Ne kiekvienas tėvas, kuris svarsto apie korepetitorių, turi problemą. Vis dažniau tenka girdėti apie šeimas, kuriose vaikui matematika sekasi visai neblogai — pažymiai devyni, dešimt, mokytoja giria, — ir vis tiek galvoje kirba klausimas: gal jam praverstų dar ir korepetitorius? Beveik visada tą klausimą lydi abejonė, kurią tėvai ištaria tarsi atsiprašydami: „juk korepetitorius skirtas tiems, kuriems nesiseka, o ne mano vaikui”. Šiame straipsnyje ramiai išsiaiškiname, kodėl tai — vienas dažniausių ir kartu žalingiausių mitų apie korepetitorius, kodėl matematikos korepetitorius neretai naudingiausias būna kaip tik stipriam mokiniui ir kada, priešingai, jo geriau neprimesti. Kalbėsime ir apie tuos, kurie taikosi į patį egzamino viršų, ir apie gabius vaikus, kuriems mokykloje tiesiog per lengva.
Korepetitorius – ne tik tiems, kuriems nesiseka
Daugelio galvoje žodis „korepetitorius” savaime reiškia, kad kažkas negerai: vaikas atsilieka, gauna prastus pažymius, reikia gelbėti. Todėl tėvai, kurių vaikui sekasi, net nedrįsta apie tai galvoti — atrodo, tarsi ieškotų problemos ten, kur jos nėra. Bet iš tikrųjų korepetitoriaus darbas visada turėjo dvi puses. Viena — užpildyti spragas tiems, kurie atsilieka. Kita, apie kurią kalbama kur kas rečiau, — gilinti jau turimas žinias ir kelti lubas tiems, kuriems įprastos pamokos jau ankštos.
Šią antrąją pusę pripažįsta ir patys pedagogai: papildomos pamokos su korepetitoriumi skirtos ne vien spragoms „užkamšyti”, bet ir turimoms žinioms gilinti, mokinio smalsumui maitinti, aukštesniems tikslams siekti. Daugelyje šeimų samdyti korepetitorių stipriam vaikui, kad jis judėtų dar toliau, yra tokia pat natūrali investicija kaip papildomos treniruotės gabiam sportininkui. Niekas nesistebi, kad talentingas krepšininkas turi asmeninį trenerį, nors ir taip yra geriausias komandoje. Su mokymusi logika lygiai tokia pati.
Tarp „gerai” ir „puikiai” – didesnis atstumas, nei atrodo
Pasiekti „gerai” daugumai gabesnių vaikų nesunku: pakanka atidžiai klausytis pamokoje ir sąžiningai atlikti namų darbus. Bet kelias nuo „gerai” iki „puikiai”, iki paties viršaus, yra visai kitokio pobūdžio — ir daug statesnis. Matematikos egzamine paskutiniai taškai būna sunkiausi: sudėtingiausios, daugiažingsnės užduotys specialiai sudarytos taip, kad atskirtų stiprų mokinį nuo labai stipraus, ir tikrą šimtuką kasmet surenka tik nedidelė dalis visų laikiusiųjų. Tai nėra medžiaga, kurios trūksta dėl tingumo — tai medžiaga, kuriai per pamokas paprasčiausiai neužtenka laiko.
Ir tai suprantama: mokytojas klasėje privalo vesti visus trisdešimt mokinių ir negali sustoti prie sunkiausių uždavinių, kuriuos įveiktų vos keli. Būtent čia atsiveria erdvė korepetitoriui. Su stipriu mokiniu jis nekartoja to, ką vaikas jau moka, o dirba prie pačių sunkiausių užduočių ir prie tos technikos, kuri išspaudžia paskutinius, brangiausius taškus. Kuo aukščiau lipi, tuo svarbesnis darosi tas individualus dėmesys.
Kai gabiam vaikui mokykloje tiesiog per lengva
Yra ir kita, dažnai nepastebima situacija: vaikui ne tik sekasi — jam nuobodu. Programa neišvengiamai taikoma vidutiniam tempui, tad greitas vaikas užduotis padaro pirmas, o paskui laukia, blaškosi arba tyliai ima nuobodžiauti. Iš šalies atrodo, kad viskas puiku: pažymiai geri, mokytoja patenkinta. Bet po tuo dažnai slypi neišnaudotas potencialas.
Tačiau mokykloje jį iki galo išnaudoja toli gražu ne visi — dažnai kaip tik gabiausiems pamokoje būna per lengva.
Pavojus čia subtilesnis, nei atrodo. Labai gabus vaikas, kuriam niekada netenka iš tikrųjų pasitempti, taip ir neišsiugdo darbo įpročio — o paskui, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, o gal jau universitete, pirmą kartą atsitrenkia į sieną, kur vien gabumų nebeužtenka, ir nemoka su tuo tvarkytis. Korepetitorius tokiam vaikui duoda tai, ko mokykla duoti negali: sunkesnę, įdomesnę medžiagą, klausimus, į kuriuos neatsakysi iškart, ir progą pajusti, ką reiškia pasistengti. Neretai tai išgelbsti ne pažymį, o patį vaiko susidomėjimą dalyku.
Kodėl būtent matematika
Ambicingam mokiniui matematika yra tas dalykas, kuriame lubos svarbiausios. Pirma, tai — vartų sergėtoja stojant į pačias konkurencingiausias studijų programas: matematikos egzamino reikia informatikai, ekonomikai ar inžinerijai, o neretai jis svarbus ir stojantiesiems į mediciną bei kitas konkurencingas programas. Ten, kur dėl vienos valstybės finansuojamos vietos varžosi šimtai stojančiųjų, konkursinį balą gali nulemti vos vienas kitas taškas — ir dažnai jis surenkamas arba prarandamas būtent per matematiką. Kaip tas balas skaičiuojamas, aiškiname straipsnyje apie konkursinį balą, o kaip pasirinkti egzaminus, kad jie atvertų daugiau durų, — straipsnyje kokius brandos egzaminus rinktis.
Antra, matematika kaip retas kuris dalykas atsilygina už gylį. Sunkiausios užduotys reikalauja ne daugiau iškaltų faktų, o kitokio, brandesnio mąstymo ir metodų, kurių sprendžiant vien standartinius namų darbus tiesiog neišmoksi. Todėl stipriam mokiniui matematikos korepetitorius dažnai duoda daugiau nei bet kuris kitas — čia yra kur augti beveik be ribų. Ką iš tikrųjų tikrina matematikos egzaminas ir kiek jis pakito, aptariame straipsnyje apie matematikos VBE.
Stiprus mokinys ir egzaminas: paskutiniai taškai – patys sunkiausi
Tarp tvirto mokinio ir šimtukininko dažnai stovi siauras, bet labai realus atstumas. Ir jį sudaro ne tiek žinios, kiek du dalykai, kurių mokykloje beveik nespėjama treniruoti: sunkiausios užduotys ir egzamino technika laiko spaudimo sąlygomis. Kiekvienas vertintojas pasakys tą patį — arčiau viršaus daugiau taškų atima ne nežinojimas, o kvailos, išvengiamos klaidos: neatidžiai perskaityta sąlyga, netvarkingi užrašai, praleistas ženklas. Stiprus mokinys temą moka, bet per egzaminą pameta taškus visai ne ten, kur atrodytų.
Tarp tvirto mokinio ir šimtukininko dažniausiai stovi ne žinių, o technikos ir sunkiausių uždavinių atstumas.
Korepetitorius čia gali padaryti tai, ko neįmanoma trisdešimties mokinių klasėje: spręsti tik pačias sunkiausias, aukščiausio lygio užduotis, stebėti, kaip mokinys jas sprendžia, ir pastebėti tuos smulkius įpročius, per kuriuos nuteka taškai. Jis padeda apsispręsti ir dėl A ar B kurso — stipriam mokiniui tai atskira svarbi šaka, kurią nagrinėjame straipsnyje apie matematikos A ar B lygį. O nuoseklų pasiruošimo planą nuo tvirto lygio iki paties viršaus aprašome straipsnyje kaip pasiruošti matematikos VBE.
Ne tik dėl egzamino: pasitikėjimas ir mąstymo įprotis
Net jei egzaminą paliktume nuošalyje, gabus mokinys, kuriam leidžiama pasitempti, įgyja dalykų, kurie lieka ilgam. Tikras, ne dirbtinis pasitikėjimas gimsta tada, kai įveiki iš tiesų sunkų uždavinį, o ne tada, kai lengvai išsprendi tai, kas ir taip aišku. Kartu ateina įprotis nepasiduoti ties pirma kliūtimi ir aštresnis, tvarkingesnis mąstymas — įgūdžiai, kurie praverčia toli už matematikos ribų.
Pasitaiko ir taip, kad geram mokiniui augti trukdo viena vienintelė paslėpta spraga — kadaise ne iki galo suprasta tema, kurią jis išmoko apeiti, bet kuri tyliai laiko jį ties tam tikromis lubomis. Šviežias žvilgsnis iš šalies tokią vietą suranda greitai; apie tai, kaip tos spragos kaupiasi, rašome straipsnyje apie mokymosi spragas, o kodėl matematika lūžta būtent tam tikrose vietose — straipsnyje kodėl vaikui nesiseka matematika. Patiems gabiausiems, kuriuos traukia varžybos, korepetitorius gali atverti ir olimpiadų pasaulį — apie jį pasakojame straipsnyje apie olimpiadas Lietuvos mokiniams.
Kada geram mokiniui korepetitoriaus nereikia
Būtų nesąžininga nutylėti kitą pusę: ne kiekvienam stipriam mokiniui korepetitorius reikalingas, o kartais jis net kenkia. Jei vaikui ir taip įdomu, jis pats noriai gilinasi, skaito, sprendžia sunkesnius uždavinius savo malonumui arba jau lanko būrelį ar olimpiadų klubą, kuriame turi kur pasitempti, — papildomos pamokos gali būti tiesiog nereikalingos. Gairė čia paprasta: mokymasis dėl viršaus veikia tada, kai jo nori pats vaikas, o ne vien tėvai.
Jei korepetitorius atsiranda vien iš tėvų ambicijų, rizika reali — užuot įkvėpę, galite pasitikintį vaiką paversti nerimastingu arba perkrovę užgesinti jo meilę dalykui. Todėl prieš samdydami stipriam mokiniui korepetitorių, pasikalbėkite su juo pačiu: ar jis nori daugiau, ar jam kaip tik reikia laisvo laiko ir poilsio. Kaip išlaikyti vaiko vidinį norą mokytis nespaudžiant, rašome straipsnyje kaip motyvuoti vaiką mokytis.
Kaip pasirinkti korepetitorių gabiam mokiniui
Renkantis korepetitorių stipriam vaikui, kriterijai apsiverčia. Jums reikia ne to, kuris kantriai kartotų pagrindus, o to, kuris geba eiti virš programos, nenuobodins vaiko aiškindamas tai, ką jis jau moka, ir spės kartu su greitai mąstančiu mokiniu. Idealiu atveju toks korepetitorius pats turi patirties rengiant aukštiems egzamino įvertinimams ar olimpiadoms. To nebijokite paklausti tiesiai — geras korepetitorius mielai papasakos, kaip dirba su stipriais mokiniais.
Platformoje tokį žmogų susirasti paprasčiau: gali atsirinkti pagal dalyką ir perskaityti tikrų mokinių atsiliepimus, tad iškart matai, kas specializuojasi ties aukšto lygio pasiruošimu. Patikrintų matematikos korepetitorių su atsiliepimais rasi edtalk platformoje, o visų dalykų korepetitorių — bendrame sąraše. Bendresnių patarimų, kaip apskritai pasirinkti tinkamą žmogų, rasi straipsnyje kaip pasirinkti korepetitorių vaikui, o kaip suprasti, ar jis iš tikrųjų tinka, — straipsnyje ar korepetitorius geras. Realų atstumą iki pastebimo rezultato aptariame straipsnyje per kiek laiko korepetitorius duoda rezultatų.
Trumpai – ar geram mokiniui verta korepetitoriaus
Jei viską reikėtų sudėti į kelis sakinius, atsakymas būtų toks:
- Korepetitorius nėra vien tiems, kuriems nesiseka — jis lygiai taip pat skirtas turimoms žinioms gilinti ir luboms kelti.
- Atstumas nuo „gerai” iki „puikiai” didelis: mokykloje neužtenka laiko sunkiausioms užduotims, o egzamine paskutiniai taškai — patys sunkiausi.
- Gabiam vaikui, kuriam mokykloje per lengva, korepetitorius padeda neišbarstyti potencialo ir išsaugoti darbo įprotį bei susidomėjimą.
- Matematika ambicingam mokiniui svarbiausia: ji lemia konkursinį balą stojant į konkurencingiausias programas ir atsilygina už gylį.
- Stipriam mokiniui korepetitorius dirba ne prie pagrindų, o prie sunkiausių užduočių ir egzamino technikos, kuri išsaugo brangiausius taškus.
- Bet jei vaikui ir taip įdomu ir jis pats gilinasi, korepetitoriaus geriau neprimesti — spaudimas gali pakenkti labiau nei padėti.
Taigi korepetitorius seniai nebėra vien gelbėjimosi ratas skęstančiam — vis dažniau tai įrankis tam, kuris jau plaukia gerai, bet nori nuplaukti toliau. Jei jūsų vaikui matematika sekasi ir jam pačiam knieti daugiau, pradėti galima nuo vienos bandomosios pamokos su matematikos korepetitoriumi — kartais kaip tik stipriam mokiniui ji atveria daugiausiai.
