Matematikos konkursai mokiniams: „Kengūra“, „Olympis“ ir „Pangea“ — kuo jie skiriasi ir ką iš tikrųjų reiškia diplomas

Rudenį daugelyje klasių pasikartoja tas pats vaizdas: matematikos mokytoja paklausia, kas norėtų dalyvauti konkurse, vaikas parneša namo lapelį su keliais eurais, o tėvai pasirašo nelabai įsigilinę. Pavadinimai skamba panašiai, visi trys dažnai vadinami olimpiadomis, ir susidaro įspūdis, kad tai vienas ir tas pats renginys skirtingomis datomis. Iš tikrųjų „Kengūra“, „Olympis“ ir „Pangea“ yra trys skirtingi dalykai, sukurti skirtingų organizacijų ir žaidžiami pagal skirtingas taisykles. Vienur už neteisingą atsakymą taškai atimami, kitur — ne. Vienur į pagrindinį konkursą vaiką užregistruoti gali tik mokykla. O diplomas, kurį vaikas parneša namo, trijuose konkursuose reiškia visiškai skirtingus dalykus.

Žemiau — kaip kiekvienas jų veikia, kas slypi už vertinimo taisyklių, kurių niekas neperskaito, ir ką konkrečiai verta paklausti mokytojos rudenį, kol registracijos dar neprasidėjo.

Konkursas ir olimpiada — ne tas pats dalykas

Pirmas painiavos šaltinis yra pats žodis. Dalykinės olimpiados Lietuvoje yra pakopinė sistema: mokyklos etapas, savivaldybės etapas, respublikinis turas, o geriausiems — tarptautiniai finalai. Dalyvauti jose siunčia mokykla, atranka vyksta kiekviename etape, o dalyvio mokesčio nėra. Tai ilga, kelis mėnesius trunkanti trasa, kurios pabaigoje laukia realūs papildomi balai stojant. Apie ją atskirai rašome tekste apie mokinių olimpiadas ir jų kalendorių, o tai, kaip laimėjimai virsta balais, paaiškinta papildomų balų apžvalgoje.

Konkursai veikia priešingu principu. Jie yra mokami ir atviri visiems be atrankos — bent pirmajame ture. Trukmė labai skirtinga: „Kengūra“ trunka vieną rytą, „Olympis“ — visą mėnesį, o „Pangea“ po pirmojo turo jau atrenka, kas eina toliau. Juos rengia ne valstybė, o draugija, licėjus ar privati įmonė. Tai nereiškia, kad jie prastesni — tiesiog jų tikslas kitas. Olimpiada ieško stipriausių, o konkursas nori, kad matematiką kartą per metus paliestų kuo daugiau vaikų. Vienas iš jų, „Olympis“, tai net užrašo dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje: „Tai nėra olimpiada, konkurse yra įvairaus sudėtingumo užduočių, todėl jame gali dalyvauti visi mokiniai.“

„Kengūra“: vienas rytas kovo mėnesį

Tarptautinis matematikos konkursas „Kengūra“ Lietuvoje rengiamas nuo 1995 metų, o nuo 2017-ųjų jį administruoja Lietuvos matematikų draugija. Konkursas rengiamas kasmet trečiąjį kovo ketvirtadienį — 2026 metais tai buvo kovo 19 diena. Mokykla pati pasirenka laiką tarp aštuntos ir vienuoliktos valandos ryto, todėl vaikui tai dažniausiai atrodo kaip viena neįprasta pamoka.

Dalyviai skirstomi į amžiaus grupes, ir kiekviena jų gauna savo užduočių lapą. Nykštukas — tai 0–2 klasių mokiniai, į šią grupę kviečiami net skaityti mokantys darželinukai. Mažylis apima 3–4 klases, Bičiulis — 5–6, Kadetas — 7–8, Junioras — 9–10, Senjoras — 11–12, o atskira Eksperto grupė skirta mokyklą jau baigusiems. Nykštukams pateikiama aštuoniolika uždavinių ir skiriama penkiasdešimt minučių. Mažyliai gauna dvidešimt keturis uždavinius, o Bičiuliai, Kadetai, Junioriai ir Senjorai — po trisdešimt, ir visoms šioms grupėms skiriamos septyniasdešimt penkios minutės (Ekspertams — devyniasdešimt). Kiekvienas uždavinys turi penkis atsakymų variantus, iš kurių teisingas yra lygiai vienas. Užduotys rengiamos lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis.

Dalyvio mokestis nuo 2022 metų nesikeičia ir yra penki eurai. Per konkursą vaikas gauna užduočių lapą, dalyvio kortelę ir firminį „Kengūros“ pieštuką, o iš savo daiktų jam leidžiama naudotis rašymo priemone, liniuote ir skriestuvu. Skaičiuotuvu naudotis tiesiogiai draudžiama — konkurso tvarkoje tai atskiras punktas, ir vaikui verta pasakyti iš anksto, nes mokykloje jis prie skaičiuotuvo jau būna pripratęs. Kada skaičiuotuvas iš tikrųjų leidžiamas, o kada ne, atskirai aptarėme tekste apie tai, koks skaičiuotuvas leidžiamas per egzaminą.

Kodėl į pagrindinį konkursą registruoja tik mokykla

Čia yra svarbiausias praktinis dalykas, kurį tėvai sužino per vėlai. Pagrindinis „Kengūros“ dalyvavimo būdas yra akivaizdinis, vykstantis mokyklose, ir į jį registruoja tik mokyklos matematikos mokytojas arba paskirtas konkurso organizatorius. Konkurso tvarkoje tai pasakyta be išlygų: dalyviai į konkursą individualiai neregistruojami. Mokykla pateikia paraišką per „Kengūros“ sistemą, nurodydama tik dalyvių skaičių pagal grupes ir kalbas — vardų ir pavardžių iš anksto pateikti nereikia.

Nuotolinis dalyvavimas iš namų egzistuoja, ir į jį registruojamasi individualiai adresu registracija.kengura.lt — organizatoriai patys kviečia šiuo keliu dalyvauti tuos, kurie mokykloje užsiregistruoti nespėjo. Vis dėlto tai ne lygiavertė alternatyva: konkurso tvarkoje pasakyta, kad dalyvių reitingavimas ir apdovanojimas prizais vyksta tik tarp akivaizdiniu būdu dalyvavusiųjų. Praktinė išvada tėvams paprasta: jeigu mokykla konkurso neorganizuoja, vaikas užduotis išspręsti galės, bet į jokį penkiasdešimtuką nepateks. Todėl rudenį verta ne laukti lapelio, o paklausti mokytojos, ar mokykla planuoja teikti paraišką. 2026 metų sezone registracija mokyklose vyko nuo sausio 5 iki vasario 13 dienos, tačiau kiekviena mokykla gali nusistatyti ir ankstesnę pabaigos datą — būtent dėl to vieni vaikai spėja, o kiti sužino, kai sąrašas jau uždarytas.

Vertinimas, apie kurį sužinoma per vėlai

„Kengūros“ užduotys suskirstytos į tris sunkumo pakopas: dalis uždavinių verta trijų taškų, dalis — keturių, dalis — penkių. Teisingas atsakymas duoda prie uždavinio nurodytą taškų skaičių. Nepažymėtas atsakymas duoda nulį. O klaidingas atsakymas ne tik neduoda nieko — už jį dar atimamas ketvirtadalis tam uždaviniui skirtų taškų, tai yra 0,75, 1 arba 1,25 taško.

Tai visiškai priešinga tam, prie ko vaikas pripratęs mokykloje ir prie ko ruošiamasi per brandos egzaminus, kur neteisingas atsakymas paprasčiausiai neduoda taškų. Įdomiausia, kad bauda apskaičiuota labai tiksliai. Kiekvienas uždavinys turi penkis atsakymų variantus, tad visiškai aklas spėjimas vidutiniškai duoda lygiai nulį: trijų taškų uždavinyje viena penktoji nuo trijų taškų lygiai atsveria keturias penktąsias nuo 0,75, ir taip pat susibalansuoja keturių bei penkių taškų uždaviniai. Vadinasi, atsitiktinis spėjimas nei padeda, nei kenkia — bet vos vaikas atmeta bent vieną akivaizdžiai netinkamą variantą, spėti jau apsimoka. Patys organizatoriai dalyviams tai pataria vienu sakiniu: jeigu abejoji dėl atsakymo, palik jį nepažymėtą. Vaikui, kuris apie šią taisyklę sužino tik atsisėdęs prie lapo, ji lieka miglotu įspėjimu — nors iš tikrųjų tai paprasta strategija, kurią namuose galima aptarti per vieną minutę.

Su tuo susijusi ir antroji taisyklė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo keista: kiekvienas dalyvis konkursą pradeda jau turėdamas taškų. Nykštukams jų duodami septyniasdešimt aštuoni, Mažyliams — penkiasdešimt keturi, o Bičiulio, Kadeto, Junioro ir Senjoro grupėms — trisdešimt. Šie skaičiai nėra atsitiktiniai: kiekvienoje grupėje jie tiksliai papildo uždaviniais surenkamą maksimumą iki šimto penkiasdešimties taškų, todėl skirtingo amžiaus dalyvių rezultatai matuojami ta pačia skale. Tėvams tai reiškia vieną praktinį dalyką — parneštas taškų skaičius nėra procentas nuo teisingai išspręstų uždavinių, todėl lyginti jį su mokykliniu įvertinimu beprasmiška.

Kiek vaikų iš tikrųjų dalyvauja ir ką tai keičia

„Kengūros“ rezultatų suvestinės skelbiamos viešai, todėl konkurso mastą galima pamatyti tiksliai, o ne iš nuojautos. 2026 metų galutinėje akivaizdinio konkurso suvestinėje iš viso suskaičiuoti 32 939 dalyviai. Įdomiausia ne bendra suma, o tai, kaip ji pasiskirsto. Pradinėse klasėse dalyvavo 21 303 mokiniai, 5–8 klasėse — 8 009, o visose keturiose vyresnėse klasėse kartu — vos 3 183; likusius sudarė 306 priešmokyklinukai ir 138 mokyklą baigę Ekspertai. Kitaip tariant, pradinukų dalyvavo beveik septynis kartus daugiau nei gimnazistų.

Tai keičia diplomo prasmę. Padėką už dalyvavimą gauna kiekvienas dalyvis, diplomas atitenka geriausiai savo mokykloje pasirodžiusiam dalyviui ir savivaldybės dešimtukui, o firminiai prizai su diplomais — kiekvienos klasės geriausiųjų penkiasdešimtukui. Antroje klasėje, kurioje dalyvavo 5 652 mokiniai, patekimas į tą penkiasdešimtuką reiškia maždaug vieną procentą geriausiųjų. Dvyliktoje klasėje, kurioje dalyvavo 497, tas pats penkiasdešimtukas yra jau apie dešimt procentų dalyvių. Nė vienas iš tų rezultatų nėra prastas, tačiau tai skirtingo dydžio pasiekimai, ir sveikinant vaiką verta apie tai žinoti. Vyresnėse klasėse „Kengūra“ paprasčiausiai tampa siauresniu reikalu — konkurse dalyvauja tie, kuriems matematika jau įdomi.

„Olympis“: konkursas, kurį galima atlikti namuose

„Olympis“ organizuojamas visiškai kitaip. Tai internetinis konkursas, kuriame gali dalyvauti visi 0–12 klasių mokiniai, o užduotys suskirstytos į trylika lygių — po vieną kiekvienai klasei ir atskirą priešmokyklinei grupei. Užduotys atliekamos kompiuteriu, planšete ar telefonu, mokykloje arba namuose, bet kuriuo dalyviui patogiu metu per visą konkurso mėnesį. Vienam konkursui skiriama keturiasdešimt minučių — organizatorių žodžiais, maždaug viena pamoka.

Sesijos — dvi per metus. 2026 metų rudens sesija vyksta nuo lapkričio 1 iki lapkričio 30 dienos, o registracija tęsiasi iki pat konkursų pabaigos. Preliminarūs rezultatai kartu su detalia ataskaita skelbiami gruodžio 2 dieną, apeliacijas galima teikti gruodžio 2–5 dienomis, galutiniai rezultatai skelbiami gruodžio 7 dieną, o prizai ir diplomai mokymo įstaigų adresais išsiunčiami iki 2027 metų vasario 15 dienos. Pavasario sesija vyksta kovo 1–31 dienomis pagal tą pačią schemą, tik rezultatai skelbiami balandžio 2 ir 7 dienomis, o apdovanojimai išsiunčiami iki gegužės 15 dienos. Matematika čia tik vienas iš dalykų: tuo pačiu metu vyksta lietuvių kalbos, anglų kalbos, biologijos, informatikos, istorijos, geografijos, fizikos ir chemijos konkursai.

Kaina priklauso nuo to, kas registruoja. Kai mokinį registruoja mokytojas, vienas konkursas kainuoja penkis eurus, du–keturi konkursai — aštuonis, penki–devyni — dešimt. Registruojantis individualiai tie patys skaičiai yra septyni eurai, dešimt eurų ir dvylika eurų. Tai reiškia, kad vaikui, kuris nori išbandyti kelis dalykus, dalyvavimas per mokyklą kainuoja pastebimai pigiau.

Kodėl „Olympis“ diplomą parneša beveik visi

Čia slypi smulkmena, kurios niekas nepaaiškina, o ji keičia viską. Pirmojo laipsnio diplomas skiriamas dalyviui, kurio rezultatas siekia 90–100 procentų arba kurio rodiklis „geriau už“ yra 90–100 procentų dalyvių. Antrojo ir trečiojo laipsnio diplomai skiriami pagal tą pačią taisyklę su žemesnėmis ribomis, o mažiau surinkusieji gauna padėkos raštą. Medalis atitenka tiems, kurių rezultatas bent viename konkurse siekia 97 procentus arba kurie pralenkia ne mažiau kaip 97 procentus dalyvių.

Jungtukas „arba“ ir yra esmė. Diplomą galima gauti dviem visiškai skirtingais keliais: arba teisingai išsprendus daugumą užduočių, arba pasirodžius geriau už daugumą dalyvavusiųjų. Prie to prisideda ir tai, kad spausdintą diplomą arba padėkos raštą gauna kiekvienas dalyvis — beje, padėką už dalyvavimą dalija ir „Kengūra“, tad šis įprotis nėra vien „Olympis“ bruožas. Tai nėra priekaištas konkursui — jo tikslas kaip tik ir yra, kad vaikas pasijustų sėkmingas ir norėtų spręsti toliau. Tačiau tėvams svarbu žinoti, kad „Olympis“ diplomas ant sienos yra motyvacijos priemonė, o ne matavimas. Jeigu norite suprasti, ką vaikas iš tikrųjų moka, tinkamesnis įrankis yra ramus patikrinimas namuose be vadovėlio — apie tai rašėme tekste apie matematikos testus savikontrolei.

„Pangea“: du turai ir atranka į finalą

Trečiasis konkursas yra siauresnis ir labiausiai primena tikrą varžybų trasą. Tarptautinį matematikos konkursą „Pangea“ Lietuvoje organizuoja VšĮ Meridiano licėjus kartu su VšĮ Edupiada, o dalyvauti gali 1–8 klasių mokiniai. Konkursas vyksta dviem etapais, o po jų geriausieji kviečiami į gyvą finalą, vadinamą Žvaigždžių turu.

Pirmasis etapas vyksta nuotoliniu būdu vasario pradžioje: skiriama šešiasdešimt minučių, 1–2 klasių mokiniai gauna penkiolika užduočių, 3–8 klasių — dvidešimt. Dalyvis, surinkęs 60 procentų galimų taškų, patenka į antrąjį etapą, kuris vyksta kovo pradžioje: keturiasdešimt penkios minutės ir dešimt užduočių. Į kovo pabaigoje Vilniuje vykstantį Žvaigždžių turą atrenkama pagal antrojo etapo taškus, o esant lygiosioms — pagal tai, kas užduotis atliko greičiau. 2026 metų sezone registracija vyko nuo 2025 m. gruodžio 2 iki 2026 m. vasario 6 dienos, dalyvio mokestis siekė septynis eurus, o registruojant per mokytojo paskyrą, kai dalyvių ne mažiau kaip keturi, — šešis eurus už visus etapus.

Viena „Pangea“ taisyklė nuo „Kengūros“ skiriasi iš esmės, ir ją verta žinoti: už neteisingą atsakymą taškai nėra atimami. Skaičiuotuvais, kitomis skaičiavimo priemonėmis ir kitų asmenų pagalba naudotis draudžiama, ir nuostatuose tai užrašyta atskiru punktu, tačiau čia skirtumo nėra — tą patį draudžia ir „Kengūra“. Kadangi pirmieji du etapai vyksta nuotoliniu būdu, šis draudimas iš tikrųjų remiasi susitarimu su vaiku, ir apie jį geriau pasikalbėti iš anksto, o ne pastebėti telefoną šalia klaviatūros.

Sudėjus visus tris į vieną vietą, skirtumai matyti iš karto:

Ta pati situacija, trys skirtingi atsakymai

Įsivaizduokite, kad vaikui liko trys minutės ir du neišspręsti uždaviniai. Ką daryti? Per „Kengūrą“ organizatoriai pataria abejojant palikti tuščią vietą: klaidingas žymėjimas atima ketvirtadalį uždavinio taškų, o visiškai aklas spėjimas vidutiniškai neduoda nieko, tad spėti apsimoka tik tada, kai bent vienas variantas jau atmestas. Per „Pangea“ atsakymas paprastesnis: nuostatuose atskiru punktu parašyta, kad už neteisingą atsakymą taškai nėra atimami, todėl tuščias langelis garantuotai duoda nulį, o spėjimas bent jau turi galimybę. „Olympis“ apie taškų atėmimą už klaidas neskelbia nieko, tad prieš pat konkursą tai verta pasitikrinti.

Tai bene svarbiausias dalykas, kurį verta pasakyti vaikui prieš kiekvieną konkursą, ir jis telpa į vieną sakinį. Visa kita — sunkumas, temos, laikas — iš esmės nepriklauso nuo tėvų. O ši taisyklė lengvai kainuoja kelis taškus vien dėl to, kad apie ją niekas neužsiminė. Beje, ta pati mąstysena praverčia ir mokykloje: skirtumas tarp atsakymo, kurį vaikas žino, ir atsakymo, kurį spėja, yra viena naudingiausių temų aptariant klaidas, o kaip tai daryti sistemingai, parašėme klaidų analizės vadove.

Ko šiems konkursams pirkti neverta

Pradėkime nuo to, ko daryti nereikia. Specialaus „pasiruošimo Kengūrai“ pirkti nėra prasmės, nes geriausia medžiaga yra nemokama ir oficiali. Konkurso svetainėje skelbiamos ankstesnių metų užduotys su sprendimais — nuo 2014 metų atskirai kiekvienai amžiaus grupei, o seniausi failai siekia 2000-uosius. Vienas praėjusių metų lapas, išspręstas prie virtuvės stalo, apie konkursą pasako daugiau nei bet koks aprašymas: vaikas pamato, kad uždaviniai trumpi, o atsakymo dažnai reikia ieškoti ne skaičiuojant, o pastebint.

Antra, nė vienas iš trijų konkursų netikrina mokyklos programos taip, kaip ją tikrina kontrolinis darbas. Uždaviniai sąmoningai nestandartiniai, dažnai su paveikslėliu ir viena netikėta mintimi. Todėl konkursui „mokytis“ neįmanoma, o ir nereikėtų: tai laisvalaikio veikla, o ne dar viena atsiskaitymo forma. Vaikui, kuriam matematika sekasi lengvai, tai retas atvejis pamatyti, kad ji būna įdomi — apie tokių vaikų poreikius atskirai rašėme tekste apie gabų matematikai vaiką ir aptarėme klausimą, ar geram mokiniui reikia korepetitoriaus.

Kas iš tikrųjų padeda: greitis ateina iš programos

Nors uždaviniai nestandartiniai, viena kliūtis juose visiškai standartinė. Turėdamas septyniasdešimt penkias minutes trisdešimčiai uždavinių, vaikas gali sau leisti maždaug dvi su puse minutės kiekvienam. Jeigu tos minutės išeikvojamos ne idėjai, o pačiam skaičiavimui — trupmenoms, procentams, laipsniams, veiksmų eilės tvarkai, — iki paskutinių, sunkiausių uždavinių tiesiog nebelieka laiko. Konkurse kliudo ne temų nežinojimas, o lėtumas tose vietose, kurios turėtų būti automatinės. Todėl geriausias „pasiruošimas konkursui“ yra tiesiog tvarkinga savo klasės programa, kartojama ne prieš pat kovą, o po truputį — apie tai, kaip kartoti, kad liktų ilgam, rašėme atskirame tekste.

Pradinukams tas automatiškumas beveik visas susiveda į skaičiavimą mintinai ir daugybos lentelę, o reguliariam trumpų darbų sprendimui tinka Audronio Bortkevičiaus testai antrai, trečiai ir ketvirtai klasei arba trumpi trečios ir ketvirtos klasės pasitikrinimo rinkinukai. Antrokui, kuriam dar trūksta pamato, tinka antros klasės matematikos pagrindų užduotys. Visa Bortkevičiaus serija sudėta atskiroje lentynoje.

Bičiulio ir Kadeto grupėse, tai yra 5–8 klasėse, greitis priklauso nuo to, ar tvarkingai suguls trupmenos, procentai ir pirmieji laipsniai. Čia tinka Vaidoto Mockaus teminio kartojimo uždaviniai — visam 5–8 klasių kursui arba atskiroms klasėms, kaip šeštos ir septintos klasės rinkiniai, kuriuose tie patys uždaviniai pateikti dviem analogiškais variantais — patogu, kai tą pačią temą norisi pakartoti po savaitės. Junioro grupei tinka 5–10 klasių kartojimo uždaviniai arba dešimtos klasės pagrindų stiprinimo uždavinynas, o tiems, kuriems mokyklinių užduočių per maža, — uždavinynas siekiantiems daugiau. Senjorams, kurie tuo pačiu metu jau ruošiasi egzaminui, tinka dvyliktos klasės uždavinynas ir kurso kartojimo medžiaga. Visa Mockaus serija yra čia, o kaip iš viso to pasirinkti pagal klasę, paaiškinome pratybų ir testų apžvalgoje.

Formulių vaikas nei per „Kengūrą“, nei per „Pangea“ negaus, todėl tos, kurios turi būti galvoje, ten ir turi būti. Kai reikia vienos vietos, kurioje sudėtos visos 5–12 klasių taisyklės, tinka Mockaus formulių ir taisyklių rinkinys arba trumpesnė matematikos atmintinė. O skaičiuotuvas, kurio per „Kengūrą“ ir „Pangea“ naudoti negalima, nors per „Olympis“ jis leidžiamas, mokykloje ir per brandos egzaminą lieka visiškai reikalingas — modelius palyginome skaičiuotuvų skiltyje.

Ką verta padaryti rudenį

Registracijos į visus tris konkursus vyksta skirtingu metu, o arčiausiai yra „Olympis“ rudens sesija: ji vyksta lapkritį, o registruotis galima iki pat lapkričio 30 dienos. Todėl rudenį naudingiausia ne ruoštis, o išsiaiškinti keletą dalykų, kuriuos žino tik mokykla:

• Ar mokykla šiemet organizuoja „Kengūrą“ ir iki kada mokytoja renka dalyvių sąrašą.
• Ar klasė dalyvaus „Olympis“ sesijose ir ar registruos mokytojas — nuo to tiesiogiai priklauso kaina.
• Ar mokykloje kas nors organizuoja „Pangea“, jeigu vaikas mokosi 1–8 klasėje.
• Kiek iš viso konkursų per metus siūloma, kad jie nesusidėtų į pernelyg pilną pavasarį.

Šalia matematikos konkursų lapkritį prasideda ir informatikos bei informatinio mąstymo konkurso „Bebras“ pirmasis etapas — 2025 metais jis truko nuo lapkričio 10 iki gruodžio 5 dienos, — todėl kai kuriose klasėse per kelias savaites susideda net keli renginiai. Tai nėra bloga, tačiau verta iš anksto nuspręsti, kiek jų vaikui prasminga, o ne registruotis į viską paeiliui.

Ar verta dalyvauti, jeigu matematika nesiseka

Trumpas atsakymas — verta, bet dėl kitos priežasties, nei paprastai galvojama. Konkurso uždaviniai nereikalauja įsisavintos programos, todėl vaikas, kurio pažymys šešetas, gali išspręsti uždavinį, prie kurio suklumpa dešimtukininkas. Tai retas atvejis, kai matematika parodoma ne kaip atsiskaitymas, o kaip galvosūkis, ir tokia patirtis kartais duoda daugiau nei pusmetis papildomų pratybų.

Tačiau konkursas neišspręs to, ką reikia spręsti kitais įrankiais. Jeigu vaikas klasėje nespėja, priežastis beveik visada yra ankstesnių metų spraga, o ne motyvacijos stoka, ir jos neuždengs nei diplomas, nei prizas. Kaip tokią spragą rasti, aprašėme tekste apie matematikos spragų nustatymą, o kai aišku, kurioje temoje ji yra, greičiausiai padeda kelios tikslinės pamokos su žmogumi, kuris tą temą paaiškina iš naujo. Tam tinka matematikos korepetitorius, o pasirinkti pagal dalyką, klasę ir kainą galima korepetitorių sąraše arba užsisakius pavienę pamoką parduotuvėje. Konkursas tegul lieka tuo, kuo yra — vienu įdomiu rytu per metus.