Liepos pradžioje, kai pasirodo matematikos brandos egzamino rezultatas, dalis abiturientų perskaito jį du kartus ir tada ima ieškoti vieno žodžio — perlaikymas. Bėda ta, kad Lietuvos sistemoje šis žodis reiškia bent tris skirtingus dalykus. Jų taisyklės, terminai ir kaina nesutampa, o vienas jų trunka dvi darbo dienas ir baigiasi anksčiau, nei daugelis šeimų spėja apsižiūrėti, kad toks langas apskritai buvo.
Šis tekstas surenka visus tris kelius į vieną vietą ir pasako, kas kuriame kelyje realiai vyksta: ką konkrečiai leidžiama perlaikyti, kas negali to daryti, kiek reikia sumokėti, iki kada pateikti prašymą ir ką perlaikytas įvertinimas vėliau daro konkursiniam balui. Visos taisyklės, kurias cituoju, paimtos iš galiojančių tvarkos aprašų, o ne iš forumų.
„Perlaikymas“ reiškia tris skirtingus dalykus
Pirmasis kelias — tų pačių metų pakartotinė sesija. Ji vyksta praėjus kelioms savaitėms po pagrindinės sesijos, tais pačiais mokslo metais, ir į ją patenka labai siauras ratas kandidatų. Antrasis kelias — laikyti egzaminą kitais mokslo metais jau baigus mokyklą, buvusio mokinio arba eksterno statusu. Ten galioja visai kiti terminai, o eksternui atsiranda ir mokestis. Trečiasis kelias — apeliacija, kuri iš viso nėra perlaikymas: darbas nėra rašomas iš naujo, tik peržiūrimas ir vertinamas dar kartą.
Šie trys keliai painiojami dažniau, nei atrodo, ir painiava kainuoja brangiai, nes du iš jų prasideda tą pačią dieną — rezultatų paskelbimo dieną — ir abu turi tokį patį dviejų darbo dienų terminą. Kas šio skirtumo nežino, dažnai praranda abi galimybes iš karto: laukia, kol „viskas paaiškės“, o kol paaiškėja, terminai jau būna pasibaigę.
Kas nutinka, kai egzaminas neišlaikytas
Valstybinis brandos egzaminas šiandien susideda iš dviejų dalių, kurių taškai sudedami. Jų suma yra 100 taškų, o egzaminas laikomas išlaikytu surinkus 25 taškus iš 100. Nuo 25 iki 95 taškų rezultatas verčiamas į balus pridedant penkis, tad 25 taškai atestate virsta 30 balų, o 96–100 taškų duoda 100 balų. Nesurinkus 25 taškų, rezultatų protokole įrašoma „Neišlaikyta“ ir joks balas į atestatą nekeliauja.
Ar tai reiškia, kad atestato nebus, priklauso nuo to, kurie egzaminai išlaikyti. Pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarkos aprašo 58 punktas sako, kad viduriniam išsilavinimui įgyti privaloma išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą ir dar vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą. Vadinasi, neišlaikyta matematika atestato savaime neatima, jei išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko egzaminai. Bet stojimui į universitetą matematikos rezultato dažniausiai prireiks, todėl klausimas dėl perlaikymo lieka atviras net ir tiems, kurie atestatą jau turi rankose.
Mastelis toks. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2026 metais matematikos egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikė 14 011 kandidatų ir jį išlaikė 85,1 proc., bendruoju (B) kursu laikė 8 009 kandidatai ir išlaikė 77,1 proc. Prieš metus B kurso rodiklis buvo 57,1 proc., tačiau šis šuolis nerodo, kad mokiniai staiga išmoko daugiau — pasikeitė išlaikymo riba, kuri dabar visiems egzaminams yra ta pati: 25 taškai. Bendruoju kursu laikiusiųjų grupėje egzamino neišlaikė 22,9 proc., išplėstiniu — 14,9 proc. Tai keli tūkstančiai žmonių per vieną vasarą, tad perlaikymo klausimas nėra nišinis.
Pakartotinė sesija: kas į ją patenka ir kas ne
2026 metais įvyko pokytis, kurio anksčiau nebuvo. Iki tol tais pačiais metais buvo galima perlaikyti tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o nuo 2026 metų tokia pati galimybė atsirado ir matematikai. Nacionalinė švietimo agentūra tai skelbė tiesiai: šiemet pirmą kartą sudaryta galimybė perlaikyti matematikos egzamino antrąją dalį tiems abiturientams, kuriems nepavyko išlaikyti šio egzamino pagrindinėje sesijoje.
Svarbiausia sąlyga slypi paskutiniuose žodžiuose. Perlaikyti gali tas, kuris egzaminą laikė ir neišlaikė. Tas, kuris egzamino apskritai nelaikė — nepasirinko, neatvyko, persigalvojo — į pakartotinę sesiją šiuo pagrindu nepatenka. Šalia neišlaikiusiųjų pakartotinėje sesijoje egzaminus laiko ir kelios kitos grupės: tie, kuriems egzaminas buvo atidėtas dėl pateisinamų priežasčių, ir buvę mokiniai bei eksternai, kuriems ta sesija paskirta pagal tvarkaraštį.
Kalendorius 2026 metais atrodė taip: pagrindinė sesija vyko birželio 1–19 dienomis, pakartotinė — birželio 22 – liepos 13 dienomis, o į ją buvo užsiregistravę daugiau kaip penki tūkstančiai kandidatų. Pakartotinės sesijos rezultatai turėjo būti paskelbti iki liepos 27 dienos, o pateikus apeliacijas — iki liepos 30 dienos. 2026–2027 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų tvarkaraštis rengiant šį tekstą dar nebuvo patvirtintas, todėl 2027 metų datų čia nerasite: kai jos pasirodys, jas skelbs Nacionalinė švietimo agentūra ir ministerija.
Perlaikoma tik antroji dalis, ir tai keičia visą pasiruošimo planą
Ši detalė paprastai praleidžiama, o ji lemia beveik viską. Valstybinių brandos egzaminų pirmosios dalys laikomos III gimnazijos klasėje, antrosios — IV gimnazijos klasėje, ir pakartotinėje sesijoje perlaikoma tik antroji dalis. Matematikoje pirmoji dalis vertinama 40 taškų, antroji — 60. Vadinasi, iš naujo laikoma tik ta dalis, kuri verta 60 taškų, o prieš metus uždirbti pirmosios dalies taškai lieka nepajudinti.
Praktikoje tai reiškia, kad pasiruošimo planas turi būti visai kitoks nei pirmą kartą. Kartoti visą kursą nuo pradžių čia ne tik nebūtina, bet ir žalinga, nes laiko yra vos kelios savaitės. Skaičiuoti reikia nuo trūkstamo skirtumo. Jeigu pirmoji dalis atnešė 18 taškų, o antroji — 5, iki ribos trūksta dviejų taškų, ir visas darbas turi būti sutelktas į tas antrosios dalies užduotis, kurios realiausiai duos tuos taškus. Jeigu pirmoji dalis atnešė 8 taškus, o antroji — 6, paveikslas visai kitas ir kalba jau eina apie kitų metų egzaminą, o ne apie trijų savaičių sprintą.
Matematikos antroji dalis yra tradicinė, rašoma popieriuje ir vertinama vertintojų, jai skiriamos keturios valandos, o užduotyje būna nuo septyniolikos iki dvidešimties uždavinių, iš kurių didžiąją taškų dalį duoda pilno sprendimo uždaviniai. Tai reiškia, kad taškų čia laimima ir prarandama ne tik teisingu atsakymu, bet ir tuo, kaip užrašytas sprendimas. Būtent dėl to trumpas pasiruošimas su matematikos korepetitoriumi perlaikymo atveju veikia geriau nei savarankiškas kartojimas: pašalinis žmogus mato, kur sprendimas nutrūksta, o pats mokinys tos vietos beveik niekada nemato.
Kai dirbama tik su viena egzamino dalimi, tokia turėtų būti ir medžiaga. Išplėstiniam kursui yra atskiri antrosios dalies užduočių pavyzdžiai, kuriuose užduoties forma tokia pati, kokia laukia perlaikant, todėl trys savaitės praleidžiamos ne skaitant teoriją, o rašant sprendimus tokiu formatu, kokiu jie bus vertinami.
Neišlaikius A kurso galima pereiti prie B, o pirmosios dalies taškai keliauja kartu
Čia yra nuostata, kurios daugelis nė neįtaria. Tvarkos aprašas leidžia išplėstinio kurso egzamino neišlaikiusiam kandidatui pačiame prašyme nurodyti, kurio kurso — bendrojo ar išplėstinio — antrąją dalį jis renkasi perlaikyti. Kitaip tariant, iš A kurso galima nusileisti į B kursą jau po nesėkmės, nelaukiant kitų metų.
Antra šios nuostatos pusė dar įdomesnė. Jei mokinys neišlaikė matematikos (A) egzamino ir pakartotinėje sesijoje perlaikė matematikos (B) egzamino antrąją dalį, galutinis jo matematikos (B) rezultatas skaičiuojamas sudedant matematikos (A) pirmosios dalies rezultatą su matematikos (B) antrosios dalies rezultatu. Sunkesnio kurso pirmojoje dalyje uždirbti taškai neišgaruoja — jie persikelia į lengvesnio kurso sumą. Kam šis kursų skirtumas apskritai neaiškus, verta atskirai perskaityti, kuo A ir B lygiai skiriasi stojant, nes pasirinkimas tarp jų turi pasekmių ir konkursiniam balui.
Dvi darbo dienos: siauriausias langas visame procese
Prašymas perlaikyti nėra automatinis. Buvęs mokinys, einamaisiais metais neišlaikęs lietuvių kalbos ir literatūros arba matematikos valstybinio brandos egzamino, prašymą perlaikyti atitinkamo dalyko antrąją dalį teikia mokyklos vadovui per dvi darbo dienas nuo to egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Tas pats dviejų darbo dienų terminas galioja ir apeliacijai.
Vadinasi, rezultatų paskelbimo dieną iš tikrųjų prasideda ne apmąstymų savaitė, o labai trumpas administracinis langas, per kurį reikia susisiekti su mokykla, parašyti prašymą ir jį pateikti. Tiems, kurie tais metais dar mokosi, tvarkos aprašas terminą formuluoja atskirai ir bendriau, todėl praktinis patarimas vienas: skambinti mokyklai tą pačią dieną, kai pasirodo rezultatas, o ne po savaitgalio. Sprendimas, ar teikti apeliaciją, ar registruotis perlaikyti, taip pat priimamas tame pačiame lange, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl verta iš anksto žinoti, kaip veikia apeliacijos procedūra.
Vienintelis atvejis, kai perlaikymas gali rezultatą pabloginti
Iki šiol viskas skambėjo kaip papildoma galimybė be rizikos, ir antrosios dalies atveju taip ir yra. Bet su pirmąja dalimi logika apverčiama. Tvarkos aprašas sako, kad ankstesniais mokslo metais laikytos egzamino pirmosios dalies rezultatas galioja tol, kol ta dalis nėra perlaikoma. O jeigu buvęs mokinys ar eksternas pirmąją dalį perlaiko, galutiniam rezultatui skaičiuoti imamas būtent einamųjų mokslo metų rezultatas.
Imamas, o ne palyginamas. Tai reiškia, kad prieš dvejus metus surinkti 32 pirmosios dalies taškai dingsta tą akimirką, kai žmogus sėda perlaikyti tos dalies ir surenka 24. Naujas rezultatas pakeičia seną nepriklausomai nuo to, ar jis geresnis. Todėl sprendimas perlaikyti pirmąją dalį turi būti priimamas daug atsargiau nei sprendimas perlaikyti antrąją, ir priimamas remiantis realiais bandomųjų darbų rezultatais, o ne nuojauta, kad „šįkart pasiseks labiau“.
Praktiškai tai patikrinama vienu būdu: prieš apsisprendžiant reikia namuose parašyti bent porą pirmosios dalies darbų ir pažiūrėti, ar rezultatas patikimai viršija tai, kas jau turima. Išplėstiniam kursui skirta pasirengimo pirmajai daliai medžiaga tam tinka geriau nei atsitiktiniai internete rasti variantai, nes joje užduotys atitinka tos dalies struktūrą. Vienas geras bandymas dar nieko neįrodo — įrodo pastovumas.
Perlaikymas kitais metais: buvęs mokinys ir eksternas
Kai tų pačių metų langas užsidaro, lieka antrasis kelias — laikyti egzaminą kitais mokslo metais. Čia žmogus jau nebėra mokinys, todėl jam taikomas vienas iš dviejų statusų. Buvęs mokinys yra asmuo, turintis mokymosi pasiekimų pažymėjimą, liudijantį, kad jis mokėsi vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje ir ją baigė. Eksternas yra asmuo, jau įgijęs vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje, arba užsienio šalies mokyklos baigiamosios klasės mokinys.
Skiriasi ir tai, kam teikiamas prašymas. Buvęs mokinys jį teikia mokyklos, išdavusios mokymosi pasiekimų pažymėjimą, vadovui ir kartu pateikia tą pažymėjimą. Eksternas prašymą teikia bazinės mokyklos vadovui — tai mokykla, kurią savivaldybė yra paskyrusi eksternų prašymams priimti ir pakartotinei sesijai organizuoti. Kartu su prašymu eksternas pateikia vidurinį išsilavinimą liudijantį dokumentą, o įgijusieji išsilavinimą užsienyje — dar ir kvalifikacijos pripažinimo dokumentus.
Kiek tai kainuoja ir kokie terminai iš tikrųjų galioja
Mokinys už egzaminus nemoka. Eksternas moka: pateikęs prašymą, jis sumoka 20 eurų už kiekvieną pasirinktą dalyko valstybinio brandos egzamino dalį. Kadangi egzaminas turi dvi dalis, visas vieno dalyko egzaminas eksternui kainuoja 40 eurų, o mokėjimo kvitas pateikiamas kartu su prašymu. Išimtis taikoma užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos programos mokiniui. Buvusiam mokiniui šis mokestis netaikomas.
Terminai kitiems metams yra griežti ir prasideda anksti. Prašymą laikyti valstybinių brandos egzaminų dalis reikia pateikti iki einamųjų mokslo metų vasario 15 dienos. Iki vasario 25 dienos kandidatas atviroje elektroninėje sistemoje turi patvirtinti, kad jo pasirinkimai užfiksuoti teisingai, arba raštu pranešti apie netikslumus. Mokykla netikslumus sistemoje ištaiso iki vasario 27 dienos, o galutinai patvirtinti pasirinkimus reikia iki kovo 2 dienos. Vėliau nei kovo 2 dieną pateikti prašymai ištaisyti pasirinkimo netikslumus nebenagrinėjami. Praktinė išvada rugsėjui paprasta: sprendimas dėl kitų metų egzamino priimamas ne pavasarį, o žiemą, ir pasiruošimo planas turi būti sudėliotas dar prieš tai.
Ar galima perlaikyti jau išlaikytą egzaminą
Galima, ir tai daroma dažniau, nei atrodo, tik vadinama nebe perlaikymu dėl nesėkmės, o egzamino laikymu siekiant aukštesnio įvertinimo. Šiuo keliu eina žmonės, kurie egzaminą išlaikė, bet balo nepakako norimai studijų programai, arba tie, kurie po metų ar dvejų persigalvojo dėl krypties.
Svarbu žinoti, ką po to gaunate popieriuje. Naujas brandos atestatas neišduodamas. Asmeniui, jau turinčiam brandos atestatą, diplomą ar lygiavertį dokumentą ir papildomai arba pakartotinai išlaikiusiam valstybinius brandos egzaminus, išduodamas mokymosi pasiekimų pažymėjimas, kuriame nurodomi išlaikytų egzaminų rezultatai, o pačiame pažymėjime įrašomas turimo atestato numeris. Tad realiai žmogus turi du dokumentus: senąjį atestatą ir naują pažymėjimą su naujais įvertinimais.
Kitas atvejis — žmogus, kuris mokyklą baigė anksčiau, bet privalomų egzaminų tuomet neišlaikė ir atestato negavo. Tvarkos aprašas jam palieka duris atviras: atitikus einamųjų mokslo metų reikalavimus, brandos atestatą jo prašymu išduoda ta pati mokykla, kuri kadaise išdavė mokymosi pasiekimų pažymėjimą. Ten pat yra ir vienas raminamiausių sakinių visoje šioje tvarkoje: vidurinio ugdymo programos baigimo metai ir vidurinio išsilavinimo įgijimo metai gali nesutapti.
Ką perlaikytas įvertinimas daro konkursiniam balui
Perlaikytas rezultatas nėra antrarūšis. Pačios LAMA BPO parengto 2026 metų priėmimo tvarkos aprašo skaičiavimo pavyzdžiuose figūruoja eilutė „Lietuvių kalba ir literatūra (A), perlaikyta 2025 m.“, kurios įvertinimas įprastai dauginamas iš svertinio koeficiento ir įskaičiuojamas į galutinį konkursinį balą. Tame pačiame priede yra ir pavyzdžių, kai atestatą 2024 metais gavęs žmogus matematikos egzaminą laikė 2026 metais ir tik tuomet pasiekė minimalų trijų egzaminų vidurkį, suteikiantį teisę stoti.
Vienos detalės vis dėlto nereikėtų laikyti savaime suprantama. Aprašas aiškiai garantuoja „palankiausią stojančiajam variantą“ įvardytais atvejais — kai atestate yra kelių užsienio kalbų įvertinimai, kai konkursinio balo sandaroje numatyti alternatyvūs dalykai, kai vietoj valstybinio užsienio kalbos egzamino įskaitomas tarptautinis, ir kai žmogus nuo egzamino buvo atleistas. To paties dalyko dviejų skirtingų metų rezultatų atvejis ten atskirai neaprašytas. Todėl prieš perlaikant jau išlaikytą egzaminą verta paklausti bazinės mokyklos arba LAMA BPO, kaip bus skaičiuojamas jūsų konkretus atvejis. Kaip apskritai sudedamas konkursinis balas, plačiau paaiškinta atskirame straipsnyje apie konkursinį balą.
PUPP: dešimtokų pakartotinė sesija
Perlaikymo klausimas kyla ne tik abiturientams. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas taip pat turi pakartotinę sesiją, ir į ją patenka du dešimtokų ratai: tie, kurie pagrindinėje sesijoje gavo mažiau nei keturis balus, ir tie, kuriems patikrinimas mokyklos vadovo sprendimu buvo atidėtas dėl pateisinamų priežasčių.
2026–2027 mokslo metų tvarkaraštis jau patvirtintas. Pagrindinėje sesijoje lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas vyks gegužės 6 dieną, matematikos — gegužės 12 dieną, tautinių mažumų gimtosios kalbos — gegužės 18 dieną. Pakartotinėje sesijoje lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimas vyks birželio 17 dieną, tautinių mažumų gimtosios kalbos — birželio 18 dieną, o matematikos — birželio 21 dieną. Visi patikrinimai elektroniniai. Nuo 2027 metų PUPP rezultatas pirmą kartą lemia išsilavinimo įgijimą, todėl pakartotinė sesija dešimtokams tampa svarbesnė nei anksčiau — apie tai plačiau rašiau, aiškindamas naująją PUPP vertinimo tvarką.
Kiek laiko reikia, kad perlaikymas ką nors pakeistų
Sąžiningas atsakymas priklauso nuo to, kuriame kelyje esate. Tų pačių metų pakartotinei sesijai lieka maždaug trys savaitės, ir per jas realu pataisyti siaurą spragą: išmokti tvarkingai užrašyti sprendimą, susitvarkyti su dviem trimis temomis, kurios duoda daugiausia taškų, nebeprarasti taškų dėl apvalinimo ar nenurodytų matavimo vienetų. Per tris savaites neįmanoma uždengti kelerių metų spragų, ir bet kas, kas tai žada, sako netiesą.
Kitų metų egzaminui laiko yra iš esmės kitokio masto — nuo rudens iki birželio. Čia jau prasminga grįžti prie pamatų, nes daugumos nesėkmingų matematikos rezultatų priežastis glūdi ne dvyliktos klasės temose, o kur kas anksčiau. Kaip tas spragas rasti ir kokia tvarka jas dengti, atskirai paaiškinta straipsnyje apie tai, kaip kartoti matematiką, kad žinios liktų. Sprendžiant, kiek pamokų per savaitę reikia ir kiek tai kainuos, padeda ir skaidrus kainų palyginimas, nes ilgas ruošimosi ciklas yra biudžeto klausimas lygiai taip pat, kaip ir laiko.
Ilgesniam ciklui ir medžiagos reikia kitokios. Jeigu bandomieji darbai rodo, kad problema prasideda dar pagrindinėje mokykloje, pradžia yra 5–10 klasių kurso teminio kartojimo uždaviniai su atsakymais, nes jie leidžia dengti spragas temomis, o ne klasėmis. Kai pamatai sutvarkyti, toliau eina viso kurso teminio kartojimo medžiaga abiturientams ir dvyliktos klasės uždavinynas. Šie leidiniai parengti išplėstiniam kursui, todėl rinkantis bendrąjį kursą jie naudingi kaip užduočių šaltinis, o ne kaip programos atitikmuo.
Vienas dalykas galioja abiem atvejais. Pasiruošimas perlaikymui beveik niekada nėra „dar kartą viską pakartoti“. Tai darbas su konkrečiu ankstesnio darbo paveikslu: kur nutrūko sprendimai, kokio tipo uždaviniai liko net nepradėti, kiek taškų prarasta dėl formos, o ne dėl nežinojimo. Tokia analizė yra konkretus ir ribotos apimties darbas, ir būtent dėl to ji dažnai atliekama su korepetitoriumi: savo paties sprendimo spragas žmogus mato prasčiausiai, o korepetitoriai jas pastebi per pirmas pamokas. Jei gyvenate nedideliame mieste arba laiko liko mažai, tą patį darbą galima dirbti ir per ekraną — pamokos internetu perlaikymo atveju niekuo nenusileidžia pamokoms gyvai, nes dirbama su konkrečia užduotimi, o ne su bendru kursu.
Nuo ko pradėti, kai sprendimas priimtas
Jei rezultatas jau žinomas ir aišku, kad egzaminas bus laikomas antrą kartą, pirmosios dienos nulemia daugiau nei visos likusios. Toliau — trumpas veiksmų sąrašas tokia eilės tvarka, kuria juos verta atlikti.
- Tą pačią rezultatų paskelbimo dieną susisiekite su mokykla ir paklauskite, iki kurios valandos priimamas prašymas perlaikyti — terminas matuojamas darbo dienomis, ne savaitėmis.
- Nuspręskite, ar teikiate apeliaciją: tas pats dviejų darbo dienų langas, o dėl to paties darbo apeliaciją galima teikti tik vieną kartą.
- Jei neišlaikytas A kurso egzaminas, prašyme atskirai nurodykite, kurio kurso antrąją dalį renkatės perlaikyti.
- Išsiaiškinkite tikslų taškų skirtumą iki ribos ir pagal jį susidėliokite temų eiliškumą, o ne atvirkščiai.
- Jei einate kitų metų keliu, į kalendorių įsirašykite vasario 15, vasario 25 ir kovo 2 dienas, o eksterno atveju — dar ir mokėjimo kvitą.
Ir paskutinis dalykas, kurio tvarkos aprašuose nerasite. Neišlaikytas egzaminas yra nemalonus, bet administraciškai jis yra tiesiog vienas iš įmanomų rezultatų, kuriam sistema yra numačiusi kelis skirtingus kelius. Blogiausia, ką galima padaryti, — praleisti tuos kelis terminus tylint. Beveik viskas kita yra pataisoma, tik skirtingu tempu ir už skirtingą kainą.
