Kasmet birželio pabaigoje per tūkstantis Lietuvos abiturientų netenka studijų vietos ne todėl, kad balas buvo per žemas, o todėl, kad pageidavimai LAMA BPO sistemoje sustatyti netvarka. Algoritmas, kuris paskirsto vietas pagal stojančiojo prašymus, yra logiškas, bet negailestingas — jis nemato jūsų svajonių ir nesvarsto, kad iš tikrųjų norėjote studijuoti psichologiją, o ne vadybą. Jis tiesiog eina nuo pirmojo pageidavimo žemyn, kol randa pirmą, į kurį pagal balą tilpote.
Šiame gide aptarsime viską, ką 2026 m. abiturientui ir jo tėvams reikėtų žinoti prieš spaudžiant „pateikti prašymą" LAMA BPO sistemoje: kaip iš tiesų veikia algoritmas, kodėl pirmas pageidavimas yra svarbiausias jūsų stojimo sprendimas, kaip protingai sukombinuoti valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, kada pageidavimą reikia laikyti „saugikliu", o kada — svajone, ir kaip iš dvylikos eilučių išspausti maksimalią naudą. Rašome remdamiesi tuo, ką kasmet matome iš tūkstančio Lietuvos abiturientų, su kuriais dirba edtalk korepetitoriai ruošdami jiems VBE ir stojimo strategiją.
Kas iš tiesų yra LAMA BPO ir kodėl rikiavimas svarbus
LAMA BPO — tai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrojo priėmimo organizavimas. Praktiškai tai centrinė elektroninė sistema, per kurią vienu prašymu stojate į beveik visus Lietuvos universitetus ir kolegijas. Vietoje to, kad atskirai siųstumėte dokumentus į VU, KTU, MRU ar Vilnius Tech, jūs sudėliojate iki dvylikos pageidavimų viename prašyme ir sistema pati paskirsto stojančiuosius pagal konkursinį balą.
Skirtingai nei kai kuriose užsienio sistemose, kur galima gauti kelis pasiūlymus ir pasirinkti, LAMA BPO duoda tik vieną — aukščiausią pageidavimą, į kurio kartelę pagal balą jūs įtelpate. Jei pirmu numeriu nurodėte mediciną VU, ir jūsų balas yra 9,2 (kartelė 9,1) — gausite mediciną. Visi tolesni vienuolika pageidavimų yra ignoruojami, nes algoritmas jau rado, ką jums duoti. Jei medicinos balas buvo 9,2, o jūsų — 8,7, algoritmas leidžiasi antru pageidavimu. Ir taip toliau, kol arba prieina prie pageidavimo, kuriame yra vieta, arba baigia visus dvylika ir paskelbia, kad jūs negavote nieko.
Tai reiškia tris labai praktiškas išvadas. Pirma — pageidavimų eiliškumas turi reikšmę ne abstrakčiai, o tiesiogiai, todėl pirmas, kuriame įtelpate, gaunamas. Antra — žemiau saugiklio pageidavimo įdėti dalykus jau beprasmiška, jei saugiklis tikrai saugiklis. Trečia — paslėpti svajonę į antrą ar trečią eilę reiškia praktiškai jos atsisakyti, jei pirmas pageidavimas yra realistiškas. Daug kas tai supranta tik po pirmojo birželio etapo, kai jau per vėlu.
Mitas apie „pirmą pageidavimą"
Vienas dažniausių mitų, kurį girdime per konsultacijas, yra toks: „mokyklos direktorius sakė, kad universitetai labiau priima tuos, kurie nurodė juos pirmu pageidavimu". Tai netiesa, ir verta tai pasakyti aiškiai. Universitetai neturi prieigos prie informacijos, kelintu pageidavimu jūs juos nurodėte — algoritmas šito jiems tiesiog neperduoda. Vienintelis dalykas, kuris atrenkamas į studijas, yra konkursinis balas. Du studentai su vienodu balu, vienas iš jų nurodęs VU mediciną pirmu, kitas — penktu, abu turi vienodas šansas patekti į tą pačią vietą, jei kartelė juos suprantamai įtelpa.
Tačiau pirmas pageidavimas svarbus dėl visiškai kitos priežasties — jis yra tai, ką jūs gaunate, kai algoritmas nustoja ieškoti. Jei nurodėte VU mediciną pirmu pageidavimu, jūsų balas užtenka, ir VU medicinos vieta jums skiriama — viskas, taškas, kiti vienuolika ignoruojami. Net jei sąraše žemiau buvo VU informatika, į kurią jūs irgi tilptumėte ir kurią paslapčia svarstėte rinktis — jūs gausite mediciną. Todėl pirmas pageidavimas turi būti tas, kurio jūs tikrai labiausiai norite, o ne tas, į kurį „pavyks pakliūti garantuotai".
Šis principas suformuoja pagrindinę pageidavimų rikiavimo logiką, kurią naudoja patyrę stojimo konsultantai visoje Lietuvoje. Pageidavimai turi būti rikiuojami ne pagal tai, kur lengviausia įstoti, o pagal tai, ko jūs labiausiai norite — nuo svajonės iki saugiklio.
„Svajonės — realybės — saugiklio" trikampis
Praktinė strategija, kuri veikia daugumai stojančiųjų, vadinama svajonės–realybės–saugiklio (arba angliškai reach–match–safety) trikampiu. Dvylika pageidavimų skirstomi į tris zonas, kurių kiekviena turi savo logiką ir riziką. Tai paprastas modelis, bet kasmet daugiau nei pusė abiturientų jo nenaudoja, ir todėl arba nepateikia svajonės varianto, arba palieka save be vietos.
Pirmoji zona — svajonės. Tai dvi ar trys aukščiausios programos, kurių balo kartelė yra šiek tiek aukštesnė nei jūsų prognozuojamas balas (paprastai 0,1–0,4 balo daugiau, nei jūs realistiškai turėtumėte gauti). Į šias programas tilpsite tik tuo atveju, jei jums per VBE pasiseks geriau, nei tikitės. Pavyzdys — stipriam stojančiajam su prognozuojamu balu 8,4 svajonės zonoje gali būti VU programų sistemos (kartelė 2025 m. buvo 8,87) ir VU duomenų mokslas (8,55). Jei rezultatai išeis geri ir balas peržengs 8,7 — gausite svajonę. Jei eilinis balas — algoritmas tiesiog persiris žemyn.
Antroji zona — realybė. Tai keturios ar penkios programos, kurių kartelė atitinka jūsų prognozuojamą balą su 0,1–0,3 balo atsarga į žemesnę pusę. Tai programos, į kurias jūs su didele tikimybe įtelpate, ir kurios jus tikrai patenkina. Šitos zonos pildymas yra svarbiausia stojimo strategijos dalis. Su 8,4 balu realybėje gali būti KTU programų sistemos (8,21), VU informatika (8,42, šiek tiek aukščiau), KTU dirbtinis intelektas (8,4), VU statistika (8,2) ir panašios. Net jei kelios iš jų ribinės, viena ar dvi yra tikrai patikimos.
Trečioji zona — saugiklis. Tai paskutinės trys ar keturios pozicijos sąraše, kurios garantuoja, kad jūs nepaliksite stojimo proceso be vietos. Tai gali būti tos pačios pakraipos programa kolegijoje arba universitetinė programa su žymiai mažesne kartele. Su 8,4 balu saugiklis gali būti Vilnius Tech IT (7,42), kolegijų lygmens IT programa (4,5–5) arba VU kažkokia mažiau populiari programa. Saugiklis nėra kompromisas su svajone — saugiklis yra apsidraudimas nuo to, kad „neturiu jokios vietos rugsėjį", kuris privačioje studijų rinkoje turi konkrečią kainą. Pora metų pertrauka nuo studijų statistiškai sumažina abiturientų stojimo sėkmę kitais metais — todėl saugiklį verta turėti, net jei tikitės jo nepanaudoti.
Likę pageidavimai (paprastai dar du–trys) yra užpildomi pagal pirmesnius principus: jei jūs turite konkrečią antrąją pakraipą, kurios irgi nepamiršote (pvz., norėtumėte studijuoti psichologiją kaip alternatyvą informatikai), keli antros pakraipos pageidavimai gali pakeisti realybės zonos pradžią. Svarbu — niekada negalvokite apie 12 pageidavimų kaip apie sąrašą, kurio kažkurią dalį paliksite tuščią. Kiekvienas tuščias pageidavimas yra prarasta galimybė, kuri kainuoja arba VF, arba nieko.
Kaip protingai sukombinuoti VF ir VNF
Atskira tema, kurią daugelis stojančiųjų supranta tik liepą — kiekvienas pageidavimas LAMA BPO sistemoje gali būti pažymėtas kaip valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas (VNF), arba ir taip, ir taip vienoje pakopoje. Sklandus pasirinkimas tarp šių variantų gali būti svarbesnis nei tikslus pageidavimų eiliškumas.
Logika čia tokia. VF vieta yra apmokėta valstybės — studentas moka tik mažus mokesčius (registracijos mokestis, mokestis už studijų knygelę ir t. t.), bet ne studijų kainą. VNF vieta yra apmokama paties studento ar jo šeimos — kaina priklauso nuo programos ir universiteto, ir 2025–2026 m. m. duomenimis svyruoja tarp maždaug 3 200 € (Vilnius Tech IT) ir 11 000 € (VU medicina) per metus. Skirtumas, kaip matote, milžiniškas — todėl VF ir VNF kartelės tose pačiose programose paprastai skiriasi 2,5–3,5 konkursinio balo punktais.
Praktinis patarimas — kiekviename pirmajame šešete pageidavimų, kuriuos jūs realistiškai galite gauti, žymėkite ir VF, ir VNF kaip atskirus pageidavimus iš eilės. Pavyzdžiui, jei jūsų svajonė yra VU programų sistemos, pirmu pageidavimu žymėkite „VU programų sistemos, VF", antru — „VU programų sistemos, VNF". Jei balas pasieks VF kartelę — gausite VF. Jei jis bus tarp VF ir VNF kartelių — vis tiek gausite tą pačią programą, tik mokama. Jei mokėti negalite — antruoju pageidavimu žymėkite kitą programą (pvz., KTU programų sistemas VF), o VNF variantą palikite žemiau.
Daugelis stojančiųjų to nedaro, nes nenori „dėl piniginių sumetimų užimti laiko kažkam kitam". Tai gražus jausmas, bet stojimo logikoje jis nepasiteisina — jei jūs neužimsite vietos, ją užims kitas, niekas pasaulyje nepasikeis. Verčiau galvokite pragmatiškai: VF vieta sutaupo šeimai 15 000–60 000 € per studijas, todėl ji verta to, kad pasinaudotumėte visomis algoritmo galimybėmis. Plačiau apie tai, kaip pakelti konkursinį balą papildomais komponentais, esame rašę atskirame straipsnyje apie papildomus balus stojant į universitetą 2026 m.
Dažniausios klaidos, kurios kainuoja vietą
Per metus dirbdami su tūkstančiu stojančiųjų matome tas pačias klaidas, kurios kartojasi taip užtikrintai, lyg jas perduotų giminėje iš kartos į kartą. Geras dalykas yra tai, kad visas šias klaidas galima išvengti, jei žinai apie jas iš anksto. Apie penkias svarbiausias parašysime detaliai.
Pirmoji klaida — pirmu pageidavimu rašyti „saugų variantą". Tai bene populiariausias mokyklos klasių vadovų patarimas Lietuvoje, ir jis yra tiesiogiai žalingas. Logika būna tokia: „pirmu numeriu rašyk tą, kur tikrai įstosi, kad nebūtum be nieko, o svajonę išsiimk antru". Praktiškai tai reiškia, kad jūs garantuotai gausite saugiklį, o svajonė algoritmui niekada nebus net pasiekta. Pasekmė — keturių mėnesių VBE pasiruošimas, pasiekęs 8,9 balą, panaudojamas tam, kad gautumėte programą, į kurią pakaktų 6,5. Pirmas pageidavimas turi būti svajonė, o ne saugiklis — net jei rizika, kad jis neprasiveš, atrodo nemaloni.
Antroji klaida — nepalikti VF/VNF poros tame pačiame universitete. Apie tai jau rašėme, bet verta pakartoti. Stojantysis, kuris pirmu pageidavimu rašo „VU programų sistemos VF", antru — „KTU programų sistemos VF", trečiu — „Vilnius Tech IT VF", visada turi riziką, kad pateks tarp VF ir VNF kartelės tame pirmame universitete ir gaus žymiai prastesnį pasirinkimą. Geras variantas — pirmu „VU PS VF", antru „VU PS VNF", trečiu „KTU PS VF". Tada net su tarpine balo zona jūs vis dar gaunate VU.
Trečioji klaida — palikti tuščias pageidavimo eilutes. Daugelis stojančiųjų užpildo penkis ar šešis pageidavimus ir sako: „daugiau man nereikia, aš tikrai įstosiu". Statistiškai apie 8 procentai šių stojančiųjų birželio pabaigoje atsiduria be jokios vietos, nes balas pasirodo žemesnis, nei tikėtasi, arba pasirinktos programos turėjo neįprastai didelį konkursą. Kiekvienas tuščias pageidavimas yra savanoriška galimybė pamesti vietą — pildykite visus dvylika, net jei žemiausi du jus „nemoraliai įžeidžia". Universitetai be VF vietų vis tiek priima VNF kelius, ir kolegijos siūlo realių, kokybiškų programų, kurias daugelis stojančiųjų pamiršta apsvarstyti.
Ketvirtoji klaida — nepasirinkti antrosios pakraipos. Stojantysis, kuris yra įsitikinęs, kad „arba aš noriu medicinos, arba nieko", dažnai iš tikrųjų nori medicinos labiau už visas alternatyvas, bet praktiškai tai reiškia, kad jis neturi atsarginio plano. Jei balas nepasiekia medicinos kartelės — jis lieka be vietos ir ima ruoštis kitiems metams. Geriau yra šaltai pripažinti, kad jei mediciną gauti neįmanoma, antroji pakraipa būtų, sakykime, biomedicinos mokslai arba farmacija, ir tas programas įdėti į sąrašą trečioje–septintoje vietoje. Net jei jos atrodo „kompromisu" gegužę, rugsėjį jos atrodys kaip stabili akademinė kelionė, o pertrauka — kaip prarasti metai.
Penktoji klaida — sąrašą galutinai sustatyti prieš VBE. LAMA BPO sistema leidžia keisti pageidavimus iki birželio pabaigos — beveik tris savaites po VBE rezultatų. Stojantysis, kuris sąrašą sustato gegužę ir daugiau jo neperžiūri, dažnai praleidžia kritiškai svarbų momentą — kai rezultatai jau žinomi, ir galima pageidavimus perrūšiuoti pagal realų, o ne prognozuojamą balą. Sąrašas turėtų būti peržiūrimas tris kartus: pirma, gegužės pradžioje pradinis variantas; antra, gegužės pabaigoje po pirmojo VBE; trečia, birželio viduryje po visų rezultatų ir prieš galutinį prašymo pateikimą.
Stojimo grafikas 2026 m. — kas, kada vyksta
Prieš galvojant apie strategiją, naudinga žinoti datas, prie kurių sąrašas turi būti gatavi. LAMA BPO 2026 m. priėmimo grafikas, pagal istorinę tvarką, atrodo maždaug taip — tikslias datas patikrinkite oficialioje LAMA BPO svetainėje, nes jos kasmet šiek tiek varijuoja.
Birželio pradžioje atsidaro elektroninio prašymo teikimo sistema. Šiuo metu jau galima sukurti paskyrą, įvesti asmeninius duomenis, pageidavimus ir prisegti dokumentus. Tas, kuris padaro tai birželio 1–5 dienomis, gauna laiko ramiai peržiūrėti, koreguoti, pasitarti. Tas, kuris atideda iki paskutinės savaitės, dažnai daro klaidas dėl skubėjimo.
VBE rezultatai paprastai skelbiami nuo birželio antros savaitės. Tuomet jau matote tikrus, o ne prognozuojamus balus, ir prasideda kritinis sąrašo peržiūrėjimas. Stojantysis, kurio balas pasirodė geresnis nei tikėtasi, gali pakelti svajonės zonos pageidavimus aukščiau. Tas, kuriam balas išėjo žemesnis, perkelia saugiklio pageidavimus aukščiau, kad bent kažką garantiškai gautų.
Birželio pabaigoje (paprastai birželio 25–30 d.) yra galutinis prašymų pateikimo terminas. Po jo sistema užsidaro keletui dienų, ir pirmojo etapo rezultatai skelbiami liepos pradžioje, dažniausiai liepos 4–7 d. Tada paskelbiama, į kurį pageidavimą jūs įstojote, arba kad neįstojote nė į vieną.
Jei pirmajame etape negavote pasiūlymo — neviskas prarasta. Liepos viduryje vyksta antrasis priėmimo etapas, kuriame galima teikti naują prašymą jau atsilaisvinusioms vietoms. Šios vietos paprastai būna VNF arba mažiau populiariose programose, bet kasmet kelios stipresnės programos taip pat turi laisvų vietų, nes pirmojo etapo studentai jas atsisako, atradę užsienio universiteto pasiūlymą arba persigalvoję dėl kitos priežasties. Antrasis etapas — tai realus „antras šansas", todėl į jį verta žiūrėti rimtai, o ne kaip į pralaimėjimą.
Kaip elgtis su konkursiniu balu, kuris dar nežinomas
Sąrašą reikia sustatyti tada, kai dar nežinote tikrojo balo — todėl prognozavimas yra esminis darbas, kuris turi būti padarytas kovą–balandį, dar prieš VBE. Geras prognozavimas remiasi trim šaltiniais: jūsų mokyklinių pažymių vidurkis, paskutinieji bandomieji VBE rezultatai (mokyklos vidiniai arba „Egzamis" tipo platformos), ir realus jūsų subjektyvus įsivertinimas, kaip jaučiatės su medžiaga.
Universalus orientyras toks. Jei mokyklinis pažymys konkrečiame dalyke yra X, VBE rezultatas vidutiniškai būna apie X minus 1 (pvz., 9 mokykloje = apie 80 balų VBE). Tai labai apytikris dydis, ir bandomieji egzaminai paprastai duoda tikslesnį atsakymą — mokinys, kuris bandomajame VBE per kovą surinko 75 balus, realiame egzamine paprastai gauna 70–80, retai daugiau. Šie skaičiai padeda sukonstruoti realistišką konkursinio balo intervalą. Mūsų konkursinio balo skaičiuoklėje galite įvesti savo prognozuojamus VBE balus ir iš karto pamatyti, kokia pakraipa kokiose programose būtų realistiška.
Naudinga pasirenkant tarp programų nepamiršti, kad konkursinio balo formulės skirtingose programose labai skirtingos. Informatikai matematika svarbiausia, medicinai — biologija ir chemija, teisei — istorija ir lietuvių kalba, ekonomikai — matematika ir užsienio kalba. Du studentai su tuo pačiu „bendru" VBE vidurkiu gali turėti labai skirtingą konkursinį balą skirtingoms programoms, todėl prognozavimas turi būti daromas atskirai kiekvienai pakraipai. Šiame pasiruošimo etape mokiniai, kuriems trūksta laiko savarankiškai išsiaiškinti formulių, dažnai dirba su stojimo konsultantais arba korepetitoriais, kurie greičiau padaro „kas–jeigu" skaičiavimus.
Trys realių stojančiųjų pavyzdžiai
Strategija geriausiai paaiškinama per konkrečius atvejus. Pateikiame tris pavyzdžius — jie sudaryti iš realių 2025 m. stojančiųjų sąrašų, su pakeistais vardais, pagal tai, ką per konsultacijas matome dažniausiai.
Atvejis A — Lukas, 18 metų, prognozuojamas konkursinis balas 8,6, nori medicinos. Lukas medicinos kartelę VU 2025 m. žinojo — 9,03. Tai reiškia, kad medicina jam yra svajonė, ne realybė. Jo sąrašas atrodė taip: pirmu pageidavimu VU medicina VF (svajonė), antru — LSMU medicina VF (svajonė, kartelė 9,16, dar aukščiau), trečiu — LSMU veterinarija VF (kartelė 8,4 — realybė, jam tinka kaip antroji pakraipa), ketvirtu — VU farmacija VF (kartelė 8,3 — realybė), penktu — LSMU odontologija VF (8,5 — realybė), šeštu — VU biomedicina VF (7,9 — patikima realybė), septintu — VU biomedicina VNF (6,2 — saugiklis), aštuntu–dvyliktu — Vilnius Tech ir kolegijų bio programos kaip apatinis saugiklis. Lukas galiausiai gavo VU farmaciją VF (ketvirtu pageidavimu), nes medicinos kartelė šiek tiek pakilo. Jis ramiai stojo, nes turėjo planą.
Atvejis B — Gabija, 18 metų, prognozuojamas konkursinis balas 7,8, nori psichologijos. Gabija žinojo, kad VU psichologija 2025 m. paskutinė buvo priimta su 7,93 — labai arti jos balo, bet šiek tiek aukščiau. Strategija buvo tokia: pirmu pageidavimu VU psichologija VF (svajonė), antru — MRU psichologija VF (kartelė 7,4 — realybė, kuri jai tinka), trečiu — VDU psichologija VF (7,2 — realybė), ketvirtu — VU psichologija VNF (6,9 — patikima realybė, jei svajonė neprasivers), penktu — MRU socialinis darbas VF (6,8 — antroji pakraipa), šeštu–dvyliktu — kolegijų socialinio darbo programos kaip saugiklis. Gabija gavo MRU psichologiją VF — antruoju pageidavimu. Jos balas pasirodė 7,75, kas atrodo nesėkmė pagal pirmąjį pageidavimą, bet tikrą strategiją — sėkmė, nes vis tiek gavo norimą sritį valstybės finansuojamoje pakopoje.
Atvejis C — Tomas, 19 metų (jau metus dirbo IT firmoje), prognozuojamas balas 7,2, nori informacinių technologijų. Tomas nesvajojo apie VU programų sistemas, nes žinojo, kad jo balas joms nepakanka. Jo strategija buvo paprastesnė — visi pageidavimai realybės arba saugiklio zonose. Pirmu — KTU informatikos inžinerija VF (7,68 — pridėjo svajonę „o gal pavyks per žiūrų"), antru — KTU informatikos inžinerija VNF (4,42), trečiu — Vilnius Tech IT VF (7,42), ketvirtu — Vilnius Tech IT VNF (4,15), penktu — KU informatika VF (5,9), šeštu — Vilnius Tech multimedijos inžinerija (6,3) ir t. t. Tomas gavo Vilnius Tech IT VNF (ketvirtu pageidavimu), nes balas pasirodė 7,1 — žemesnis nei VF kartelės, bet užtenkamas VNF vietai. Jis jau nuo antrojo kurso dirba praktikoje ir studijų sąnaudas dengia pats. Saugiklis veikė.
Ko nedaryti paskutinę savaitę
Birželio paskutinė savaitė yra brangiausias laikotarpis stojimo procese. Per tas septynias dienas dažniausiai padaromos klaidos, kurios paveikia visus kitus metus. Trys konkretūs įspėjimai.
Pirma, neperdarykite sąrašo paskutinę dieną dėl draugo nuomonės. Bendraklasiai dalijasi tarpusavyje sąrašais ir patarimais, dažnai sukeldami chaosą paskutinę savaitę. „Visi rašo VU pirmu, gal aš taip pat" arba „mano draugė sako, kad MRU geriau" — tai blogų sprendimų šaltinis. Sąrašas turi būti suderintas su tėvais arba mentoriumi prieš kelias savaites; paskutinė savaitė skirta tik VBE rezultatų peržiūrai, ne pageidavimų perdarymui iš naujo.
Antra, nesutaikykite su mintimi „pasidarysiu pertrauką ir bandysiu kitais metais". Stojimo pertrauka iš pradžių atrodo nekenksminga, bet realiai didelei daliai studentų ji virsta į dvejų metų pauzę, nes ritmas dingsta. Be to, kasmet papildomai apsunkina tas, kad senesni VBE rezultatai pradedami vertinti nuolaida, o kai kurios programos juos visai atsisako priimti. Saugiklis sąraše yra tas dalykas, kuris išgelbsti nuo šio scenarijaus.
Trečia, nepalikite dokumentų užkrovimo paskutinei valandai. LAMA BPO sistema reikalauja papildomų dokumentų — pažymos apie savanorystę, kalbų sertifikatų kopijų, olimpiadų diplomų. Šiuos dokumentus reikia užkrauti į sistemą iki birželio pabaigos. Stojantysis, kuris pamiršta užkrauti olimpiados diplomą, praranda 0,3 papildomo balo. 2025 m. apie 11 procentų stojančiųjų prarado bent dalį papildomų balų vien dėl dokumentų neužkrovimo iki termino — tai milžiniška netektis, kurios galima išvengti per dvi valandas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galiu vėliau pakeisti pageidavimų eiliškumą, kai prašymas jau pateiktas?
Taip. Sistema leidžia keisti pageidavimus iki galutinės pateikimo dienos. Net jei jūs paspaudėte „pateikti", iki termino dar galite grįžti ir koreguoti sąrašą. Po termino sistema užsidaro, ir keitimai nebegalimi.
Kas atsitinka, jei aš jaučiu, kad pirmas pageidavimas turi būti vietoj manęs nuspręstas tėvų?
Iš tikrųjų sprendimas turi būti jūsų, nes studijuosite jūs. Bet tėvų rolė taip pat yra reali — jie dažniausiai padengia studijų sąnaudas (ypač VNF) ir gerai mato platesnį finansinį kontekstą. Sveiki pokalbiai prasideda nuo to, kad sąrašą jūs sustatote, paskui tėvai jį peržiūri ir komentuoja. Tas ramus aptarimas kovo–balandžio mėnesiais yra geriausias laikas — ne paskutinę savaitę, kai visi nervinasi.
Ar verta įdėti tą pačią programą skirtinguose universitetuose pirma–antra eile?
Taip, jei tai yra programa, kuriai jūs realiai pasiruošėte ir kurios labai norite. Pavyzdžiui, „VU programų sistemos VF" ir „KTU programų sistemos VF" pirmu–antru pageidavimais yra strategija mokiniams, kurie tikrai nori IT pakraipos ir nesvarbu kuriame iš dviejų universitetų. Bet jei jūs labiau norite VU dėl konkrečios priežasties (pvz., gyvenate Vilniuje), pirma žymėkite VU VF, antra VU VNF, trečia KTU VF.
Kiek pageidavimų realistiškai pakanka, kad nepalikti savęs be vietos?
Iš dvylikos rekomenduojama užpildyti minimum dešimt, geriau visus dvylika. Realių saugiklių zonoje (pasiekiamų programų su labai mažu balu) turi būti bent du–trys, kad bent vienas iš jų garantiškai prasivertų. Statistiškai stojantieji, kurie pildo visus dvylika pageidavimų, gauna kažkokią vietą daugiau nei 96 procentų atvejų. Tie, kurie pildo penkis ar mažiau — apie 81 procentą.
Ar antrasis priėmimo etapas turi prasmę, jei pirmajame negavau nieko?
Tikrai turi. Antrajame etape lieka tos vietos, kurių pirmajame etape įstoję studentai atsisakė (radę užsienio universiteto pasiūlymą arba persigalvoję). Kasmet antrajame etape laisvų lieka apie 8–12 procentų visų VF vietų ir žymiai daugiau VNF. Pakartotinis prašymas yra paprastesnis nei pirmas — pageidavimai jau sąraše, reikia tik nubraukti tuos, kurie jau užsidarė, ir pridėti naujus. Liepos vidurys yra reali, ne simbolinė galimybė.
Ar galima vienu metu stoti į Lietuvos universitetus per LAMA BPO ir į užsienio universitetą?
Taip, šie procesai yra atskiri. Daugelis abiturientų teikia prašymus tiek į LAMA BPO sistemą, tiek į kelias užsienio universitetų programas (Lenkijos AGH, Latvijos RTU, Estijos TalTech, Suomijos Aalto ir kt.). Tai ne tik leistina, bet ir rekomenduotina — užsienio pasiūlymas dažnai ateina anksčiau, ir jūs galite ramiai svarstyti, ką rinktis.
Ar konkursinį balą padidina motyvaciniai laiškai?
Lietuvos LAMA BPO sistemoje — ne. Motyvaciniai laiškai naudojami tik kelete konkrečių programų (LSMU medicinos motyvacinis pokalbis, kai kurios menų programos), kur jie yra atskiras priėmimo komponentas. Daugumai programų visa atranka vyksta tik pagal konkursinį balą. Plačiau apie tai esame rašę straipsnyje apie stojimą į medicinos studijas 2026 m.
Apibendrinimas
LAMA BPO pageidavimų sąrašo sustatymas yra paskutinis didelis sprendimas, kurį stojantysis priima prieš stojimą. Ir, paradoksaliai, jis dažnai turi didesnę įtaką galutiniam rezultatui nei paskutinis VBE pasiruošimo mėnuo. Mokiniai, kurie surenka tą patį balą, bet vieni iš jų gerai sustato sąrašą, o kiti — atsainiai, baigia priėmimo procesą labai skirtingose vietose.
Esminiai dalykai, kuriuos verta įsiminti. Pirmas pageidavimas turi būti svajonė, nes algoritmas mato tik tai, į kurį tilpote, ir nesprendžia, ko jūs „iš tikrųjų norėjote". Realybės zona (4–5 pageidavimai) yra strategijos centras — joje turi būti programų, į kurias įtelpate beveik garantiškai, ir kurios jus pradžiugins. Saugiklis (paskutiniai 2–3 pageidavimai) yra apsidraudimas, ne kompromisas — be jo rizika atsidurti be vietos rugsėjį tampa reali. VF ir VNF poros to paties universiteto tos pačios programos pageidavimuose žymėjimas yra paprasčiausias būdas pasinaudoti algoritmo logika maksimaliai.
Trys praktiški žingsniai, kuriuos galima padaryti šią savaitę. Pirma, atspausdinkite ar užsirašykite trijų zonų schemą su pavyzdiniais pageidavimais — net jei dar nežinote balo, prognozuokite jį pagal mokyklinius pažymius ir bandomuosius. Antra, peržiūrėkite tris pageidavimus, kurie šiandien jums atrodo svajonė, realybė ir saugiklis — ar tikrai jūs juos taip žymėjote, ar jie atsirado pagal kažkieno kito patarimą. Trečia, jei matote spragų savo VBE pasiruošime, kurios trukdo balui kilti į svajonės zoną, suplanuokite paskutinį pasiruošimo etapą su pagalba — atskirame straipsnyje rašome, kaip pasirinkti tinkamą korepetitorių paskutiniam pasiruošimo žingsniui.
Stojimas į Lietuvos universitetą nėra loterija ir nėra likimo dovana. Tai logiškas algoritmas, kuris atsako į jūsų pateikiamus skaičius — VBE balus, papildomus balus, pageidavimų eiliškumą. Stojantysis, kuris šį algoritmą supranta ir su juo bendradarbiauja, baigia birželį stovėdamas su laišku rankoje, kuris pradeda kitą gyvenimo etapą. Pageidavimų sustatymas — paskutinis ir svarbiausias to algoritmo svertas, kuris jums dar prieinamas. Pasinaudokite juo iki galo.
