Rugsėjis dažniausiai atrodo pats ramiausias mokslo metų mėnuo. Vaikas grįžo pailsėjęs, sąsiuviniai dar švarūs, o pirmieji pažymiai — jei jų iš viso jau yra — dažniausiai geri. Būtent todėl retas tėvas rugsėjo viduryje pagalvoja apie papildomas užduotis: atrodo, kad tam dar per anksti. Bet mokslo metų kalendoriuje yra vienas faktas, kuris šį įspūdį apverčia aukštyn kojomis. Nuo rugsėjo 1 iki spalio 30 dienos mokykloje nėra nė vienos laisvos dienos — jokių atostogų, jokios oficialios pertraukos. Tai apie keturiasdešimt keturios darbo dienos iš eilės, ilgiausias vientisas ruožas per visus mokslo metus, ir jis prasideda tiksliai tada, kai tėvai mažiausiai jo tikisi.
Kodėl būtent šis ruožas, o ne bet kuris kitas
Mokslo metuose yra ir kitų ilgesnių atkarpų be pertraukos — sausis su vasariu, pavyzdžiui, tęsiasi beveik tiek pat ilgai ir mokslo metų kalendoriuje vadinamas tyliausiu metų periodu. Skirtumas tas, kad sausį–vasarį vaikas jau kelis mėnesius dirba su ta pačia programa, mokytojas jį pažįsta, o pati medžiaga juda įprastu tempu. Rugsėjis–spalis yra kitoks iš esmės: per tas pačias devynias savaites reikia ir prisiminti, ką vaikas mokėjo prieš vasarą, ir įsisavinti visiškai naujas temas, kurios tais metais dėstomos pirmą kartą. Du procesai vyksta vienu metu, o pailsėti nuo nė vieno jų nėra kada.
Prie to prisideda ir tai, kaip paprastai klostosi rugsėjis. Kadangi po vasaros bent trumpai reikia pakartoti praėjusių metų kursą, pirmosios savaitės dažnai atrodo lengvos — o tada, maždaug trečią ar ketvirtą savaitę, tempas staiga pagreitėja ir prasideda naujos programos temos. Vaikui, kuris tų pirmų savaičių metu nespėjo iki galo susigrąžinti senų įgūdžių, naujas tempas užklumpa netikėtai. O kadangi iki artimiausios pertraukos lieka dar šešios ar septynios savaitės, laiko savaime „atsipūsti" ir grįžti atgal tiesiog nėra — kiekviena nauja savaitė tik prideda dar vieną temą ant tos, kuri liko nesuprasta.
Kaip viena nepastebėta klaida tampa spraga
Matematika beveik visada dėstoma taip, kad kiekviena nauja tema remiasi ankstesne. Jei rugsėjo antrą savaitę vaikas iki galo nesuprato, tarkime, kaip veikia trupmenų sudėjimas su skirtingais vardikliais, tai nebūtinai pasimatys iš karto — sekančios pamokos tema gali ir neprireikti tos konkrečios operacijos. Bet anksčiau ar vėliau ji vėl iškyla, jau kaip įrankis kitai, sudėtingesnei užduočiai spręsti. Vaikas tada nebekovoja su viena problema — jis kovoja su dviem iš karto: nauja tema ir sena, neišspręsta spraga, kuri dabar trukdo suprasti ir naująją. Kuo ilgiau šis ciklas kartojasi be pertraukos, tuo daugiau temų suspėja pasistatyti ant tos pačios silpnos vietos.
Būtent todėl pirmasis rimtesnis kontrolinis dažnai atrodo kaip netikėtumas, nors iš tikrųjų jis tik parodo tai, kas kaupėsi jau kelias savaites. Pažymių knygelė iki tol gali atrodyti visiškai tvarkinga, nes trumpuose, siaurą klausimą tikrinančiuose darbuose spraga dar nespėja išryškėti. Kaip tokias ankstyvas, dar nepastebimas spragas atskirti nuo paprasto nuovargio ar vienkartinės neatidumo klaidos, išsamiai aiškinome straipsnyje apie klaidų analizę matematikoje — ten rasite, į kokius klaidų tipus verta žiūrėti atidžiausiai.
Savaitės ritmas, kuris tinka būtent šiam ruožui
Gera žinia ta, kad išvengti šio kaupimosi nereikia nei ilgų pamokų, nei papildomo streso — pakanka vieno trumpo, pastovaus įpročio. Idėja paprasta: vieną kartą per savaitę, visada tą pačią dieną, vaikas skiria dešimt ar penkiolika minučių trumpam, klasę atitinkančiam testui be vadovėlio ir be pagalbos. Ne pamokai, ne kartojimui iš eilės — tiesiog vienam trumpam patikrinimui, kuris parodo, ar savaitės medžiaga įsitvirtino. Savaitės diena nesvarbi; svarbu, kad ji būtų ta pati kiekvieną kartą, nes tada patikrinimas tampa įpročiu, o ne dar vienu punktu, dėl kurio reikia tartis iš naujo.
- Vyksta tą pačią savaitės dieną, kad taptų įpročiu, o ne derybų objektu.
- Trunka ne ilgiau nei penkiolika minučių ir sprendžiamas be vadovėlio bei be pagalbos.
- Tikrina tik tos savaitės medžiagą, o ne visą praeitį iš eilės.
- Turi atsakymų lapą, kad tėvams nereikėtų patiems spręsti, ar atsakymas teisingas.
Tam puikiai tinka trumpos, pagal klasę sudėliotos testų knygelės — tokios, kokias 2–9 klasėms yra parengęs Audronis Bortkevičius: kiekvienas testas užima vieną puslapį, apima vieną ar dvi savaites mokyklos programos ir turi atsakymus, todėl tėvams nereikia patiems spręsti, ar atsakymas teisingas. Skirtumas tarp šio ritmo ir bendro kartojimo tas, kad čia netikrinama viskas iš eilės — tikrinama tik tai, kas dėstyta pastarąją savaitę, kol atmintis dar šviežia ir klaidą lengva susieti su konkrečia pamoka, o ne su visu mėnesiu.
Jei testas praeina sklandžiai, savaitė užsidaro per dešimt minučių ir daugiau nieko daryti nereikia. Jei ne — turite tikslią temą, o ne bendrą jausmą, kad „kažkas nesiseka", ir galite ją spręsti tą pačią savaitę, kol ji dar neatsivedė antros temos iš paskos.
Spalio pradžia: viena savaitė gilesnei patikrai
Savaitiniai testai gerai gaudo tai, kas neseniai dėstyta, bet jie nebūtinai parodo platesnį vaizdą — kaip vaikui sekasi su visu praėjusių klasių pagrindu, ant kurio stovi šių metų programa. Tam skirtas kitoks įrankis: platesnis, kelias temas apimantis žinių lygio įsivertinimas. Verta jį atlikti kartą, maždaug ruožo viduryje — spalio pirmomis savaitėmis, kai jau praėjo pakankamai laiko, kad matytųsi tikra kryptis, bet iki rudens atostogų dar lieka laiko sureaguoti.
Toks patikrinimas dažniausiai siejamas su rugpjūčio pabaiga — savikontrolės testų straipsnyje rašėme, kodėl trumpas testas prieš pat mokslo metų pradžią duoda daugiau naudos nei ištisas vasaros kartojimas. Bet jei ta proga jau praleista — o rugsėjo viduryje ji dažniausiai jau praleista — antra geriausia proga yra kaip tik dabar, ruožo viduryje, o ne laukimas lapkričio pertraukos. Jaunesnėms klasėms tam skirti trumpi savikontrolės rinkinukai, o platesnėms klasių grupėms — kelias temas apimantis žinių lygio įsivertinimas.
Kai patikra parodo konkrečią spragą
Radus silpną temą, kitas žingsnis nėra dar vienas testas — testas tik parodo, kad problema yra, bet nepadeda jos išspręsti. Čia reikalingas kitokio tipo įrankis: pagal klasę sudėliotas teminio kartojimo uždavinynas, kuriame ta pati tema pateikiama palaipsniui, nuo paprastesnių pavyzdžių iki sudėtingesnių, o ne vienu kartu, kaip kontroliniame darbe. Progimnazijos amžiaus mokiniams (5–8 klasės) tokie uždaviniai sudėlioti pagal visą metų kursą iš eilės, todėl lengva atrasti būtent tą skyrių, kuris atitinka klasėje dėstomą temą, o šeštokams yra atskiras, tik jų klasės kursą apimantis rinkinys.
Vyresnėms klasėms, kur programa jau glaudžiai susieta su būsimais patikrinimais, naudingiau rinktis uždavinius, kurie iškart susieti su konkrečiu egzaminu ar patikrinimu, kad kartojimas vyktų ne apskritai, o pagal tai, ko iš tikrųjų bus klausiama. Kaip apskritai atskirti, kada užtenka pačiam susirasti tinkamas užduotis, o kada reikia žmogaus, kuris jas paaiškintų, plačiau rašėme straipsnyje apie tai, kaip pasirinkti matematikos pratybas.
Kai lapo su atsakymais nebeužtenka
Kartais spraga pasirodo ne todėl, kad trūksta praktikos, o todėl, kad vaikas neteisingai supratęs pačią taisyklę — ir tada, kad ir kiek uždavinių jis spręs, klaida tik kartosis kitokia forma. Šiuo atveju paprasčiausias sprendimas yra viena individuali pamoka, skirta būtent tai temai: mokytojas peržiūri, kur tiksliai lūžta supratimas, paaiškina iš naujo ir kartu su vaiku išsprendžia kelis pavyzdžius, kol metodas įsitvirtina. Tokia pamoka nebūtinai turi virsti savaitiniu įsipareigojimu visam pusmečiui — dažnai užtenka vienos ar dviejų, kol konkreti spraga užsidaro.
Matematikos korepetitorių paieškoje galima rinktis pagal klasę, konkrečią temą ir laisvus laikus, o jei patogiau mokytis namuose, ta pati pagalba vienodai gerai veikia ir per korepetitorius internetu — ištaisyto testo ar uždavinio nuotrauka ekrane matoma taip pat aiškiai, kaip ir ant stalo. Kiek laiko realu laukti, kol tokia pagalba duoda matomą rezultatą, paskaičiavome straipsnyje apie tai, per kiek laiko korepetitorius duoda rezultatų.
Kas laukia po lapkričio 9-osios
Rudens atostogos (šiais mokslo metais — lapkričio 2–8 d.) yra pirmoji proga giliau sustoti, ir tai jau kito straipsnio tema: visame mokslo metų kalendoriuje aiškiname, kaip tą savaitę panaudoti ne bendram kartojimui, o tiksliai identifikuotos spragos peržiūrai kartu su ištaisytu darbu. Jei savaitinis ritmas veikė visą rudenį, ta savaitė bus trumpa ir rami — reikės tik patvirtinti, kad viskas gerai, o ne skubiai lipdyti visą rugsėjį iš naujo.
Grįžus į mokyklą lapkričio 9 dieną, prasideda kitas, trumpesnis blokas — iki gruodžio 22 dienos praeina apie trisdešimt du darbo dienas, tankesnis periodo pabaigos atsiskaitymais. Tas pats savaitinis testo įprotis čia veikia lygiai taip pat gerai, tik jau su mažesniu spaudimu, nes didžiausia rizika — ilgiausias ruožas be pertraukos — jau bus praeityje.
Trumpa santrauka
Nuo rugsėjo 1 iki spalio 30 dienos mokykloje nėra nė vienos pertraukos, ir būtent per šias keturiasdešimt keturias dienas naujos temos kaupiasi greičiausiai, o senos, dar vasarą primirštos spragos turi daugiausiai laiko išaugti į didesnę problemą. Vienas trumpas, tą pačią savaitės dieną kartojamas testas leidžia pastebėti klaidą tada, kai ją dar lengva ištaisyti — po vienos temos, o ne po šešių. Spalio pradžioje verta vienąkart sustoti giliau su platesniu žinių įsivertinimu, o radus konkrečią spragą — spręsti ją teminiu kartojimu arba viena kryptinga individualia pamoka, o ne laukti lapkričio pertraukos ir bandyti sudėlioti viską iš karto.
