Žodyne prie veiksmažodžio „kurti“ rasite dar dvi formas: „kuria“ ir „kūrė“. Atrodo smulkmena, tačiau iš šių trijų formų daromos visos kitos, o pagal jas matyti, kokią raidę rašyti šaknyje. Todėl „kūrė“ rašoma su ilgąja ū, o „kursiu“ – su trumpąja u. Veiksmažodžio mokomasi daug metų: kaip kalbos dalis jis įvardijamas trečioje klasėje, su asmenuotėmis mokiniai susipažįsta šeštoje, o dešimtoje gilinasi į laikų ir nuosakų vartojimą. Apie jį klausiama ir per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP): 2026 metais dešimtokams reikėjo pasirinkti, kuris iš trijų variantų parašytas taisyklingai – „norėtusi“, „norėtųsi“ ar „norėtūsi“.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra veiksmažodis, kokios yra jo pagrindinės formos, kaip nustatyti asmenuotę, kuo skiriasi laikai ir nuosakos, kaip rašyti būsimojo laiko ir tariamosios nuosakos formas ir kuriuos pasakymus Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo taisyti. Taisyklės pateikiamos pagal VLKK konsultacijas, Kalbos klaidų sąrašą ir Lietuvių kalbos rašybos taisykles, sąvokos – daugiausia pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, o tai, kurioje klasėje ko mokomasi, – pagal galiojančią bendrąją programą.
Kas yra veiksmažodis
Veiksmažodis – tai kalbos dalis, kuri reiškia veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus „ką veikia?“, „ką daro?“, „kas vyksta?“, „kas darosi?“. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje skiriami veiksmo veiksmažodžiai („neša“, „važiuoja“, „sako“) ir būsenos veiksmažodžiai („guli“, „sensta“, „turi“). Kartais tas pats žodis gali reikšti ir viena, ir kita: sakinyje „Šeimininkė verda vištą“ kalbama apie veiksmą, o sakinyje „Višta verda“ – apie būseną. Dar veiksmažodžiai skirstomi į asmeninius („kalba“, „tyli“) ir beasmenius, kurie turi tik trečiojo asmens formą („švinta“, „lyja“).
Nuo kitų kalbos dalių veiksmažodį labiausiai skiria tai, kad jis asmenuojamas, t. y. kaitomas asmenimis, skaičiais, laikais ir nuosakomis. Penktos klasės programoje sakoma: „Suprantama, kurios kalbos dalys yra linksniuojamos, kuri asmenuojama, kurios nekaitomos.“ Ta viena asmenuojama kalbos dalis ir yra veiksmažodis. Todėl junginys „veiksmažodžių linksniavimas“ nėra tikslus: pats veiksmažodis linksniais nekaitomas, linksniuojamos tik kai kurios jo formos, pavyzdžiui, dalyviai. Lietuvių kalboje skiriami trys asmenys ir du skaičiai: „einu, eini, eina“ ir „einame, einate, eina“. Galūnė ir taip parodo, kas atlieka veiksmą, todėl įvardžių „aš“ ar „mes“ nebūtina kartoti kiekviename sakinyje.
Sakinyje veiksmažodis dažniausiai eina tariniu – enciklopedija jį vadina sakinio gramatiniu centru. Jau trečiokai ir ketvirtokai mokosi rasti tarinį, „išreikštą asmenuojamąja veiksmažodžio forma“. Kuo kalbos dalis skiriasi nuo sakinio dalies, aiškinome straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis.
Trys pagrindinės veiksmažodžio formos
Kiekvienas veiksmažodis turi tris pagrindines formas: bendratį, esamojo laiko trečiąjį asmenį ir būtojo kartinio laiko trečiąjį asmenį. Žodynuose jos pateikiamos kartu: „nešti, neša, nešė“, „mylėti, myli, mylėjo“, „rašyti, rašo, rašė“, „eiti, eina, ėjo“. Prisiminti jas padeda klausimai: „ką reikia daryti?“, „ką daro dabar?“, „ką darė vakar?“. Tą patį rodo ir trys žvakės šio straipsnio nuotraukoje: „degti“ tik pavadina veiksmą, „dega“ reiškia, kad jis vyksta dabar, o „degė“ – kad jau įvyko.
Šios formos svarbios todėl, kad iš jų daromos visos kitos. Enciklopedijoje paaiškinta, iš kurio kamieno kyla kiekviena asmenuojamoji forma, o iš kurios formos daromi dalyviai, nurodyta Rašybos taisyklėse. Lentelėje – veiksmažodžio „kurti, kuria, kūrė“ pavyzdys.
| Iš ko daroma | Kokios formos | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Bendratis (kurti) | Būtasis dažninis ir būsimasis laikas, tariamoji nuosaka, liepiamoji nuosaka (išskyrus trečiąjį asmenį) | kurdavo, kursiu, kurtų, kurk |
| Esamojo laiko trečiasis asmuo (kuria) | Esamasis laikas, liepiamosios nuosakos trečiasis asmuo, esamojo laiko dalyviai | kuriu, kuriame, tegul kuria, kuriantis |
| Būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo (kūrė) | Būtasis kartinis laikas, būtojo kartinio laiko veikiamasis dalyvis | kūriau, kūrei, kūręs |
Tai praverčia ne tik per gramatikos pamoką. Lietuvių kalbos rašybos taisyklėse nurodyta, kad išvestinėse formose rašoma tokia pati šaknies balsė kaip pagrindinėje formoje, iš kurios jos padarytos. Bendratis „kurti“ turi trumpąją u, todėl „kurdavo“, „kursiu“ ir „kurtų“ rašomi su u, o „kūrė“ turi ilgąją ū, todėl ir dalyvis „kūręs“ rašomas su ū. Tas pats galioja veiksmažodžiui „gyti, gyja, gijo“: „gyjantis“ rašomas su y, nes padarytas iš „gyja“, o „gijęs“ – su i, nes padarytas iš „gijo“. Būsimojo laiko trečiasis asmuo kartais turi kitą balsę („būti“, bet „bus“), apie tai rašome toliau.
Panašiai yra ir su nosinėmis. VLKK aiškina, kad tariamoji nuosaka daroma iš bendraties: „grįžti“ – „grįžtų“, bet „šalti“ – „šaltų“ be nosinės šaknyje, nors esamajame laike rašoma „šąla“. Šeštokai atskirai mokosi rašyti nosines veiksmažodžių šaknyse, o daugiau rasite straipsnyje apie tai, kada rašomos nosinės raidės. Pagal pagrindines formas kartais tikrinami net daiktavardžiai: VLKK nurodo, kad „įsigijimas“ rašomas su i, nes padarytas iš formos „įsigijo“, nors bendratis yra „įsigyti“. Todėl, jei vaikas abejoja dėl šaknies raidės, pirmas žingsnis – pasakyti visas tris formas arba pažiūrėti jas žodyne.
Veiksmažodžių asmenuotės: kaip jas nustatyti
Asmenuotė rodo, pagal kokį pavyzdį veiksmažodis kaitomas esamajame laike. Ji nustatoma pagal esamojo laiko trečiąjį asmenį. Užtenka pasakyti, ką daro jis ar ji, ir pažiūrėti į žodžio galūnę: jei žodis baigiasi -a arba -ia, tai pirmoji asmenuotė, jei -i – antroji, jei -o – trečioji.
| Asmenuotė | Trečiojo asmens galūnė | Pavyzdžiai | Kaip kaitoma (aš, tu, jis, mes, jūs, jie) |
|---|---|---|---|
| Pirmoji | -a, -ia | neša, dirba, kelia | nešu, neši, neša, nešame, nešate, neša |
| Antroji | -i | myli, tyli, turi | myliu, myli, myli, mylime, mylite, myli |
| Trečioji | -o | rašo, žino, mąsto | rašau, rašai, rašo, rašome, rašote, rašo |
Vien iš bendraties asmenuotės patikimai nenustatysite. „Mylėti“ ir „kalbėti“ baigiasi vienodai, bet „myli“ priklauso antrajai asmenuotei, o „kalba“ – pirmajai. „Žinoti“ ir „galvoti“ taip pat atrodo panašiai, tačiau „žino“ priklauso trečiajai, o „galvoja“ – pirmajai. Todėl visada pirmiausia pasakykite esamojo laiko formą. Kitoks yra veiksmažodis „būti“: pasak enciklopedijos, jo asmenuojamosios formos („esu“, „yra“, „buvo“, „būtų“) turi kelis kamienus, todėl jas tiesiog reikia įsiminti.
Būtajame kartiniame laike žiūrėkite į trečiojo asmens galūnę, nes nuo jos priklauso rašyba. Jei trečiasis asmuo baigiasi -ė, antrajame asmenyje rašoma -ei: „rašei“, nes „rašė“, „matei“, nes „matė“, „skaitei“, nes „skaitė“. Jei jis baigiasi -o, po j rašoma -ai: „galvojai“, „stovėjai“, „žiūrėjai“. O esamojo laiko trečiojo asmens galūnėje raidė e niekada nerašoma, net po j, nors toks garsas tariamas: taisyklinga „ploja“ ir „moja“, o ne „ploje“ ar „moje“.
Veiksmažodžio laikai: esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis
Tiesioginėje nuosakoje skiriami keturi vientisiniai laikai. Esamasis laikas nurodo, kas vyksta dabar: „Rašau laišką.“ Būtasis kartinis laikas nurodo, kas jau įvyko: „Vakar parašiau laišką.“ Būtasis dažninis laikas nurodo, kas anksčiau kartodavosi: „Vaikystėje dažnai rašydavau močiutei.“ Būsimasis laikas nurodo, kas dar tik įvyks: „Rytoj parašysiu laišką.“ Enciklopedijoje pažymima, kad būtasis dažninis iš esmės yra būtojo laiko atmaina, rodanti, kad veiksmas kartojosi, o atskiru laiku jis laikomas tik dėl tradicijos.
| Asmuo | Esamasis | Būtasis kartinis | Būtasis dažninis | Būsimasis |
|---|---|---|---|---|
| aš | rašau | rašiau | rašydavau | rašysiu |
| tu | rašai | rašei | rašydavai | rašysi |
| jis, ji | rašo | rašė | rašydavo | rašys |
| mes | rašome | rašėme | rašydavome | rašysime |
| jūs | rašote | rašėte | rašydavote | rašysite |
| jie, jos | rašo | rašė | rašydavo | rašys |
Būtąjį dažninį laiką lengva atpažinti iš priesagos -dav-, kuri pridedama prie bendraties kamieno: „rašyti – rašydavo“, „nešti – nešdavo“, „dirbti – dirbdavo“. Kamieno priebalsė rašoma pagal kitas formas, nors tariama gali būti kitaip. Trečios klasės programoje kaip tik nurodyti tokie pavyzdžiai: „dirbti – dirba“, „nešdavo – nešė“ ir „verkdavo – verkė“. Kodėl girdime vieną priebalsį, o rašome kitą raidę, paaiškinta straipsnyje apie priebalsių supanašėjimą.
Be vientisinių, yra ir sudėtinės formos, pavyzdžiui, „esu skaitęs“, „buvau skaitęs“, „būsiu skaitęs“. Jas sudaro veiksmažodis „būti“ ir dalyvis. Anglų kalboje laikų sistema kitokia, ją aptarėme atskirame straipsnyje apie anglų kalbos laikus.
Laiko nereikėtų painioti su veikslu. Veikslas rodo ne tai, kada veiksmas vyko, o tai, kaip jis suvokiamas: eigos veikslo veiksmažodžiai žymi trunkantį procesą („rašyti“, „balti“), o įvykio veikslo – baigtą veiksmą ar pasiektą rezultatą („parašyti“, „išbalti“). Aiškių formalių požymių lietuvių kalbos veikslas neturi, tačiau eigos veikslo dažniausiai būna veiksmažodžiai be priešdėlio, o įvykio – su priešdėliu. „Rašiau laišką“ dar nereiškia, kad laiškas baigtas, o „Parašiau laišką“ jau reiškia. Su eigos ir įvykio veikslu mokiniai susipažįsta dešimtoje klasėje.
Kaip rašyti būsimąjį laiką: kodėl „būti“, bet „bus“
Būsimajame laike paprastai išlaikoma ta pati balsė kaip bendratyje: „rišti – riš“, „slysti – slys“, „grūsti – grūs“, „rašyti – rašys“, „gydyti – gydys“. Tačiau trumpiems veiksmažodžiams galioja kita taisyklė. Jei dviskiemenė bendratis baigiasi -yti arba -(i)ūti, būsimojo laiko trečiajame asmenyje rašoma i arba u. Kituose asmenyse ilgoji balsė lieka, todėl „būsiu“, „būsi“ ir „būsime“ rašomi su ū, o „bus“ – su u. Tai nustato Rašybos taisyklių 2.1.5 punktas ir komentarai prie jo, o išimtis – 2.1.6 punktas.
| Bendratis | Būsimasis laikas: aš | Būsimasis laikas: jis, ji, jie, jos |
|---|---|---|
| būti | būsiu | bus |
| gyti | gysiu | gis |
| ryti | rysiu | ris |
| džiūti | džiūsiu | džius |
| vyti (išimtis) | vysiu | vys |
| siūti (išimtis) | siūsiu | siūs |
Priešdėlis ir sangrąžos dalelytė šios taisyklės nekeičia: „pagyti – pagis“, „įsigyti – įsigis“, „pargriūti – pargrius“, „pasibūti – pasibus“. O jei prieš -ti eina priebalsė, balsė netrumpėja: „pūsti – pūs“, „dygti – dygs“, „rūgti – rūgs“, „trūkti – trūks“. VLKK konsultacijoje taip paaiškinama ir posakio „trūks plyš“ rašyba.
Būsimajame laike susilieja ir kai kurios priebalsės. Kai kamienas baigiasi s ar z, rašoma s („vesti – ves“, „megzti – megs“), o kai š ar ž, rašoma š („nešti – neš“, „vežti – veš“, „grįžti – grįš“). Ta pati raidė lieka ir kituose asmenyse: „nešiu, neši, nešime, nešite“. Taigi „nešu“ yra esamasis laikas, o „nešiu“ – jau būsimasis. Kitos kamieno priebalsės rašomos pagal bendratį, nors ištariamos gali būti kitaip: „dirbsiu“, nes „dirbti“, „bėgsiu“, nes „bėgti“.
Veiksmažodžio nuosakos: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji
Nuosaka parodo, kaip kalbantysis vertina veiksmą: ar laiko jį tikru, ar tik galimu, ar ragina jį atlikti. Mokykloje skiriamos trys nuosakos. Penktokai gilinasi į tiesioginę, o šeštokai mokosi sudaryti, rašyti ir vartoti tariamąją ir liepiamąją.
| Nuosaka | Ką reiškia | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Tiesioginė | Veiksmas, kurį kalbantysis laiko realiu; turi keturis laikus | rašau, rašiau, rašydavau, rašysiu |
| Tariamoji | Galimas, sąlygiškas ar pageidaujamas veiksmas | rašyčiau, rašytum, rašytų, rašytume, rašytumėte |
| Liepiamoji | Įsakymas, prašymas ar raginimas | rašyk, rašykime, rašykite |
Enciklopedijoje minima ir ketvirtoji, netiesioginė nuosaka. Tai dalyvių vardininko formos, einančios tariniu, kai kalbantysis perduoda tai, ką žino iš kitų arba kuo abejoja: „Girdėjau, tas senis gyvenąs mieste.“ Jei vadovėlyje rašoma apie tris nuosakas, o kitur randate keturias, tai nėra prieštaravimas, tik skirtingas skirstymas.
Tariamoji nuosaka: „norėtųsi“, „būtume“ ir „būtumėte“
Tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje visada rašoma nosinė ų: „eitų“, „matytų“, „norėtų“, „rašytų“. Sangrąžos dalelytė šios galūnės nekeičia, todėl taisyklinga „mokytųsi“, „juoktųsi“ ir „norėtųsi“. Iš trijų variantų – „norėtusi“, „norėtųsi“ ir „norėtūsi“ – dešimtokams teko rinktis 2026 metų PUPP užduotyje. Ši nosinė yra galūnėje, todėl pagal bendratį jos nepasitikrinsite. Užtenka įsiminti, kad veiksmažodis su „jis, ji, jie, jos“ tariamojoje nuosakoje visada baigiasi -tų.
Abejonių kelia ir ilgesnės bei trumpesnės formos. Vienaskaitos antrajame ir daugiskaitos pirmajame asmenyje VLKK pirmenybę teikia trumpesnėms: geriau „turėtum“, o ne „turėtumei“; „būtume“, o ne „būtumėme“; „lankytumės“, o ne „lankytumėmės“. Daugiskaitos antrajame asmenyje yra atvirkščiai: geriau „būtumėte“ ar „būtumėt“, o ne „būtute“; „norėtumėte“ ar „norėtumėt“, o ne „norėtute“. Taigi rekomenduojama sakyti „mes būtume“, bet „jūs būtumėte“.
Kalbant apie praeitį, vienos tariamosios formos neužtenka. Sakinį „Jeigu jie važiuotų mažesniu greičiu, avarija nebūtų įvykusi“ VLKK taiso į „Jeigu jie būtų važiavę mažesniu greičiu“. Mokiniui artimesnis pavyzdys būtų toks: „Jei būčiau pasimokęs, būčiau gavęs geresnį pažymį.“ Čia kalbama apie tai, ko jau nebegalima pakeisti, todėl reikia sudėtinės formos.
Liepiamoji nuosaka: kodėl „bėk“, o ne „bėgk“
Liepiamoji nuosaka daroma iš bendraties kamieno, pridedant priesagą -k- ir galūnę: „nešk, neškime, neškite“, „skaityk, skaitykime, skaitykite“. Jei kamienas baigiasi k ar g, ši priebalsė susilieja su priesaga ir rašoma viena k: „pirkti – pirk“, „laukti – lauk“, „bėgti – bėk“, „vengti – venk“, „rengti – renk“. Ta pati raidė lieka ir kituose asmenyse: „bėkime“, „venkite“. Pasak VLKK, ilgesnės formos, pavyzdžiui, „sakyki“ ar „eiki“, dažniau vartojamos tarmėse ir grožinėje literatūroje.
Trečiasis asmuo dar vadinamas geidžiamąja nuosaka. Jis reiškiamas su „te-“, „tegu“ ar „tegul“ ir esamojo ar būsimojo laiko forma: „tegul neša“, „tegu bėga“, „teneša“, „tegul neš“. Senesnės formos, pavyzdžiui, „tenešie“, pamažu nyksta. Dalelytės „tegu“ ir „tegul“ paprastai rašomos atskirai, o „te“ – kartu su veiksmažodžiu.
Sangrąžiniai veiksmažodžiai ir kodėl „nesirašo“ yra klaida
Sangrąžiniai veiksmažodžiai turi dalelytę -si arba -s. Dažniausiai ji rodo, kad veiksmas nukreiptas į patį veikėją („prausia – prausiasi“), kad veiksmas abipusis („bara – barasi“), kad daroma sau („neša – nešasi“) arba kad veiksmas vyksta tarsi savaime („keičia – keičiasi“). Kai kurie, pavyzdžiui, „džiaugiasi“ ir „juokiasi“, nesangrąžinio atitikmens neturi. Veiksmažodžiuose su priešdėliu dalelytė įsiterpia tarp priešdėlio ir šaknies: „nusiprausti“, „pasimokyti“, „nesimoko“.
Kaitant sangrąžinius veiksmažodžius be priešdėlio, atkreipkite dėmesį į daugiskaitos pirmąjį ir antrąjį asmenį, kuriuose rašoma ė: „mokausi, mokaisi, mokosi, mokomės, mokotės, mokosi“, „juokiuosi, juokiesi, juokiasi, juokiamės, juokiatės, juokiasi“. Kai dalelytė eina prieš šaknį, šios ė nėra: „nesimokome“, „susitiksime“. Trečiojo asmens rašybos dalelytė nekeičia: „jungia – jungiasi“, „keičia – keičiasi“.
Sangrąžinė forma netinka ten, kur reikia neveikiamosios rūšies dalyvio, o pats veiksmas savaime vykti negali. Kalbos klaidų sąraše taisomi tokie sakiniai: „Nosinė čia nesirašo“ (reikia „Nosinė čia nerašoma“ arba „Nosinės čia nerašome“), „Kaip kirčiuojasi šis žodis?“ („Kaip kirčiuojamas šis žodis?“), „Parsiduoda namas su sodu“ („Parduodamas namas su sodu“), „Nusimato oro atšilimas“ („Numatomas oro atšilimas“). Du pirmieji skamba lyg iš lietuvių kalbos pamokos, todėl juos verta prisiminti.
Bendratis ir kitos neasmenuojamosios formos
Neasmenuojamosios formos asmenimis nekaitomos ir turi tik kai kurias veiksmažodžio ypatybes. Bendratis enciklopedijoje vadinama nekaitoma forma, kuri žymi veiksmą, bet nenurodo asmens ir skaičiaus. Pagal ją veiksmažodžiai pateikiami žodynuose. Kaip atskiros formos dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis pagal programą pristatomi septintoje klasėje (esamojo laiko dalyvių rašybos pradedama mokytis jau penktoje), o aštuntoje šios žinios apibendrinamos.
| Forma | Kaip atpažinti | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Bendratis | Baigiasi -ti, sangrąžinė be priešdėlio – -tis | rašyti, mokytis |
| Dalyvis | Kaitomas linksniais, turi giminę ir skaičių | rašantis, rašęs, rašomas, rašytas |
| Pusdalyvis | Baigiasi -damas, -dama, -dami, -damos; šalutinį veiksmą tuo pačiu metu atlieka tas pats veikėjas | Rašydamas klausėsi muzikos. |
| Padalyvis | Nekaitomas; šalutinį veiksmą atlieka kitas veikėjas arba konkretaus veikėjo nėra | Mamai rašant laišką, vaikas miegojo. |
| Būdinys | Baigiasi -te arba -tinai; sustiprina tos pačios šaknies veiksmažodį | Žmonės grūste grūdosi. |
| Siekinys | Baigiasi -tų; rodo veiksmo tikslą; išlikęs tik kai kuriose šnektose | Išėjo medžiotų. |
Būdinys, pasak enciklopedijos, bendrinėje kalboje dažniau vartojamas su priesaga -te, o siekinį iš bendrinės kalbos baigia išstumti bendratis. Kaip atskirti kitas formas, išsamiai aptarėme straipsnyje apie dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius.
Kurioje klasėje mokomasi veiksmažodžio
Galiojančioje lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje veiksmažodis nėra vienos klasės tema. Pirmoje ir antroje klasėje mokomasi skirti žodžius, reiškiančius veiksmą, o kalbos dalimi veiksmažodis įvardijamas trečioje. Trečiokas mokosi užrašyti visų keturių laikų formas dar gerokai prieš išgirsdamas žodį „asmenuotė“, nes su asmenuotėmis pagal programą susipažįstama tik šeštoje klasėje. Pradinuko nereikia versti kalti asmenuočių. Jam svarbiau pastebėti, kada veiksmas vyksta, ir taisyklingai užrašyti formą.
| Klasė | Ko mokomasi pagal bendrąją programą |
|---|---|
| 3 klasė | Kalbos dalys: veiksmažodis, daiktavardis, būdvardis; kaip kaitomi veiksmažodžiai; padedant mokytojui rasti tarinį; užrašyti esamojo, būtojo kartinio, būtojo dažninio ir būsimojo laiko formas visais asmenimis |
| 4 klasė | Toliau mokomasi kaityti veiksmažodžius ir rašyti visų keturių laikų formas; tarinį sakinyje mokomasi rasti savarankiškai |
| 5 klasė | Atskira dalis „Veiksmažodis“: reikšmė ir gramatiniai požymiai, pagrindinės formos, asmenavimas, tiesioginės nuosakos formų rašyba ir kirčiavimas, bendraties kirčiavimas |
| 6 klasė | Daryba, priešdėliniai ir priesaginiai veiksmažodžiai, šaknies balsių kaita, nosinės šaknyse, asmenuotės, nuosakos ir laikai, tariamoji ir liepiamoji nuosaka, veiksmažodžių valdomi linksniai |
| 7 klasė | Kartojamos asmenuojamosios formos, mokomasi neasmenuojamųjų: dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio; linksniai, valdomi veiksmažodžių „atitikti“, „kreiptis“, „skolintis“ ir kitų |
| 8 klasė | Kartojamos ir apibendrinamos neasmenuojamosios formos, jų rašyba ir vartojimas |
| 9 klasė | Kirčiavimas: priešpaskutinio skiemens taisyklė ir jos taikymas veiksmažodžiui |
| 10 klasė | Gilinamasi į laikų ir nuosakų vartojimą, susipažįstama su eigos ir įvykio veikslu, kartojamos sangrąžinės ir nesangrąžinės formos |
Kirčiavimo taisykles, kurios taikomos ir veiksmažodžiams, plačiau aptarėme straipsnyje apie kirčiavimą ir keturias kirčiuotes.
Kurie pasakymai su veiksmažodžiais taisytini
Dalis klaidų kyla ne iš rašybos, o iš to, kad forma pavartojama ne ten, kur reikia. Taip nutinka ir su bendratimi. VLKK nurodo, kad ji nevartotina su jungtuku „kad“ tikslui reikšti ir su jungtuku „jei“ ar „jeigu“ sąlygai reikšti. Todėl sakinį „Kad išlaikyti egzaminą, reikia mokytis“ reikėtų keisti į „Norint išlaikyti egzaminą, reikia mokytis“ arba „Kad išlaikytum egzaminą, reikia mokytis“. Lentelėje surinkome ir daugiau tokių atvejų iš VLKK Kalbos klaidų sąrašo. Vieną pavyzdį, „Dėkavoju už pagalbą“, sudarėme patys, kiti paimti iš sąrašo.
| Taisytinas pasakymas | Kaip taisyti |
|---|---|
| Susirinkome, kad pasidalyti patirtimi. | Susirinkome pasidalyti patirtimi. Arba: Susirinkome, kad pasidalytume patirtimi. |
| Jeigu kalbėti tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo. | Kalbant tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo. |
| Vietoj to, kad paaiškinti, dar labiau viską supainiojo. | Užuot paaiškinęs, dar labiau viską supainiojo. |
| Kaip nesistengė, niekam negalėjo įtikti. | Kad ir kaip stengėsi, niekam negalėjo įtikti. |
| Kad apsisaugojus nuo gripo, gerkite čiobrelių arbatą. | Norėdami apsisaugoti nuo gripo, gerkite čiobrelių arbatą. |
| Kas čia gavosi? | Kas čia pasidarė? Arba: Kas čia išėjo? |
| Šiemet atsiekėme neblogų rezultatų. | Šiemet pasiekėme neblogų rezultatų. |
| Dėkavoju už pagalbą. | Dėkoju už pagalbą. |
| Nuorašas atitinka originalui. | Nuorašas atitinka originalą. |
| Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją. | Informacijos kreipkitės į pavaduotoją. |
| Teko skolintis pinigų pas draugę. | Teko skolintis pinigų iš draugės. |
| Atvyko skaityti paskaitas. | Atvyko skaityti paskaitų. |
Keturi paskutiniai sakiniai susiję su veiksmažodžių valdomais linksniais ir prielinksniais. Pagal programą valdomų linksnių mokomasi nuo šeštos klasės, o septintos klasės turinyje išvardyti ir konkretūs veiksmažodžiai: „atitikti“, „atstovauti“, „aukotis“, „kreiptis“, „nusimanyti“, „pasiekti“, „pripildyti“, „skolintis“. Ten pat minimi galininkiniai veiksmažodžiai su neiginiu: sakome „skaitau knygą“, bet „neskaitau knygos“. Linksnį nustatyti padės straipsnis „Kaip nustatyti linksnį“.
Ko apie veiksmažodį klausia PUPP
2026 metų lietuvių kalbos ir literatūros PUPP antrąją dalį sudarė penkios kalbos pažinimo ir vartojimo užduotys, ir bent trijose reikėjo atpažinti ar parinkti veiksmažodžio formas. Pirmoje užduotyje (10 taškų) tekste reikėjo pasirinkti taisyklingai parašytus žodžius, tarp jų „norėtųsi“ ir „nugyvenęs“. Antroje (6 taškai) reikėjo, be kita ko, nustatyti, kokios kalbos dalys ar veiksmažodžio formos yra pabraukti žodžiai. Tarp siūlomų atsakymų buvo „tiesioginės nuosakos veiksmažodis“, „veikiamosios rūšies dalyvis“ ir „neveikiamosios rūšies dalyvis“. Trečioje (4 taškai) reikėjo pasirinkti taisyklingą žodžio formą ar žodžių junginį: vienur iš „bendraujantys“, „bendraudami“ ir „bendraujant“, kitur iš „Vietoj to, kad rodžius“, „Vietoj, kad rodyti“ ir „Užuot rodę“. Apie „vietoj to, kad“ rašoma ir Kalbos klaidų sąrašo punkte.
Veiksmažodžio formos svarbios ir rašant tekstą. PUPP rašymo užduoties vertinimo kriterijuose nurodyta, kad gramatikos ir žodyno klaidomis laikomi atvejai, aprašyti 5–10 klasių vadovėliuose, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir Kalbos klaidų sąraše. Už raštingumą galima gauti 12 taškų iš 30: už 0–1 klaidą skiriami visi 12 taškų, už 2–3 klaidas – 11 ir taip toliau, o klaidos skaičiuojamos 200 žodžių teksto dalyje. Pagal 2026 metų užduoties instrukciją, kurdamas tekstą, mokinys galėjo naudotis „Mokomuoju lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynu“ arba „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, o šiame žodyne veiksmažodžiai pateikiami su pagrindinėmis formomis. Kaip vertinamas visas patikrinimas, aptarėme straipsnyje apie PUPP vertinimą 2027 metais.
Kas nėra klaida
Ne kiekviena trumpesnė ar neįprastai skambanti forma yra klaida, ir tai verta žinoti tiek mokiniui, tiek jo rašinį taisančiam tėčiui ar mamai. VLKK „susitiksim“ ir „susitiksime“ laiko lygiaverčiais bendrinės kalbos normos variantais, tarp kurių gali būti tik stilistinis skirtumas. Tas pats pasakytina apie ilgąją ir trumpąją bendraties formą, pavyzdžiui, „skaityti“ ir „skaityt“.
Sangrąžinė forma tinka, kai veiksmas vyksta tarsi savaime: VLKK pateikia pavyzdžius „Jau visa duona susivalgė“ ir „Šitas megztinis gerai skalbiasi“. „Matosi“ ir „girdisi“ taip pat laikomi norma, nors pirmenybė teikiama nesangrąžinėms formoms: geriau „Iš čia toli matyti“. Net jungtukas „kad“ su bendratimi ne visur klaida. Pasak VLKK, taisyklingi yra sakiniai „Kad linksmintis, tai linksmintis“ ir „Kad taip šviežio medaus paragauti!“, nes čia bendratis nereiškia tikslo.
Kaip išnagrinėti veiksmažodį: planas ir pavyzdys
Morfologinį veiksmažodžio nagrinėjimą galima atlikti tokia tvarka, nors skirtinguose vadovėliuose ji gali šiek tiek skirtis:
- kalbos dalis ir bendratis;
- pagrindinės formos ir asmenuotė;
- nuosaka ir, jei tai tiesioginė nuosaka, laikas;
- asmuo ir skaičius;
- kuo žodis eina sakinyje.
Pavyzdžiui, sakinyje „Rytoj parašysime laišką močiutei“ žodis „parašysime“ nagrinėjamas taip: veiksmažodis, bendratis „parašyti“, pagrindinės formos „parašyti, parašo, parašė“, trečioji asmenuotė, tiesioginė nuosaka, būsimasis laikas, pirmasis asmuo, daugiskaita, sakinyje eina tariniu. Sakinyje „Sesuo mielai padėtų“ žodis „padėtų“ – veiksmažodis, bendratis „padėti“, pagrindinės formos „padėti, padeda, padėjo“, pirmoji asmenuotė, tariamoji nuosaka, trečiasis asmuo, vienaskaita, sakinyje eina tariniu. Laiko čia nenurodome, nes keturi laikai skiriami tiesioginėje nuosakoje. Skaičių parodo veiksnys „sesuo“, nes forma „padėtų“ vienaskaitoje ir daugiskaitoje sutampa.
Pasitikrinkite: šešios trumpos užduotys
Pabandykite patys arba kartu su vaiku. Uždenkite dešinįjį stulpelį ir pasakykite, kokia forma yra nurodytas žodis.
| Sakinys | Žodis | Atsakymas |
|---|---|---|
| Vakar visą dieną lijo. | lijo | Tiesioginė nuosaka, būtasis kartinis laikas, trečiasis asmuo („lyti, lyja, lijo“) |
| Rytoj vėl lis. | lis | Tiesioginė nuosaka, būsimasis laikas, trečiasis asmuo; rašoma su i, nes dviskiemenė bendratis „lyti“ baigiasi -yti |
| Vasarą dažnai maudydavomės ežere. | maudydavomės | Sangrąžinis veiksmažodis, tiesioginė nuosaka, būtasis dažninis laikas, pirmasis asmuo, daugiskaita |
| Perskaityk šį skyrių iki rytojaus. | perskaityk | Liepiamoji nuosaka, antrasis asmuo, vienaskaita |
| Norėčiau daugiau laiko. | norėčiau | Tariamoji nuosaka, pirmasis asmuo, vienaskaita |
| Mes mokomės skaityti. | skaityti | Bendratis, neasmenuojamoji forma |
Kaip padėti vaikui namuose
Trečiokui ar ketvirtokui labiausiai praverčia trumpa kasdienė praktika, o ne taisyklės. Bendrojoje programoje numatyta, kad 3–4 klasių mokiniai rašo tekstus ir pagal „užrašytą veiksmažodžių grandinę“, o tai lengva pakartoti namuose. Prieš rašydami pasakojimą, kartu užrašykite keturis ar penkis veiksmažodžius: „atsikėlė, išėjo, pamatė, pasislėpė, grįžo“. Vaikas iš karto mato įvykių eigą ir sykiu kartoja būtojo laiko formas. Kitą kartą tą patį pasakojimą galima perrašyti būsimuoju laiku. Trumpų diktantų idėjų rasite straipsnyje apie diktantus 2–4 klasėms.
Penktokui ir šeštokui naudingiausia įprasti tikrinti tris formas. Susikurkite kelias korteles su veiksmažodžiais, kuriuose šaknies balsė keičiasi („ginti, gina, gynė“, „kurti, kuria, kūrė“, „pilti, pila, pylė“, „gyti, gyja, gijo“), ir paprašykite sudaryti dar dvi formas: būsimąjį laiką ir būtąjį dažninį. Taip vaikas pats pamatys, kad „gynė“ rašoma su y, o „gins“ ir „gindavo“ – su i. Abejojant verta pasitikrinti „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“.
Gimnazistui naudinga savo rašinius patikrinti pagal kelis klausimus. Ar tekste nėra „kad“ su bendratimi tikslui reikšti? Ar nėra „nesirašo“, „gavosi“, „parsiduoda“? Ar tariamosios nuosakos trečiasis asmuo visur baigiasi -tų? Ar „bus“, „gis“ ir „džius“ parašyti su trumpąja balse? Kompiuteriu rašytame tekste žodžius lengva surasti paieškos funkcija, o patikra užtrunka vos kelias minutes.
Jei klaidos kartojasi ir vaikas pats nebemato, kur suklydo, jo rašinius galėtų peržiūrėti lietuvių kalbos korepetitorius: iš paties vaiko tekstų greičiau matyti, kurių formų jis dar nemoka. Pradinukui panašiai gali padėti pradinių klasių korepetitorius. Jei mokotės ir kitų kalbos dalių, pravers mūsų įvardžio ir prieveiksmio apžvalgos.





