Metinis įvertinimas yra ne tik eilutė dienyne. Nuo jo priklauso, ar dvyliktokas apskritai bus prileistas prie brandos egzamino antrosios dalies. Brandos egzaminų tvarkoje įrašyta, kad valstybinio brandos egzamino antrąją dalį mokyklos vadovo įsakymu leidžiama laikyti tam mokiniui, kuris iki ugdymo proceso paskutinės dienos turi patenkinamus atitinkamų dalykų metinius įvertinimus ir yra laikęs to dalyko egzamino pirmąją dalį (arba jos laikymas buvo atidėtas, arba nuo jos mokinys buvo atleistas). Jei metinis įvertinimas nepatenkinamas, antrosios dalies laikyti neleidžiama, o tada, kaip nustatyta toje pačioje tvarkoje, egzamino rezultatas apskritai nėra skaičiuojamas — net jei pirmoji dalis vienuoliktoje klasėje buvo išlaikyta.
Šis straipsnis paaiškina, kaip susidaro metinis įvertinimas, ką teisiškai reiškia žodis „patenkinamas“ (jis nereiškia „geras“ ir net nereiškia to paties, ką patenkinamas pasiekimų lygis), kodėl ši taisyklė skaudžiausiai paliečia matematiką ir kodėl papildomas darbas, gelbstintis metinį pažymį, tų pačių metų egzaminui jau nebepadeda. Taip pat surašome datas, kurios dvyliktoko mokslo metuose eina viena po kitos, ir aptariame, ką realiai daryti, jei pirmojo pusmečio pažymys jau kelia nerimą.
Visos šiame straipsnyje minimos teisės aktų nuostatos patikrintos pirminiuose šaltiniuose 2026 m. spalio 20 d.: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atmintinėje abiturientams (2025–2026 m. m.), 2026 metų valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nuostatose ir Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos apraše. Datos ir skaičiai nurodyti taip, kaip jie paskelbti 2025–2026 mokslo metų dokumentuose.
Kaip susidaro metinis įvertinimas
Metinis dalyko įvertinimas nėra atskiras egzaminas ir nėra mokytojo nuojauta. Jis išvedamas iš mokslo metų laikotarpių — trimestrų arba pusmečių — įvertinimų. Pats laikotarpio įvertinimas pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą fiksuojamas iš visų to laikotarpio balų, skaičiuojant jų svertinį arba aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę. Tai reiškia, kad metinis pažymys yra kelių mėnesių darbo suma, o ne paskutinio kontrolinio rezultatas, ir kad jo negalima „pataisyti“ paskutinę savaitę vienu atsakinėjimu.
Yra ir atvejis, kai pažymių apskritai nebūna. Jei mokinys be pateisinamos priežasties nelankė mokyklos ir neatliko tuo laikotarpiu skirtų vertinimo užduočių, fiksuojamas nepatenkinamas laikotarpio įvertinimas. Tvarkos apraše pasakyta tiesiai: jei bent vienu trimestru ar pusmečiu fiksuotas įrašas „neįskaityta“, tai ir dalyko metinis įvertinimas yra „neįskaityta“. Praleisti mėnesiai čia virsta ne spraga žiniose, o įrašu, kuris toliau veikia kaip nepatenkinamas įvertinimas.
Ką teisiškai reiškia žodis „patenkinamas“
Čia slypi painiava, dėl kurios tėvai dažnai neteisingai perskaito dienyną. Nuosekliojo mokymosi tvarkos apraše patenkinamas įvertinimas apibrėžtas kaip 4–10 balų įvertinimas arba įrašai „slenkstinis“, „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, „atleista“, „įskaityta“, „padarė pažangą“. Nepatenkinamas įvertinimas — tai 1–3 balai arba įrašai „nepatenkinamas“, „neįskaityta“, „nepadarė pažangos“.
Vadinasi, teisine prasme ketvertas yra patenkinamas įvertinimas. Mokinys, kurio matematikos metinis įvertinimas yra ketvertas, prie egzamino bus prileistas lygiai taip pat, kaip ir dešimtuką turintis mokinys. Riba eina ne tarp silpno ir gero pažymio, o tarp trejeto ir ketverto.
Painiavą sukelia tai, kad bendrosiose programose žodis „patenkinamas“ vartojamas visai kitam dalykui — pasiekimų lygiui. Ten lygiai yra keturi: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis, ir patenkinamą lygį atitinka penketas ar šešetas, o ketvertas yra slenkstinis lygis. Taigi tas pats ketvertas vienu metu yra slenkstinis pasiekimų lygis ir patenkinamas įvertinimas. Kalbant apie teisę laikyti egzaminą, svarbus tik antrasis — įvertinimas, o ne lygis. Plačiau apie keturis lygius rašome straipsnyje apie pasiekimų lygius.
Taisyklė, apie kurią sužinoma per vėlai
Po 2025 metais pradėtos brandos egzaminų pertvarkos kiekvienas valstybinis brandos egzaminas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis laikoma III gimnazijos klasėje, antroji — IV gimnazijos klasėje. Abiejų dalių rezultatų suma yra 100 taškų, o egzaminas laikomas išlaikytu surinkus 25 taškus iš 100. Pirmoji dalis sudaro 40 procentų egzamino rezultato, antroji — 60 procentų; vienintelė išimtis yra lietuvių kalba ir literatūra, kur santykis yra 30 ir 70 procentų.
Tvarkos aprašo 20.1 papunktyje nustatyta, kam leidžiama laikyti antrąją dalį. Mokyklos vadovo įsakymu ją leidžiama laikyti mokiniui, pateikusiam prašymą ir iki ugdymo proceso paskutinės dienos turinčiam patenkinamus atitinkamų dalykų metinius įvertinimus, jeigu jis arba laikė to dalyko egzamino pirmąją dalį, arba jos laikymas jam buvo atidėtas, arba nuo jos jis buvo atleistas. Abi sąlygos turi galioti kartu. Vienos pirmosios dalies neužtenka.
Svarbiausia yra tai, kas nutinka, kai ši sąlyga netenkinama. Tvarkos apraše aiškiai pasakyta: jei kandidatas laikė egzamino pirmąją dalį, tačiau antrojoje dalyje nedalyvavo, jam egzamino rezultatas nėra skaičiuojamas. Tai nėra žemas balas ir tai nėra neišlaikytas egzaminas. Tai reiškia, kad egzamino rezultato tiesiog nėra — tarsi mokinys jo apskritai nebūtų laikęs. Ministerijos atmintinėje ta pati mintis pakartota atsakant į dažną dvyliktokų klausimą: net surinkus pirmojoje dalyje egzaminui išlaikyti reikalingus 25 taškus, antrąją dalį laikyti būtina, nes kitaip galutinis rezultatas nebus skaičiuojamas.
Todėl vienuoliktoje klasėje uždirbti taškai nėra saugūs. Jie yra 40 procentų būsimo rezultato, bet jie suskaičiuojami tik tada, kai mokinys dalyvauja ir antrojoje dalyje. Nepatenkinamas metinis įvertinimas tą kelią uždaro, ir kartu su juo dingsta prieš metus padarytas darbas.
Kodėl skaudžiausia būna dėl matematikos
Formaliai matematikos egzaminas brandos atestatui nereikalingas. Ministerijos atmintinėje parašyta, kad norint įgyti vidurinį išsilavinimą ir gauti brandos atestatą reikia turėti patenkinamus visų dalykų metinius įvertinimus ir išlaikyti bent du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinkto dalyko. Matematikos valstybinis brandos egzaminas mokyklai baigti neprivalomas.
Stojant į aukštąją mokyklą vaizdas pasikeičia. Tada būtina išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirinkto dalyko. Išimtis taikoma tik stojantiesiems į menų studijas. Dėl to matematika atsiduria keistoje padėtyje: jos egzaminas nebūtinas tam, kad mokinys baigtų mokyklą, bet būtinas beveik visiems, kurie po mokyklos planuoja studijuoti.
Praktinė to pasekmė tokia. Nepatenkinamas matematikos metinis įvertinimas dvyliktoje klasėje gali ir nesutrukdyti gauti atestato, jei jis bus ištaisytas papildomu darbu, bet jis uždaro kelią laikyti matematikos egzaminą tais pačiais metais. O be matematikos egzamino rezultato stojimo planai atidedami metams. Būtent todėl silpnas matematikos pusmečio pažymys dvyliktoje klasėje yra rimtesnis signalas nei toks pat pažymys per bet kuriuos ankstesnius mokslo metus. Apie tai, kur veda silpna matematika paskutinėse klasėse, rašome ir straipsnyje apie matematiką 12 klasėje.
Papildomas darbas ateina per vėlai
Pirmas dalykas, apie kurį pagalvoja tėvai, išgirdę apie nepatenkinamą metinį įvertinimą, yra papildomas darbas. Jis tikrai egzistuoja ir tikrai gelbsti. Nuosekliojo mokymosi tvarkos apraše papildomas darbas apibrėžtas kaip užduotys, skiriamos pasibaigus ugdymo procesui mokiniui, kurio pasiekimai fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, ir suteikiančios galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą lygį. Papildomo darbo įvertinimas tampa metiniu.
Problema yra laikas. Papildomas darbas skiriamas pasibaigus ugdymo procesui: mokytojai tik tada siūlo mokyklos vadovui arba skirti papildomą darbą, arba kelti mokinį į aukštesnę klasę, arba palikti kartoti programos, o sprendimą vadovas priima ne vėliau kaip paskutinę einamųjų mokslo metų darbo dieną. O brandos egzaminų tvarka reikalauja, kad patenkinami metiniai įvertinimai būtų jau iki ugdymo proceso paskutinės dienos.
Dvi datos išsidėsto nepalankia tvarka. Terminas, iki kurio metinis turi būti patenkinamas, ateina anksčiau nei priemonė, kuria tą metinį galima pataisyti. Dėl to papildomas darbas realiai gelbsti atestatą, bet nebegrąžina teisės laikyti tų pačių metų egzamino. Dvyliktokui tai reiškia, kad matematikos metinį įvertinimą reikia išgelbėti gegužę, o ne liepą.
Dvyliktokas nepaliekamas kartoti — bet išsilavinimo negauna
Baigiamosios klasės mokiniui taikoma atskira taisyklė. Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta, kad vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį įvertinimą (po papildomo darbo, jei jis buvo skirtas), kartoti programos baigiamojoje klasėje nepaliekamas. Jis gali ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis būtent tų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir už juos atsiskaityti.
Tai švelniau skamba, nei yra. Mokinys nebus paliktas kartoti dvyliktos klasės, bet vidurinio išsilavinimo tais metais neįgis, nes atestatui reikia patenkinamų visų dalykų metinių įvertinimų. Mokslo metai baigsis, klasiokai išsiskirstys, o dalykas liks neatsiskaitytas ir egzaminas nelaikytas. Tvarkos apraše numatyta ir tai, kad vidurinio išsilavinimo neįgijęs asmuo, norintis geriau pasirengti brandos egzaminui, gali pakartotinai mokytis pagal to dalyko programą.
Dvyliktoko metų datos, einančios viena po kitos
Metinio įvertinimo taisyklė tampa suprantamesnė, kai pamatomas visas dvyliktoko kalendorius. Žemiau — 2025–2026 mokslo metų datos iš ministerijos atmintinės ir brandos egzaminų tvarkos. Kitų mokslo metų datos tvirtinamos atskiru ministro įsakymu, todėl jas visada verta pasitikrinti iš naujo.
| Kada | Kas įvyksta | Kodėl tai svarbu |
|---|---|---|
| Iki vasario 15 d. | Pateikiamas prašymas mokyklos vadovui ir pasirenkami dalykai, kurių egzaminus norima laikyti | Prašyme nurodomi abiejų egzamino dalių pavadinimai |
| Iki vasario 25 d. | Elektroninėje sistemoje peržiūrima, ar pasirinkimai užregistruoti teisingai | Radus netikslumų, apie juos raštu pranešama mokyklos vadovui |
| Iki kovo 2 d. | Galutinai patvirtinami egzaminų pasirinkimai | Po šios dienos sąrašas nebekoreguojamas |
| Ugdymo proceso paskutinė diena (nustato mokykla, dažniausiai gegužės pabaiga) | Diena, iki kurios metiniai įvertinimai turi būti patenkinami | Nuo to priklauso teisė laikyti antrąją egzamino dalį |
| Birželis | Pagrindinė sesija: laikomos antrosios egzaminų dalys | Matematikos antroji dalis 2026 m. vyko birželio 5 d. |
| Birželio 22 – liepos 13 d. | Pakartotinė sesija | 2026 m. joje buvo galima perlaikyti neišlaikytą lietuvių kalbos ir matematikos egzamino antrąją dalį |
Atkreipkite dėmesį į eiliškumą. Egzaminai pasirenkami vasarį, kai pirmojo pusmečio pažymiai jau žinomi, o teisė juos laikyti galutinai nusprendžiama gegužę. Tarp šių dviejų taškų lieka maždaug trys mėnesiai — tiek laiko realiai turi dvyliktokas, kurio pusmečio pažymys yra trejetas. Egzaminų datas ir sesijų ribas visada verta pasitikrinti egzaminų datų puslapyje.
Ko metinis įvertinimas nelemia
Kad taisyklė nebūtų suprasta plačiau, nei yra, verta pasakyti ir tai, ko metinis pažymys nekeičia. Jis nenulemia egzamino rezultato: į brandos atestatą rašomas egzamino balas, o ne metinis. Jis nenulemia ir teisės laikyti antrąją dalį tuo atveju, kai pirmoji dalis buvo nesėkminga — ministerijos atmintinėje atskirai paaiškinta, kad antrąją dalį galima laikyti nepriklausomai nuo to, koks buvo pirmosios dalies rezultatas, net jei jis yra nulis taškų.
Taip pat nėra ribojamas egzaminų skaičius. Laikyti galima tiek valstybinių brandos egzaminų, kiek norima, tačiau tik tų dalykų, kurių mokomasi pagal vidurinio ugdymo programą ir kurių egzaminai organizuojami. Vadinasi, kliūtis niekada nėra pasirinkimo gausa — kliūtis yra konkretaus dalyko metinis įvertinimas.
Ką daryti, jei pusmečio pažymys jau kelia nerimą
Pirmas žingsnis yra ne korepetitorius, o tikslus klausimas mokyklai. Verta paklausti ne bendro „kaip sekasi“, o konkrečiai: koks šiuo metu yra numatomas metinis įvertinimas, iš kokių atsiskaitymų jis susidarys iki ugdymo proceso pabaigos ir kurie iš jų dar gali pakeisti rezultatą. Dvyliktoje klasėje ugdymo procesas trumpesnis nei kitose klasėse, todėl likusių atsiskaitymų būna mažiau, nei atrodo iš rudens.
Antras žingsnis — atskirti dvi visiškai skirtingas situacijas. Viena yra tada, kai mokinys dalyvauja pamokose, rašo darbus, bet gauna silpnus pažymius; tada kalbame apie žinių spragas, ir jas galima užpildyti. Kita — kai pažymių tiesiog nėra, nes darbai neparašyti arba pamokos praleistos. Antruoju atveju gresia įrašas „neįskaityta“, o jis, kaip minėta, paverčia ir metinį įvertinimą „neįskaityta“ nepriklausomai nuo to, ką mokinys moka. Šios dvi situacijos taisomos skirtingai: pirmoji — mokymusi, antroji — pirmiausia atsiskaitymų grafiku su mokytoju.
Trečias žingsnis yra pasitikrinti, ar mokykla nesiūlo nemokamos pagalbos. Konsultacijos, ilgesni atsiskaitymo terminai ir individualūs susitarimai mokyklose egzistuoja dažniau, nei jais pasinaudojama; apie tai plačiau rašome straipsnyje apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje. Jei po to vis tiek matyti, kad likusio laiko neužteks, pravartu pažiūrėti ir į papildomų vasaros darbų tvarką — bet jau suprantant, kad dvyliktokui ji gelbsti atestatą, o ne tų metų egzaminą.
Kur čia korepetitorius
Šiame straipsnyje aprašyta taisyklė keičia ne tai, ar korepetitoriaus reikia, o tai, kada jo reikia. Įprastai dvyliktoko pamokos planuojamos pagal egzamino datą: pasiruošti iki birželio. Metinio įvertinimo sąlyga perkelia tikrąjį terminą į gegužę, nes iki ugdymo proceso paskutinės dienos metinis jau turi būti patenkinamas. Mokiniui, kuris balansuoja ties trejetu, tai reiškia, kad pirmiausia reikia išgelbėti metinį, ir tik paskui galvoti apie aukštesnį egzamino balą.
Praktiškai tai dažnai yra du skirtingi darbai. Metiniam pažymiui išgelbėti reikia konkrečių artimiausių atsiskaitymų ir tų temų, kurios jau buvo įvertintos silpnai; egzamino balui kelti reikia viso kurso kartojimo. Pradėti verta nuo pirmojo, nes be jo antrasis netenka prasmės. Jei ieškote, kas galėtų dirbti būtent šia kryptimi, pradėti galima nuo matematikos korepetitoriaus paieškos arba nuo platesnio korepetitorių sąrašo, kuriame matyti ir kitų dalykų mokytojai.
Verta pasakyti ir atvirkščiai: jei visų dalykų metiniai įvertinimai patenkinami, ši taisyklė jūsų neliečia ir dėl jos nerimauti nereikia. Tada lieka įprastas klausimas, kiek taškų realiai pasiekiama iki birželio, o į jį atsako pasiruošimo matematikos VBE planas.
Trumpai svarbiausia
Valstybinio brandos egzamino antrąją dalį leidžiama laikyti tik tam mokiniui, kuris iki ugdymo proceso paskutinės dienos turi patenkinamus atitinkamų dalykų metinius įvertinimus ir yra laikęs egzamino pirmąją dalį, jos laikymas buvo atidėtas arba nuo jos jis buvo atleistas. Patenkinamas įvertinimas teisine prasme yra 4–10 balų, o nepatenkinamas — 1–3 balai arba įrašas „neįskaityta“.
Jei mokinys laikė pirmąją dalį, bet antrojoje nedalyvavo, egzamino rezultatas apskritai nėra skaičiuojamas, todėl vienuoliktoje klasėje uždirbti 40 procentų rezultato dingsta. Papildomas darbas skiriamas tik pasibaigus ugdymo procesui, tad jis gelbsti metinį įvertinimą ir atestatą, bet nebegrąžina teisės laikyti tų metų egzamino. Matematikoje tai jautriausia, nes jos egzamino nereikia mokyklai baigti, bet reikia stojant į aukštąją mokyklą — išskyrus menų studijas.
