Egzaminai kompiuteriu: ką elektroninis formatas iš tikrųjų keičia mokiniui

Jei vaikas šiais mokslo metais laiko nacionalinį patikrinimą, PUPP arba brandos egzamino pirmąją dalį, jis sėdės ne prie suolo su užduočių sąsiuviniu, o prie kompiuterio. Taip jau vyksta per visus ketvirtokų ir aštuntokų patikrinimus, per dešimtokų PUPP ir beveik visų dalykų brandos egzaminų pirmąsias dalis. Ant popieriaus Lietuvoje liko iš esmės vienas patikrinimas — brandos egzamino antroji dalis, ta, kuri lemia didesniąją galutinio rezultato dalį.

Apie šį pokytį kalbama mažai, nes iš pirmo žvilgsnio jis atrodo techninis: vietoj lapo — ekranas. Praktikoje jis keičia daugiau. Kitaip spaudžia laikas, kitaip vertinamas atsakymas, atsiranda užduočių tipų, kurių popieriuje apskritai nebūna, ir naujų klaidų — tokių, kurios su matematikos ar lietuvių kalbos mokėjimu neturi nieko bendra. Šiame straipsnyje surinkome, kas tiksliai vyksta elektroniškai, ką mokinys mato ekrane, kas lieka ant popieriaus ir ką dėl viso to verta daryti ruošiantis.

Visi skaičiai ir taisyklės čia paimti iš Nacionalinės švietimo agentūros vykdymo instrukcijų, užduočių aprašo ir patvirtintų tvarkaraščių, o ne iš nuogirdų. Svarbiausi pirminiai dokumentai yra brandos egzaminų vykdymo instrukcijos ir NMPP tvarkaraščiai agentūros svetainėje.

Kurie patikrinimai jau vyksta kompiuteriu

Paprasčiausias būdas suprasti mastą — pažiūrėti į patvirtintus kitų mokslo metų tvarkaraščius. Nacionalinės švietimo agentūros paskelbtame 2026–2027 mokslo metų nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų tvarkaraštyje yra atskiras stulpelis „Vykdymo būdas“, ir visose šešiose jo eilutėse įrašyta tas pats žodis — elektroninis. Tą patį rodo ir PUPP tvarkaraštis: elektroniniai yra ir bandomasis, ir pagrindinės, ir pakartotinės sesijos patikrinimai.

Kitaip tariant, ketvirtokas nacionalinį matematikos patikrinimą atliks kompiuteriu lygiai taip pat, kaip ir abiturientas — brandos egzamino pirmąją dalį. Štai kaip atrodo visa patikrinimų eilė.

Dėl brandos egzaminų datų kol kas verta būti atsargiems. Nacionalinės švietimo agentūros tvarkaraščių puslapyje šiuo metu skelbiamas tik 2025–2026 mokslo metų tvarkaraštis, o 2027 metų — dar ne. Tačiau vykdymo būdas iš jo matyti aiškiai: pernykščiame tvarkaraštyje prie matematikos pirmosios dalies parašyta „Elektroninis“, prie antrosios — „Tradicinis“. Visas žinomas datas nuolat atnaujiname egzaminų datų puslapyje, o ketvirtokų ir aštuntokų patikrinimus atskirai aptariame straipsnyje apie NMPP 2027.

Kas yra ta elektroninė sistema ir ką mokinys mato ekrane

Sistemų iš tikrųjų yra dvi, ir jas verta atskirti, nes viešumoje jos dažnai supainiojamos. Pirmoji — elektroninė užduočių atlikimo, arba testavimo, sistema. Būtent joje mokinys sprendžia: joje pateikiama užduotis, į ją įrašomi atsakymai, prie kiekvieno uždavinio matyti, kiek jis vertas taškų. Antroji — elektroninė vertinimo sistema, kurioje dirba vertintojai. Mokinys į ją nepatenka niekada, bet būtent joje mokytojai skaito tuos darbus, kurių mašina įvertinti negali.

Pati patikrinimo pradžia atrodo nebe taip, kaip prieš kelerius metus. Vietoj užklijuoto voko su užduočių sąsiuviniais mokinys pasirašytinai gauna lapelį su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, prisijungia prie sistemos ir pirmiausia patikrina, ar ekrane mato savo, o ne kito mokinio vardą. Jei mato svetimą — apie tai reikia pasakyti vykdytojui iškart. Toliau — nurodymai ekrane, kuriuos verta perskaityti, nes jie nėra vien formalumas.

Svarbiausias naujas veiksmas yra pabaigoje. Darbas nelaikomas atiduotu tol, kol nepaspausti mygtukai „Pateikti“ ir „Baigti darbą“. Vykdytojas apie tai primena likus penkiolikai minučių, bet atsakomybė vis tiek lieka mokiniui. Matematikos brandos egzamino pirmosios dalies instrukcijoje pasakyta tiesiai: atsakymai, pateikti pasibaigus užduočiai skirtam laikui, nebus vertinami. Ant popieriaus vėluojantis mokinys dar spėja užrašyti paskutinę eilutę, kol vykdytojas eina per klasę; sistemoje tokios malonės nėra.

Keli dalykai, kurių elektroniniame patikrinime daryti negalima, taip pat skamba naujai: negalima palikti užduočių sistemos lango, atsidaryti kitų kompiuterio langų ar daryti ekrano nuotraukų. Visa kita — pažįstama iš seniau. Telefono į patalpą įsinešti negalima, o prie įėjimo reikia parodyti galiojantį asmens dokumentą, ir jo nuotrauka telefone netinka: instrukcijoje atskirai parašyta, kad spausdinta kopija ar atvaizdas išmaniajame įrenginyje nėra tinkami.

Popieriaus niekas nepanaikino, bet jo niekas ir nevertina

Dažniausias tėvų nuogąstavimas skamba maždaug taip: jei viskas kompiuteryje, kaip vaikas išspręs uždavinį, kurio mintyse neišspręsi? Atsakymas ramus — popierius niekur nedingo. Ir per matematikos PUPP, ir per matematikos brandos egzamino pirmąją dalį mokinys gauna mokyklos spaudu pažymėtus A4 formato lapus užrašams, o šalia gali pasidėti rašiklį, pieštuką, trintuką, liniuotę ir skaičiuotuvą be tekstinės atminties. PUPP metu dar išdalijamas atspausdintas formulių rinkinys, brandos egzamine — matematikos valstybinių brandos egzaminų formulių rinkinys.

Esminis skirtumas tas, kad šių lapų niekas nevertina. Jie yra juodraštis ir tik juodraštis: pasibaigus PUPP, mokiniai juos kartu su formulių rinkiniu atiduoda vykdytojui, o į vertinimą patenka vien tai, kas įrašyta sistemoje. Tai labai praktiška žinia mokiniui, kuris įpratęs rašyti dailiai ir tvarkingai. Per elektroninį patikrinimą tvarkingas sprendimo užrašymas yra įrankis sau pačiam — kad nepasimestum ir galėtum pasitikrinti — bet ne taškų šaltinis. Laiko verta skirti ne grožiui, o tam, kad gautas skaičius iš juodraščio teisingai nukeliautų į atsakymo langelį.

Beje, priemonių sąrašai skiriasi smulkmenomis, kurios gali netikėtai nustebinti. Brandos egzamino pirmosios dalies instrukcijoje tarp leidžiamų priemonių liniuotė išvardyta, o antrosios dalies instrukcijos sąraše jos nėra — ten lieka rašiklis, pieštukas, trintukas ir skaičiuotuvas. Tokius dalykus verta pasitikrinti iš anksto, o ne egzamino rytą. Ką konkrečiai leidžia ir ko neleidžia taisyklės dėl skaičiavimo, aptariame straipsnyje apie tai, koks skaičiuotuvas leidžiamas per egzaminą, o patį formulių lapą — tekste apie egzaminų formulynus.

Užduotys, kurių popieriuje iš viso nebūna

Štai čia elektroninis formatas nustoja būti vien kitokia tos pačios užduoties pakuotė. Matematikos brandos egzamino užduočių apraše pirmosios dalies uždaviniai suskirstyti į du tipus: pasirenkamojo atsakymo uždavinius, vertus dvidešimties taškų, ir trumpojo atsakymo uždavinius, taip pat vertus dvidešimties. Trumpojo atsakymo uždavinyje viskas įprasta — yra langelis, į kurį reikia įrašyti skaičių, kelis skaičius, raidę ar žodį.

O pasirenkamojo atsakymo uždaviniai apraše išvardyti kur kas plačiau, nei įprasta manyti. Tai gali būti ne tik atsakymo pasirinkimas iš pateiktų variantų, kai teisingas yra vienas arba keli. Tai gali būti ir pateiktų atsakymų porų susiejimas, objektų eiliškumo nustatymas, objektų įkėlimas iš pateikto sąrašo arba elementų pažymėjimas pateiktame paveiksle, brėžinyje, diagramoje, schemoje ar lentelėje. Nė vieno iš šių veiksmų ant popieriaus atlikti neįmanoma — juos galima atlikti tik pele ekrane.

Dėl to atsiranda įgūdis, kurio anksčiau egzaminas netikrino: reikia mokėti greitai ir tiksliai pažymėti teisingą atsakymą sistemos priemonėmis. Mokinys gali puikiai mokėti temą, bet prarasti taškus todėl, kad ne iki galo suprato, ko iš jo prašo užduoties sąsaja, arba todėl, kad vilkdamas objektą paleido jį ne ten. Tokia klaida kainuoja neproporcingai brangiai: dalykinio nemokėjimo joje nėra nė lašo. Vienintelis būdas jos išvengti — bent kartą pamatyti tuos uždavinių tipus prieš patikrinimą, o ne jo metu.

Kodėl laikas spaudžia kitaip

Matematikos brandos egzamino pirmoji dalis trunka šimtą dvidešimt minučių, ir per jas reikia išspręsti nuo dvidešimt aštuonių iki trisdešimt penkių uždavinių, vertinamų vienu arba dviem taškais. Matematikos PUPP trunka dvi su puse valandos, nuo devintos iki pusės dvyliktos. Abiem atvejais tai trumpos, tankios užduotys, kuriose uždavinių daug, o laiko vienam jų — mažai.

Automatinis vertinimas tą spaudimą dar sustiprina. Sistemoje vertinamas tik įrašytas atsakymas, tad teisingai pradėto, bet nebaigto sprendimo niekas nepamatys, o beveik teisingas rezultatas taškų neduos. Kas iš to plaukia ruošiantis, išsamiau nagrinėjame straipsnyje apie matematikos VBE pirmąją dalį; čia svarbu viena praktinė išvada. Elektroniniame patikrinime laimi ne tas, kuris moka gražiausiai dėstyti, o tas, kuris nesustoja prie vieno uždavinio, moka jį praleisti ir grįžti, ir kuris turi įprotį pasitikrinti galutinį skaičių prieš jį įrašydamas.

Dar viena smulkmena, kurią verta žinoti iš anksto: pavėlavusiam ne daugiau kaip trisdešimt minučių dalyvauti leidžiama, bet laikas nepratęsiamas, o pavėlavęs daugiau į patalpą nebeįleidžiamas. Išeiti iš patalpos galima tik gavus leidimą ir ne ilgiau kaip penkioms minutėms.

Kas būna, jei sugenda kompiuteris ar dingsta internetas

Tai pirmas klausimas, kurį užduoda beveik kiekvienas tėvas, ir atsakymas nuramina. Instrukcijose aprašyti visi trys dažniausi scenarijai, ir nė viename iš jų mokinys nelieka nubaustas už techniką.

Jei sistema nustoja reaguoti, pirmiausia siūloma atnaujinti naršyklės langą paspaudus Ctrl ir F5 arba atsijungti ir prisijungti iš naujo. Jei genda pats kompiuteris, kviečiamas vyresnysis vykdytojas ir specialistas, o kiekvienoje patalpoje privalo būti bent vienas atsarginis kompiuteris. Svarbiausia dalis — kas vyksta su laiku: prisijungus iš naujo sistema užduoties atlikimo laiką tęsia, o pertraukos laikas į bendrą laiką neįskaičiuojamas. Tai užfiksuojama vykdymo protokole ir surašomas aktas.

Dingus interneto ryšiui visi mokiniai lieka savo vietose. Jei ryšys atsiranda ne vėliau kaip per trisdešimt minučių, patikrinimas tęsiamas; jei jo nėra ilgiau, vykdymas nutraukiamas ir tai taip pat fiksuojama protokole. Praktinė išvada mokiniui paprasta: pamačius, kad kažkas negerai, reikia iškart pakelti ranką, o ne bandyti gelbėtis pačiam ir tyliai prarasti minutes.

Vienintelis patikrinimas, likęs ant popieriaus

Brandos egzamino antroji dalis — išimtis, ir išimtis labai svarbi. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atmintinę abiturientams pirmoji dalis sudaro keturiasdešimt procentų galutinio rezultato, o antroji — šešiasdešimt. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamine proporcija dar ryškesnė: trisdešimt ir septyniasdešimt procentų. Taigi didesnioji rezultato dalis vis dar uždirbama rašikliu ant popieriaus.

Matematikos antrosios dalies užduotis trunka keturias valandas ir vertinama šešiasdešimčia taškų. Dešimt jų skiriama už dešimt trumpojo atsakymo uždavinių, o penkiasdešimt — už septynis–dešimt pilno sprendimo uždavinių. Mokinys gauna užduoties sąsiuvinį ir A3 formato atsakymų lapą, o galutinį atsakymą privalo rašyti tik juoda arba mėlyna spalva rašančiu rašikliu; korektūros priemonėmis naudotis negalima, o atsakymų lape nerašoma nieko, kas su užduotimi nesusiję. Darbus skaito vertintojai, dirbantys elektroninėje vertinimo sistemoje.

Praktinė to pusė tokia: už tuos penkiasdešimt taškų vertinamas užrašytas kelias, o ne vien galutinė eilutė. Čia svarbu ne greitis, o gebėjimas ilgai laikyti vieną mintį ir užrašyti ją taip, kad ją perskaitytų nepažįstamas žmogus. Kaip tai daroma tvarkingai, rašome straipsnyje apie tai, kaip užrašyti matematikos sprendimą.

Mokykis popieriuje, repetuok ekrane

Iš viso to plaukia patarimas, kuris iš pradžių skamba prieštaringai, bet iš tikrųjų toks nėra. Mokytis vis dar verta popieriuje. Didžiausioje šios srities tyrimų apžvalgoje popierius turi nedidelį, bet nuoseklų pranašumą prieš ekraną, ir tas pranašumas ryškiausias tada, kai laiko mažai — apie tai plačiau rašome straipsnyje matematika popieriuje ar ekrane. Sąsiuvinyje gimsta supratimas, nes rašydamas ranka mokinys dirba lėčiau ir giliau.

Bet repetuoti reikia tokiomis sąlygomis, kokiomis vyks pats patikrinimas. Sportininkas treniruojasi salėje, o varžybų dieną vis tiek išbando aikštę. Mokiniui tai reiškia bent kelias repeticijas prie kompiuterio: su laikmačiu, su juodraščio lapu šalia, su skaičiuotuvu, su formulių lapu ir su įpročiu atsakymą perkelti į langelį. Pirmoji tokia repeticija beveik visada parodo tą patį — kad daugiausia taškų prarandama ne dėl nemokėjimo, o dėl netvarkos: pamirštas vienetas, nenurašytas tarpinis skaičius, sugaištos kelios minutės ieškant, kur sistemoje grįžti atgal.

Dvyliktokui prie to prisideda dar vienas dalykas. Kadangi antroji dalis liko ant popieriaus, rašymo ranka įgūdžio atsisakyti negalima — vienuoliktoje klasėje įgytas greitis prie ekrano dvyliktoje klasėje nepadės beveik niekuo. Abu įgūdžiai reikalingi, ir juos reikia palaikyti kartu.

Kur pasitreniruoti tikroje sistemoje

Geriausias ir pigiausias būdas — bandomieji patikrinimai ir egzaminai, kuriuos organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra. Jie nėra privalomi, nevertinami pažymiu ir neturi jokios įtakos galutiniam rezultatui, bet vyksta ta pačia tvarka ir toje pačioje sistemoje. Praėjusiais mokslo metais aštuntokų matematikos bandomasis truko devyniasdešimt minučių, dešimtokų — dvi su puse valandos, vienuoliktokų brandos egzamino pirmosios dalies bandomasis — šimtą dvidešimt minučių, ir visi trys vyko elektroniniu būdu.

Įdomiausia detalė slypi tame, kaip jie vertinami, nes ji tiksliai atkartoja tikrovę. Agentūros pranešime apie vienuoliktokų bandomąjį pasakyta, kad visi uždaviniai bus vertinami automatiškai, o preliminarūs taškai mokiniui parodomi iškart. Dešimtokų bandomajame dalis atsakymų vertinama automatiškai, o pilno sprendimo uždavinius vertina mokiniams dėstantys mokytojai elektroninėje vertinimo sistemoje. Dvyliktokų bandomasis egzaminas vyko tradiciniu būdu — užduotis mokiniams atspausdino mokyklos.

Praktiškai tai reiškia, kad apie bandomuosius verta pasiteirauti mokykloje, nes būtent ji juos ir organizuoja, ir kad jų nereikia bijoti. Tai vienintelė proga pamatyti sistemą tada, kai dar niekuo nerizikuojama. Mokiniui, kuris bandomajame pirmą kartą susidūrė su objektų vilkimu arba pamiršo paspausti „Pateikti“, tai bus pigiausia pamoka per visus mokslo metus. Kaip skaičiuojamas pats rezultatas, aiškiname straipsnyje apie PUPP vertinimą, o visą patikrinimų seką nuo ketvirtos klasės iki brandos egzamino — tekste nuo NMPP iki VBE.

Ką verta pasitikrinti iš anksto

Dauguma elektroninio patikrinimo nesklandumų nutinka ne dėl sunkių uždavinių, o dėl smulkmenų, kurias galima sutvarkyti iš anksto. Keli dalykai, kuriuos verta aptarti su vaiku prieš patikrinimo dieną:

• Asmens dokumentas — tikras, o ne nuotrauka telefone. Instrukcijoje atskirai parašyta, kad spausdinta kopija ar atvaizdas išmaniajame įrenginyje netinka.
• Skaičiuotuvas be tekstinės atminties ir įgūdis naudotis būtent tuo, kuris bus paimtas į patikrinimą, o ne kitu.
• Įprotis juodraštyje užsirašyti tarpinį rezultatą ir tik paskui jį perkelti į langelį, o ne atvirkščiai.
• Žinojimas, kad darbą būtina pateikti pačiam, ir kad pasibaigus laikui pateikti atsakymai nebevertinami.
• Susitarimas, kad pastebėjus bet kokį techninį trikdį ranka keliama iškart, o ne po penkių minučių bandymų.

Tėvams čia svarbiausia žinoti, kad kompiuterių ir naršyklių reikalavimais rūpinasi mokykla, o ne šeima. Instrukcijose išvardyti ir operacinės sistemos, ir naršyklės versijų, ir atsarginio kompiuterio reikalavimai — visa tai yra mokyklos atsakomybė. Namuose užtenka pasirūpinti tuo, kas priklauso mokiniui: dokumentu, skaičiuotuvu, miegu ir keliomis repeticijomis prie ekrano.

Kur šioje vietoje padeda korepetitorius

Elektroninis formatas nepakeitė to, kas tikrinama. Jis pakeitė tai, kaip atsakymas patenka į vertinimą, ir būtent čia dažnai dingsta taškai mokinio, kuris dalyką moka. Individualiame darbe tai pataisoma greitai, nes problema matoma iš karto: vienam reikia išmokti nesustoti prie vieno uždavinio, kitam — tvarkingai vesti juodraštį, trečiam — paprasčiausiai keletą kartų pamatyti tuos uždavinių tipus, kurių popieriuje nebūna. Geras matematikos korepetitorius tokią repeticiją surengia per vieną pamoką ir tada žino, ką taisyti.

Antra vieta, kurioje individualus darbas duoda daugiausia, yra pilno sprendimo uždaviniai — tie penkiasdešimt taškų ant popieriaus. Juos skaito žmogus, tad vertinamas ne tik atsakymas, bet ir tai, ar užrašytas kelias yra pagrįstas ir suprantamas. Tokio rašymo iš testų sistemos neišmoksi: reikia, kad kas nors perskaitytų tavo sprendimą ir pasakytų, kurioje vietoje argumentas nutrūksta. Jei ieškote žmogaus, kuris su vaiku pereitų abu šiuos formatus, korepetitorių galima išsirinkti pagal dalyką ir klasę Edtalk platformoje. Verta iš karto pasakyti, ko tikitės — kad pamokose bus ir laiku ribojamų repeticijų prie ekrano, ir ranka rašomų pilnų sprendimų.

Trumpai

Nuo ketvirtos klasės iki brandos egzamino pirmosios dalies visi išoriniai patikrinimai Lietuvoje jau atliekami kompiuteriu, o ant popieriaus liko brandos egzamino antroji dalis, kuri sudaro šešiasdešimt procentų galutinio rezultato. Popierius iš elektroninio patikrinimo neišnyko — mokinys gauna lapus užrašams, formulių rinkinį ir liniuotę — bet tie lapai nevertinami, todėl taškus lemia tik tai, kas įrašyta sistemoje. Atsiranda uždavinių tipų, kurių popieriuje nebūna, ir griežta laiko riba: pasibaigus laikui pateikti atsakymai nebevertinami. Techninių trikdžių bijoti nereikia, nes instrukcijos numato ir atsarginį kompiuterį, ir laiko tęsimą. Protingiausia strategija lieka dviguba: mokytis popieriuje, kur gimsta supratimas, ir repetuoti ekrane, kur bus renkami taškai.