Rugsėjį dalis vaikų iš mokyklos parneša naują žodį: „Šiandien rašėme diagnostinį.“ Tėvams iš karto kyla trys klausimai. Ar tai jau pažymys? Ar reikėjo ruoštis? Ir ką reiškia, jei vaikas surinko pusę taškų? Diagnostinis testas nėra nei egzaminas, nei bausmė už vasarą. Tai būdas mokytojui greitai sužinoti, nuo ko pradėti darbą su klase, kurios jis dar nepažįsta. Šiame tekste paaiškiname, kas iš tikrųjų yra diagnostinis testas, kas nustato, ar už jį rašomas pažymys, ką jis tikrina penktoje ir devintoje klasėje ir ką verta padaryti per kelias savaites po jo — mokykloje ir namuose.
Kas yra diagnostinis testas ir kuo jis skiriasi nuo kontrolinio
Diagnostinis testas — tai patikrinimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ką mokinys jau moka ir nuo ko reikia pradėti mokymą. Šiuo metu galioja nacionalinis Mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarkos aprašas, 2023 metais patvirtintas švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1125. Jame nurodyta, kad vertinimas ugdymo procese apima formuojamąjį ir mokyklos vidinį apibendrinamąjį vertinimą. Formuojamasis vertinimas ten apibrėžiamas kaip mokymosi metu gaunamos informacijos panaudojimas „tolesniam mokymui ir mokymuisi planuoti ar koreguoti“ ir jam priskiriamas esamos mokymosi situacijos diagnozavimas. Apibendrinamasis vertinimas „visuomet atliekamas pasibaigus tam tikram mokymosi etapui“. Atskiros diagnostinio vertinimo rūšies šiame dokumente nėra — žodis „diagnostinis“ jame nepavartotas nė karto.
Pats terminas „diagnostinis vertinimas“ išliko kai kurių mokyklų dokumentuose. Šiaulių Rėkyvos ir Varėnos „Ryto“ progimnazijų vertinimo tvarkos aprašuose jis apibrėžiamas tuo pačiu sakiniu: tai „vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba sunkumams įveikti“. Pažodžiui toks pat apibrėžimas buvo 2015 metais patvirtintame Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše, kuris nebegalioja nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos, o jį pakeitusiame dokumente diagnostinio vertinimo sąvokos nebėra. Todėl tai, kaip konkrečiai atrodo diagnostinis testas, sprendžia pati mokykla, o bendrus rėmus nustato minėtas vertinimo aprašas ir bendrieji ugdymo planai.
Nuo kontrolinio darbo, rašomo baigus skyrių, rugsėjo diagnostinis testas skiriasi paskirtimi. Pagal formą jie gali atrodyti vienodai: tas pats lapas, panašios užduotys, tiek pat laiko. Tačiau kontrolinis tikrina, kaip išmokta ką tik baigta tema, o rugsėjo testas — ką mokinys moka dabar ir nuo ko reikia pradėti. Ribos ne visur vienodos: kai kurių mokyklų tvarkose, pavyzdžiui, Šiaulių Rėkyvos progimnazijos, diagnostiniam vertinimui priskiriamas ir baigus temą rašomas kontrolinis darbas. Todėl svarbiau ne pavadinimas, o tai, kas daroma su rezultatu. Rugsėjo testo nėra prasmės vadinti „išlaikytu“ ar „neišlaikytu“ — jis parodo, kurios temos tvirtos, o kurias reikia kartoti.
Kam mokytojui reikia diagnostinio testo rugsėjį
Rugsėjį mokytojas gali dirbti su klase, kurios dar nepažįsta. Ryškiausiai tai matyti dviejose vietose. Penktoje klasėje prasideda pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis: vieną pradinių klasių mokytoją pakeičia dalykų mokytojai, o į tą pačią klasę gali susirinkti vaikai iš skirtingų pradinių klasių ar net mokyklų. Devintoje, arba I gimnazijos, klasėje prasideda antroji dalis, o į gimnaziją, kuri žemesnių klasių neturi, visi mokiniai ateina iš kitų mokyklų. Net jei mokytojas mato ankstesnius įvertinimus (penktokų atveju tai pradinio ugdymo pasiekimų lygiai ir komentarai, devintokų atveju — pažymiai), jie parašyti pagal kitų mokytojų reikalavimus ir ne visada parodo, kurios temos tvirtos.
Bendrieji ugdymo planai šiuos perėjimus pripažįsta. 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrųjų ugdymo planų 91 punktas numato, kad mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ar antrąją dalį, ir naujai atvykusiems skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio trukmė turi būti nustatyta. Mokyklose ji skiriasi: pavyzdžiui, Varėnos „Ryto“ progimnazijoje penktokams tai rugsėjo mėnuo, Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje — vienas mėnuo. Diagnostinis testas padeda greitai surinkti informaciją, kurios mokytojui trūksta. Telšių „Džiugo“ gimnazijos 2024 metų veiklos plane, pavyzdžiui, I gimnazijos klasių mokiniams numatyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos diagnostiniai darbai (plane nurodyti I ir II pusmečiai), o jų rezultatai aptariami metodinėje grupėje.
Rugsėjis nėra vienintelis laikas. Šiaulių Rėkyvos progimnazijos matematikos vertinimo tvarkoje, pavyzdžiui, diagnostiniai testai numatyti spalio, vasario ir gegužės mėnesiais, o po jų mokiniai įsivertina pasiekimus ir išsikelia tikslą. Taigi žodis „diagnostinis“ gali reikšti tiek vieną rugsėjo patikrinimą, tiek kelis per metus. Tai dar viena priežastis savo mokyklos tvarką pasitikrinti atskirai.
Ar už diagnostinį testą rašomas pažymys
Trumpas atsakymas: galutinai tai nustato mokyklos vertinimo tvarka, bet nacionaliniai dokumentai kryptį nurodo aiškiai. Pirma, minėtame vertinimo apraše esamos mokymosi situacijos diagnozavimas priskirtas formuojamajam vertinimui, o apie šį vertinimą ten pat parašyta: „Pažymiai vertinant formuojamuoju būdu nerašomi.“ Antra, bendrųjų ugdymo planų 91 punktas sako: „Adaptacijos laikotarpiu rekomenduojama mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinti.“ Trečia, tų pačių planų 29.4 papunktis numato, kad atsiskaitomieji darbai, skirti pažymiu įvertinti mokinių pasiekimus, nebūtų atliekami iš karto po ligos, atostogų ar šventinių dienų. Pažymiu vertinamas testas pirmosiomis rugsėjo dienomis su šiais principais dera sunkiai.
Kita vertus, 91 punktas tik rekomenduoja, o ne draudžia, todėl mokyklų tvarkos skiriasi. Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 2025 metų rugpjūčio 28 dieną patvirtintas aprašas nustato, kad adaptaciniu laikotarpiu rugsėjį penktų klasių mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais ir kontroliniai darbai nerašomi. Varėnos „Ryto“ progimnazijoje penktokams rugsėjį pažymiai taip pat nerašomi, o pasiekimai vertinami idiografiškai, tai yra lyginant dabartinius vaiko pasiekimus su jo paties ankstesniais. Šiaulių Rėkyvos progimnazijoje penktokams ir naujai atvykusiems skiriamas vienas mėnuo, per kurį jų pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais ir nevertinami neigiamais pažymiais. Toje pačioje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros pamokų aprašas diagnostinio vertinimo išraiška įvardija pažymius, rašomus į elektroninį dienyną. Tačiau ten šis vertinimas siejamas su baigtu skyriumi, o ne su mokslo metų pradžia.
Ką tai reiškia tėvams? Pirma, atsakymo verta ieškoti ne internete, o savo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos apraše — jį galima rasti mokyklos svetainėje arba jo paprašyti klasės vadovo. Antra, apie vertinimo tvarką mokiniai turėtų išgirsti pamokoje: minėtos Gedimino progimnazijos apraše numatyta, kad per pirmąją dalyko pamoką rugsėjį mokytojai mokinius pasirašytinai supažindina su pasiekimų fiksavimo sistema ir aptaria vertinimo kriterijus. Trečia, pažiūrėkite, kas įrašyta elektroniniame dienyne: pažymys, įskaita, procentai ar tik komentaras. Tas pats žodis „diagnostinis“ skirtingose mokyklose gali reikšti skirtingus dalykus.
Ką iš tikrųjų tikrina rugsėjo testas
Jei diagnostinis testas rašomas rugsėjo pradžioje, dar prieš naujas temas, jis gali tikrinti tik tai, ko jau buvo mokytasi, — praėjusių metų programą. Todėl paieška „diagnostinis testas 5 klasei“ iš esmės yra klausimas apie ketvirtos klasės kursą, o „diagnostinis testas 9 klasei“ — apie aštuntos klasės ir visos progimnazijos kursą. Mokytojui svarbu ne tai, ar vaikas jau moka naujas temas, o ar tvirtos tos, kuriomis nauja medžiaga remsis.
Penktokų matematikos testui natūralu remtis ketvirtos klasės pagrindais: daugyba ir dalyba, įskaitant dalybą kampu iš vienaženklio skaičiaus (dalyti iš dviženklio mokomasi penktoje klasėje), trupmenomis, kelių žingsnių tekstiniais uždaviniais ir matavimo vienetais. Kodėl būtent šiose vietose ketvirtoje klasėje tyliai atsiranda spragos, išsamiai aptarėme tekste apie matematiką 4 klasėje. Lietuvių kalbos diagnostinis darbas gali būti, pavyzdžiui, diktantas ar teksto suvokimo užduotis.
Devintokų, arba I gimnazijos klasės mokinių, matematikos testas gali tikrinti aštuntos klasės ir viso 5–8 klasių kurso temas, pavyzdžiui, lygtis ir lygčių sistemas, procentus, laipsnius ir Pitagoro teoremą. Kodėl aštunta klasė užbaigia progimnazijos kursą ir ką tai reiškia gimnazijoje, rašėme tekste apie matematiką 8 klasėje.
Dar viena aplinkybė: toks testas rašomas netrukus po vasaros atostogų. Įgūdžiai, kurių kelis mėnesius niekas nenaudojo, gali susilpnėti, todėl rugsėjo rezultatas gali būti žemesnis už birželio metinį įvertinimą. Tai nereiškia, kad vaikas „viską pamiršo“, bet reiškia, kad vieną prastą rugsėjo rezultatą verta vertinti atsargiai. Apie tai, kas per vasarą nutinka žinioms, rašėme tekste apie vasaros mokymosi praradimą.
Ar diagnostiniam testui reikia ruoštis
Ne taip, kaip kontroliniam. Jei testas dar laukia, o vaikas per vasarą matematikos neatsivertė, naudinga per kelis trumpus užsiėmimus prisiminti praėjusių metų pagrindus: išspręsti kelis tekstinius uždavinius, pasikartoti daugybos lentelę ar veiksmus su trupmenomis. Tai padeda rašyti ramiau ir parodyti tai, ką vaikas iš tikrųjų moka.
Kalti būtent tų užduočių, kurios gali pasitaikyti teste, neverta. Priežastis paprasta. Testo tikslas — parodyti tikrą vaizdą. Jei vaikas prieš jį dvi dienas intensyviai sprendė trupmenas, testas gali parodyti, kad trupmenos jam sekasi. Tada mokytojas prie jų gali nebegrįžti, o spraga išlįs vėliau, per pirmą vertinamą kontrolinį, kai klasė jau bus nuėjusi toli į priekį. Paslėpta spraga nedingsta — ji tiesiog pastebima vėliau, kai ją užpildyti sunkiau.
Yra ir antra priežastis nesijaudinti dėl klaidų tokiame teste. Richland, Kornell ir Kao (2009) penkiuose eksperimentuose tyrė, kas nutinka, kai klausimai užduodami dar prieš mokantis. Universiteto studentai skaitė mokslinį tekstą apie regą: vienu atveju prieš skaitant jiems buvo užduodami klausimai apie jo turinį, kitu — tas pats laikas buvo skirtas ilgesniam skaitymui. Visuose penkiuose eksperimentuose į iš anksto užduotus klausimus vėlesniame teste buvo atsakoma geriau nei po ilgesnio skaitymo, nors vertinti buvo tik tie klausimai, į kuriuos per išankstinį testą teisingai atsakyti nepavyko. Nauda liko ties pačiais klausimais: į kitas teksto vietas ji paprastai neišplito. Tyrime dalyvavo suaugusieji, o užduotis buvo skaitymo, ne mokyklinės matematikos, todėl rezultato negalima perkelti tiesiogiai. Tačiau kryptis aiški: nepavykęs bandymas atsakyti nėra iššvaistytas laikas, jei po jo sužinomas teisingas atsakymas.
Ką reiškia prastas rezultatas — ir ko jis nereiškia
Jei vaikas diagnostinį testą parašė prastai, pirmiausia verta prisiminti, kam toks testas skirtas. Tai ne nuosprendis ir ne vaiko „lygis“ visiems metams. Tai informacija mokytojui, kuria jis remiasi planuodamas tolesnį darbą. Gedimino progimnazijos apraše, pavyzdžiui, numatyta, kad mokytojai metodinėje grupėje analizuoja diagnostinių ir kontrolinių darbų rezultatus ir priima sprendimus dėl mokymo metodų, užduočių ir šaltinių. Kitaip tariant, prastas klasės rezultatas pirmiausia turėtų keisti mokytojo planą, o ne vaiko pažymių vidurkį.
Asmeniniam rezultatui daug svarbiau ne procentas, o tai, kuriose užduotyse klaidos kartojasi. Penkios klaidos penkiose skirtingose temose ir penkios klaidos vienoje temoje reiškia visai skirtingus dalykus. Pirmuoju atveju tai gali būti neatidumas ar vasaros pertrauka, antruoju — tikra spraga. Taip pat verta atskirti skaičiavimo klaidas nuo supratimo klaidų: tekste apie klaidų analizę aprašėme keturias jų rūšis ir tai, kodėl kiekviena taisoma kitaip. Jei klaidos veda į kelerių metų senumo temas, spraga greičiausiai gilesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, — plačiau apie tai rašėme tekste apie mokymosi spragas.
Ko verta paklausti mokytojo
Mokytojas diagnostinio testo rezultatus mato visos klasės fone, o tėvai — tik savo vaiko darbą. Todėl trumpas pokalbis ar žinutė per elektroninį dienyną gali duoti daugiau nei pats balas. Klausimų nereikia daug, bet jie turi būti konkretūs:
- kurios užduotys ar temos vaikui nepavyko ir ar galima pamatyti patį darbą;
- ar tai visos klasės sunkumas, ar būtent jūsų vaiko spraga;
- ar klasė prie tų temų dar grįš ir maždaug kada;
- kada tos pačios temos bus vertinamos pažymiu;
- ar mokykla siūlo konsultacijas ir kaip jose dalyvauti.
Svarbiausi atsakymai — į antrą ir trečią klausimą. Jei temos nemoka pusė klasės, mokytojas gali ją kartoti su visais, tad namuose pakaks nedidelės pagalbos. Jei spraga yra tik jūsų vaiko, klasė prie jos gali ir nebegrįžti, todėl ją teks užpildyti atskirai. Kokios taisyklės dabar galioja atsiskaitomiesiems darbams, apžvelgėme tekste apie kontrolinius darbus mokykloje.
Nemokama pagalba po diagnostikos: ką mokykla gali ir ką privalo
Diagnostinis testas turi daugiausia prasmės tada, kai po jo seka pagalba. Bendrųjų ugdymo planų 30 punkte numatyta, kad pastebėjus, jog sumažėjo mokinio motyvacija ar rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas ir kitais atvejais mokykloje teikiama mokymosi pagalba. 31 punktas priduria, kad mokiniams pagal poreikį teikiamos grupinės ir individualios konsultacijos ir kad jas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti to dalyko mokytojai.
Dalis penktokų ir devintokų turi ir aiškiai apibrėžtą teisę. Jei vaikas ketvirtos ar aštuntos klasės nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime nepasiekė patenkinamo lygio, planų 46–51 punktai numato individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir galimybę gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų, teikiamų ne didesnėse kaip penkių mokinių grupėse; konsultacijas gali organizuoti ir kita, mokyklos savininko paskirta mokykla. Prieš pradėdamas konsultacijas, mokytojas turi susipažinti su patikrinimo ataskaita ir aptarti spragas su kiekvienu mokiniu. Jei vaikas turi tokį planą, rugsėjo testo rezultatą verta aptarti su mokytoju kartu su patikrinimo ataskaita. Išsamiau apie šias teises rašėme tekste apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje.
Kaip pasidaryti diagnostiką namuose
Kartais mokykla parodo tik procentą, kartais testo visai nerašo, o kartais vaikas pakeitė mokyklą ir niekas jo dar nepažįsta. Tokiais atvejais panašų vaizdą galima susidaryti namuose. Pats metodas aprašytas tekste apie tai, kaip nustatyti vaiko matematikos spragas: pradėti nuo to, kas jau nebeveikia, ir eiti atgal, kol randama tema, kurią vaikas moka tvirtai. Svarbiausia taisyklė paprasta — rugsėjį tikrinama praėjusių metų medžiaga, o ne ta, kurią klasė pradeda dabar.
Pradinukams tam tinka trumpi testai pagal klasę. Audronio Bortkevičiaus 2 klasės, 3 klasės ir 4 klasės matematikos testai sudėlioti pagal trimestrus: pirmame ir antrame trimestre yra po vienuolika testų ir kontrolinį, trečiame — vienuolika testų. Rugsėjį verta imti praėjusių metų knygelę ir išspręsti po kelis kiekvieno trimestro testus. Visą seriją rasite Bortkevičiaus knygų skyriuje. Jei norisi platesnio vaizdo, 3 klasės ir 4 klasės žinių diagnostikos rinkiniai skirti būtent pagrindams pasitikrinti namuose. Ketvirtos klasės rinkinys apima matematiką, lietuvių ir anglų kalbą, o užduotys su atsakymais padeda pamatyti, kur klaidos kartojasi. Kitus atsisiunčiamus rinkinius rasite PDF užduočių skyriuje.
Penktokams ir vyresniems progimnazijos mokiniams patogu dirbti pagal temas. Vaidoto Mockaus 5–8 klasių teminio kartojimo uždaviniai leidžia paimti vieną temą, pavyzdžiui, trupmenas ar procentus, ir greitai pamatyti, ar ji tvirta. 6 klasės ir 7 klasės teminiai uždaviniai turi dar vieną savybę, kurios reikia diagnostikai: uždaviniai pateikti dviem analogiškais variantais, A ir B. Vienas variantas parodo spragą, o kitas po kelių savaičių patikrina, ar ji tikrai užpildyta. Visas jo knygas galima peržiūrėti Mockaus knygų skyriuje.
Devintokams rugsėjį pirmiausia verta patikrinti aštuntos klasės pagrindus. C lygio matematikos bandomasis egzaminas sudarytas stojantiesiems į 9 klasę, bet padeda įvertinti ir tai, ar šie pagrindai pakankamai tvirti, todėl tinka ir pradėjusiems 9 ar I gimnazijos klasę. Mokiniams, kurie jau galvoja apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), tinka 5–10 klasių teminio kartojimo uždaviniai su atsakymais ir 10 klasės pagrindų stiprinimo uždavinynas, kuriame yra 287 uždaviniai ir atskiras 185 puslapių sprendimų failas. III gimnazijos klasės mokiniams, kurie rugsėjį pradeda dvejų metų kelią iki brandos egzamino, tinka teminis mokyklinės matematikos kurso kartojimas, pavyzdžiui, Mockaus „Matematikos valstybinis brandos egzaminas. Ar jau pasirengęs? 2 dalis“.
Jei rezultatus sunku įvertinti patiems, tai galima patikėti korepetitoriui. „Mokinio žinių lygio įsivertinimas“ — tai vienos pamokos matematikos diagnostika 4–10 klasių mokiniams: korepetitorius patikrina pagrindines temas ir pasiūlo, ką verta kartoti toliau. Yra ir 60 minučių matematikos diagnostikos pamoka pagal 4 klasės žinių diagnostikos rinkinį: per ją kartu pereinamos svarbiausios užduotys ir sudaromas veiksmų planas. Ji tinka ir rugsėjį pradėjus penktą klasę. Kitos pamokos surinktos korepetitorių paslaugų skyriuje.
Svarbiausia dalis prasideda po testo
Kai testo rezultatu remiamasi planuojant ar koreguojant mokymą, jis naudojamas formuojamajam vertinimui (angl. formative assessment), o tokio vertinimo nauda kuklesnė, nei dažnai teigiama. Kingston ir Nash (2011) patikrino teiginį, kad formuojamojo vertinimo standartizuotas poveikio dydis siekia maždaug 0,7 (arba 0,4–0,7). Jie peržiūrėjo daugiau nei 300 tyrimų ir rado tik 13, kuriuose buvo pakankamai duomenų poveikiui apskaičiuoti. Iš 42 poveikio dydžių gautas svertinis vidurkis — 0,20. Moderatorių analizė leido manyti, kad matematikoje poveikis mažesnis (0,17), o didesnis ten, kur mokytojai buvo specialiai mokomi taikyti tokį vertinimą (0,30) ar buvo naudojamos kompiuterinės formuojamojo vertinimo sistemos (0,28). Patys autoriai pabrėžia, kad kokybiškų tyrimų šia tema trūksta.
Tėvams iš to svarbiausia viena mintis: vien testo rezultatas spragos neužpildo. Daug lemia tai, kas padaroma su juo: kuri tema pasirenkama, kaip prie jos dirbama ir ar po kelių savaičių ji patikrinama dar kartą. Praktiškai po diagnostinio testo verta pasirinkti vieną ar dvi temas, dvi ar tris savaites prie jų dirbti trumpai, bet reguliariai, ir tada duoti panašią, bet ne tą pačią užduotį. Būtent tam naudingi analogiški A ir B variantai, apie kuriuos rašėme aukščiau. Panašų principą numato, pavyzdžiui, Rėkyvos progimnazijos matematikos tvarka: mokiniams, kurių kontrolinio darbo įvertinimas žemesnis nei 6, rekomenduojama lankyti konsultacijas, modulio metu pašalinti spragas ir kontrolinį rašyti dar kartą. Kaip derinti darbą pagal temas su mišriomis užduotimis, paaiškinome tekste apie tai, kaip kartoti matematiką.
Kada verta kreiptis į korepetitorių
Ne kiekvienas prastai parašytas diagnostinis testas reiškia, kad reikia korepetitoriaus. Jei klaidos išsibarsčiusios po skirtingas temas, o mokytojas ketina tas temas kartoti su visa klase, gali užtekti šiek tiek papildomo darbo namuose. Pagalbos iš šalies verta ieškoti kitais atvejais: kai klaidos veda į kelerių metų senumo temas, kai ta pati tema nesiseka ir klasei ją pakartojus, kai vaikas naujoje mokykloje, o jūs patys nebegalite paaiškinti temos taip, kaip ji aiškinama dabar.
Tada verta pradėti ne nuo „pamokų du kartus per savaitę“, o nuo vienos pamokos, per kurią korepetitorius pats pasitikrina, ką vaikas moka, ir pasiūlo planą. Matematikai tinkamo žmogaus galima ieškoti tarp matematikos korepetitorių, o lietuvių kalbos spragoms — tarp lietuvių kalbos korepetitorių. Visus Edtalk korepetitorius galima rinktis pagal dalyką, klasę ir vietą.
Trumpai
Diagnostinis testas yra mokytojo įrankis, o ne vaiko įvertinimas. Rugsėjo pradžioje jis tikrina praėjusių metų medžiagą ir ypač svarbus perėjimo klasėse, kai mokytojas mokinių dar nepažįsta. Ar už jį rašomas pažymys, galutinai nustato mokyklos vertinimo tvarka. Tačiau nacionalinis vertinimo aprašas esamos mokymosi situacijos diagnozavimą priskiria formuojamajam vertinimui, kuriam pažymiai nerašomi. Bendrieji ugdymo planai rekomenduoja adaptaciniu laikotarpiu pažymiais nevertinti ir nustato, kad pažymiu vertinami atsiskaitomieji darbai nebūtų rašomi iš karto po atostogų. Kalti prieš testą neverta, nes paslėpta spraga niekur nedingsta. Po testo svarbiausia ne procentas, o tai, kurios užduotys nepavyko, ką su tuo darys mokytojas ir ar po kelių savaičių ta pati tema bus patikrinta dar kartą. Jei mokykla rezultato neparodo, panašų vaizdą galima susidaryti namuose su praėjusių metų užduotimis arba per vieną pamoką su korepetitoriumi.
