pagalba tėvams

Labai dažna situacija – tėvai sako: „Mokytoja vis kalba, kad kažkur yra spragų, bet mes nelabai suprantame nei kur, nei ką su tuo daryti.“ Trečiokams mokytojas mokykloje iš dalies yra „samdoma mama“: jis (ji) ir moko, ir guodžia, ir bendrauja. Tai labai gražu, bet užimtoms šeimoms dažnai tampa sunku dar ir namuose „traukti“ pamokas. Prie to prisideda ir konfliktai: „eik ruošti pamokų“, „kodėl vėl nepasidarei“, „kiek galima ginčytis dėl vieno pratimo“.

Papildomos pamokos padeda nuimti įtampą namuose:

• dalis „bloguko, kuris primena apie pamokas“ funkcijos pereina mokytojui
• tėvai gali likti tėvais, o ne „antra mokytoja po darbo“
• tuo pačiu tėvams paaiškiname, kaip jie gali padėti: kokius klausimus užduoti, kaip pasitikrinti, ar tikrai išmokta, kada jau geriau vaiką palikti ramybėje.

Pamokos metu mes taip pat kalbamės ir su vaiku: aiškiname, kad pagalba iš tėčio, mamos ar močiutės nėra „blogas, kitoks aiškinimas“, kurį reikia atmesti. Atvirkščiai – mokomės priimti pagalbą iš visų šaltinių, kurie ją geranoriškai siūlo, ir atsirinkti, kas veikia būtent jam/jai.

Rezultatas

Tokiu būdu 3 klasės matematikos diagnostinė pamoka tampa ne tik „vienu karteliu pasitikrinti“, bet ir startiniu tašku: suprasti, kur vaikas yra dabar, kiek realiai liko kelio iki ketvirtos klasės ir galimų stojamųjų, ir kaip tą kelią nueiti kuo ramiau – su mažiau konflikto, daugiau aiškumo ir stipresniais įgūdžiais, kurie paskui veš visą pradinės mokyklos likutį.

Pirminė diagnostinė pamoka (lietuvių kalba, 4 kl.)

Ją veda mokytojas, gerai pažįstantis 4 kl. programą ir gretimų klasių (3–5 kl.) reikalavimus. Diagnostika gali vykti gyvai arba nuotoliniu būdu. Užduotis parenka ir pateikia mokytojas, atsižvelgdamas į tai, ko siekia vaikas papildomomis pamokomis. Tikslai gali būti įvairūs: sustiprinti esamas lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius, pasirengti atrankoms į 5 klasę (pvz., Vilniaus ar Kauno jėzuitų gimnazijas), pasiruošti 4 kl. standartizuotiems (diagnostiniams) skaitymo ir rašymo patikrinimams ar konkursams (diktantams, rašinių varžytuvėms).

Ką tikriname diagnostikos metu

• Skaitymo suvokimą (įvairių tipų tekstai, klausimai pagal tekstą, informacijos paieška ir pagrindimas).
• Kalbos vartojimą: rašybą ir skyrybą (dažniausios 4 kl. klaidos), gramatikos pagrindus, žodyno turtumą.
• Rašytinę raišką: sakinį ir pastraipą, trumpo teksto kūrimą pagal užduotą temą ar paveikslą, struktūrą, rišlumą.
• Klausymo suvokimą ir žodinio pasisakymo gebėjimus (pagal galimybes).
• Vaiko mokymosi nusiteikimą, darbo tempą, taikomas strategijas (kaip pažymi svarbiausią informaciją, kaip tikrinasi ir taisosi klaidas, kaip planuoja rašinį).

Išvados ir planas

Po diagnostikos mokytojas pateikia aiškias išvadas: ką vaikas moka užtikrintai, kur dažniausiai klysta ir kaip kryptingai toliau mokytis. Sudaromas individualus planas: ką ir kokia seka stiprinti (skaitymo strategijas, taisyklingą rašybą, skyrybą, rašinio struktūrą), kiek ir kokių pratimų reikės, koks namų skaitymo planas tiktų. Galima tęsti mokymąsi pas tą patį mokytoją arba rekomenduojamas kitas specialistas / kursas pagal sudarytą planą.

Tėvų įsitraukimas

Tėvų įsitraukimas. Į pamoką kviečiame kartu atvykti vieną arba abu tėvus. Užsiėmimo metu vaikas jausis drąsiau, tėvai matys kaip vyksta dabar ir ar tokie darbo principai yra priimtini, galės pakomentuoti kaip jaučiasi vaikas iš karto tuo momentu. Po užsiėmimo jie gali užduoti klausimus apie mokymosi turinį, tinkamas mokyklas/atrankas, vaiko savijautą mokantis, kaip namuose padėti vaikui skaityti, rašyti ir taisyti klaidas.

Kodėl tai naudinga

Kodėl tai naudinga? Dažnai pradinėse klasėse pažymiai nerašomi ir vaiko progresas apibūdinamas žodžiais, todėl tėvams sunku matyti realų lygį ir spėti, ar vaikas pasiruošęs rimtesnėms atrankoms ar patikrinimams. Diagnostinė pamoka suteikia aiškų „čia ir dabar“ vaizdą be miglotų formuluočių: konkretūs pavyzdžiai iš vaiko darbo, tipinių klaidų žemėlapis, prioritetai 4–8 savaitėms ir numatomi pasiekimų žymenys. Tai ypač aktualu, kai artėja atrankos į 5 klasę ar planuojama keisti mokyklą — tuomet aišku, kur verta taikytis ir kokie žingsniai būtų vaikui naudingiausi.

Rezultatas

Rezultatas — tėvai ir vaikas gauna suprantamą, praktišką veiksmų planą: ką daryti, kaip treniruotis (skaitymo užduotys, diktantai, trumpi rašiniai, klaidų taisymas), kokių medžiagų naudoti ir kaip objektyviai sekti pažangą.

Pirminė pamoka. Dažniausiai daro mokytojas, kuris žino tą klasę ir metais vyresnę bei metais jaunesnę klasę. Diagnostika gali vykti gyvai arba online. Pamokai užduotis parengia ir pateikia mokytojas pagal tai, ko vaikas siekia savo papildomomis pamokomis. (O siekti vaikas gali: pasisitiprinti esamą situaciją, įstoti į Vilniaus jėzuitų gimnazijos 5 kl arba Kauno jėzuitų gimnazijos 5 kl, arba pasiruošti matematikos olimpiadoms.

Kas tikrinama ir kas po to

Diagnostikos metu patiktinamos dalyko žinios, vaiko psichologinis nusiteikimas mokytis bei vaiko taikomi mokymosi įgūdžiai ir metodikos. Po diagnostikos mokytojas pateikia išvadas ką ir kaip toliau reikėtų mokytis. Sudaromas planas mokytis arba pas tą patį mokytoją toliau, arba mokytojas parekomenduoja kur ir pas kokį mokytoją galima būtų toliau mokytis pagal sudarytą pirminį planą ir rekomendacijas.

Tėvai pamokoje

Pamokoje kviečiami ir gali dalyvauti vienas iš tėvelių arba abu tėveliai. Po pamokos galima užduoti klausimus, susijusius su mokomu dalyku, galimomis mokyklomis kurios vaikui tiktų lankyti, galima užduoti kitus klausimus susijusius su vaiko mokslais, gerbūviu, bei psichologine savijauta mokymosi proceso metu.

Kodėl tėvai renkasi diagnostiką

Diagnostinė pamoka taip pat naudinga tais atvejais, kai tėvai nori sužinoti ką realiai moka jų vaikas, o ne tai - kas deklaruojama švietimo programos ar dieninės mokyklos. Tėvai dažnai būna pasimetę, nes pradinėse mokyklose nėra rašomi pažymiai, bet vaiko progresas tiesiog nusakomas žodžiais, kas visada yra labai aptaku. Tai yra teigiamas dalykas, nes saugoma vaiko psichika ir nenumušamas noras, bet šalutinių efektų yra gerokai daugiau: mokykla arba mokinantis mokytojas už tokio aptakaus aprašymo gali slėpti savo nekompetensiją ir strūktūros ir kokybės pamokose trūkumą. Tėvams tai irgi labai apsunkina supratimą koks yra tas realus vaiko lygis, o kai jis iš teisų suprantamas, dažnai būna labai vėlu (pvz mėnuo likęs iki egzamino į stipresnę mokyklą). Vaikas, kuriam nėra rašomi pažymiai yra tas pats kaip suaugęs, kuris kiekvieną mėnesį spėlioja, koks bus jo atlyginimas, nes visada jis yra neaiškus ir miglotas. Su tokiomis ar panašiomis situacijomis susidūrę tėvai dažniausiai ir ima diagnostines pamokas ir bando suprasti kur jų vaikas yra šiuo metu ir ko reikėtų, norint pasiekti vienus ar kitus rezultatus. Tokia diagnostika dar naudinga ir ketinant keisti mokyklą, nes tada irgi žinai į kur maždaug žvalgytis ir kaip padaryti, kad vaikui būtų naudingiausia.

Tai dažniausiai pirmoji lietuvių kalbos pamoka penktokui – individuali arba diagnostinė. Jos tikslas yra ramiai ir aiškiai pasižiūrėti, kas vyksta su vaiko rašyba ir kalbos pagrindais. „Užlopyti viską per vieną kartą“ nepavyks, todėl per pirmąją pamoką svarbiausia susidaryti realų vaizdą ir tik tada planą. Į tokią pamoką dažniausiai ateina vaikai, kuriems penktoje klasėje pradeda kristi pažymiai, nors pradinėse „lyg ir buvo viskas gerai“, arba jau anksčiau jautėsi, kad lietuvių kalba sunkesnė už kitas.

Dažniausia problema – rašyba

Dažniausia problema – rašyba, pilnai neišmokta ketvirtoje klasėje. Pradinėse mokyklose pažymiai dažnai nerašomi (kad vaiko „nenuteikti neigiamai“), todėl tėvams sunku laiku pamatyti, jog vaikui jau kurį laiką sunku. Penktoje klasėje atsiranda pažymiai, programos tempas paspartėja, kartais pasikeičia mokykla ar mokytoja, ir tada senesnės spragos išlenda labai aiškiai: klaidos diktantuose, neišlaikomos taisyklės, sunku parašyti tvarkingą sakinio struktūrą ar trumpą pasakojimą.

Kaip vyksta pirmoji pamoka

Per pirmą pamoką mokytojas duoda įvairių praktinių užduočių: rašomas trumpas diktantas (ar keli), sprendžiami pratimai su raidžių įrašymu, žodžių dalijimu į skiemenis, reikšminio žodžio pažymėjimu, sakinio narių paryškinimu ir pan. Duodama atspausdinta medžiaga – vaikas tiesiai ant lapų rašo, brauko, taiso, tėvams nereikia nieko papildomai pirkti ar ruošti. Taip dirbti efektyviau nei vien rašyti diktantus, nes per korepetitoriaus pamoką norisi padaryti kuo daugiau ir sudėtingesnių užduočių. Mokytojas stebi ne tik klaidų kiekį, bet ir tai, ar vaikas remiasi taisyklėmis, ar tiesiog „spėlioja iš akies“.

Planas po pirmos pamokos

Po pirmos pamokos mokytojas su tėvais aptaria konkretų veiksmų planą: kiek ir kokių pamokų realiai prireiks, kad pakeltume lygį iki norimo, ir kiek laiko po to reikėtų palaikomųjų pamokų, kad rezultatas „neišsivaikščiotų“. Dažniausiai viskas vyksta dviem etapais: pirmas – intensyvesnis spragų taisymas (rašyba, sakiniai, pagrindinės taisyklės), antras – retesnės, palaikomosios pamokos, kuriose tikrinama, ar taisyklės prigyja praktikoje.

Kas toliau

Kai šie du etapai praeina, dažniausiai galima daryti pertrauką keliems metams: vaikas būna stipriai išmokytas visko, ko šitam mokyklos etapui reikia, ir vėl gali gana savarankiškai dalyvauti ugdymo procese. Vėliau, jei atsiranda naujų iššūkių (pasikeičia mokykla, daugėja rašto darbų, artėja koks didesnis patikrinimas ar egzaminas), visada galima trumpam grįžti pasimokinti papildomai. Abejojantiems kada ir kaip reikėtų grįžti pasimokinti papildomai mes rekomenduojame po metų ar kelių vėl atlikti diagnostiką ir pasižiūrėti kokia yra situacija.

Tai individuali, diagnostinė lietuvių kalbos pamoka šeštokui. Jos tikslas – ramiai ir aiškiai pamatyti, kas vyksta su vaiko rašyba, skyryba ir teksto suvokimu. Visko per vieną kartą sutvarkyti nepavyks, bet galima susidėlioti planą kaip pakelti lygį ir tada ramiai tą planą vykdyti. Pamoka tinkama tiek tiems, kuriems šeštoje klasėje staiga pradėjo kristi pažymiai, tiek tiems, kurie jau seniau jautė, kad lietuvių kalba – silpnesnė vieta, bet iki praeitų metų dar kažkaip pavykdavo prasisukti, bet dabar jau visai pažymiai nusirito žemyn.

Iš kur atsiranda problemos

Didžioji dalis problemų šeštoje klasėje išlenda iš ankstesnių klasių: ne iki galo sutvarkyta rašyba pradinėse, neįsisavintos dalis taisyklių penktoje klasėje, sunkumai skaitant ilgesnį tekstą ir atsakinėjant į klausimus. Kai atsiranda daugiau diktantų, savarankiškų darbų, rašinių užuomazgų, visa tai ima labai aiškiai matytis – klaidos paprastuose žodžiuose, „iš akies“ dedamos kableliai, sunku parašyti kelis rišlius sakinius iš eilės.

Kaip vyksta diagnostika

Per diagnostinę pamoką mokytojas duoda praktinių užduočių paketą: trumpą diktantą (ar kelis), pratimus su raidžių ir galūnių įrašymu, žodžių dalijimu į skiemenis, kirčiuojamais ar „klastingais“ žodžiais, sakinių perrašymu su taisyklinga skyryba, teksto suvokimo užduotis (perskaityti pastraipą ir atsakyti į klausimus). Visa medžiaga būna atspausdinta – vaikas rašo tiesiai ant lapų, brauko, taiso, todėl tėvams nereikia nieko papildomai pirkti ar ruošti. Mokytojas stebi ne tik klaidų skaičių, bet ir mąstymo eigą: ar vaikas remiasi taisyklėmis, ar spėlioja „kaip girdisi“, ar supranta, ką perskaitė, ar tik mechaniškai perrašinėja.

Kodėl gyvos pamokos

Šeštokams vis dar labai svarbus gyvas kontaktas ir susikaupimas, todėl tokias diagnostines ir vėlesnes pamokas, kiek įmanoma, rekomenduojame daryti gyvai. Dalis bėdų čia yra ne tik su lietuvių kalba, bet ir su gebėjimu išsėdėti, sekti užduotį, pasitikrinti darbą iki galo. Jei visai nėra galimybės atvykti, pamokas galima vesti ir online, bet jeigu tik turite šansą – verta rinktis artimiausią lokaciją prie namų ar mokyklos ir mokytis kabinete su mokytoju.

Grįžtamasis ryšys

Pamokos pabaigoje mokytojas tėvams pateikia aiškų grįžtamąjį ryšį: kas jau sutvarkyta, kur reikia pasikartojimo, o kur spragos tokios, kad trukdo suprasti šeštos klasės programą (pvz., rašybos taisyklės, sakinių tipai, skyryba, teksto suvokimas). Kartu sudaromas planas – kiek ir kokio dažnumo pamokų reikėtų, kad lygis pakiltų iki norimo, ar pradėti nuo individualių, ar vėliau bus galima jungtis į porą / mažą grupelę.

Rezultatas

Tokiu būdu ši pirmoji individuali ar diagnostinė pamoka padeda ne „spėti iš jausmo“, kodėl krenta pažymiai, o turėti labai konkretų startinį vaizdą: nuo ko tiksliai pradėti, kur daugiausia dėmesio skirti ir ką daryti toliau, kad lietuvių kalba šeštoje klasėje taptų valdoma, o ne nuolatinis stresas.

Tai individuali lietuvių kalbos pamoka septintokams – tiems, kurie jaučia, kad nusirito žemyn, arba stringa ant konkrečios temos. Septintoje klasėje daug visko sukasi apie dalyvius, padalyvius, pusdalyvius ir kirčiavimą, todėl būtent dėl jų dažniausiai ir ateina mokiniai.

Kirčiavimas – trumpa serija

Jeigu problema – kirčiavimas, dažniausiai užtenka aiškios, sutelktos serijos iš 4–6 pamokų. Per jas profesionalus korepetitorius nuosekliai paaiškina taisykles, parodo tipinius modelius, „pagydom“ baimę kirčiuoti garsiai ir duodam daug praktikos. Rezultatas – jau po kelių savaičių kirčiavimas nebebūna mįslė, o aiški, išmokta sistema.

Jei susilpnėjo visa lietuvių kalba

Jeigu septintoje klasėje lietuvių kalba jau yra stipriai susilpnėjusi – geriau kibti dabar, o ne laukti aštuntos klasės. Aštuntoje dažnai atsiranda egzaminai į 9 klasę (1 gimnazijos klasę), papildomų darbų daugėja ir nebelieka laiko ramiai taisyti senų spragų. Kuo daugiau „remonto“ padarome 7 klasėje, tuo lengvesni tampa aštunti metai – mažiau įtampos prieš egzaminus ir daugiau erdvės kitiems dalykams.

Gyvai ar online

Stringant skyrybai ir rašybai labai rekomenduojame gyvas pamokas. Nuo 7 klasės vaikai jau gali visai sėkmingai mokytis ir online, bet realybėje dar pasitaiko kuriozų: parkeris laikomas „su špyga“, tušinukas – pakreiptas taip, tarsi būtų plunksnakotis, raidės šokinėja, ranka greitai pavargsta. Tokius dalykus daug lengviau pamatyti ir pataisyti gyvai, kai mokytojas gali tiesiog paimti sąsiuvinį, parodyti, kaip patogiau sėdėti, kaip laikyti rašiklį ir pan. Jeigu tik yra galimybė – tikrai verta rinktis gyvas pamokas.

Medžiaga

Visa lietuvių kalbos medžiaga paruošiama ir atspausdinama mokytojo: pratimai, tekstai, kirčiavimo lentelės, sakinių analizės ir pan. Vaikas per pamoką tiesiai ant lapų rašo, brauko, taiso, o laikas nešvaistomas perrašinėjimams iš vadovėlio. Taip daugiau minučių lieka tam, kas svarbiausia – aiškinimuisi, praktikai ir konkrečiam progreso matymui.

Tai individuali 8 klasės lietuvių kalbos pamoka – skirta tiems, kurie jaučia, kad vien prisėdimų prieš kontrolinius nebeužtenka. Aštunta klasė yra lūžio taškas: prasideda sudėtingiausios vientisinio sakinio skyrybos taisyklės, jungiasi ankstesnių metų temos. Senesnių metų spragos išlenda ypač aiškiai. Jeigu 5–7 klasėse kažkas buvo nesuprasta „iš akies“, dabar tai jau trukdo tiek rašyti, tiek analizuoti tekstą, tiek laikyti kontrolinius.

Pirmos pamokos

Per pirmas kelias pamokas mokytojas pasižiūri, kur yra realūs sunkumai: ar stringa taisyklės, ar painiojamos sakinio dalys, ar rašyba „braška“, ar problema – teksto struktūroje. Aštuntokams dažnai sunkiausia būna taisyklių taikymas praktikoje: teoriškai jie jas „žino“, bet kai reikia pritaikyti greitai, sakinys subyra, skyryba išsibarsto, o rašinys tampa nerišlus. Todėl pamokose dirbame praktiškai: daug rašome, braukiame, taisome, lyginame pavyzdžius, aiškiai žymime, ką taisom ir kodėl.

Medžiaga

Mokytojas visada turi paruoštą ir atspausdintą medžiagą – kad pamokos laikas nebūtų švaistomas perrašinėjant ar bandant „susigaudyti“ vadovėlyje. Užduotys sudėliojamos taip, kad vaikas matytų progresą: nuo trumpesnių sakinių iki sudėtingesnių tekstų, nuo paprastesnių pratimų iki kontrolinių imitacijų. Daug dėmesio skiriama ir teksto sandarai – kaip sudaryti aiškų planą, kaip logiškai išdėstyti mintis, kaip parašyti rišlų argumentuotą pastraipų rinkinį.

Jei planuojami stojimai

Jeigu vaikas galvoja apie stojamuosius į stipresnę gimnaziją (Vilniaus licėjų, Vilniaus ar Kauno jėzuitus, Žirmūnų gimnaziją ir pan.), individualios pamokos tampa ypač svarbios. Ten nebeužtenka vien „mokyklinio lygio“ – reikia greito reagavimo, taisyklių pritaikymo ir gebėjimo rašyti tvarkingai ir nuosekliai. Todėl mokytojas duoda ir papildomų namų darbų: švariai atspausdintų užduočių, trumpų rašinių, sakinių struktūros pratimų. Kitą kartą jie ne tik patikrinami, bet ir detaliai analizuojami — kur dingo teisingos raidės ir skyryba, kur nelogiška, kur taisyklė pritaikyta netiksliai, kur netinkamas sakinio stilius (stiliaus klaidos rašant).

Gyvai ar online

Nors nuo aštuntos klasės jau galima rinktis ir online formatą, pirmą pamoką rekomenduojame atlikti gyvai. Gyvai mokytojas greičiau pastebi dalykus, kurie internetu lieka nematomi: ar vaikas tinkamai pasiruošia pamokai, ar rašo/konspektuojasi aktyviai pamokoje, ar skiria laiko teksto analizei kai kalba apie teksto suvikimo užduotis. Jeigu gyvai mokytis nėra galimybės — online pamokas padaryti gali bet kuris mokytojas, kuris dirba efektyviai gyvai.

Rezultatas

Šias pamokas lankę vaikai tvarkingai užsilopo spragas ir stabiliai auga jų gebėjimai rašyti, analizuoti ir taikyti taisykles. Tėvai irgi pajunta pagėrėjimą pažymiuose, pakilusį pasitikėjimą savimi. Dažniausiai reikia bent 12 individualių pamokų, kad pagerėtų situacija. Jeigu pagėrėjimo reikia greičiau - rekomenduojame pradžioje paimti pamokas dažniau, kad per tą laiką neprisirinkti blogų pažymių einant tik kartą per savaitę. Svarbu paminėti, kad mokoiniui reikia daryti ir mokytojo užduotus namų darbus, nes tada bus greičiausias rezultatas. Jeigu neklausoma mokytojo rekomendacijų, ar nedaromi namų darbai - progresas stipriai sulėtės.