Matematika | 5–10 kl. | Pasiruošimas PUPP, NMPP.
Esu kantri, atsakinga ir draugiška korepetitorė, siekianti, kad vaikas jaustųsi drąsiai ir suprastų mokomąją medžiagą be streso. Moku sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, aiškiai ir vaikui suprantama kalba. Dirbu nuosekliai, prisitaikau prie kiekvieno mokinio tempo, padedu sustiprinti pagrindus ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
Studijuoju Vilniaus universitetas verslą ir finansus, todėl matematika mano kasdienybės dalis – su ja nuolat susiduriu studijose ir praktinėse užduotyse. Tikiu, kad svarbiausia ne tik išmokyti spręsti uždavinius, bet ir padėti vaikui suprasti, jog matematika gali būti įveikiama ir suprantama.Mokomieji dalykai
Dirbu kantriai ir aiškiai paaiškinu kiekvieną temą.
Laukiu Tavęs pamokose!
Tai individuali PUPP pasiruošimo pamoka dešimtokui, kuriam matematika šiuo metu sekasi sunkiai – kai pažymiai sukasi apie 3–5 ir atrodo, kad kurso jau nebepasivyti. Pasivyti įmanoma, bet reikia sistemos ir tvarkingo darbo, o ne „paskutinio mėnesio panikos“.
Diagnostika parodo, kur iš tikrųjų prasideda spragos – dažniausiai dar 7–8 klasėje: trupmenos, neigiami skaičiai, lygčių pertvarkymas. Pirmiausia atstatomos šios vietos, nes be jų PUPP užduotys tiesiog nesprendžiamos. Einama mažais žingsniais, nuo lengvesnių uždavinių prie tipinių PUPP klausimų.
Kiekvienoje pamokoje – aiškūs sprendimo šablonai, kuriuos mokinys gali atkartoti pats; namų darbai nedideli, bet privalomi. Sprendžiamos ankstesnių metų PUPP užduotys pradedant nuo tų, kuriose lengviausia surinkti taškus – tai ir greičiausias kelias į geresnį rezultatą, ir motyvacija, kai pagaliau „pradeda gautis“.
Realus tikslas čia – užtikrintai išlaikyti PUPP ir susitvarkyti bazę tolimesniam mokymuisi. Jei spragų daug, verta pradėti kuo anksčiau ir kurį laiką dirbti dažniau nei kartą per savaitę – tikslų ritmą mokytojas įvardija po pirmos pamokos.
Tai individuali PUPP pasiruošimo pamoka dešimtokui, kurio matematika laikosi vidutiniškai – pažymiai apie 6–7, didelių skylių nėra, bet nėra ir tvirtumo. Tikslas – sutvarkyti silpnesnes vietas ir PUPP išlaikyti ne „kaip pasiseks“, o užtikrintai, taikantis į 7–8 ar aukščiau.
Po diagnostikos matosi, kurios temos neša taškus, o kurios juos barsto. Planas dėliojamas pagal PUPP struktūrą: reiškiniai, lygtys, funkcijos ir grafikai, procentai ir tekstiniai uždaviniai, geometrija. Daugiausia laiko skiriama toms vietoms, kur mažiausiai stabilumo.
Sprendžiamos ankstesnių metų PUPP užduotys ir analogiški uždaviniai; treniruojamas tvarkingas užrašymas ir laiko planavimas. Namų darbai – reguliarūs, su patikrinimu; artėjant patikrinimui daromi bandomieji darbai su laiko limitu.
PUPP rezultatas – ne tik pažymys: jis rodo, ar galima ramiai rinktis A lygį 11–12 klasėje. Vidutiniam mokiniui kryptingas pasiruošimas dažnai duoda 1–2 balais daugiau nei „mokymasis savieigai“ – ir gerokai ramesnę patikrinimo dieną.
Tai individuali, diagnostinė matematikos pamoka 3 klasės mokiniui. Ji gali vykti gyvai arba online, bet trečiokams vis dar labai rekomenduojame gyvas pamokas – jiems dar svarbu, kad šalia būtų „gyvas žmogus“, kuris padeda susikaupti ir palaiko tempą.
Šitos pamokos tikslas – ne iš karto „pakelti pažymius“, o labai aiškiai pamatyti, kur jūsų vaikas yra dabar: ką moka, ko nemoka, kiek yra atsilikimo nuo programos ir kiek – potencialo eiti toliau. Matematikos mokytojas, kuris veda diagnostiką, gerai žino 2–4 klasės kursą ir mato visą paveikslą: kas laukia ketvirtoje klasėje, kokie reikalavimai stojant į stipresnes mokyklas, kas dažniausiai užstringa pas trečiokus.
Trečia klasė yra aukso vidurys: matematika dar nėra spėjusi labai susilpnėti, daug dalykų galima greitai „atsukti atgal“, bet jau rimtai pradeda jaustis, ar pamatai tvirti. Kuo stipresnė matematika trečioje klasėje, tuo mažiau darbo ir streso bus ketvirtoje. Vaikas, kuris trečioje klasėje išmoksta tvarkingai skaičiuoti, suprasti uždavinio sąlygą, susikaupti ir pasitikrinti savo darbą, ketvirtoje klasėje iš pamokų pats daug daugiau pasiima: jam nereikia kiekvieną kartą pradėti „nuo nulio“, jis klausosi, jungiasi į naujas temas, o ne vien tik gaudo, kas buvo praeitą savaitę.
Pagrindinė trečios klasės „slenkstinė“ vieta – daugybos lentelė. Diagnostinės pamokos metu mokytojas aiškiai pasitikrina, ar ji tikrai žinoma, ar tik „labai maždaug“. Jeigu į 7×8 vaikas atsako per 1–2 sekundes – tvarkoje, lentelė „sėdi“ galvoje. Jeigu atsakymo ieško dešimt sekundžių, skaičiuoja pirštais, piešiasi taškelius ar spėlioja – vadinasi, daugybos lentelė dar neišmokta, nesvarbu, ką apie tai sako dienynas ar vadovėliai. Be tvirtos daugybos lentelės vėliau stringa visi dalykai: ilgoji daugyba, dalyba, trupmenos, procentai ir t. t.
Be daugybos lentelės diagnostikos metu tikrinami ir kiti dalykai:
Visos užduotys parengiamos ir atspausdinamos mokytojo – vaikas sprendžia tiesiai ant lapų, brauko, taiso, piešiasi schemas. Tėvams nereikia lakstyti po knygynus ieškant pratybų, nes užduotis ir lygį parenka mokytojas pagal tai, ko siekiate: ar tiesiog sutvarkyti pamatus, ar ruoštis stojimams į stipresnę mokyklą, ar padėti vaikui nueiti iki olimpiadinio lygio.
Po diagnostinės pamokos mokytojas pateikia išsamų grįžtamąjį ryšį:
ką vaikas daro stipriai, kur yra mažų spragelių, o kur jau reikia nuoseklaus darbo.
Tada aptariami du galimi keliai:
Pastovios pamokos kartą per savaitę (arba dažniau, jei reikia). Tai variantas, kai norite, kad trečioje klasėje jau būtų pradėtas rimtesnis darbas: pamažu tvarkomos spragos, kartojamos temos, ruošiamasi ketvirtai klasei ir galimiems stojamiesiems. Čia labai daug naudos gauna užimti tėvai – dalį „samdomos mamos“ funkcijos perima korepetitorius.
Plano sudarymas tėvams ir vaikui, be pastovių pamokų. Kartais vaikas tik truputį atsilieka arba tiesiog trūksta tvarkos ir plano. Tokiu atveju per diagnostiką sudėliojame, ką konkrečiai ir kokia seka daryti namie: kokius sąsiuvinius ar užduotis spręsti, kaip dažnai, kaip tikrinti daugybos lentelę, kokius žaidimus ar pratybas galima naudoti. Tada trečią klasę „ramiai dirbate namie“, o didesnį „šturmą“ planuojate ketvirtoje klasėje.
Labai dažna situacija – tėvai sako: „Mokytoja vis kalba, kad kažkur yra spragų, bet mes nelabai suprantame nei kur, nei ką su tuo daryti.“ Trečiokams mokytojas mokykloje iš dalies yra „samdoma mama“: jis (ji) ir moko, ir guodžia, ir bendrauja. Tai labai gražu, bet užimtoms šeimoms dažnai tampa sunku dar ir namuose „traukti“ pamokas. Prie to prisideda ir konfliktai: „eik ruošti pamokų“, „kodėl vėl nepasidarei“, „kiek galima ginčytis dėl vieno pratimo“.
Papildomos pamokos padeda nuimti įtampą namuose:
Pamokos metu mes taip pat kalbamės ir su vaiku: aiškiname, kad pagalba iš tėčio, mamos ar močiutės nėra „blogas, kitoks aiškinimas“, kurį reikia atmesti. Atvirkščiai – mokomės priimti pagalbą iš visų šaltinių, kurie ją geranoriškai siūlo, ir atsirinkti, kas veikia būtent jam/jai.
Tokiu būdu 3 klasės matematikos diagnostinė pamoka tampa ne tik „vienu karteliu pasitikrinti“, bet ir startiniu tašku: suprasti, kur vaikas yra dabar, kiek realiai liko kelio iki ketvirtos klasės ir galimų stojamųjų, ir kaip tą kelią nueiti kuo ramiau – su mažiau konflikto, daugiau aiškumo ir stipresniais įgūdžiais, kurie paskui veš visą pradinės mokyklos likutį.
Tai individuali, 60min trukmės pamoka, kurios metu patikrinamas vaiko anglų kalbos žinių lygis (žodynas, skaitymas, rašymas, interpretavimas). Pamoka skirta pradinukų tėvams, norintiems tiksliai sužinoti kokia sitaucija su anglų kalba. Pagnrinde tikrinamas anglų kalbos lygis pagal stipresnių mokyklų, organizuojančių konkursus į 5 klasę lygį. Taip pat tikrinimas gali būti specifiškai orientuotas į egzaminą norint į stoti į Vilniaus jėzuitų gimnaziją, Kauno jėzuitų gimnaziją, LSMU gimnazijos 5 klasę ir panašias mokyklas.
Dauguma pradinukų turi itin silpną anglų kalbos lygį, nes mokyklose mokinantys mokytojai da-niausiai orientuojasi į silpniausius vaikus klasėje ir tie, kas norėtų ne tik vidutinio, o net ir aukštesnio lygio - lieka už borto. Taip pat ši diagnostika yra naudigna tiems vaikams, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių galėjo nelankyti mokyklos ir dabar bando grįžti ir susitvarkyti anglų kalbos žinias, kad būtų stiprus pagrindas keliauti į tolimesnes, vyresnes klases.
Po diagnostinės pamokos mokytojas duoda aiškias rekomendacijas ir aiškias gaires ką ir kai preikėtų daryti toliau. Dažnu atveju tėvai gali paprašyti, kad būtų parašomas artimiausias planas ką ir kaip reikia mokyti vaiką, kad pasiekti norimą/pageidautiną lygį.
Pirminė diagnostinė pamoka (lietuvių kalba, 4 kl.)
Ją veda mokytojas, gerai pažįstantis 4 kl. programą ir gretimų klasių (3–5 kl.) reikalavimus. Diagnostika gali vykti gyvai arba nuotoliniu būdu. Užduotis parenka ir pateikia mokytojas, atsižvelgdamas į tai, ko siekia vaikas papildomomis pamokomis. Tikslai gali būti įvairūs: sustiprinti esamas lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius, pasirengti atrankoms į 5 klasę (pvz., Vilniaus ar Kauno jėzuitų gimnazijas), pasiruošti 4 kl. standartizuotiems (diagnostiniams) skaitymo ir rašymo patikrinimams ar konkursams (diktantams, rašinių varžytuvėms).
Po diagnostikos mokytojas pateikia aiškias išvadas: ką vaikas moka užtikrintai, kur dažniausiai klysta ir kaip kryptingai toliau mokytis. Sudaromas individualus planas: ką ir kokia seka stiprinti (skaitymo strategijas, taisyklingą rašybą, skyrybą, rašinio struktūrą), kiek ir kokių pratimų reikės, koks namų skaitymo planas tiktų. Galima tęsti mokymąsi pas tą patį mokytoją arba rekomenduojamas kitas specialistas / kursas pagal sudarytą planą.
Tėvų įsitraukimas. Į pamoką kviečiame kartu atvykti vieną arba abu tėvus. Užsiėmimo metu vaikas jausis drąsiau, tėvai matys kaip vyksta dabar ir ar tokie darbo principai yra priimtini, galės pakomentuoti kaip jaučiasi vaikas iš karto tuo momentu. Po užsiėmimo jie gali užduoti klausimus apie mokymosi turinį, tinkamas mokyklas/atrankas, vaiko savijautą mokantis, kaip namuose padėti vaikui skaityti, rašyti ir taisyti klaidas.
Kodėl tai naudinga? Dažnai pradinėse klasėse pažymiai nerašomi ir vaiko progresas apibūdinamas žodžiais, todėl tėvams sunku matyti realų lygį ir spėti, ar vaikas pasiruošęs rimtesnėms atrankoms ar patikrinimams. Diagnostinė pamoka suteikia aiškų „čia ir dabar“ vaizdą be miglotų formuluočių: konkretūs pavyzdžiai iš vaiko darbo, tipinių klaidų žemėlapis, prioritetai 4–8 savaitėms ir numatomi pasiekimų žymenys. Tai ypač aktualu, kai artėja atrankos į 5 klasę ar planuojama keisti mokyklą — tuomet aišku, kur verta taikytis ir kokie žingsniai būtų vaikui naudingiausi.
Rezultatas — tėvai ir vaikas gauna suprantamą, praktišką veiksmų planą: ką daryti, kaip treniruotis (skaitymo užduotys, diktantai, trumpi rašiniai, klaidų taisymas), kokių medžiagų naudoti ir kaip objektyviai sekti pažangą.
Pirminė pamoka. Dažniausiai daro mokytojas, kuris žino tą klasę ir metais vyresnę bei metais jaunesnę klasę. Diagnostika gali vykti gyvai arba online. Pamokai užduotis parengia ir pateikia mokytojas pagal tai, ko vaikas siekia savo papildomomis pamokomis. (O siekti vaikas gali: pasisitiprinti esamą situaciją, įstoti į Vilniaus jėzuitų gimnazijos 5 kl arba Kauno jėzuitų gimnazijos 5 kl, arba pasiruošti matematikos olimpiadoms.
Diagnostikos metu patiktinamos dalyko žinios, vaiko psichologinis nusiteikimas mokytis bei vaiko taikomi mokymosi įgūdžiai ir metodikos. Po diagnostikos mokytojas pateikia išvadas ką ir kaip toliau reikėtų mokytis. Sudaromas planas mokytis arba pas tą patį mokytoją toliau, arba mokytojas parekomenduoja kur ir pas kokį mokytoją galima būtų toliau mokytis pagal sudarytą pirminį planą ir rekomendacijas.
Pamokoje kviečiami ir gali dalyvauti vienas iš tėvelių arba abu tėveliai. Po pamokos galima užduoti klausimus, susijusius su mokomu dalyku, galimomis mokyklomis kurios vaikui tiktų lankyti, galima užduoti kitus klausimus susijusius su vaiko mokslais, gerbūviu, bei psichologine savijauta mokymosi proceso metu.
Diagnostinė pamoka taip pat naudinga tais atvejais, kai tėvai nori sužinoti ką realiai moka jų vaikas, o ne tai - kas deklaruojama švietimo programos ar dieninės mokyklos. Tėvai dažnai būna pasimetę, nes pradinėse mokyklose nėra rašomi pažymiai, bet vaiko progresas tiesiog nusakomas žodžiais, kas visada yra labai aptaku. Tai yra teigiamas dalykas, nes saugoma vaiko psichika ir nenumušamas noras, bet šalutinių efektų yra gerokai daugiau: mokykla arba mokinantis mokytojas už tokio aptakaus aprašymo gali slėpti savo nekompetensiją ir strūktūros ir kokybės pamokose trūkumą. Tėvams tai irgi labai apsunkina supratimą koks yra tas realus vaiko lygis, o kai jis iš teisų suprantamas, dažnai būna labai vėlu (pvz mėnuo likęs iki egzamino į stipresnę mokyklą). Vaikas, kuriam nėra rašomi pažymiai yra tas pats kaip suaugęs, kuris kiekvieną mėnesį spėlioja, koks bus jo atlyginimas, nes visada jis yra neaiškus ir miglotas. Su tokiomis ar panašiomis situacijomis susidūrę tėvai dažniausiai ir ima diagnostines pamokas ir bando suprasti kur jų vaikas yra šiuo metu ir ko reikėtų, norint pasiekti vienus ar kitus rezultatus. Tokia diagnostika dar naudinga ir ketinant keisti mokyklą, nes tada irgi žinai į kur maždaug žvalgytis ir kaip padaryti, kad vaikui būtų naudingiausia.
Tai dažniausiai pirminė penktoko matematikos pamoka – individuali ir tokia diagnostinė. Jos tikslas ne „iš karto viską sutvarkyti“, o aiškiai suprasti, kur vaikas šiuo metu yra: ką moka gerai, kur tik truputį trūksta, o kur jau rimtesnės spragos. Žinoma ji vis dar yra ir darbinga, uždavinių sprendimo pilna pamoka.
Pamoka trunka 60 minučių. Mokytojas turi paruoštą, atspausdintą medžiagą – lapus, ant kurių vaikas iš karto rašo ir sprendžia, tėvams nereikia nieko pirkti ar atsinešti iš namų. Užduotys apima pagrindinius dalykus, kuriuos penktokas turėtų mokėti po pradinės mokyklos: skaičiavimus mintinai ir raštu (kampu ar stulpeliu, matavimo dydžių konversijas, daugybos lentelę, paprastesnes trupmenas, žodinius uždavinius su laiku, pinigais, atstumais ir pan.
Diagnostikos metu mokytojas stebi ne tik ar atsakymas teisingas, bet ir kaip vaikas mąsto: ar pasižymi duomenis, ar karposi veiksmus, ar sugeba išsiskaityti sąlygą, ar geba susikaupti visą pamoką. Labai dažnai penktoje klasėje „sugriūva“ tai, kas liko iki galo nesutvirtinta ketvirtoje ar net trečioje klasėje – mažos spragos daugybos lentelėje, ne iki galo suprastos trupmenos, žodiniai uždaviniai, kuriuos vaikas visada sprendė su tėvų pagalba.
Pamokos pabaigoje mokytojas žodžiu ir, jei reikia, raštu pateikia tėvams aiškią santrauką: kur vaikas jaučiasi tvirtai, kur reikia papildomo kartojimo, o kur būtinas nuoseklus darbas nuo pradžių. Kartu pasiūlomas veiksmų planas: ar labiau tinka individualios pamokos, ar galima jungti vaiką prie poros/mažos grupelės, kiek kartų per savaitę realistiškai reikėtų mokytis, kad pasiektume norimą lygį.
Pirmos pamokos metu rekomenduojame tėvams pasilikti tame pačiame kabinete (ypač jei vaikas nedrąsus arba tai apskritai pirmas kartas pas korepetitorių). Taip tėvai girdi, kaip mokytojas aiškina, gali iš karto užduoti klausimus, aptarti lūkesčius ir patys geriau supranta, kas vyksta per pamoką. Vėliau, kai planas jau sudėliotas, dalis tėvų renkasi vaiko mokymąsi be jų dalyvavimo – čia jau pagal situaciją.
Po diagnostikos galima rinktis įvairius tolesnius variantus: tęsti individualiai, jungtis dviese su panašaus lygio vaiku arba prisijungti prie mažos grupelės. Diagnostinė pamoka padeda nespręsti „iš akies“, o turėti labai konkretų startinį vaizdą ir suprasti, ko būtent šitam penktokui reikia, kad matematika vėl pradėtų sektis.
Tai individuali pamoka septintokui, kurios tikslas labai praktiškas — greitai pamatyti, kas jau tvirta, kas stringa, ir sudėti aiškų planą, kad „septintos“ nereikėtų remontuoti aštuntoje.
Pirmoje pamokoje mokytojas atlieka trumpą patikrą iš ankstesnių metų: trupmenų sudėtis/atimtis/daugyba/dalyba (ar mokinys geba susivienodinti vardiklius be ilgų „paieškų“), daugybos ir dalybos kampu technika, daugybos lentelė „be skaičiuotuvo“ (4×7 atsakoma akimirksniu), paprastesnės lygtys su x, erdvinių kūnų ir brėžinių pagrindai. Jeigu šitie dalykai laikosi, vadinasi, didesnių senesnių spragų nėra ir galima koncentruotis į septintos klasės „sunkųjį galą“.
Toliau dirbame su tomis temomis, ant kurių dažniausiai stringa septintokai: lygtys su nežinomuoju x (įskaitant skliaustus, trupmenas), žodiniai uždaviniai susidarant lygtį, brėžiniai ir erdviniai kūnai (tūriai, paviršiaus plotai, masteliai), greičio–kelio–laiko uždaviniai ir kiti tipiniai „tekstiniai“ klausimai. Užduotis parenka mokytojas, bet mokinys gali atsinešti ir savas iš vadovėlių, pratybų ar kontrolinių — svarbu spręsti būtent tai, kas kelia rūpesčių.
Stipresniems septintokams sistemingai duodame „Kengūros“ tipo uždavinius su paaiškinimu, kaip juos spręsti be testinio „atspėjimo“, kad augtų mąstymo strategijos.
Kiekvieno užsiėmimo pabaigoje pateikiamas labai konkretus grįžtamasis ryšys („kur dingo taškai“ — netvarkingas brėžinys, pamirštas bendras vardiklis, neteisingai išskleisti skliaustai), namų darbų norma ir trumpas patikrinimas iki kito karto; vedamas „klaidų žurnalas“, kad tos pačios klaidos nebesikartotų.
Pamokos gali vykti gyvai arba online; pirmam kartui gyvai — patogiausia, nes mokytojas mato darbo įpročius (nuo žymėjimosi iki skaičiavimo tvarkos). Praktinis tikslas paprastas: sutvirtinti bazę dabar, kad aštuntoje klasėje galėtume iškart kibti į sudėtingesnius pratimus ir, jei planuojami stojimai į stiprias gimnazijas, turėtume aiškų kelią be „užlaikymų“ dėl senų spragų.
Tai individuali matematikos pamoka stipresniam septintokui, kuriam mokyklos programa per lengva arba kuris nori augti kryptingai – nes aštuntoje klasėje laukia stojimai į stiprias gimnazijas ir ten prireiks daugiau, nei duoda mokykla.
Sprendžiami sudėtingesni uždaviniai virš programos: nestandartiniai žodiniai uždaviniai, „Kengūros“ tipo klausimai, gilesnė algebra ir geometrija. Mokomasi sprendimo strategijų – ką daryti, kai uždavinys nepanašus į matytus, kaip išsirinkti kelią, kaip tvarkingai surašyti samprotavimą, už kurį duodami taškai.
Užduotis parenka mokytojas pagal vaiko lygį ir tikslą. Dalis uždavinių sprendžiama kartu, dalis – namuose; kitoje pamokoje aptariamos klaidos ir gudresni sprendimo būdai. Jei matosi potencialas, mokytojas pasiūlys ir olimpiadinę kryptį.
Tai paskutiniai ramūs metai prieš stojimus: dar galima auginti lygį nuosekliai, be spaudimo. Stiprus septintokas aštuntoje klasėje stojamųjų užduotis pasitinka kaip pažįstamą formatą – ir tai visiškai kitoks startas nei pradedant ruoštis paskutinį pusmetį.
Tai startinė (diagnostinė) pamoka, po kurios turite ne „miglotą įspūdį“, o aiškų veiksmų planą. Pirmiausia greitai patikriname 6–7 klasės pagrindus: trupmenas (sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba ir bendri vardikliai), dalybą ir daugybą kampu, daugybos lentelę „iš atminties“, proporcijas ir procentus, paprastesnes lygtys su x, tekstinius uždavinius (greitis–kelias–laikas), brėžinius bei erdvinius kūnus (tūriai, paviršiaus plotai). Jeigu čia randame spragų — užlopome jas pirmiausia, nes be šitos bazės 8 klasės temos „nesilaiko“.
Toliau dėmesį keliame į aštuntokams sunkiausias sritis: lygtis ir nelygybes (su skliaustais, trupmenomis), lygtinių sistemų sprendimą, funkcijas ir grafikus (tiesinė funkcija, reikšmių lentelės, nuolydis), geometriją (kampų santykiai, trikampių ir keturkampių savybės, panašumas, pitagoro teorema, apskritimai ir vidiniai/išoriniai kampai), brėžinius ir tekstinius procentų/proporcijų uždavinius.
Po pirmo užsiėmimo pateikiame rašytines išvadas („kur dingo taškai“: pamirštas bendras vardiklis, netvarkingas brėžinys, klaidingai išskleisti skliaustai), konkretų tikslą skaičiumi (pvz., stabilus 8–9, arba pasirengimas stojamiesiems) ir 4–8 savaičių planą: ką, kokia seka ir kiek vienetų per savaitę darome, kada — bandomieji darbai, kokia namų darbų „norma“. Planą galima tęsti su tuo pačiu mokytoju arba, jei diagnostiką daręs mokytojas neturi tinkamų laikų, jus perims kitas mūsų mokytojas — turėdamas tą patį planą ir pastabas (pvz., pirma mėnesį dirbame 3 kartus per savaitę, kad greitai „pastatytume ant kojų“, vėliau pereiname prie 1–2 kartų).
Kiekvienos pamokos pabaigoje gaunate labai konkretų grįžtamąjį ryšį ir trumpą patikrinimą iki kito karto; vedame klaidų žurnalą, kad tos pačios klaidos nebesikartotų. Pamokos gali vykti gyvai arba online (pirmai pamokai gyvai — patogiausia). Praktinis rezultatas — sutvarkyta bazė, aiškus kelias iki sutarto skaitinio tikslo ir reali disciplina, kad aštuntos klasės matematika laikytųsi tvirtai, o, jei planuojami stojamieji, galėtume iškart kibti į sudėtingesnius uždavinius be „užlaikymų“.
Tai nuoseklus stipresnio lygio 8 klasės matematikos kursas mokiniui, kuris ruošiasi stojimams į gimnazijas. Nuo pavienių pamokų jis skiriasi tuo, kad dirbama pagal ilgesnį planą: temos einamos sistemingai, su aiškia seka ir reguliariais bandomaisiais darbais.
Po diagnostikos mokytojas sudaro kelių mėnesių planą iki stojamųjų: kurias temas gilinti, kokia tvarka, kiek uždavinių per savaitę. Kiekviena pamoka turi savo vietą plane – nėra „šiandien pažiūrėsim, ko reikia“, yra nuosekliai auginamas lygis.
Visos stojamiesiems svarbios kryptys: algebra ir reiškiniai, lygtys ir sistemos, geometrija, žodiniai bei loginiai uždaviniai. Periodiškai daromi bandomieji darbai stojamųjų formatu su laiko limitu – pagal juos matosi reali pažanga ir koreguojamas planas.
Tarp pamokų – privaloma namų darbų norma; vedamas klaidų žurnalas. Tėvams po kiekvieno bandomojo pasakome konkrečiai: koks lygis, kiek trūksta iki tikslo ir ką darome toliau. Taip iki egzamino einama be spėliojimų.
9kl matematikos pamoka. 60min trukmės pamoka gali būti vedama gyvoje lokacijoje arti jūsų namų arba gali būti vedama online. Abejais atvejais kaina bus tokia pati. Mokytojas parenkamas toks, kuris turi tinkamas žinias padėti devintos klasės mokiniui.
Pamoka gali būti diagnostinė (pirminė) arba pamoka gali dažnai kartotis. Ateityje yra galimybė būti su kuo nors "suporuotam" jeigu mokytojas turės kittą tokio paties lygio vaiką. Individualios pamokoas itin naudingos tada, kai reikia atsistatyti greitai ir stipriai. Paėmus seriją individualių pamokų, galima pakelti lygį iki tokio, kad galėtum jungtis ir dirbti dviese, tryse, arba iš viso - kol kas sustabdyti pamokas. Į pirmą gyvą pamoką visada kviečiame atvykti ir tėvelius.
Tai intensyvesnė individuali 9 klasės matematikos pamoka mokiniui, kuris turi aiškų tikslą – aukštus pažymius, stiprų PUPP ir tvirtą kelią į A lygį – ir yra pasiruošęs tam dirbti. Nuo įprasto varianto skiriasi tempu ir reikalavimais.
Po diagnostikos sudaromas planas su konkrečiu tikslu skaičiais. Kiekviena pamoka turi aiškią temą, savaitinę uždavinių normą ir patikrinimą; periodiškai daromi bandomieji darbai su laiko limitu. Klaidos fiksuojamos klaidų žurnale ir peržiūrimos, kol nustoja kartotis.
Visas devintos klasės kursas gilesniu lygiu: kvadratinės lygtys ir funkcijos, reiškinių pertvarkymas, geometrija, tekstiniai uždaviniai. Lygiagrečiai treniruojamas tvarkingas sprendimų užrašymas ir laiko planavimas – įgūdžiai, kurie PUPP ir vėliau VBE duoda realius taškus.
Motyvuotiems devintokams ir jų tėvams, kurie nori ne „šiaip korepetitoriaus“, o sistemos su aiškiu planu ir matuojamu progresu. Darbo krūvis čia didesnis – bet ir rezultatas ateina greičiau.
Parašykite apie savo tikslus, dabartinį lygį ir patogų laiką.
Pritaikome temas ir tempą, dirbame interaktyvioje vaizdo lentoje.
Po pamokos — santrauka, namų darbai ir ataskaita tėvams.
Abu variantai. Nuotolinės pamokos vyksta „Edtalk“ vaizdo klasėje su interaktyvia lenta, gyvos — sutartoje vietoje.
Standartinė pamoka — 60 min. Pagal poreikį galima ir intensyvesnės pamokos prieš egzaminus.
Taip, nemokamai iki 24 val. iki pamokos pradžios — per „Edtalk“ kalendorių.
