11 kl. lietuvių kalba: rašiniai ir rašyba

Nuotoliu · Jeruzalės g. 7, Vilnius

Pasiruošimas VBE, PUPP, NMPP · Stojimai į Žirmūnų gimnaziją — Esu stipri humanitarė, baigusi Vilniaus Žirmūnų gimnaziją. Iš valstybinių egzaminų geriausius rezultatus gavau būtent iš lietuvių ir anglų kalbų. Turiu 12 metų jaunesnę sesutę, todėl nuo mažens žinau, kaip dirbti su vaikais ir jaunesniais mokiniais. Taip pat esu praėjusi MOKINKIS praktinius mokymus, kurie skirti itin aukšto lygio dėstymo norintiems išmokti mokytojams. Ta programa man paaiškino ką reiškia, kai iš tiesų tau kažkas tiksliai ir aiškiai paaiškina. Regis tris kart mažiau pastangų - ir padarai tą patį. Mokau anglų kalbą 1–12 klasių mokiniams. Galiu padėti tiek su kasdienėmis pamokomis, tiek su pasiruošimu egzaminams. Esu perfekcionistė ir visada stengiuosi, kad mokinys gautų maksimalią naudą iš pamokos. Pati savo laiku mokiausi matematikos pas Godą Paskal, todėl žinau net ir dar daugiau efektyvių mokymosi metodikų, kurias pritaikau savo pamokose.

Nuotoliu · Jeruzalės g. 7, Vilnius

Pasiruošimas VBE, PUPP, NMPP — Esu lietuvių kalbos specialistas, padedantis mokiniams išmokti keturis pačius svarbiausius jų sėkmei dalykus - taisyklingai, pagrįstai ir įtikinamai rašyti, sklandžiai ir aiškiai dėstyti savo mintis žodžiu, sugebėti suprasti ir interpretuoti kitų parašytus tekstus ir, žinoma, kritiškai, laisvai mąstyti. Mokau lietuvių kalbos 5-12 klasių mokinius. 8 klasės mokinius ruošiu NMPP ir stojimams į visas Vilniaus gimnazijas, turinčias stojamąjį egzaminą, 10-okus mokau PUPP-ui, o 11-12 klasių mokinius ruošiu kalbėjimo ir brandos egzaminams. Klaidingas yra įsitikinimas, kad taisyklinga rašyba, skyryba, gero, įtikinamo teksto kūrimas ar svari, nepergalimai pagrįsta teksto analizė nereikalauja aštraus, matematiškai tikslaus proto darbo. Mokiniams lietuvių kalba dažnai nesiseka todėl, nes dėl nuolat besikeičiančių ir ištęstų, painių bendrojo ugdymo programų jiems nebuvo suteikta galimybė suprasti kalbos kaip vientisos ir logiškos taisyklių ir dėsningumų sistemos, mokiniai vis dar dažnai humanitariką klaidingai sieja su nuo mąstymo atskirtu neapibrėžtų jausmų pasauliu. Gilindamiesi į kalbą kaip į sistemą, ieškodami grožiniuose kūriniuose formos ir turinio sąsajų bei juos aiškindami, ieškodami intertekstų, aptardami kūrinius ne tik izoliuotai, bet ir įvairiuose kontekstuose, per literatūrą gilindamiesi į kultūros istoriją, patys kurdami tekstus pamatome, kad galų gale lietuvių kalba bene labiausiai pradeda sektis tiems, kuriems sekasi tikslieji mokslai, o jos mokymasis nėra toks neįdomūs, kaip gali iš pirmo žvilgsnio pasirodyti.