2026–2027 mokslo metai prasideda 2026 m. rugsėjo 1 d., antradienį. Tai bene vienintelė mokyklos data, kurią Lietuvoje visi žino atmintinai. Visa kita metų sandara tėvams lieka gerokai miglotesnė: kada rudens atostogos, kiek trunka Kalėdų pertrauka, kodėl vienoje mokykloje mokymosi periodas užsidaro gruodį, o kitoje — sausį, ir kada tie mokslo metai galiausiai baigiasi. Žemiau surašytos visos oficialios šių mokslo metų atostogų datos. Bet naudingiausia dalis yra ne pačios datos, o metų forma: mokslo metai nėra tolygi šimto aštuoniasdešimties dienų juosta, o keturi labai nevienodo ilgio blokai, ir nuo to, kuriame bloke atsiranda spraga, tiesiogiai priklauso, ar ją dar įmanoma užpildyti ramiai, ar teks vytis.
Ką kalendoriuje nustato valstybė, o ką — mokykla
Daugelis tėvų mano, kad mokslo metų tvarkaraštis ateina iš ministerijos vienu dokumentu ir yra visiems vienodas. Iš tikrųjų valstybė nustato tik keturis dalykus: mokslo metų pradžią, atostogų laiką, ugdymo dienų skaičių ir bendriausias ugdymo organizavimo nuostatas. Tai įrašyta 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559.
Ugdymo dienų skaičius 2026–2027 mokslo metais yra toks: pradinio ugdymo programai — 175 dienos, pagrindinio ugdymo programai — 180 dienų, vidurinio ugdymo programai — 180 dienų trečioje gimnazijos klasėje ir 170 dienų ketvirtoje. Pastebėkite, kas čia pasakyta: nustatytas dienų kiekis, o ne data, kada tos dienos baigsis. Tai ir yra pirmoji vieta, kur kalendorius nustoja būti valstybinis.
Antroji tokia vieta — mokymosi periodai. Bendrieji ugdymo planai sako, kad ugdymo procesui skirtas laikas proporcingai suskirstomas į trumpesnius periodus: trimestrus arba pusmečius. Kurį variantą pasirinkti, sprendžia pati mokykla, o savo ugdymo planą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios. Todėl du vaikai, gyvenantys tame pačiame kieme ir besimokantys skirtingose mokyklose, visiškai teisėtai turi skirtingas atsiskaitymų bangas: vienam pirmasis periodas užsidaro dar prieš Kalėdas, kitam — tik sausį. Gruodžio pradžioje viena šeima dėl to jau gyvena atsiskaitymų ritmu, o kita nesupranta, iš kur ta įtampa.
Praktinė išvada paprasta: metų pradžioje verta susirasti savo mokyklos ugdymo planą. Jis skelbiamas mokyklos interneto svetainėje, ir jame surašyta tai, ko nėra jokioje bendroje datų lentelėje — periodų pabaigos, atsiskaitomųjų darbų tvarka ir tai, kada mokykloje realiai baigiasi mokslo metai.
Visos 2026–2027 mokslo metų atostogų datos
Mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos. Keturios pirmosios patenka į ugdymo procesą ir yra nustatytos iš anksto, o vasaros atostogos trunka nuo ugdymo proceso pabaigos iki kitų mokslo metų pradžios. Šių mokslo metų datos yra tokios:
- Rudens atostogos — 2026 m. lapkričio 2–8 d. Į mokyklą grįžtama lapkričio 9 d., pirmadienį.
- Žiemos (Kalėdų) atostogos — 2026 m. gruodžio 23 d. – 2027 m. sausio 3 d. Į mokyklą grįžtama sausio 4 d., pirmadienį.
- Žiemos atostogos — 2027 m. vasario 15–21 d. Vasario 16-oji patenka į šios savaitės vidurį, todėl atskiros laisvos dienos dėl jos nebus.
- Pavasario (Velykų) atostogos, pradinio ir pagrindinio ugdymo programa (1–10 klasės, tai yra iki antros gimnazijos klasės imtinai) — 2027 m. kovo 22–28 d.
- Pavasario (Velykų) atostogos, vidurinio ugdymo programa (trečia ir ketvirta gimnazijos klasės) — 2027 m. kovo 29 d. – balandžio 4 d.
Datos paimtos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skelbiamo mokinių atostogų sąrašo, kuriame jau įtrauktas bendrųjų ugdymo planų pakeitimas. Tai svarbu paminėti, nes pirminiame gegužės mėnesio įsakymo tekste pavasario atostogos dar surašytos viena eilute, o galiojanti tvarka jas skiria pagal ugdymo programą.
Pavasario atostogos 2027: data, kurią šeimoms verta pasižymėti dukart
Šis skirtumas atrodo kaip smulkmena, bet šeimoms su keliais vaikais jis yra didžiausias visų metų kalendoriaus netikėtumas. 2027 m. pavasarį jaunesnysis vaikas, besimokantis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programą, ilsėsis kovo 22–28 d., o vyresnysis, jau besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą, — kovo 29 d. – balandžio 4 d. Tai ne sutampančios, o dvi iš eilės einančios savaitės. Kelionė ar bendra šeimos pertrauka, suplanuota pagal vieno vaiko atostogas, antrajam iškris tiesiai į pamokų dienas.
Prie to prisideda dar viena detalė. 2027 m. Velykos yra kovo 28 d., sekmadienį. Vadinasi, jaunesniems mokiniams atostogos baigiasi būtent per Velykas, o kovo 29-oji, pirmadienis, yra Antroji Velykų diena — valstybinė šventė. Praktiškai tai reiškia, kad 1–10 klasių mokiniai į mokyklą grįžta ne pirmadienį, o antradienį, kovo 30 d. Gimnazistams tas pats pirmadienis yra pirmoji jų atostogų diena.
Jei šeimoje auga skirtingo amžiaus vaikai, pavasario savaitę verta susiplanuoti dar rugsėjį — vėliau atsiras šimtas kitų dalykų, o šios dvi savaitės viena kitą stumdys.
Rudens blokas: 44 dienos be pertraukos
Dabar apie tai, ko datų lentelėje nesimato. Suskaičiavus darbo dienas tarp oficialių datų — atmetus savaitgalius ir valstybines šventes — matyti, kad mokslo metai susideda iš keturių labai nevienodų atkarpų. Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 30 d. praeina apie 44 darbo dienas, ir per visą tą laiką nėra nė vienos atostogų dienos. Tai ilgiausias vientisas mokymosi blokas visuose mokslo metuose.
Tokia rudens bloko sandara turi labai konkrečių pasekmių. Rugsėjį naujos temos dėliojamos viena ant kitos beveik devynias savaites iš eilės, o pirmieji rimtesni įvertinimai paprastai atsiranda trečią ar ketvirtą savaitę — tada, kai spragos jau spėjo prasidėti. Vaikas, kuris rugsėjį ko nors nesuprato, iki rudens atostogų su ta pačia nesuprasta vieta dirba dar maždaug šešias savaites, ir kiekviena nauja tema ant jos remiasi. Būtent todėl pasiruošimas naujiems mokslo metams yra ne rugsėjo, o rugpjūčio darbas: bloko viduryje sustoti ir grįžti atgal beveik nėra kada.
Ruduo yra ir tas laikas, kai lengviausia sumaišyti nuovargį su nemokėjimu. Ilga atkarpa be pertraukos vargina visus, todėl spalį prastėjantys pažymiai dar nebūtinai reiškia spragą. Atskirti vieną nuo kito padeda paprastas klausimas: ar vaikas klysta ten, kur anksčiau nedarydavo klaidų, ar ten, kur medžiaga nauja. Pirmuoju atveju dažniausiai kalta nuovargio banga, antruoju — jau mokymosi spraga, kuri savaime nepraeis.
Kodėl rudens atostogos yra pigiausia metų savaitė
Rudens atostogos, lapkričio 2–8 d., mokslo metuose užima ypatingą vietą. Tai pirmoji pertrauka, kurią pasiekus jau yra ką vertinti: praėjo devynios savaitės, dienyne susikaupė pakankamai įvertinimų, kad matytųsi kryptis, bet nė vienas periodas dar neuždarytas. Kitaip tariant, tai vienintelis metų momentas, kai informacijos jau yra, o laiko dar liko.
Šią savaitę verta panaudoti ne kartojimui apskritai, o vienam labai konkrečiam veiksmui — išsiaiškinti, kur tiksliai vaikas klumpa. Bendrieji ugdymo planai čia duoda tėvams daugiau teisių, nei jomis paprastai naudojamasi: juose įrašyta, kad atsiskaitomųjų darbų užduotys ir įvertinimai turi būti grąžinami mokiniams, o kilus klausimų mokiniams ir jų tėvams turi būti sudarytos sąlygos išsamiai susipažinti su individualaus darbo stiprybėmis ir trūkumais. Vadinasi, galima prašyti ne pažymio paaiškinimo, o paties darbo — ir pažiūrėti, kurios užduotys nepavyko. Kaip iš to pasidaryti namų diagnozę, smulkiai aprašyta tekste apie tai, kaip nustatyti vaiko matematikos spragas.
Ta pati taisyklė paaiškina ir kitą dalyką, dėl kurio tėvai dažnai nedrįsta prieštarauti. Bendruosiuose ugdymo planuose parašyta, kad atsiskaitomieji darbai neturėtų būti organizuojami per dažnai ir neturėtų būti atliekami iš karto po ligos, atostogų ar šventinių dienų, o planuojant jų intensyvumą turi būti numatytas pakankamas laikas pasirengti. Konkretų skaičių — kiek darbų per dieną ar savaitę — nustato jau kiekvienos mokyklos krūvio reguliavimo tvarka, todėl būtent jos ir verta ieškoti, jei atrodo, kad savaitė vaikui neproporcinga. Tas pats pasakytina apie namų darbus, kurių rekomenduojama trukmė aptarta atskirai tekste apie tai, kiek laiko turi trukti namų darbai.
Gruodis: pirmasis uždarymas, kuris kiekvienoje mokykloje būna kitu metu
Nuo lapkričio 9 d. iki gruodžio 22 d. praeina apie 32 darbo dienas. Šis blokas trumpesnis už rudeninį, bet tankesnis, nes jame susitelkia periodo pabaigos atsiskaitymai. Pusmečius pasirinkusiose mokyklose pirmasis pusmetis dažniausiai užsidaro sausį, o trimestrus taikančiose mokyklose pirmasis trimestras baigiasi dar iki Kalėdų. Todėl gruodis vienoje šeimoje būna įtemptas mėnuo, o kitoje — visiškai eilinis.
Praktiškai tai reiškia, kad periodo pabaigos data yra vienas iš naudingiausių skaičių visame mokslo metų kalendoriuje, ir jį verta žinoti iš anksto. Nuo jo priklauso, kada dar spėjama pataisyti silpną pažymį ir kada jau vėlu. Kaip iš atskirų įvertinimų susidėlioja galutinis periodo pažymys — ir kodėl jis dažnai nesutampa su paprastu vidurkiu — paaiškinta tekste apie tai, kaip išvedamas pusmečio pažymys.
Žiemos (Kalėdų) atostogos šiais mokslo metais trunka nuo gruodžio 23 d. iki sausio 3 d. — dvylika kalendorinių dienų, ilgiausia pertrauka mokslo metų viduryje. Kartu tai ir ta pertrauka, per kurią dažniausiai sugriūva pasivijimo planai, ir dėl visiškai suprantamos priežasties: ji beveik ištisai užpildyta šventėmis, svečiais ir kelionėmis. Realistiškas planas šioms dienoms yra kuklus — kelios trumpos sesijos gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje, o ne kasdienis grafikas, kurio pradžia sutampa su Kūčiomis ir Kalėdomis.
Sausis ir vasaris: tyliausia metų atkarpa
Nuo sausio 4 d. iki vasario 12 d. praeina apie 30 darbo dienų. Ši atkarpa mokslo metuose yra pati nepastebimiausia: didžiųjų atsiskaitymų banga jau praėjusi, iki pavasario patikrinimų dar toli, o dienyne dažniausiai kaupiasi vidutiniai, niekuo neišsiskiriantys įvertinimai. Būtent todėl sausis ir vasaris yra geriausias metas rimtam, nepaskubomis daromam darbui su sena spraga.
Skirtumas nuo rudens čia esminis. Rugsėjį ir spalį bet koks papildomas darbas konkuruoja su nauja medžiaga, kuri plaukia kasdien. Sausį naujos medžiagos tempas paprastai ramesnis, todėl valandą per savaitę galima skirti ne šiandienos temai, o tam, kas liko nesuprasta prieš pusmetį. Tėvams, svarstantiems, kada pradėti korepetitoriaus pamokas, tai dažnai yra pats palankiausias metų langas: iki mokslo metų pabaigos dar lieka keturi ar penki mėnesiai, o tai jau pakankamai ilgas laikas, kad pastangos suspėtų atsispindėti pažymiuose.
Žiemos atostogos vasario 15–21 d. šiemet turi vieną malonią savybę: Vasario 16-oji patenka tiesiai į jų vidurį. Vadinasi, atskiros laisvos dienos vasarį nebus, bet ir mokyklos ritmo ji nesuardys — visa savaitė ir taip laisva.
Kovas ir balandis: kur baigiasi laikas taisyti
Nuo vasario 22 d. iki kovo 19 d. jaunesniems mokiniams lieka vos apie 19 darbo dienų — trumpiausias metų blokas, dar sutrumpėjęs dėl Kovo 11-osios. Sudėjus visas keturias atkarpas išeina maždaug 125 darbo dienos. Pagrindinio ugdymo programai numatyta 180 ugdymo dienų, tad dar iki pavasario atostogų praeina apie du trečdalius visų mokslo metų. Tai skaičius, kurį verta turėti galvoje: kai prasideda pavasaris, mokslo metai yra ne įpusėję, o jau gerokai persiritę per vidurį.
Nuo pavasario atostogų kalendorius nustoja būti bendras ir pradeda skirtis pagal klasę. Ketvirtokai ir aštuntokai laukia nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, dešimtokams artėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, o gimnazistams prasideda egzaminų sezonas. Kiekvienas šių patikrinimų aprašytas atskirai: NMPP ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, PUPP dešimtoje klasėje ir brandos egzaminai. Bendrą jų žemėlapį — kuris patikrinimas kokios apimties kursą tikrina — galima pasižiūrėti tekste apie patikrinimus nuo NMPP iki VBE.
Vienas svarbus įspėjimas dėl datų. 2026–2027 mokslo metų brandos egzaminų tvarkaraštis tvirtinamas atskiru ministro įsakymu ir šio teksto rašymo metu dar nepaskelbtas. Todėl birželio planų pagal tariamas egzaminų datas kol kas dėlioti neverta — jos paaiškės vėliau, o iki tol vieninteliai patikimi orientyrai yra atostogų datos ir mokyklos ugdymo planas. Tiems, kurie mokosi trečioje gimnazijos klasėje, verta žinoti dar vieną taisyklę: mokinys, laikantis pasirinkto valstybinio brandos egzamino pirmąją dalį, tą dieną pamokose nedalyvauja ir gali nedalyvauti dar vieną dieną prieš ją.
Kada iš tikrųjų baigiasi mokslo metai
Tai klausimas, į kurį nėra vieno valstybinio atsakymo, ir tai nustebina daugumą tėvų. Bendrieji ugdymo planai nustato tik ugdymo dienų skaičių, o konkrečią pabaigos datą kiekviena mokykla įsirašo į savo ugdymo planą. Todėl gretimos mokyklos gali baigti mokslo metus skirtingomis dienomis, ir abi elgsis visiškai teisėtai.
Apytikslį orientyrą pasidaryti nesudėtinga. Jei mokykla ugdymo dienų neperkelia ir jų nedėlioja į išvykas ar kitas veiklas, 180 darbo dienų nuo rugsėjo 1 d. baigiasi maždaug birželio viduryje, o 175 dienos pradinukams — apie birželio pradžią. Tai tik skaičiavimas, ne oficiali data, todėl vasaros planus verta tikslinti pagal savo mokyklos dokumentą, o ne pagal šį apytikslį orientyrą.
Ketvirtos gimnazijos klasės mokiniams taisyklė dar kitokia. Jiems numatyta 170 ugdymo dienų, o vasaros atostogos prasideda ne pasibaigus pamokoms, o pasibaigus valstybinių brandos egzaminų sesijai. Todėl abiturientų šeimose birželis beveik niekada nebūna laisvas mėnuo, nors pamokos jau seniai pasibaigusios. Ką daryti, jei metiniai pažymiai galiausiai nuvilia, aprašyta tekste apie mokslo metų pabaigą ir papildomus darbus, o kaip suplanuoti vasarą, kad rugsėjis neprasidėtų nuo nulio — tekste apie tai, kaip per vasarą neprarasti žinių.
Ką su šiuo kalendoriumi realiai daryti
Iš viso to, kas surašyta aukščiau, tėvams lieka labai nedaug praktinių veiksmų — bet jie duoda daugiau naudos nei kasdienis dienyno tikrinimas. Metų pradžioje užtenka vieno vakaro, o paskui — keturių trumpų sustojimų per metus.
- Rugsėjį susirasti mokyklos ugdymo planą ir pasižymėti dvi datas: periodo pabaigą ir mokslo metų pabaigą.
- Prieš rudens atostogas peržiūrėti ne vidurkį, o konkrečius nepavykusius darbus ir nuspręsti, ar tai nuovargis, ar spraga.
- Gruodį arba sausį, priklausomai nuo mokyklos periodų, įvertinti pirmojo periodo rezultatą kaip visumą.
- Sausį ir vasarį dirbti su sena spraga, kol naujos medžiagos tempas ramesnis.
- Kovą pasitikrinti pavasario atostogų datas pagal kiekvieno vaiko ugdymo programą — 2027 m. jos skiriasi.
Visa kita metų dalis geriau praeina be tėvų kišimosi. Kasdienis dienyno tikrinimas retai ką pakeičia, užtat patikimai perkelia atsakomybę už mokymąsi iš vaiko tėvams — o tai ilgainiui kainuoja brangiau nei bet kuri spraga.
Kada pakanka mokyklos, o kada verta korepetitoriaus pamokų
Prieš ieškant pagalbos už mokyklos ribų, verta pasinaudoti tuo, kas priklauso pagal tvarką ir nieko nekainuoja. Bendruosiuose ugdymo planuose įrašyta, kad pastebėjus, jog sumažėjo mokinio motyvacija ar mokymosi rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas arba praleidus pamokas, mokykloje teikiama mokymosi pagalba, o mokiniams pagal poreikį skiriamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės bei individualios konsultacijos. Dar konkrečiau tai suformuluota patikrinimų atveju: mokiniui, nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba, o jei nepasiekta patenkinamo lygio keliuose dalykuose — kiekvienam dalykui atskirai. Kaip šios teisės atrodo iš arti, aprašyta tekste apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje.
Korepetitoriaus pamokos yra prasmingos tada, kai mokyklos pagalba jau išbandyta ir aiškiai nepakanka, arba kai spraga akivaizdžiai senesnė už dabartinę temą — tai yra tada, kai vaikas nesupranta šiandienos pamokos ne dėl šiandienos, o dėl to, kas liko neuždaryta prieš metus ar dvejus. Klasėje tokios vietos ieškoti nėra kada, o individualiai ji dažnai randama per vieną ar dvi pamokas. Konkrečiuose dalykuose padeda matematikos korepetitoriai, lietuvių kalbos korepetitoriai ir anglų kalbos korepetitoriai, o visus dalykus vienoje vietoje galima peržiūrėti korepetitorių paieškoje. Kiek pamokų per savaitę realiai reikia ir kada jų per daug, aptarta tekste apie pamokų dažnumą.
Kalendorius pats savaime nieko neišsprendžia. Bet jis atsako į klausimą, kurio dažniausiai net neužduodame: kiek laiko dar liko. Rugsėjį jo yra daug ir bet kokia spraga atrodo mažesnė, nei yra; kovą jo lieka mažai, o spragos jau užaugusios. Metų forma tiesiog paverčia tą skirtumą matomu, o matomas jis kainuoja gerokai pigiau.
