Spalio pradžioje dienyne dažnai matyti ne viena problema, o sąrašas. Matematika nusirito iki šešeto, fizikoje kabo du neigiami, lietuvių kalbos rašiniai grįžta su tokiais pačiais pastebėjimais kaip pernai, o chemijos net nebebandoma aiškintis. Ir šeima atsiduria prieš klausimą, kuriam niekas jos neparuošė: nuo ko pradėti, kai atrodo, kad pradėti reikia nuo visko.
Tokioje situacijoje dažniausiai pasirenkamas vienas iš dviejų kelių. Pirmasis — palaukti, nes kol kas neaišku, už ką griebtis, o kiekvienas sprendimas atrodo per brangus ar per ankstyvas. Antrasis — imtis visko iš karto ir per savaitę susirasti korepetitorius trims dalykams. Abu keliai skamba logiškai, ir abu stebėtinai dažnai baigiasi tame pačiame taške maždaug lapkritį: pirmuoju atveju prie spragų prisideda dar du mėnesiai, antruoju — šeima pavargsta, vaikas nustoja daryti bet kokius namų darbus, o iš trijų pradėtų dalykų nepajuda nė vienas.
Šis tekstas — apie tai, kaip iš sąrašo padaryti eilę. Rašome jį būdami korepetitorių platforma ir sąmoningai siūlome pirkti mažiau, nei dauguma tėvų tokiu metu yra pasirengę. Priežastis paprasta: vienas teisingai parinktas dalykas beveik visada pajudina daugiau nei trys pradėti vienu metu.
Kai „nesiseka keli dalykai" nereiškia kelių atskirų problemų
Prieš renkantis, nuo ko pradėti, verta patikrinti kai ką svarbesnio: ar problemų iš tikrųjų yra kelios. Labai dažnai jų nėra kelios — yra viena, tik apsirengusi keliais dalykų pavadinimais.
Ryškiausias pavyzdys — teksto supratimas. Vaikas, kuris skaito sklandžiai, bet nesuvokia, ko iš jo prašoma, praranda taškus istorijoje, biologijoje ir geografijoje, o matematikoje sustoja ties tekstiniais uždaviniais, nors veiksmus atlikti moka. Dienyne tai atrodo kaip keturios skirtingos nesėkmės, o priežastis viena. Apie tai, kaip atpažinti šį sunkumą, rašėme atskirai — vaikas skaito, bet nesupranta.
Antras toks pavyzdys — matematikos pamatai. Neužtvirtintos trupmenos, proporcijos ir veiksmai su neigiamais skaičiais nesukelia bėdų tik matematikoje. Jie iškyla fizikoje, kai reikia pertvarkyti formulę, chemijoje, kai skaičiuojamos masės dalys, ir geometrijoje, kai reikia sudėti kelis veiksmus iš eilės. Vaikas tuomet nuoširdžiai sako, kad nesupranta fizikos, nors fizika čia niekuo dėta.
Atskirti šiuos atvejus padeda du paprasti klausimai. Pirmas — kada pažymiai nukrito. Jei keli dalykai pradėjo smukti maždaug tuo pačiu metu, priežastis beveik visada bendra. Jei jie krito po vieną per pusantrų metų, tai greičiausiai tikrai atskiri dalykai. Antras klausimas skirtas pačiam vaikui: kur konkrečiai jis užstringa. Atsakymas „nesuprantu, ko iš manęs klausia" ir atsakymas „nemoku suskaičiuoti" veda į visiškai skirtingus sprendimus, nors abu skamba kaip „man nesiseka". Platesnį šio žvilgsnio variantą aprašėme tekste apie mokymosi spragas.
Dalykai, kurie neša kitus, ir dalykai, kurie važiuoja kartu
Kai aišku, kad problemų vis dėlto ne viena, pravartu turėti galvoje vieną skirstymą. Mokykloje dalykai nėra lygiaverčiai — ne pagal svarbą, o pagal priklausomybę. Vieni neša kitus, o kiti važiuoja kartu su jais.
Nešantieji yra du: matematika ir gimtoji kalba, tiksliau — skaitymo supratimas ir rašymas. Jais remiasi didelė dalis visko, kas vyksta kitose pamokose. Važiuojantieji kartu yra fizika, chemija, dalis biologijos, taip pat istorija ir geografija, kai jose reikia analizuoti šaltinį ar surašyti argumentuotą atsakymą. Šie dalykai turi ir savo turinį, kurio išmokti reikia atskirai, bet jų nesėkmė labai dažnai ateina iš nešančiojo, o ne iš jų pačių.
Iš to plaukia visai praktiška išvada. Spraga nešančiajame dalyke kainuoja tris kartus: pirmą kartą tame pačiame dalyke, antrą — visuose priklausomuose, ir trečią — vaiko pasitikėjimu savimi, nes atrodo, kad nesiseka apskritai viskas. Ir atvirkščiai: sutvarkius nešantįjį, dalis priklausomų dalykų pakyla be jokios papildomos pagalbos ir be papildomų pinigų. Būtent tai ir yra stipriausias argumentas dėlioti eilę, o ne griebtis visko iš karto.
Trys klausimai, kurie sudėlioja eilę
Turint sąrašą dalykų, kuriuose nesiseka, eilę patogiausia sudėlioti atsakius į tris klausimus. Jie nėra teoriniai — kiekvienas iš jų keičia tai, kiek laukimas kainuoja.
Ar dalykas kaupiasi? Matematika ir kalbos kaupiasi labiausiai: kiekviena nauja tema remiasi ankstesne, todėl spraga nestovi vietoje, o kas mėnesį brangsta. Istorija, biologija ar geografija veikia kitaip — nauja tema dažnai prasideda beveik nuo nulio, todėl praleista dalis lieka lokali ir vėliau ją užpildyti pigiau. Tai nereiškia, kad tie dalykai nesvarbūs. Tai reiškia, kad jie geriau pakenčia laukimą.
Ar yra artima data? Jei šiais mokslo metais laukia pasiekimų patikrinimas ar brandos egzaminas, dalykas su data automatiškai pakyla į eilės viršų, net jei kito dalyko pažymys atrodo prastesnis. Data yra vienintelis dalykas šiame sąraše, dėl kurio negalima derėtis.
Kaip toli atgal reikia grįžti? Trijų savaičių spraga ir dvejų metų spraga yra du skirtingi darbai. Pirmajai dažnai užtenka mokytojo konsultacijų mokykloje, ir už tai mokėti nereikia. Antrajai reikia nuoseklaus grįžimo atgal, kurio klasėje niekas nedarys, nes klasė eina pirmyn. Kaip namuose pasitikrinti tikrąjį spragos gylį, aprašėme tekste apie vaiko matematikos spragų nustatymą.
Pirmas eilėje atsiduria tas dalykas, kuris surenka daugiausia teigiamų atsakymų — kaupiasi, turi artimą datą ir reikalauja gilaus grįžimo. Jei du dalykai atrodo lygūs, pirmenybė atitenka nešančiajam, nes jis pajudina ir kitus.
Kodėl matematika ir lietuvių kalba dažniausiai pakyla į priekį
Pritaikius šiuos tris klausimus, viršuje dažniausiai atsiduria tie patys du dalykai, ir tam yra ne tik mokymosi, bet ir visiškai formalių priežasčių.
Brandos atestatui gauti privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas — jis vienintelis privalomas visiems. O stojant į aukštąją mokyklą reikia trijų valstybinių brandos egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirenkamojo; matematikos nereikalaujama tik meno krypties studijoms. Tai reiškia, kad šie du dalykai lydi mokinį iki pat pabaigos, nesvarbu, ką jis vėliau pasirinktų. Kaip iš egzaminų susidėlioja stojimo skaičiai, aprašėme tekstuose apie brandos egzaminų pasirinkimą ir konkursinį balą.
Jaunesnėse klasėse ta pati logika galioja be egzaminų. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas tikrina būtent skaitymą, rašymą ir matematiką, tad šie dalykai yra ir tie, pagal kuriuos mokykla anksčiausiai pastebi, kad kažkas nesiseka. Jei tenka rinktis aklai, saugiausia pradėti nuo matematikos arba lietuvių kalbos — pirmuoju atveju paieškas patogu pradėti nuo matematikos korepetitorių, antruoju — nuo lietuvių kalbos korepetitorių sąrašo, nes šie du dalykai pravers bet kuriuo atveju.
Vis dėlto taikyti šią taisyklę aklai neverta. Jei šeštokui skaitymas puikus, o matematika nukrito staiga, eilė aiški. Bet jei paaiškėja, kad vaikas nesupranta užduočių formuluočių, tuomet pirma eina kalba, net jei blogiausias pažymys yra iš matematikos — nes kitaip pusė matematikos pamokų su korepetitoriumi praeis aiškinantis, ko klausiama uždavinyje.
Kur eilėje atsiduria gamtos mokslai ir užsienio kalbos
Fizika ir chemija yra tie dalykai, dėl kurių apsirinkama dažniausiai. Prieš ieškant šių dalykų korepetitoriaus, verta atlikti vieną paprastą patikrinimą namuose: paimti uždavinį, kurio vaikas neišsprendė, ir pačiam užrašyti jam reikalingą formulę bei pertvarkyti ją. Jei po to vaikas uždavinį baigia be vargo, problema yra matematikoje, o ne fizikoje. Jei jis nežino, kurią formulę imti ir kodėl, tuomet problema tikrai dalyke, ir fizikos korepetitorius ar chemijos korepetitorius yra teisingas pasirinkimas. Panašus patikrinimas veikia ir geometrijoje, apie kurią rašėme atskirai.
Biologija, istorija ir geografija dažniausiai griūva dėl visai kitos priežasties — ne dėl to, kad tema per sunki, o dėl to, kad vaikas neturi būdo, kaip susidoroti su dideliu medžiagos kiekiu ir jį atsiminti. Tokiu atveju korepetitorius vienam dalykui problemos nespręs, nes po mėnesio ta pati bėda iškils kitame. Čia daugiau duoda darbas su pačiais mokymosi būdais — apie tai rašėme tekstuose apie efektyvesnį mokymąsi ir atminties technikas.
Anglų kalba šioje eilėje užima savitą vietą. Ji kaupiasi kaip ir matematika, bet turi vieną savybę, kurios neturi joks kitas dalykas: didelę jos dalį vaikas mokosi ne per pamokas, o iš žaidimų, vaizdo įrašų ir pokalbių, ir tai vyksta nemokamai. Todėl anglų kalba dažnai gali palaukti ilgiau, nei atrodo — nebent ji yra pasirinktas egzamino dalykas arba stojant į gimnaziją reikalingas jos rezultatas. Tada ji kyla į viršų kaip ir bet kuris kitas dalykas su data, ir anglų kalbos korepetitorius tampa pirmu, o ne trečiu pasirinkimu.
Ką daryti su dalykais, kurie lieka laukti
Sudėlioti eilę nereiškia, kad visi kiti dalykai paliekami likimo valiai. Tai reiškia, kad jiems skiriama pigesnė ir lengvesnė pagalba, o brangiausi ištekliai — vaiko dėmesys ir šeimos pinigai — sutelkiami ten, kur duoda daugiausia.
Laukiantiems dalykams pirmiausia tinka tai, kas mokykloje jau yra ir nieko nekainuoja. Mokyklos konsultacijos, galimybė paprašyti individualios konsultacijos ar kito to paties dalyko mokytojo, namų darbų kambarys po pamokų — visa tai aprašėme tekste apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje. Būtent laukiantiems dalykams ši pakopa tinka geriausiai, nes ji arčiausiai to, kas vyksta klasėje šią savaitę. Kur eina riba tarp mokyklos konsultacijų ir mokamo darbo, palyginome tekste korepetitorius ar mokytojo konsultacijos.
Ir dar vienas dalykas, kurį lengva pamiršti: apie eilę verta pasakyti pačiam vaikui. Jei to nepaaiškinama, vaikas pats susikuria paaiškinimą, ir jis dažniausiai būna nemalonus — kad tėvams rūpi tik matematika arba kad kitų dalykų iš jo jau nebesitikima. Pasakius tiesiai, kad dabar sutvarkomas vienas dalykas, o kiti eis po jo, dingsta ir dalis kaltės jausmo, ir dalis pasipriešinimo.
Kodėl darbas su dviem ar trimis korepetitoriais dažnai baigiasi lapkritį
Vienu metu pradėti kelis dalykus atrodo kaip greitesnis kelias, o iš tikrųjų tai dažniausiai lėtesnis. Priežastis ta, kad šeima turi ne vieną, o tris ribotus biudžetus, ir pirmiausia baigiasi ne tas, apie kurį galvojama.
Pinigų biudžetas akivaizdžiausias. Lietuvoje viena pamoka paprastai kainuoja maždaug nuo 15 iki 35 eurų, priklausomai nuo klasės, dalyko ir formos, tad vienas dalykas kartą per savaitę per mėnesį kainuoja maždaug 60–140 eurų, o trys dalykai jau prilygsta rimtai mėnesio išlaidų eilutei. Detalesnį vaizdą pateikėme tekste apie korepetitorių kainas.
Laiko biudžetas kietesnis už pinigų. Trys papildomos pamokos per savaitę, prie kurių prisideda pasiruošimas ir kelionės, iš vaiko vakarų atima maždaug tiek pat, kiek atimtų dar viena mokykla. Tai tiesiausias kelias į būklę, kurią aprašėme tekste apie mokymosi perdegimą, o perdegęs vaikas nepajuda nė viename dalyke.
Bet lemiamas yra trečiasis, apie kurį galvojama rečiausiai. Pažanga kaupiamajame dalyke atsiranda ne per pamoką, o tarp pamokų — tada, kai vaikas savarankiškai padaro tai, kas buvo išsiaiškinta. Trys korepetitoriai duoda tris užduočių rinkinius, o vaiko savaitė nuo to nepailgėja. Praktiškai tai reiškia, kad nepadaroma tvarkingai nė viena, pažangos nesimato niekur, ir po dviejų mėnesių šeima padaro klaidingą išvadą, kad korepetitoriai nepadeda. Kiek pamokų per savaitę realu suderinti, aptarėme atskirai.
Kada „vieno dalyko" taisyklė negalioja
Kaip ir kiekviena taisyklė, ši turi išimčių, ir jas verta įvardyti, kad tekstas nevirstų nurodymu.
Pirma išimtis — paskutinė gimnazijos klasė, kai iki egzaminų liko keli mėnesiai, o prastai sekasi du dalykai, kurių abiejų egzaminus mokinys laikys. Čia lygiagretus darbas dažnai neišvengiamas, tik tada verta sąmoningai sumažinti krūvį kitur, o ne pridėti dar vieną veiklą prie visų esamų.
Antra išimtis — kai kalbama ne apie du dalykus, o apie dvi skirtingas pagalbos rūšis. Nuolatinės matematikos pamokos ir trumpas keturių savaičių pasiruošimas rašiniui prieš atsiskaitymą vienas kitam netrukdo, nes antrasis turi pabaigos datą. Tai ne du lygiagretūs dalykai, o vienas dalykas su trumpu intarpu.
Trečia — kai antram dalykui pakanka pigesnės ir lengvesnės formos. Grupinė pamoka reikalauja mažiau ir pinigų, ir vaiko energijos, todėl kartais telpa šalia individualaus darbo pirmuoju dalyku, kai dvi individualios pamokos jau nebetilptų.
Ir ketvirta — kai kalbama visai ne apie atsilikimą. Jei vaikui sekasi, o antro dalyko norima dėl gilesnio domėjimosi ar olimpiados, tai visai kita situacija ir kitokia logika; apie ją rašėme tekste ar geram mokiniui reikia korepetitoriaus.
Kaip po šešių savaičių patikrinti, ar eilė parinkta teisingai
Eilė nėra amžinas sprendimas, todėl ją verta pasitikrinti maždaug po šešių savaičių — tiek laiko paprastai reikia, kad būtų ką vertinti. Naudingiausia žiūrėti ne į pažymį, nes jis atsilieka nuo tikrovės, o į tris kitus dalykus.
Pirmas — ar vaikas dabar pats išsprendžia tokio tipo užduotį, kuri prieš pusantro mėnesio buvo neįveikiama. Tai tikriausias supratimo ženklas, ir jį galima pasitikrinti per dešimt minučių prie stalo. Antras — ar be jokios papildomos pagalbos kažkiek pajudėjo priklausomi dalykai. Jei fizika ar chemija ėmė šiek tiek lengvėti, nors jose niekas atskirai nedirbo, vadinasi, nešantysis dalykas parinktas teisingai. Trečias — ar sumažėjo įtampa vakarais, nes tai dažnai pasikeičia anksčiausiai iš visko.
Jei per šešias savaites nepajudėjo niekas, tai nebūtinai reiškia blogą korepetitorių. Kur kas dažniau tai reiškia, kad dirbama ne toje vietoje — pavyzdžiui, kartojama einamoji tema, nors tikroji spraga yra dvejais metais anksčiau. Tokiu atveju pirmas žingsnis yra ne keisti žmogų, o iš naujo pasitikslinti, ką reikia taisyti; kokių pokyčių ir per kiek laiko realu tikėtis, aprašėme tekste apie tai, per kiek laiko korepetitorius duoda rezultatų.
O antrą dalyką pridėti verta ne pagal kalendorių, o pagal vieną požymį: kai pirmasis nustoja reikalauti gelbėjimo kiekvieną vakarą. Tai reiškia, kad atsilaisvino būtent tas resursas, kurio antram dalykui ir reikia.
Trumpai
- Kelių dalykų nesėkmė dažnai yra viena problema keliais pavadinimais; pirmiausia verta patikrinti, ar dalykai nukrito vienu metu, ir paklausti vaiko, kur tiksliai jis užstringa.
- Matematika ir gimtoji kalba neša kitus dalykus, todėl spraga jose kainuoja tris kartus, o jų sutvarkymas pakelia dalį priklausomų dalykų be papildomų pinigų.
- Eilę sudėlioja trys klausimai: ar dalykas kaupiasi, ar yra artima data ir kaip toli atgal reikia grįžti.
- Fizikos ar chemijos nesėkmę verta patikrinti namuose: jei su užrašyta formule uždavinys pasiduoda, taisyti reikia matematiką, o ne dalyką.
- Laukiantys dalykai neapleidžiami — jiems tinka nemokamos mokyklos konsultacijos, o vaikui verta pasakyti, kokia eilė pasirinkta ir kodėl.
- Trys korepetitoriai vienu metu dažniausiai nepasiteisina ne dėl pinigų, o dėl to, kad pažanga atsiranda tarp pamokų, o vaiko savaitė nuo trijų užduočių rinkinių nepailgėja.
Galiausiai visa tai keičia ne tiek išlaidų dydį, kiek pirmųjų dviejų mėnesių naudą. Šeima, kuri pradeda nuo vieno tiksliai parinkto dalyko, iki lapkričio turi tai, ko neturi šeima, pradėjusi nuo trijų: aiškų atsakymą, ar pasirinkta teisingai, ir vaiką, kuris bent viename dalyke vėl jaučiasi kompetentingas. Antram dalykui iš to atsiranda ir laiko, ir noro. Jei eilė jau aiški, korepetitorių patogiausia rinktis pagal konkrečią spragą ir klasę, o ne pagal bendrą dalyko pavadinimą — apie tai, į ką žiūrėti renkantis, rašėme tekste kaip pasirinkti korepetitorių vaikui.
