Spalio pradžia, gripas — ir vaikas savaitę praleidžia namuose. Grįžęs į mokyklą jis randa elektroniniame dienyne eilę neatvykimo žymų, o tėvai — klausimą, kuris iš tikrųjų yra du klausimai vienu metu: ką parašyti mokyklai ir ką daryti su praleista medžiaga. Pirmasis turi tikslų atsakymą viename penkių puslapių dokumente. Antrasis neturi jokio oficialaus atsakymo, ir būtent jis nulemia, ar po mėnesio matematika vis dar „nesiseka“.
Šiame tekste — kas tiksliai parašyta mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos apraše, kiek dienų tėvai gali pateisinti patys, kada užtenka žinutės dienyne, o kada jos nebeužtenka, kas vyksta viršijus normas ir kodėl pateisinta pamoka nėra tas pat, kas pasivyta pamoka.
Visos mokyklos dirba pagal vieną bendrą tvarką
Iki 2023 metų kiekviena mokykla lankomumo klausimus spręsdavo savaip: vienur užtekdavo tėvų žinutės, kitur prašydavo gydytojo popieriaus. Tų metų rugpjūčio 29 dieną švietimo, mokslo ir sporto ministras įsakymu Nr. V-1112 patvirtino Mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. Jis įsigaliojo rugsėjo 1 dieną ir galioja iki šiol — pakeitimų šis įsakymas neturi.
Ministerija tada skelbė, kad tokia visoms mokykloms bendra tvarka parengta pirmą kartą, o mokyklų vadovai pamokų lankomumą buvo įvardiję kaip vieną iš keturių esminių mokyklos problemų. Aprašas nustato tris dalykus: praleistų dienų ir pamokų pateisinimo galimybes, informavimo apie neatvykimą laiką bei būdus ir mokyklos veiksmus, kai lankomumas prastėja.
Viena smulkmena svarbi iš karto. Mokyklos nelankymas apraše apibrėžtas plačiai: tai ne tik neatvykimas į mokyklą, bet ir nedalyvavimas pamokoje ar net jos dalyje, taip pat nebuvimas kitame privalomame ugdymo proceso užsiėmime. Todėl vėlavimas į pirmą pamoką ar išėjimas iš pamokų vidury dienos formaliai patenka į tą pačią apskaitą kaip ir visa diena namuose.
Penkios dienos per mėnesį — ir kas būna šeštą
Pagrindinis skaičius, kurį verta žinoti, yra penki. Aprašo 5.1.1 papunktyje nurodyta, kad dėl ligos ar apsilankymo pas gydytoją ne daugiau kaip penkias mokymosi dienas per kalendorinį mėnesį gali pateisinti nepilnamečio mokinio tėvai, globėjai ar rūpintojai, o pilnametis mokinys — pats.
Skaičiuojama pagal kalendorinį mėnesį, ne pagal ligos epizodą. Vadinasi, trys dienos spalio pabaigoje ir keturios lapkričio pradžioje yra dvi atskiros normos, nors sirgta ištisai. Ir atvirkščiai: du atskiri trijų dienų epizodai tą patį mėnesį jau sudaro šešias dienas, tad antrasis peržengia ribą.
Ties šeštąja diena glūdi dažniausiai kartojama klaida. Daugelyje straipsnių tėvams rašoma, kad tada mokyklai reikia pateikti gydytojo pažymą. Aprašo tekste tokio žodžio nėra. 5.1.2 papunktyje parašyta, kad praleidus daugiau nei penkias mokymosi dienas per kalendorinį mėnesį pamokos pateisinamos mokykloje nustatyta tvarka, „jei yra pranešimas, kad buvo kreiptasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą“.
Skirtumas praktiškas. Pareiga pranešti tenka šeimai, o ne gydytojui: aprašo 9.2 ir 10.2 papunkčiai tiesiogiai nurodo, kad mokykloje nustatyta tvarka pranešti, jog dėl ligos buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigą, privalo pats pilnametis mokinys arba nepilnamečio tėvai. Tai reiškia, kad po vizito pas šeimos gydytoją paprastai pakanka apie tai informuoti klasės kuratorių mokyklos nustatytu būdu, o ne prašyti atskiro dokumento registratūroje. Kaip tiksliai tas pranešimas turi atrodyti, nustato jau pati mokykla.
Trys dienos per pusmetį dėl kitų svarbių priežasčių
Antra norma skirta viskam, kas nesusiję su liga. Aprašo 5.2 papunktyje numatyta, kad dėl kitų svarbių asmeninių priežasčių tėvų arba pilnamečio mokinio prašymu gali būti pateisinamos ne daugiau kaip trys mokymosi dienos per pusmetį arba ne daugiau kaip dvi mokymosi dienos per trimestrą. Kuri iš šių dviejų normų galioja, priklauso nuo to, kaip suskirstyti mokslo metai konkrečioje mokykloje.
Tačiau tas pats papunktis turi sakinį, kuris dažniausiai lieka nepacituotas: mokykla gali pateisinti ir daugiau mokymosi dienų, jeigu yra objektyvios ir pagrįstos priežastys, pateikus tai pagrindžiančių dokumentų kopijas arba informavus dėl tokio poreikio. Taigi trys dienos nėra griežtos lubos — tai riba, iki kurios užtenka vien tėvų prašymo. Už jos sprendimą priima mokyklos vadovas, ir jam reikia argumento. Atskirai apraše paminėtos ir pavienės pamokos: jas mokykla taip pat gali pateisinti tėvų prašymu, o kiek tokių pamokų leidžiama per pusmetį, nustato pati mokykla.
Ką pateisina ne tėvai, o mokyklos vadovas
Apraše iš viso išvardytos septynios pateisinimo priežastys. Tėvai patys raštu pateisina tik dvi iš jų — ligą iki penkių dienų per mėnesį ir nepalankias oro sąlygas ar transporto sutrikimus, nebent į mokyklą vykstama mokykliniu autobusu. Visas kitas pateisina mokyklos vadovas arba jo įgaliotas asmuo mokykloje nustatyta tvarka, dalį jų — tėvų prašymu:
- liga ar apsilankymas pas gydytoją — iki penkių dienų per kalendorinį mėnesį pateisina tėvai, vėliau reikia pranešimo apie kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigą;
- kitos svarbios asmeninės priežastys — tėvų prašymu iki trijų dienų per pusmetį arba dviejų per trimestrą, o esant pagrįstoms aplinkybėms mokykla gali pateisinti ir daugiau;
- nepalankios oro sąlygos, įvykiai, susiję su visuomeniniu, mokykliniu ar kitu transportu, eismo sutrikimai ir kitos nenugalimos jėgos aplinkybės;
- dalyvavimas sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame ugdomajame renginyje — jei renginį organizuoja ne mokykla, prašymą arba oficialią organizatoriaus informaciją reikia pateikti iki renginio arba ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo;
- mokyklos vadovo įsakymu suteiktos poilsio dienos už atstovavimą mokyklai varžybose, konkursuose ar olimpiadose per atostogas, savaitgaliais ar švenčių dienomis, taip pat laisvas nuo pamokų laikas pasiruošti šalies ir tarptautinėms olimpiadoms;
- tikslinis kvietimas atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją — pavyzdžiui, pedagoginę psichologinę tarnybą, vaiko teisių apsaugos tarnybą ar teismą;
- sveikatos sutrikimai, atsiradę mokiniui jau esant mokykloje, pamokų tvarkaraštyje nustatytu laiku.
Ketvirtosios priežasties terminą lengva praleisti: praėjus savaitei po renginio kreiptis jau vėlu. O dalyvavimas dalykinėse olimpiadose ir matematikos konkursuose patenka būtent į šią kategoriją.
Pranešti reikia iki tos dienos pamokų pradžios
Terminas apraše konkretus. Tėvai privalo pranešti klasės kuratoriui laišku elektroniniame dienyne ar kitu mokykloje nustatytu būdu ne vėliau kaip iki tos dienos pamokų pradžios, kurią vaikas negali atvykti. Esant objektyvioms priežastims — ne vėliau kaip tą pačią dieną iki pamokų pabaigos. Pilnamečiam mokiniui galioja lygiai tokia pati pareiga.
Mokyklos pusėje terminai dar trumpesni. Neatvykimas fiksuojamas per pirmą pamoką, nebuvimas konkrečioje pamokoje — iki tos pamokos pabaigos elektroniniame dienyne, o tėvai apie tai informuojami tą pačią dieną, jeigu patys nepranešė. Tą pačią dieną mokykla privalo pranešti ir tada, kai mokinys savavališkai išėjo iš pamokos arba joje nedalyvavo dalį laiko. Būtent todėl, jei apie neatvykimą pranešama tik po poros dienų, mokykla jį jau būna užfiksavusi ir susisiekusi pati.
Paskutinis aprašo punktas nuramina dėl duomenų: mokinių ir tėvų pateikti pranešimai bei informacija dėl praleistų dienų pateisinimo nekaupiami. Vadinasi, žinutė apie sirgusį vaiką nevirsta ilgalaikiu įrašu byloje.
Aprašas yra bendras rėmas, o detales kiekviena mokykla nusistato pati: kokiu būdu priimami pranešimai, per kiek laiko, kiek pavienių pamokų pateisinama per pusmetį. Šią tvarką tvirtina mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba, ir ji privalo būti skelbiama viešai mokyklos interneto svetainėje, o susitarimai dėl lankymo įrašomi ir į mokymo sutartį. Praktiškai tai reiškia, kad prieš rašant pirmą žinutę verta vieną kartą surasti mokyklos svetainėje dokumentą su žodžiu „lankomumas“ ir jį perskaityti: ten bus parašyta, ar pranešimas priimamas dienyne, ar el. paštu, ir per kiek laiko.
Kas vyksta, kai normos viršijamos
Aprašas numato nuoseklią, o ne staigią reakciją. Pirmas žingsnis — įspėjimas: jeigu mokinys per kalendorinį mėnesį praleidžia daugiau dienų, nei numatyta ligos ir asmeninių priežasčių papunkčiuose, arba trūksta informacijos apie kitas priežastis, klasės kuratorius įspėja mokinį ir tėvus bei paaiškina, kas bus toliau, jeigu tais pačiais mokslo metais pareiga bus pažeista pakartotinai.
Pakartotinio pažeidimo atveju klausimas gali būti teikiamas nagrinėti mokyklos vaiko gerovės komisijai. Jeigu ir po komisijos rekomenduotos švietimo pagalbos padėtis nesikeičia, mokyklos vadovas raštu kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl koordinuotai teikiamų paslaugų. Turėdama pagrįstos informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus, mokykla kreipiasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. O jeigu mokinys per kalendorinį mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų, mokykla, išnaudojusi visas švietimo pagalbos galimybes, gali prašyti savivaldybės skirti vaiko minimalios priežiūros priemones.
Svarbu matyti, kur ši grandinė prasideda. Ji prasideda nuo pakartotinumo ir nuo nepateisintų pamokų, o ne nuo vienos ligos savaitės. Sirgęs vaikas, apie kurį buvo pranešta laiku, į ją nepatenka.
Ko lankomumo tvarka nepasako visai
Perskaičius aprašą iki galo matyti, ko jame nėra. Jame nėra nė vieno punkto apie tai, kas ir kada perteiks praleistą medžiagą. Aprašas reglamentuoja apskaitą ir informavimą: kas fiksuoja, kas praneša, kas įspėja. Pateisinta pamoka yra tvarkinga eilutė dienyne, bet tema, kurios tą dieną mokėsi klasė, nuo to neatsiranda vaiko galvoje.
Todėl savaitė ligos baigiasi du kartus. Formaliai — kai pateisinimas įrašytas. Iš tikrųjų — kai vaikas moka tas temas, kurios buvo aiškinamos be jo. Antroji data paprastai būna kur kas vėlesnė, o kartais nebūna niekada: praleista tema tyliai lieka pamatu kitoms, ir po dviejų mėnesių tai atrodo jau nebe kaip mokymosi spraga, o kaip bendras nesugebėjimas. Pažymiai krenta vėliau, negu atsiranda priežastis.
Ką mokykla privalo pasiūlyti grįžus
Atsakymas yra kitame dokumente. 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559, yra 30 punktas: pastebėjus, kad sumažėjo mokinio motyvacija ar rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių arba mokiniui pageidaujant, mokykloje teikiama mokymosi pagalba. Praleistos pamokos čia įvardytos tiesiogiai, tarp pagrindų, kurie pagalbą įjungia.
Kitas punktas paaiškina formą: mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės bei individualios konsultacijos, o jas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti to dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja ir pagalbą namų darbams atlikti. Visa tai nemokama, ir apie tai plačiau rašėme apžvelgdami nemokamos mokymosi pagalbos mokykloje galimybes.
Dar viena eilutė verta atskiro dėmesio. Plano 29.4 papunktyje rekomenduojama, kad atsiskaitomieji darbai, skirti pažymiu įvertinti pasiekimus, nebūtų organizuojami per dažnai ir nebūtų atliekami iš karto po ligos, atostogų ar švenčių dienų. Tai rekomendacija, o ne draudimas, tačiau ja galima remtis kalbantis su mokytoju, kai grįžusio vaiko pirmoji diena prasideda nuo kontrolinio darbo.
Pasivyti reikia temų, o ne savaičių
Įprastas planas skamba taip: „praleidai savaitę, tai per savaitgalį viską peržiūrėk“. Jis beveik niekada nesuveikia, nes „viskas“ nėra mokymosi vienetas. Mokymosi vienetas yra tema, o jų per savaitę viename dalyke būna ne dešimtys, o trys ar keturios.
Pirmas žingsnis — išsirašyti tikslius temų pavadinimus. Elektroniniame dienyne kiekviena pamoka turi temą, tad per kelias minutes iš savaitės neatvykimo žymų gaunamas sąrašas iš trijų ar keturių eilučių viename dalyke. Antras žingsnis dažniausiai praleidžiamas: prieš imantis mokytis verta patikrinti, kurios iš tų temų iš tikrųjų neįsisavintos. Dalį jų vaikas suprato pats iš vadovėlio ar iš draugo užrašų, ir jas kartoti — tik gaišti laiką.
Patikrinti geriausia ne pokalbiu, o trumpu darbu raštu. Pradinukams tam skirti 3 klasės ir 4 klasės žinių diagnostikos rinkinukai: jų aprašyme tiesiai pasakyta, kad tikslas — pamatyti ne bendrą įspūdį, o konkrečias vietas, ir kad aiškūs atsakymai leidžia atskirti vienkartines klaidas nuo tikrų spragų. Būtent to ir reikia po ligos. Kaip tą patį daryti be pirktų užduočių, aprašėme tekste apie tai, kaip nustatyti vaiko matematikos spragas.
Kodėl namuose reikia sprendimų, o ne atsakymų
Klasėje veikia mechanizmas, kurio namuose nėra: jeigu mokinys užstringa, šalia yra žmogus, kuris paaiškina. Todėl pamokoje pakanka atsakymo — mokytojas mato eigą. Namie atsakymų raktas pasako tik tiek, kad išėjo neteisingai, ir tuo pokalbis baigiasi. Vaikas žino, kad suklydo, bet nežino kur.
Dėl šios priežasties po ligos verta rinktis būtent tuos leidinius, prie kurių eina sprendimai, o ne vien atsakymai. Dešimtokų matematikos pagrindų stiprinimo uždavinyne šalia 64 puslapių darbo failo su 287 uždaviniais pateikiamas 185 puslapių sprendimų failas su eiga žingsnis po žingsnio — tokį failą tėvai gali pasilikti sau ir naudoti tada, kai vaikas užstringa. Kaip skaityti klaidą, o ne tik ją pažymėti, rašėme apžvelgdami klaidų analizę matematikoje.
Antra savybė, kuri po ligos svarbi labiau nei įprastai, — pakartotinio patikrinimo galimybė. Mockaus septintos klasės teminių uždavinių rinkinyje ta pati tema pateikiama dviem analogiškais variantais, o šeštos klasės rinkinyje variantai leidžia tą pačią temą pasitikrinti antrą kartą, bet ne su visiškai tomis pačiomis užduotimis. Vienas sprendimas dar nieko neįrodo, o antras jau parodo, ar tema tikrai uždaryta. Platesnį leidinių tipų palyginimą surašėme tekste apie tai, kaip pasirinkti matematikos pratybas.
Kokios užduotys tinka kiekvienai klasei
Pradinukams patogiausi trumpi teminiai testai. Audronio Bortkevičiaus knygelės antrai, trečiai ir ketvirtai klasei sudėliotos pagal trimestrus — pirmame ir antrame trimestre po vienuolika testų ir kontrolinį darbą, trečiame — vienuolika testų. Toks išdėstymas po ligos labai patogus: nereikia ieškoti tinkamos temos visoje knygoje, užtenka rasti tą laikotarpį, kurį vaikas praleido. Visos šios knygelės surinktos Bortkevičiaus leidinių skiltyje, o antrokams, kuriems reikia dar paprastesnės bazės, yra 2 klasės matematikos pagrindų rinkinys PDF formatu.
Nuo penktos iki aštuntos klasės temos jau remiasi viena kita, tad dažnai reikia grįžti giliau, nei siekia praleista savaitė. Tam skirti progimnazijos 5–8 klasių teminio kartojimo uždaviniai, kurių aprašyme tiksliai įvardyta situacija: jie naudingi tada, kai matyti, kad ankstesnės temos pradeda trukdyti naujai medžiagai. Konkrečioms klasėms yra 6 klasės teminiai uždaviniai ir 7 klasės teminiai uždaviniai dviem variantais, o stipresniems septintokams — sudėtingesnių užduočių rinkinys. Aštuntokams, kurių pavasarį laukia nacionalinis patikrinimas, tinka darbo sąsiuvinis su dvylika 5–8 klasių kurso kartojimo užduočių; visas šiam patikrinimui skirtas leidinių sąrašas yra atskiroje skiltyje.
Devintoje ir dešimtoje klasėje kartojimo apimtis dar didesnė, nes dešimtokų laukia pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas. Čia veikia 5–10 klasių teminio kartojimo uždaviniai su atsakymais, dešimtokų PUPP užduočių pavyzdžiai pagal atnaujintą programą ir uždavinynas „siekiantiems daugiau“ tiems, kurie taikosi į stipresnę gimnaziją. Vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje praleistos savaitės kainuoja brangiausiai, tad ten ieškoma brandos egzamino pirmosios ir antrosios dalies užduočių pavyzdžių.
Nepriklausomai nuo klasės, po ilgesnės pertraukos praverčia ir trumpa santrauka, į kurią galima žvilgtelėti sprendžiant. Tam yra matematikos atmintinė ir formulių bei taisyklių rinkinys su taikymo pavyzdžiais, grafikais ir lentelėmis — jie pakeičia klausimą mokytojui tada, kai mokytojo šalia nėra. Ketvirtokams, kurie praleido anglų kalbos pamokas, tinka kartojimo testai, pratimų rinkinys ir atskiras Present Simple ir Present Continuous leidinys, jeigu vaikas praleido būtent laikų temą. Kiti spausdinti ir atsisiunčiami leidiniai surinkti Mockaus knygų, pratybų ir PDF užduočių skiltyse.
Kiek laiko tam skirti, kad nepavirstų antrąja mokykla
Pagunda po ligos pridėti dvi papildomas valandas per dieną yra didelė, bet jai paklusti beveik visada klaidinga: vaikas ką tik sirgo, o į mokyklą jau grįžo visu krūviu. Bendruosiuose ugdymo planuose rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams pradinėse klasėse neviršytų 40 minučių per dieną, pagrindinio ugdymo pirmame koncentre — 60 minučių, antrame koncentre ir viduriniame ugdyme — 120 minučių. Atsižvelgiant į individualius poreikius šis laikas gali didėti, bet ne daugiau kaip 20 procentų.
Praktiškai tai reiškia, kad pasivyti lieka 20–30 minučių per dieną, ir per tą laiką telpa viena tema, o ne trys. Užtat penkios dienos iš eilės uždaro visą praleistą savaitę. Apie bendrą namų darbų apimtį ir jos ribas rašėme atskirai — kiek laiko turi trukti namų darbai ir kaip padėti vaikui juos atlikti.
Kai liga trunka ne savaitę, o mėnesį
Ilgai sergančiam vaikui galioja visai kita tvarka. Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta, kad individualų ugdymo planą privaloma sudaryti mokiniui, kuris mokomas namuose pagal gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, o pats mokymas namuose organizuojamas pagal atskirą ministro patvirtintą aprašą. Savaitinis pamokų skaičius tada yra fiksuotas: 1–3 klasėse skiriamos 9 pamokos per savaitę, 4 klasėje — 11, 5–6 klasėse — 12, 7–8 klasėse — 13, 9–10 ir I–II gimnazijos klasėse — 15.
Mokyklos sprendimu tokiam mokiniui gali būti skiriama iki dviejų papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti, o suderinus su tėvais jis gali nesimokyti meninio ugdymo, technologijų ir fizinio ugdymo — dienyne tada įrašoma „atleista“. Kaip toks planas atrodo praktiškai, aprašėme tekste apie individualų ugdymo planą gimnazijoje.
Jeigu praleista tiek, kad savarankiškai pasivyti nebepavyksta, prasminga bent kelioms savaitėms pasitelkti korepetitorių: ne nuolatiniam mokymuisi, o būtent konkrečių temų uždarymui. Matematikos korepetitorius per dvi ar tris pamokas gali pereiti tai, ką klasė nagrinėjo visą savaitę, o pamokos internetu tinka ir tada, kai vaikas dar neišeina iš namų. Visi spausdinti ir atsisiunčiami leidiniai, minimi šiame tekste, yra Edtalk parduotuvėje.
Trumpa santrauka
Tėvai patys gali pateisinti iki penkių ligos dienų per kalendorinį mėnesį ir dar iki trijų dienų per pusmetį dėl kitų svarbių priežasčių. Viršijus šias ribas reikia ne gydytojo pažymos, o pranešimo, kad buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigą, arba pagrįsto prašymo mokyklos vadovui. Pranešti reikia iki tos dienos pamokų pradžios, o savo mokyklos taisykles galima rasti jos interneto svetainėje.
Ir svarbiausia: pateisinimas uždaro apskaitą, o ne spragą. Grįžus verta paprašyti mokyklos konsultacijų, iš dienyno išsirašyti tikslias praleistas temas, trumpu darbu patikrinti, kurios iš jų iš tikrųjų neįsisavintos, ir tada dirbti su jomis po vieną, naudojant užduotis su sprendimais. Dvidešimt minučių per dieną penkias dienas — ir savaitė ligos lieka tik eilute dienyne.
