Informatika jau ne pirmus metus yra populiariausia studijų kryptis Lietuvoje. Į vieną VU programų sistemų vietą 2025 m. pretendavo keturi stojantieji su pirmuoju pageidavimu, o paskutinis valstybės finansuojamą vietą gavęs studentas turėjo apie 8,9 konkursinio balo — beveik tas pats lygis, į kurį pernai stojo medikai. Tai reiškia, kad „programuotojų sritis lengvesnė nei medicina" jau seniai nebėra tiesa. Stojimas į IT 2026 m. yra rimtas konkursas, kuriam ruošiamasi ne paskutinį pusmetį, o tiesiogiai nuo 11 klasės.
Šiame straipsnyje aprašome viską, ką 2026 m. abiturientui ir jo tėvams reikėtų žinoti prieš spaudžiant „pirmas pageidavimas" LAMA BPO sistemoje: kokios programos egzistuoja Lietuvoje ir kuo jos realiai skiriasi, kaip skaičiuojamas konkursinis balas, kokie buvo paskutiniai priimti balai praėjusiais metais, kiek kainuoja studijos, jei nepatekai į VF vietą, ir koks pasiruošimo grafikas iš tiesų veikia, o kuris yra svajonė. Rašome ne abstrakčiai, o remdamiesi konkrečiais skaičiais, kuriuos kasmet matome dirbdami su Lietuvos mokyklomis ir edtalk korepetitoriais.
Kur Lietuvoje galima studijuoti informatiką ir IT
Lietuvoje informatikos krypties bakalauro programas siūlo penkios pagrindinės aukštosios mokyklos. Vilniaus universitetas (Matematikos ir informatikos fakultetas) yra istoriškai stipriausia informatikos mokykla, turinti dvi pagrindines kryptis — Informatiką ir Programų sistemas. Kauno technologijos universitetas (Informatikos fakultetas) yra didžiausia inžineriškai orientuota IT mokykla šalyje su keturiomis pagrindinėmis programomis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech) siūlo Informacines technologijas, Multimedijos inžineriją, Inžinerinę informatiką ir kitas inžinerines IT kryptis. Klaipėdos universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija taip pat turi savo IT programas, dažnai su mažesniu konkursu ir žemesne kartele.
Kolegijos lygiu informatikos krypties studijas siūlo dauguma regioninių kolegijų — Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės. Verta atkreipti dėmesį, kad kolegijos programos yra trumpesnės (3 metai vietoj 4), labiau orientuotos į praktinę inžineriją ir paprastai duoda greitesnę įsidarbinimo perspektyvą, bet ne tokį stiprų akademinį pamatą magistrantūrai. Tėvams, kurie galvoja apie užsienio magistrantūrą po Lietuvos bakalauro, universitetinis diplomas yra praktiškas privalumas.
Programos: informatika, programų sistemos, IT inžinerija — kuo skiriasi
Pavadinimai panašūs, todėl daugelis 11 klasės mokinių jas sumaišo iki pat liepos. Praktinis skirtumas reikšmingas — nuo to, kurią paimsite, priklausys tiek pirmųjų kursų sunkumas, tiek darbo pobūdis baigus studijas.
Informatika (VU, KTU) yra labiausiai akademinė, matematinė kryptis. Pirmaisiais dviem kursais dauguma dalykų yra diskreti matematika, algoritmų analizė, matematinė logika, statistika, automatų teorija. Jei jums patinka galvosūkiai, įdomu suprasti, „kodėl būtent taip", ir esate gerai pasiruošę matematikai — informatika yra natūralus pasirinkimas. Po jos paprastai eina darbas algoritmų inžinerijoje, mašininiame mokyme arba akademiniame moksle.
Programų sistemos (VU) ir Programų sistemų inžinerija (KTU) yra praktiškesnės, orientuotos į realių sistemų projektavimą ir komandinį programavimą. Čia jau pirmaisiais semestrais paimama Java, Python, duomenų bazės, žiniatinklio technologijos. Tai populiariausia kryptis tarp tų, kurie nori greitai pradėti dirbti programuotoju verslo įmonėje arba startuolyje. Konkursai į ją tradiciškai didžiausi.
Informacinės technologijos ir Informatikos inžinerija (Vilnius Tech, KTU) yra labiau inžinerinė kryptis — daugiau techninių sistemų administravimo, tinklų, kibernetinės saugos, įrenginių programavimo. Jei domitės ne tik kodu, bet ir „geležimi" — serveriais, mikrokontroleriais, robotika — ši kryptis yra arčiau realybės nei klasikinė programų sistemų programa.
Tarp atskirų nišinių programų taip pat egzistuoja Duomenų mokslas (VU), Dirbtinis intelektas (KTU, nuo 2024 m.), Kibernetinio saugumo inžinerija (KTU) ir Multimedijos inžinerija (Vilnius Tech). Joms taikomos truputį skirtingos formulės (DI programa, pavyzdžiui, labiau vertina matematikos rezultatą), bet bendra stojimo logika ta pati.
Konkursinio balo formulė: kaip jis skaičiuojamas IT studijoms
Informatikos krypties konkursinis balas Lietuvoje sudaromas iš keturių komponentų. Kitaip nei medicinai, kur biologija dominuoja, IT programose viskas sukasi apie matematiką — tai pagrindinis dalykas su didžiausiu koeficientu. Aplink ją kombinuojama informacinių technologijų egzaminas (arba antras pasirinktas dalykas), trečiasis dalykas ir lietuvių kalba bei literatūra.
Vilniaus universitetas (Programų sistemos / Informatika)
VU 2026 m. naudoja tokią konkursinio balo formulę informatikos krypčiai. Matematikos VBE įvertinimas paimamas su koeficientu 0,4 — tai svarbiausias balo komponentas. Antrasis dalykas — informacinių technologijų brandos egzaminas arba metinis pažymys — paimamas su koeficientu 0,2. Trečiasis dalykas, dažniausiai fizika, chemija arba užsienio kalba (tas, kuris stojančiajam palankiausias), taip pat skaičiuojamas 0,2 koeficientu. Galiausiai lietuvių kalba ir literatūra — 0,2 koeficientu.
Tai reiškia, kad matematika viena pati formuoja beveik pusę balo. Jei matematikos VBE įvertinimas yra 80 ar daugiau, jūs jau turite tvirtą pamatą informatikos studijoms. Jei jis krenta į 60-ies zoną — net su gerais kitais dalykais konkursinis balas vargiai peržengs 7,5, o tai 2025 m. duomenimis nebūtų užtekę net VNF vietai VU programų sistemose.
KTU (Programų sistemos / Informatikos inžinerija)
KTU formulė bendrais bruožais labai panaši, bet su keliais skirtumais. Matematikos koeficientas tas pats — 0,4. Antruoju dalyku KTU informatikos kryptims dažniau imama fizika arba IT egzaminas; trečiasis pasirinktas dalykas dažniausiai būna chemija, anglų kalba arba istorija. Lietuvių kalba — 0,2 koeficientu. Kasmet KTU oficialios priėmimo taisyklės pateikia konkrečius koeficientus pagal programą, todėl prieš galutinai pasirenkant ketvirtąjį VBE, verta pasitikrinti aktualias priėmimo taisykles. Bendra logika ta pati — be stiprios matematikos ir fizikos derinio konkurso į KTU programų sistemas iškęsti neįmanoma.
Be VBE įvertinimų, prie konkursinio balo pridedami papildomi balai už olimpiadas, brandos darbą, savanorystę ir kitus pasiekimus — iš viso iki 2,5 papildomo balo. Plačiau apie tai esame rašę atskirame straipsnyje apie papildomus balus stojant į universitetą 2026 m.
Realūs 2025 m. paskutiniai priimti balai į IT programas
Konkursinis balas abstrakčiai mažai ką pasako — geriausiai jį parodo praeitų metų statistika. LAMA BPO duomenimis, 2025 m. paskutiniai priimti į pagrindines informatikos krypties programas Lietuvoje buvo maždaug šie. Skaičiai gali kasmet svyruoti maždaug 0,2–0,4 balo į vieną ar kitą pusę, todėl naudokite juos kaip orientyrą, ne kaip garantiją.
VU Programų sistemos — valstybės finansuojama vieta 8,87, nefinansuojama 5,12. Tai aukščiausia kartelė tarp Lietuvos IT programų, ir konkursas į vieną vietą siekia maždaug keturis pirmus pageidavimus. VU Informatika — VF apie 8,42, VNF 5,03; programa iškart po programų sistemų pagal populiarumą. VU Duomenų mokslas — VF apie 8,55, VNF 5,30; palyginti nauja programa, kasmet jos kartelė kyla. KTU Programų sistemos — VF apie 8,21, VNF 4,85. KTU Informatikos inžinerija — VF apie 7,68, VNF 4,42. KTU Dirbtinis intelektas — VF apie 8,40, VNF 5,10. Vilnius Tech Informacinės technologijos — VF apie 7,42, VNF 4,15.
Iš šių skaičių darytinos kelios praktiškos išvados. Pirma — skirtumas tarp pačios konkurencingiausios programos (VU programų sistemos su 8,87) ir labiau prieinamos (Vilnius Tech IT su 7,42) yra apie pusantro balo. Tai dideli skaičiai stojimo aritmetikoje, bet ne neperžengiami — gerai pasirengusiam mokiniui ši kartelė yra realistiškas tikslas. Antra — KTU programos vidutiniškai 0,5–0,7 balo žemesnės nei VU; daugeliui mokinių tai reiškia, kad antruoju pageidavimu KTU yra paprastesnis kelias į VF vietą, jei VU kartelė truputį per aukšta. Trečia — skirtumas tarp VF ir VNF informatikai siekia apie 3 balus, o tai reiškia, kad nesėkmingai stojant į VF, VNF kartelė lieka prieinama beveik visiems su minimaliais 4–5 balais.
Atskirai paminėtina, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius IT srityje kasmet didėja — 2025 m. bendrai Lietuvos universitetai ir kolegijos siūlė apie 1 100 VF vietų informatikos krypčiai, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus. Tai geros žinios stojantiesiems — net jei jūsų balas šiek tiek nesiekia VU kartelės, vietos kitur paprastai randasi.
Kokius VBE laikyti, jei stoji į informatiką
Pasiruošimo planavimas neturi kainuoti metų, todėl atsakymas turi būti tikslus. 2026 m. abiturientui, kuris pretenduoja į informatikos krypties studijas, privalomi šie egzaminai. Pirma, lietuvių kalba ir literatūra (A arba B kursas) — be jos jokia studijų vieta neprieinama. Antra, matematikos VBE — privaloma stojant į informatiką, ir privalomai turi būti A kursas, jei norite konkurencingo balo. B kurso matematika konkursinį balą daugumos universitetų formulėse perskaičiuoja 0,7 koeficientu, o ne 1,1, ką gauna A kursas. Trečia, informacinių technologijų brandos egzaminas — tai antras pagal svarbą dalykas pagal daugumos IT programų formules. Jei IT egzamino neturėsite, antru dalyku galima imti fizikos VBE arba metinį pažymį, bet konkursinis balas paprastai nukenčia. Ketvirta, dar vienas pasirinktinis dalykas — paprastai užsienio kalba (anglų kalbos VBE), istorija arba chemija.
Praktiškai tai reiškia tris privalomai pasirinktinai laikomus VBE: matematika (A kursas), informacinės technologijos, anglų kalba — plius privalomas lietuvių kalbos egzaminas. Visi laikomi 12 klasėje. Patarimas, kurio dažnai niekas neduoda — IT egzaminą galima sąžiningai laikyti net ir tada, jei mokykloje IT pamokos buvo silpnos. Egzamino dalis A (testas) ir dalis B (programavimo užduotys C++, Python ar Pascal kalba) yra išmokstamos savarankiškai per 4–6 mėnesius, ir tūkstančiai mokinių tai daro kasmet.
Jei norisi pamatyti, kaip pasiruošti konkretiems dalykams, naudinga peržiūrėti mūsų matematikos VBE 2026 gidą, fizikos VBE 2026 ir anglų kalbos VBE 2026 pasiruošimo strategijas — juose pateikiame egzaminų struktūrą, taškų pasiskirstymą ir dažniausias klaidas.
Kiek kainuoja IT studijos, jei nepatekai į VF vietą
Tema, kuri tampa aktuali tik po pirmojo birželio etapo rezultatų — ir tada paprastai jau vėlu. Apie kainas verta žinoti iš anksto, nes nuo jų gali priklausyti realistinė šeimos strategija (deramės dėl VNF vietos, žiūrime į užsienį, ar bandome iš naujo).
2025–2026 m. m. duomenimis, VU programų sistemų metinė kaina nefinansuojamoje vietoje siekė 4 730 € per metus. Bendra ketverių metų suma — apie 19 000 €, plius 50 € registracijos mokestis. KTU programų sistemų tų pačių metų metinė VNF kaina buvo apie 4 200 €, bendrai per ketverius metus — maždaug 17 000 €. Vilnius Tech Informacinių technologijų VNF kaina šiek tiek mažesnė — apie 3 800 € per metus, ketverių metų bendra suma apie 15 200 €.
Pridėjus pragyvenimą Vilniuje arba Kaune (4 000–6 000 € per metus, nelygu gyvenimo stilius), realios visos studijų sąnaudos VNF programuotojui Lietuvoje siekia apie 35 000–45 000 € per ketverius metus. Tai dvigubai mažiau, nei kainuoja medicinos VNF studijos, todėl IT srityje VNF kelias yra realistiškas finansiniu požiūriu — ypač atsižvelgiant į tai, kad daug studentų jau nuo antro kurso dirba praktikoje (Lietuvos IT įmonės moka praktikantams nuo 800 € iki 1 800 € į rankas).
Trumpa pastaba apie užsienio kainas — jei svarstote Latvijos, Lenkijos ar Estijos universitetus, IT bakalauras anglų kalba ten dažniausiai kainuoja 3 000–5 000 € per metus, o tai yra panaši suma kaip Lietuvos VNF. Skirtumą paprastai lemia pragyvenimas (Talinas brangesnis nei Kaunas), o ne mokslas pats savaime. Užsienio studijų temą plačiau aptarsime atskirame straipsnyje.
Realus pasiruošimo grafikas nuo 10 iki 12 klasės
Mokiniams, kurie tai skaito 10 klasėje, turiu geras žinias — laiko yra daug ir IT yra viena iš tų sričių, kur reguliarus, ne herojiškas darbas duoda geresnius rezultatus nei paskutinė savaitė prieš egzaminą. Žmonėms, kurie tai skaito sausį prieš VBE, irgi yra gera žinia: dar įmanoma. Tik strategija turi būti realistinė.
10 klasė: pamatai
Svarbiausias dalykas šiame etape — pasirinkti A kurso matematikos modulį 11 klasei. Antroji svarbiausia užduotis — pradėti mokytis programuoti savarankiškai bent valandą per savaitę. Nereikia jokio rimto plano — pakanka rinktis vieną kalbą (Python rekomenduojamiausia pradedantiesiems, arba JavaScript, jei nori greito vizualaus rezultato) ir per CodeWars, Codecademy ar Scrimba kasdien spręsti vieną mažą uždavinį. Per metus tai duoda apie 50 valandų savarankiškos praktikos, o tai yra du semestrai universiteto programavimo kurso. 10 klasės pabaigoje toks mokinys jau galės iš anksto suprasti IT egzamino dalies B reikalavimus.
11 klasė: rimta pradžia
Antroji metų pusė (sausio–birželio mėn.) yra ideali pradėti reguliarų pasiruošimą VBE struktūrai. Praktiškai tai reiškia: viena pamoka per savaitę matematikos su korepetitoriumi, viena IT (arba savarankiškas darbas su mentoriumi internetu), reguliarus anglų kalbos skaitymas (geriausias būdas pasiruošti anglų VBE — ne mokytis taisyklių, o skaityti technines knygas arba dokumentaciją anglų kalba). Po šio pusmečio mokinys turėtų mokėti visus 11 klasės matematikos temos blokus tokiu lygiu, kad galėtų išspręsti praeitų metų VBE užduotis.
11 klasės vasara yra brangiausias išteklius visame pasiruošime. Trys mėnesiai, jei jie tikrai panaudojami, leidžia užbaigti visą 12 klasės matematikos medžiagą ir pradėti tikrai rimtai dirbti su IT egzamino užduotimis. Be to, IT srityje vasaros idealiai tinkamos mažam projektui — paimkite vieną realią problemą (savo mokyklos kontrolinių planuotuvę, augintinių stebėjimo programėlę, ko tik norisi) ir parašykite tą programą nuo nulio. Šis projektas po metų taps puikiu motyvaciniu argumentu, kai stojate į stipriausias programas. Apie tai daugiau rašome vasaros korepetavimo gide.
12 klasė: intensyvumas
Rugsėjis–gruodis yra greitas visos VBE medžiagos perėjimas: kiekvienai temai skiriama viena–dvi savaitės, rašomi savaitės kontroliniai. Sausis–vasaris yra silpnųjų vietų taisymo periodas — pagal pirmąjį žiemos bandomąjį egzaminą identifikuojamos temos, kurios duoda mažiau nei 60 procentų taškų, ir per kitas keturias savaites jos pranagrinėjamos. Kovas–balandis yra atvirojo kartojimo ir egzamino režimo treniravimo etapas: kiekvieną savaitę rašomas pilnas VBE laiko sąlygomis, analizuojama, taisoma. IT egzaminui specifiškai šiame etape svarbu praktikuoti būtent dalies B užduotis, t. y. realų programų rašymą be IDE pagalbos — egzamino metu turėsite tik popierių, rašiklį ir savo galvą.
Lygiagrečiai visus 12 klasės metus vyksta brandos darbas. Stojant į informatikos kryptį, brandos darbą labai rekomenduojame rašyti iš informatikos arba matematikos — jis ne tik papildomai stiprina dalyką, bet ir vėliau gali būti puikus argumentas motyvacijai. Brandos darbo tema „mašininio mokymo algoritmo pritaikymas X problemai" arba „algoritmo Y eksperimentinis tyrimas" sukurs įspūdį, kad jūs jau dabar mąstote kaip universiteto studentas, ne kaip vidurinės mokyklos mokinys.
Kiek korepetavimo iš tiesų reikia stojant į informatiką
Klausimas, į kurį tėvai dažnai laukia konkretaus skaičiaus, o realybėje atsakymas yra labai individualus. Vis dėlto dirbdami su tūkstančiais Lietuvos mokinių, matome gana stabilų modelį, kuris veikia būtent IT stojantiesiems.
Mokiniui, kurio pradinis lygis yra solidus (mokyklinis matematikos pažymys 9 ar daugiau, programavimo patirties jau turi nuo savarankiškų projektų), realus minimumas yra po vieną korepetitorių valandą per savaitę matematikai per 12 klasę plius reguliarus konsultavimasis dėl IT užduočių, kai jos užkliūva. Tai išeina apie 30–35 valandos matematikos per mokslo metus ir maždaug 15 valandų IT, o tai su vidutine valandos kaina 22–35 € sudaro maždaug 1 200–1 800 € per visus mokslo metus. Tai mažiau, nei kainuoja vienas semestras VNF studijoms.
Mokiniui, kuriam reikia užvesti dalyką iš naujo (pradinis matematikos lygis 6–7, programavimo patirties praktiškai nulis), tas pats grafikas reikšmingai padidėja. Dažniausiai prireikia po dvi valandas per savaitę matematikos, plius vieną–dvi valandas per savaitę programavimo nuo nulio. Tai virsta maždaug 2 800–4 200 € per mokslo metus, bet vis tiek lieka apie penkis kartus pigiau už VNF studijas, jei VF vietos nepasieksite. Be to, programavimo įgūdžiai, įgyti per šiuos metus, lieka su jumis visam gyvenimui — investicija pagal grąžą yra viena geriausių, kurią šeima gali padaryti.
Renkantis korepetitorių IT stojantiems mokiniams svarbu vienas dalykas, kurio žmonės dažnai nepastebi — bendrojo programavimo žinios ir IT VBE yra šiek tiek skirtingi reikalavimai. VBE turi savo užduočių stilių, savo dažniausias temų grupes (sąrašų apdorojimas, dažnio analizės, paprastieji algoritmai). Geras universiteto programuotojas ne visada yra geras VBE korepetitorius — pirmajam dažnai pritrūksta kantrybės mokyti nuo nulio. Filtruodami informatikos korepetitorius edtalk platformoje, atkreipkite dėmesį į tuos, kurie aprašymuose mini darbą būtent su 11–12 klasės mokiniais ir VBE rezultatus.
Dažniausios klaidos planuojant stojimą į IT
Per pastaruosius kelis metus stebėdami, kaip Lietuvos abiturientai keliauja link IT profesijos, matome maždaug penkias klaidas, kurios kartojasi iš metų į metus. Visų jų galima išvengti, jei žinai apie jas iš anksto.
Pirmoji klaida — galvoti, kad „programuosiu, todėl matematikos man nereikia". Tai pati dažniausia, ir pati skausmingiausia. Lietuvos informatikos studijų pirmieji du semestrai paprastai būna sunkiausi visame kurse, ir didžioji jų dalis yra matematinė — diskreti matematika, tikimybės, statistika, tiesinė algebra. Mokinys, kuris atėjo su silpnais matematikos pamatais, dažnai nepratempia pirmo kurso, net jei jo programavimo intuicija yra puiki. Stipri A kurso matematika yra neperžengiamas reikalavimas, ne formalumas.
Antroji klaida — pradėti rimtai mokytis programuoti tik 12 klasėje, kai jau reikia laikyti IT VBE. Kitaip nei matematika, programavimas yra įgūdis, kurio neįmanoma „prisikrauti" per pusmetį iki egzamino. Realiai gerai išmokti pagrindinę kalbą (Python, C++, Pascal) reikia maždaug 200–300 valandų aktyvios praktikos. Per pusę metų tai reiškia po valandą ar dvi kasdien, o tai dažnai konkuruoja su pasiruošimu matematikai. Kur kas geriau šias valandas išskirstyti per dvejus metus.
Trečioji klaida — nedaryti jokių savarankiškų projektų. Į VU programų sistemas, KTU informatikos inžineriją ar net Vilnius Tech IT priima mokinius daugiausia pagal balą, todėl projektai formaliai nelabai svarbūs. Bet jie svarbūs dėl kitos priežasties — jie parodo, ar tikrai mėgstate sritį. Mokinių, kurie stoja į IT, nes „tėvai sako, kad ten geri atlyginimai", o patys namuose niekada nieko nesukūrė, statistiškai bemaž pusė nukrenta per pirmus du kursus. Net mažas projektas (50 eilučių programėlė, paprasta svetainė, savo Discord botas) yra didelis indikatorius tiek studentui, tiek tėvams, kad sritis tikrai tinka.
Ketvirtoji klaida — atsisakyti IT brandos egzamino dėl klaidingo įsitikinimo „aš čia silpnas, geriau imsiu chemiją". Realiai IT VBE Lietuvoje yra vienas iš lengvesnių pagal vidutinį balą — kasmet vidutinis šalies rezultatas siekia apie 60 taškų, o tai 7,5 dešimtbalėje skalėje. Mokinys, kuris kasdien rašė nors po vieną programą paskutinį pusmetį, lengvai pasieks 80+ balų, o tai jau aukšta riba. Atsisakymas šio egzamino reiškia, kad antrasis konkursinio balo dalykas turės būti dar sunkesnis (dažniausiai chemija arba fizika), kurių vidutinis balas šalyje žemesnis nei IT.
Penktoji klaida — atidėti sprendimą dėl VU ar KTU iki paskutinės savaitės. Šie du universitetai turi truputį skirtingas formules, skirtingas programų struktūras, skirtingą kultūrą. VU yra labiau akademinis ir tikslesnis matematiškai; KTU yra praktiškesnis ir inžinerinis. Mokinys, kuris 12 klasę baigia žinodamas, į kurią mokyklą tikrai stos pirmu numeriu, paskutinį pusmetį mokosi tiksliai pagal jos kriterijus. Mokinys, kuris vis dar svyruoja, paskutinį pusmetį mokosi „šiek tiek viskam" ir niekada nepasiekia maksimumo nė viename komponente.
Atsarginis variantas: kas jeigu balo neužteko
Net su geriausiu pasiruošimu metai būna nesėkmingi — žiemos kursai persikrenta, šeimoje atsiranda nenumatytų aplinkybių, VBE diena išmeta nelauktą užduotį. Ką tada?
IT srityje atsarginių variantų yra gerokai daugiau nei medicinai. Pirma — galima rinktis VNF vietą tame pačiame universitete (su 4 500 € per metus tai yra finansiškai pasiekiama daugumai šeimų, ypač jei studentas pradeda dirbti nuo antro kurso). Antra — galima rinktis kolegijų lygmens programą (Vilnius Tech kolegijos, Kauno kolegijos IT programos turi reikšmingai žemesnę kartelę, paprastai apie 4,5–5,5 balo VF vietai) ir po jos pereiti į universitetą per perkėlimą. Trečia — Lietuvoje veikia daug kokybiškų privačių programuotojų mokyklų (Baltic Code Academy, Code Academy, Vilnius Coding School), kurios paruošia darbui per 9–12 mėnesių; po jų studentas pradeda dirbti programuotoju ir vakarinę universiteto programą gali baigti per ilgesnį laikotarpį. Daug IT firmų Lietuvoje šiandien priima darbuotojus net be bakalauro diplomo, jei portfelis stiprus.
Užsienio variantas — Latvijos Rygos technikos universitetas, Estijos Talino technikos universitetas, Lenkijos AGH Krokuvoje arba Suomijos Aalto — yra realistiška alternatyva su panašiomis kainomis arba šiek tiek brangiau (5 000–8 000 € už mokslą per metus). Anglų kalba dėstomos programos jose patraukia daug Lietuvos studentų, ir konkursai į jas dažnai švelnesni nei į Lietuvos VF vietas.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima stoti į informatiką, jei laikiau B kurso matematiką?
Techniškai — taip, formaliai pateikti prašymą galima. Praktiškai konkursinio balo daugumai stiprių programų nepakanka net VNF vietai, nes B kurso matematikos rezultatas formulėse perskaičiuojamas 0,7 koeficientu, o A kurso — 1,1. Skirtumas tarp tų dviejų koeficientų informatikoje, kur matematika yra svarbiausias dalykas, virsta vidutiniškai 1,5–2 prarastais konkursinio balo punktais.
Ar reikalingas IT brandos egzaminas, jei niekada mokykloje nesimokiau IT?
Formaliai — ne, jį galima pakeisti antruoju pasirinktu dalyku. Praktiškai — labai rekomenduojame jį laikyti, nes vidutinis IT VBE balas Lietuvoje (apie 60) leidžia surinkti aukštesnį konkursinio balo komponentą nei chemija (apie 50) ar fizika (apie 53). Pasiruošti IT egzaminui savarankiškai per 6 mėnesius yra realu — pradėkite nuo praeitų metų užduočių, paskui mokykitės teorijos tiek, kiek reikia joms spręsti.
Ar olimpiados padeda stojant į informatiką?
Labai padeda. Lietuvos respublikinė informatikos olimpiada, jei pasiekiamas prizininko lygis, duoda iki 0,5 papildomo balo. Matematikos olimpiada — taip pat. Tai gali būti tas skirtumas, kuris atskiria VF ir VNF vietą VU programų sistemose. Olimpiados taip pat yra puikus motyvacinis argumentas, jei vėliau norėsite stoti į užsienio magistrantūrą.
Kiek mokinių per metus įstoja į valstybės finansuojamas informatikos studijų vietas Lietuvoje?
Bendrai apie 1 100 VF vietų per metus (VU, KTU, Vilnius Tech, KU ir kolegijas sudėjus). Tai antra pagal VF vietų skaičių studijų kryptis Lietuvoje (po inžinerijos krypčių grupės). Nepaisant didelio vietų kiekio, konkursai į konkrečias programas (ypač VU programų sistemas) išlieka stiprūs.
Ar verta studijuoti informatiką Lietuvoje, ar geriau iš karto į užsienį?
Klausimas, į kurį atsakymas labai priklauso nuo to, kur planuojate dirbti vėliau. Lietuvos IT bakalauras pripažįstamas visoje ES ir gerai vertinamas pasaulinių IT įmonių (Vinted, Nord Security, Bolt, Wix, daug kitų aktyviai samdo iš VU ir KTU). Pradinis programuotojo atlyginimas Lietuvoje 2025 m. — 2 200–3 500 € į rankas, po 3–5 metų patirties 4 500–7 000 €. Studijų pigumas Lietuvoje (VNF kelio kaina mažesnė nei daugumoje ES šalių) plius gera vietos darbo rinka daro Lietuvos IT bakalauro studijas vienu iš ekonomiškai protingiausių pasirinkimų regione.
Ar dirbtinis intelektas pakeis programuotojus iki tol, kol baigsiu studijas?
Trumpai — ne, bet darbas pasikeis. Dirbtinis intelektas pakeičia ne programuotojus apskritai, o tam tikrus jų darbo aspektus (kodo generavimą paprastoms užduotims, testų rašymą, dokumentaciją). Tuo pat metu didėja paklausa programuotojams, kurie moka su DI dirbti — projektuoti DI sistemas, prižiūrėti jas, sujungti su verslo logika. Lietuvos IT studentas, baigęs studijas 2030 m., į rinką ateis su kitokiu įgūdžių rinkiniu nei dabartiniai absolventai, bet darbo srityje jam vietos tikrai bus. Plačiau apie šią temą — atskiras mūsų straipsnis apie dirbtinį intelektą mokymesi.
Apibendrinimas
Stojimas į informatikos studijas Lietuvoje 2026 m. yra realiai pasiekiamas tikslas, jei pasiruošimas pradedamas ne paskutinę 12 klasės savaitę. VF vietos kartelė pagrindinėse programose svyruoja tarp 7,4 (Vilnius Tech) ir 8,9 (VU programų sistemos), o tai reikalauja matematikos VBE 80+ ir IT egzamino 75+. Tai pasiekiama mokiniui, kuris reguliariai dirba nuo 11 klasės antrojo pusmečio — be heroizmo, be vasaros išsekimo, be paskutinės savaitės.
Trys praktiški žingsniai, kuriuos galima padaryti jau šiandien. Pirma, pasitikrinkite, ar 11 klasėje pasirinkote A kurso matematiką — be jos konkurencingas balas IT studijoms tampa beveik neįmanomas. Antra, pradėkite spręsti praeitų metų matematikos ir IT VBE užduotis dar prieš pirmąsias mokyklos žiemos atostogas, kad realiai pamatytumėte, kur yra jūsų stiprybės ir kur spragos. Trečia, jei silpnybės matomos jau dabar, raskite korepetitorių silpniausiame dalyke — atskirame straipsnyje rašome, kaip pasirinkti tinkamą korepetitorių.
IT nėra studijos, kurias renkasi tie, kurie tiesiog „nori normaliai uždirbti". Tai studijos, kurios per kelis metus reikalauja realaus dėmesio matematikai, logikai ir kantrybės, kai kažkas pirmu bandymu „neveikia". Bet jei jūs esate iš tų, kuriems mažytė šypsena pasirodo, kai jūsų pirmasis Python skriptas pagaliau išveda teisingą atsakymą, — laiko, kurį turite, dar užtenka, jei pradedate šiandien.
