Antra valanda dienos. Jūs atidarote elektroninį dienyną ir jaučiate, kaip skrandį suspaudžia. Dar vienas ketvertas iš matematikos. Trečias iš eilės nepatenkinamas lietuvių kalbos rašinio įvertinimas. Prieš pusmetį jūsų vaikas mokėsi gerai — gal ne puikiai, bet stabiliai. O dabar vaiko pažymiai blogėja kiekvieną savaitę, ir jūs nežinote, kodėl taip atsitiko.
Jei skaitote šį straipsnį — tikriausiai pažįstate tą jausmą. Mišinį nerimo, nusivylimo ir bejėgiškumo, kai matote, kaip jūsų vaikas slysta žemyn, o jūs negalite sustabdyti. Galbūt jau bandėte kalbėtis, barėte, žadėjote atlygį už gerus pažymius — bet niekas nepadėjo. Galbūt jaučiate kaltę — kad per mažai skyrėte dėmesio, kad kažką praleidote, kad turėjote pastebėti anksčiau.
Svarbiausia, ką turite žinoti dabar: blogi pažymiai nėra nuosprendis. Tai signalas — signalas, kad kažkas vyksta, ir kad reikia ne panikuoti, o suprasti priežastį ir veikti. Šiame straipsnyje rasite septynias dažniausias priežastis, kodėl krenta pažymiai, konkrečius praktiškus žingsnius situacijai taisyti ir aiškius ženklus, kada verta kreiptis profesionalios pagalbos.
Kodėl blogėja pažymiai? 7 dažniausios priežastys
Pirmas žingsnis — nustoti kaltinti vaiką ir pradėti ieškoti priežasties. Vaiko mokymosi sunkumai retai atsiranda dėl vienos priežasties. Dažniausiai tai kelių veiksnių kombinacija, kuri pamažu kaupiasi ir galiausiai atsispindi pažymiuose.
1. Susikaupusios mokymosi spragos
Tai dažniausia priežastis, kodėl pažymiai blogėja. Vaikas praleido ar nesuprato tam tikros temos, bet pamoka jau nuėjo toliau. Nauja medžiaga remiasi senąja, ir spraga auga kaip sniego gniūžtė. Po kelių mėnesių mokinys sėdi pamokoje ir tiesiog nebesupranta, apie ką kalbama.
Klaipėdoje gyvenanti Rasa tai patyrė su savo sūnumi Luku, septintoku. Luko matematikos pažymiai ėmė kristi po žiemos atostogų. Paaiškėjo, kad jis nesuprato trupmenų — temos, kurią praėjo dar šeštoje klasėje. Visa vėlesnė medžiaga rėmėsi tuo pagrindu, kurio Lukas neturėjo.
2. Emocinės ir socialinės problemos
Patyčios, konfliktas su draugu, pirmoji meilė, socialinis nerimas — visa tai tiesiogiai veikia gebėjimą susikaupti ir mokytis. Vaikas gali sėdėti prie vadovėlio valandą, bet jo mintys yra visiškai kitur. Tėvai dažnai to nemato, nes paaugliai retai savanoriškai pasakoja apie savo emocinius išgyvenimus.
3. Mokymosi stiliaus neatitikimas
Mokykla dažniausiai orientuota į auditorinį mokymąsi — klausyk mokytojo ir užsirašyk. Bet dalis vaikų geriau mokosi vizualiai, kinestetiškai arba per praktiką. Kai mokymosi būdas neatitinka vaiko prigimties, rezultatai blogėja net tada, kai vaikas stengiasi.
4. Perdėtas ekranų laikas ir miego trūkumas
Tyrimai, publikuoti žurnale JAMA Pediatrics, rodo, kad ilgesnis nei dvi valandos ekranų laikas per dieną statistiškai susijęs su prastesniais akademiniais rezultatais paauglių grupėje. Prie to pridėkite miego trūkumą — ir gaunate vaiką, kuris fiziškai negali susikaupti pamokoje.
5. Per didelis užimtumas
Sportas, muzika, robotika, papildomos anglų kalbos pamokos — kai vaikas neturi laiko tiesiog pailsėti, energija pasiskirsto taip plonai, kad mokyklai jos nebelieka. Paradoksalu, bet kartais mokymosi problemos kyla ne iš per mažo, o iš per didelio užimtumo.
6. Santykis su mokytoju
Vienas mokytojo komentaras — „Tu niekada nesuprasi matematikos" — gali paveikti vaiko motyvaciją visam pusmečiui. Jei vaikas jaučiasi nemėgstamas ar nematomas konkrečioje pamokoje, jis nustoja stengtis būtent tame dalyke. Tai ne mokytojo kaltė kaip asmens — bet realybė, kad vienas pedagogas negali sukurti individualaus ryšio su trisdešimčia mokinių vienu metu.
7. Neidentifikuoti mokymosi sutrikimai
Disleksija, diskalkulija, dėmesio sutrikimas (ADHD) — tai neretai pasitaikantys dalykai. Pagal Vilniaus universiteto Psichologijos instituto duomenis, apie 5-10% mokinių turi vienokį ar kitokį mokymosi sutrikimą. Jei jūsų vaikas visada turėjo sunkumų, bet iki šiol „kažkaip išsisuko" — gali būti, kad sistema tiesiog neatitinka jo poreikių.
Jei pastebite, kad vaiko pažymiai blogėja ir negalite nustatyti priežasties, individualus korepetitorius gali padėti ne tik su medžiaga, bet ir identifikuoti, kur tiksliai yra spraga. edtalk.lt rasite patyrusių korepetitorių, kurie dirba su įvairaus amžiaus mokiniais ir moka prisitaikyti prie individualaus mokymosi stiliaus.
Kaip kalbėtis su vaiku apie pažymius
Tai turbūt sunkiausia dalis. Jūs matote blogus pažymius, jaučiate nerimą — ir natūralus instinktas yra iš karto reaguoti. „Kodėl gavai trejetą? Ką tu darei pamokoje? Juk mes kalbėjome apie tai!" Problema ta, kad tokia reakcija dažniausiai situaciją pablogina, o ne pagerina.
Pirma — suvaldykite savo emocijas
Jūsų vaiko pažymiai nėra jūsų pažymiai. Tai skamba paprastai, bet praktikoje daugelis tėvų savo vaiko mokymosi rezultatus priima asmeniškai. Prieš pradedant pokalbį, nusiraminkite. Jei reikia — palaukite valandą ar dvi.
Klauskite, nekaltinkite
Vietoj „Kodėl gavai tokį pažymį?" — paklauskite: „Kaip tu jautiesi dėl šio pažymio? Ar tau buvo sunku?" Tai iš esmės skirtingi klausimai. Pirmas — kaltinimas, užmaskuotas klausimu. Antras — kvietimas kalbėtis.
Klausykite iki galo
Vaikas pradeda aiškinti — o jūs jau galvoje formuluojate atsakymą. Tai natūralu, bet neefektyvu. Leiskite vaikui pasakyti viską, ką nori. Kartais pati galimybė išsikalbėti yra svarbesnė nei bet koks patarimas.
Aptarkite planą kartu
Ne „aš tau liepiu", o „ką galėtume padaryti kartu?" Vaikas, kuris pats dalyvauja kuriant sprendimą, jaučia atsakomybę jį vykdyti. Tai patvirtina ir Edwardo Deci bei Richardo Ryano savideterminacijos teorija (Self-Determination Theory): autonomija yra vienas svarbiausių vidinės motyvacijos šaltinių.
Praktiniai žingsniai situacijai taisyti
Kai supratote priežastį ir atvirai pasikalbėjote — laikas veikti. Štai konkretūs žingsniai, kurie padeda pagerinti situaciją, kai vaiko pažymiai blogėja.
1 žingsnis: Identifikuokite konkrečias spragas
Ne „blogai iš matematikos", o „nesupranta lygčių su vienu nežinomuoju". Kuo tiksliau žinosite, kur problema — tuo efektyviau ją spręsite. Peržiūrėkite kontrolinius darbus, pasikalbėkite su mokytoju, paklauskite vaiko.
2 žingsnis: Sukurkite mokymosi rutiną
Kas dieną, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje. Mokymosi sesija — 30-45 minutės (pagal amžių), po to 10-15 minučių pertrauka. Rutina pašalina kasdienį konfliktą „ar šiandien mokysimės" — nes atsakymas visada tas pats.
3 žingsnis: Mažinkite trikdžius
Telefonas — kitame kambaryje. Televizorius — išjungtas. Socialiniai tinklai — po pamokų. Tai nėra bausmė — tai mokymosi higiena. Paaiškinkite vaikui, kad net suaugusieji negali efektyviai dirbti, kai kas tris minutes vibracija pertraukia dėmesį. Pasiūlykite kompromisą: 40 minučių darbo be telefono, po to 10 minučių laisvo laiko su juo.
4 žingsnis: Bendradarbiaukite su mokytojais
Parašykite mokytojui. Paklauskite, ką jis pastebi, kokie konkretūs silpnieji dalykai, ką rekomenduoja. Dauguma mokytojų vertina tėvų iniciatyvą ir yra pasiruošę padėti — jei tik kreipiatės.
5 žingsnis: Stebėkite pažangą, ne pažymius
Pažymys — tai momentinis matas. Pažanga — tai kryptis. Jei vaikas praeitą savaitę gavo trejetą, o šią savaitę — keturiasdešimt penkis procentus, tai techniniškai vis dar nėra „geras" pažymys, bet tai yra pažanga. Ir ją verta švęsti.
Kiekvieną savaitę pasikalbėkite su vaiku ne apie pažymius, o apie tai, ką naujo jis suprato. „Kas tau šią savaitę pasisekė?" — toks klausimas padeda vaikui pačiam pastebėti savo augimą ir stiprina vidinę motyvaciją.
Kada kreiptis į korepetitorių
Ne visi mokymosi sunkumai reikalauja korepetitoriaus. Kartais pakanka rutinos pakeitimo, trikdžių mažinimo ir kantrybės. Bet yra aiškių signalų, kad savarankiškai situacijos nebeištaisysite.
Signalai, kad laikas ieškoti pagalbos
Spragos per didelės namuose užpildyti. Jei vaikas atsiliko nuo klasės keliais mėnesiais ar net metais, tėvai paprastai neturi nei laiko, nei metodikos tai ištaisyti. Korepetitorius gali sistemingai grįžti prie nesuprastos medžiagos ir atkurti pagrindą.
Jūsų pokalbiai virsta konfliktais. Jei kiekvienas bandymas padėti su namų darbais baigiasi rėkimu, ašaromis ar trenkiamomis durimis — tai ne todėl, kad jūs blogas tėvas. Tai todėl, kad tėvai ir vaikai turi emociškai per artimą santykį efektyviam mokymui. Neutralus, profesionalus žmogus gali pasiekti daugiau per 45 minutes nei jūs per visą vakarą.
Vaikas praranda pasitikėjimą savimi. Kai vaikas sako „man nesiseka", „aš kvailas", „man niekada nesiseks" — tai ne tinginystė. Tai pasitikėjimo krizė. Korepetitorius, kuris randa vaiko stipriąsias puses ir padeda pajusti sėkmę, gali pakeisti viską.
Pažymiai krinta ilgiau nei vieną mėnesį. Vienas blogas kontrolinis — normalus reikalas. Trijų mėnesių nuosmukis — tendencija, kuriai reikia intervencijos.
Jei atpažįstate bent du iš šių signalų — verta bent pabandyti. edtalk.lt galite peržiūrėti korepetitorių profilius, matyti atsiliepimus ir kainas, ir nesunkiai rasti specialistą, kuris dirba su jūsų vaiko amžiaus grupe bei reikiamu dalyku.
Kaip korepetitorius padeda pagerinti pažymius
„Tai tiesiog tas pats, ką daro mokytojas, tik brangiau" — tai viena dažniausių klaidingų nuomonių apie korepetitorius. Geras korepetitorius dirba visiškai kitaip nei mokyklos mokytojas, ir būtent dėl to jo pagalba yra efektyvi.
Individualus dėmesys
Mokykloje mokytojas turi 25-30 mokinių. Net geriausias pedagogas negali skirti kiekvienam po 45 minutes individualaus dėmesio. Korepetitorius gali. Jis mato, kur vaikas suklupo, ir gali paaiškinti dar kartą — kitu būdu, kitu tempu, su kitais pavyzdžiais.
Spragų užpildymas
Mokykloje programa nesustoja. Jei vaikas neišmoko trupmenų šeštoje klasėje — septintoje klasėje niekas prie jų negrįš. Korepetitorius gali grįžti atgal, rasti tikslią vietą, kur prasidėjo problema, ir nuo ten atkurti pagrindą.
Mokymosi strategijų mokymas
Dauguma mokinių mokosi vieninteliu jiems žinomu būdu — skaito vadovėlį. Bet tai ne vienintelis ir ne visada efektyviausias metodas. Geras korepetitorius moko, kaip pagerinti pažymius naudojant skirtingas strategijas: minčių žemėlapius, aktyvų prisiminimą, intervalinį kartojimą, užduočių skaidymą.
Pasitikėjimo atkūrimas
Kai vaikas kelias pamokas iš eilės patiria sėkmę — supranta temą, teisingai išsprendžia uždavinį, gauna gerą atsiliepimą — jo pasitikėjimas grįžta. Ir su pasitikėjimu grįžta motyvacija. Tai domino efektas, kuris prasideda nuo vieno teigiamo potyrio.
Tėvų ir vaiko santykio apsaugojimas
Yra dar vienas aspektas, apie kurį retai kalbama. Kai tėvai tampa vaiko mokytojais — santykis pasikeičia. Kiekvienas vakaras virsta kova prie vadovėlio, ir tėvas iš mylimo žmogaus tampa „tikrintoju". Korepetitorius perima šią akademinę atsakomybę ir leidžia tėvams likti tėvais — palaikančiais, mylinčiais, nebaudžiančiais.
Vilniuje gyvenanti Gabrielė kreipėsi pagalbos mokiniui, kai jos dukros Austėjos fizikos pažymiai per du mėnesius nukrito nuo septyneto iki ketverto. Per pirmą susitikimą korepetitorė nustatė, kad Austėja nesuprato jėgos sąvokos — temos, kuri buvo pagrindas visam tolesniam kursui. Po aštuonių individualių pamokų Austėjos pažymiai grįžo į šešeto-septyneto lygį, bet svarbiau — ji vėl norėjo eiti į fizikos pamokas.
Ko nedaryti: klaidos, kurios pablogina situaciją
Kai vaiko pažymiai blogėja, tėvų reakcija gali situaciją arba pagerinti, arba dar labiau pabloginti. Štai dažniausios klaidos.
Negrasinkite ir nebaukite
„Kol nepataisysi pažymių — jokių draugų, jokių treniruočių, jokio telefono." Tokios bausmės sukuria asociaciją: mokymasis = nemalonumas. Vaikas pradeda nekęsti ne tik mokymosi, bet ir savęs. Trumpalaikis efektas gali būti — bet ilgalaikė žala motyvacijai garantuota.
Nelyginkite su kitais
„Tavo pusbrolis Matas gauna vien dešimtukus. Kodėl tu negali?" Lyginimas su kitais niekada neveikia kaip motyvatorius. Jis veikia kaip gėda — ir gėda yra viena destruktyviausių emocijų mokymosi procese.
Nedarykite namų darbų už vaiką
Tai labai suprantama pagunda — jūs matote, kad vaikas nesusitvarko, ir norite padėti. Bet kai jūs darote užduotis už jį, vaikas gauna žinutę: „Tu pats nepajėgsi." O tai yra priešingybė tam, ko jums reikia — kad vaikas patikėtų savimi.
Neieškokite kaltų
„Tai mokytojo kaltė." „Tai mokyklos kaltė." „Tai bendraklasių kaltė." Galbūt taip ir yra — bet kaltinimas niekada nesprendžia problemos. Jis tik atitolina sprendimą.
Nespręskite problemos vienu pokalbiu
„Na, pasikalbėjome, dabar viskas bus gerai." Deja — vienas pokalbis retai keičia situaciją. Mokymosi problemos kaupiasi mėnesiais, ir taisymas irgi užtrunka. Turėkite realistinius lūkesčius: pirmieji pokyčiai paprastai matomi po 3-4 savaičių nuoseklaus darbo.
Nepanikuokite
Vienas blogas trimestras nesugriauna gyvenimo. Vienas nepatenkinamas pažymys nereiškia, kad vaikas „nesimokys" ir „neturės ateities". Jūsų ramybė — tai tvirčiausias pagrindas, ant kurio vaikas gali atkurti savo pasitikėjimą. Vaikas jaučia jūsų emocijas — jei jūs panikuojate, jis panikuoja dvigubai.
Pagalba yra šalia — ir tai nėra silpnybė
Kiekvienas vaikas kažkada patiria mokymosi sunkumų. Tai nėra išimtis — tai taisyklė. Svarbu ne tai, ar pažymiai nukrito, o tai, kaip jūs ir jūsų vaikas į tai reaguojate.
Jei skaitydami šį straipsnį atpažinote savo situaciją — jūs jau padarėte pirmą žingsnį. Ieškote informacijos, norite suprasti, norite padėti. Tai rodo, kad esate atsakingas ir rūpestingas tėvas.
Štai ką galite padaryti jau šiandien:
- Pasikalbėkite su vaiku. Ne apie pažymius — apie tai, kaip jis jaučiasi. Klausykite daugiau nei kalbėkite.
- Nustatykite konkrečias spragas. Pakalbėkite su mokytoju, peržiūrėkite kontrolinius darbus.
- Sukurkite rutiną. Pastovus laikas, pastovi vieta, be trikdžių.
- Įvertinkite, ar reikia profesionalios pagalbos. Jei spragos per didelės, jei pokalbiai virsta konfliktais, jei vaikas nebepasitiki savimi — korepetitorius gali padaryti tai, ko negali padaryti net geriausias tėvas.
edtalk.lt yra sukurta tam, kad Lietuvos tėvai galėtų greitai ir paprastai rasti tinkamą pagalbą mokiniui. Peržiūrėkite korepetitorių profilius, palyginkite kainas ir atsiliepimus, ir pradėkite nuo pirmos pamokos. Kartais viena pamoka pakeičia viską — ne dėl medžiagos, o dėl to, kad vaikas vėl pajunta: „Man gali sektis."
Jūsų vaikas nėra jo pažymiai. Jis yra daug daugiau. Ir su tinkama pagalba — jis tai supras. O jūs, kaip tėvai, jau dabar darote tai, kas svarbiausia — ieškote kelio.
