Apie stojamuosius į Vilniaus licėjų kalbama daug, tačiau konkrečios informacijos rasti nelengva. Didžiąją metų dalį licėjaus svetainės skiltyje apie priėmimą į pirmą klasę kabo trumpas užrašas, kad informacija ruošiama, o naujoji tvarka paskelbiama likus vos porai mėnesių iki egzamino. Tėvams, kurie planuoja iš anksto, tai reiškia ilgą tylos tarpsnį. Vis dėlto egzamino sandara metai iš metų kartojasi, o paskutinė paskelbta tvarka leidžia gana tiksliai suprasti, kaip viskas vyksta.
Šiame tekste remiamasi 2026 metų stojamųjų egzaminų organizavimo tvarka, patvirtinta licėjaus direktoriaus 2025 m. gruodžio 19 d. įsakymu, ir tais pačiais metais paskelbtomis egzamino programomis. Datos kiekvienais metais tvirtinamos nauju įsakymu, todėl jas būtina pasitikrinti licėjaus svetainėje, tačiau egzamino struktūra ir turinys keičiasi retai.
Kas apskritai gali laikyti egzaminą
Pirmoji sąlyga atkerta daugiau stojančiųjų nei bet kuri kita, todėl nuo jos ir verta pradėti. Egzaminą laikyti gali tik aštuntų klasių mokiniai, kurių gyvenamoji vieta iki prašymų teikimo pabaigos yra deklaruota Vilniaus mieste. Tai reiškia, kad deklaracija turi būti sutvarkyta ne egzamino dieną, o gerokai anksčiau — iki tos dienos, kurią baigiamas prašymų teikimas.
Antra svarbi smulkmena — prašymas teikiamas ne licėjui, o internetu per Vilniaus miesto savivaldybės elektroninę sistemą. 2026 metais prašymai buvo priimami nuo vasario 1 iki kovo 8 dienos. Mokykla šiame etape nedalyvauja, todėl praleistas terminas savivaldybės sistemoje reiškia, kad egzamino laikyti nebus galima, nepaisant jokio pasiruošimo.
Iš ko sudarytas egzaminas
Stojantieji į pirmą licėjaus klasę laiko vieną egzaminą, kurį sudaro keturios dalys: matematikos užduotys vertinamos 25 taškais, lietuvių kalbos — taip pat 25 taškais, fizikos — 15 taškų ir istorijos — 15 taškų. Iš viso surenkama iki 80 taškų. Visam egzaminui skiriamos dvi valandos.
Šis pasiskirstymas pasako daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Matematika ir lietuvių kalba kartu sudaro 50 taškų iš 80, tai yra apie du trečdalius viso rezultato. Fizika ir istorija kartu duoda 30 taškų. Pasiruošimo laikas, paskirstytas tolygiai visiems keturiems dalykams, todėl retai būna optimalus — tačiau, kaip matyti iš toliau aprašomos vertinimo tvarkos, visiškai atsisakyti silpnesnio dalyko taip pat negalima.
Kaip nustatoma riba: dalis, kurios daugelis nesitiki
Čia slypi svarbiausias ir dažniausiai nesuprantamas dalykas. Priėmimo komisija po egzamino nustato kiekvienos jo dalies išlaikymo minimalią taškų ribą, o konkurse dalyvauja tie mokiniai, kurie surinko minimalų arba didesnį taškų skaičių. Riba nustatoma ne iš anksto, o po egzamino, ir ne bendrai, o atskirai kiekvienai daliai.
Iš to plaukia dvi praktinės išvados. Pirma, prieš egzaminą niekas negali pasakyti, kiek taškų „užteks" — riba priklauso nuo to, kaip tais metais parašė visi laikiusieji. Antra, ir tai kur kas svarbiau, negalima sąmoningai nurašyti vienos dalies tikintis ją kompensuoti kitomis. Puikiai išspręsta matematika neišgelbės, jei istorijos dalyje nebus pasiektas tų metų minimumas. Todėl protinga strategija yra ne tolygus laiko dalijimas ir ne susitelkimas vien į stipriąsias sritis, o silpniausios dalies ištraukimas iki saugaus lygio ir tik paskui — stipriųjų šlifavimas.
Olimpiadų taškai
Prie egzamino taškų sumos gali būti pridedami papildomi taškai už praėjusių mokslo metų Lietuvos ir Vilniaus miesto olimpiadų rezultatus: už pirmą vietą pridedami trys taškai, už antrą — du, už trečią — vienas. Skaičiuojamas tik vienas aukščiausias pasiekimas, tad keli diplomai sumos nepadidina.
Svarbu, kad tai nevyksta savaime: diplomo kopiją reikia išsiųsti licėjaus priėmimo elektroniniu paštu iki tvarkoje nurodytos dienos, o 2026 metais ji buvo balandžio 12-oji, tai yra jau po egzamino ir po rezultatų paskelbimo. Trys taškai iš aštuoniasdešimties atrodo nedaug, tačiau konkurse, kuriame rezultatai išsidėsto tankiai, jie gali būti reikšmingi. Mokiniams, kurie dalyvauja olimpiadose, tai papildomas argumentas nesustoti septintoje ir aštuntoje klasėje.
Ko prašoma matematikos dalyje
Matematikos stojamojo egzamino programą licėjus skelbia viešai, ir ji yra konkretesnė, nei tikisi dauguma. Turinį sudaro keturios temos: skaičiai ir skaičiavimai, reiškiniai su lygtimis ir nelygybėmis, geometrija bei kombinatorika. Nė viena iš jų neperžengia pagrindinės mokyklos kurso — tai ta pati medžiaga, kurios mokomasi nuo penktos iki aštuntos klasės.
Pirmojoje temoje prašoma taikyti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius, atpažinti pirminius ir sudėtinius skaičius, skaidyti juos pirminiais dauginamaisiais, naudotis didžiausiojo bendrojo daliklio ir mažiausiojo bendrojo kartotinio sąvokomis, atlikti veiksmus su sveikaisiais ir trupmeniniais skaičiais, taikyti pagrindinę proporcijos savybę bei dirbti su procentais ir laipsniais, kurių rodiklis sveikasis. Antrojoje — sudėti, atimti ir dauginti vienanarius bei daugianarius, taikyti greitosios daugybos formules, nesudėtingais atvejais skaidyti daugianarius daugikliais, spręsti tiesines lygtis ir nelygybes, vaizduoti jų sprendinius skaičių tiesėje ir spręsti tekstinius uždavinius sudarant lygtis. Atskirai paminėtos ir A(x) · B(x) = 0 pavidalo lygtys, kur abu daugikliai yra pirmojo laipsnio dvinariai.
Geometrijos temoje prašoma taikyti gretutinių ir kryžminių kampų savybes, kampų, gautų dvi lygiagrečias tieses perkirtus trečiąja, savybes, trikampių lygumo požymius, Pitagoro ir jai atvirkštinę teoremas, keturkampių savybes bei skaičiuoti apskritimo ilgį ir skritulio plotą. Ketvirtoji tema, kombinatorika, apsiriboja sudėties ir daugybos taisyklių taikymu paprastuose uždaviniuose. Programoje taip pat atskirai įvardytas gebėjimas spręsti nesudėtingus loginius uždavinius.
Praktiškai tai reiškia, kad matematikos dalis nereikalauja nieko, kas nebūtų mokykloje išeita. Skiriasi ne turinys, o pateikimas: uždaviniai trumpesni, laiko mažiau, o temos maišomos tarpusavyje. Vaikui, kuris viską moka, bet lėtai, dviejų valandų riba tampa tikrąja kliūtimi. Todėl pasiruošimas beveik visada yra ne naujos medžiagos mokymasis, o senų spragų uždarymas ir greičio treniravimas — dažniausiai ties trupmenomis ir procentais, kurie ilgesniuose sprendimuose iškyla nuolat.
Skaičiuotuvas: taisyklė, kuri nustebina daugumą
Šią vietą verta perskaityti atidžiai, nes ji prieštarauja tam, prie ko įprasta valstybiniuose egzaminuose. Matematikos programoje nurodyta, kad egzamino metu bus galima naudotis paprastu skaičiuotuvu, kuris neturi tekstinės atminties ir kurio klaviatūroje nėra pilno lotyniškojo raidyno. Leidžiamos tik šios funkcijos: sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba, procentai ir kvadratinė šaknis.
Tai griežtesnis reikalavimas nei brandos egzaminuose, kur pakanka, kad skaičiuotuvas neturėtų tekstinės atminties. Mokslinis skaičiuotuvas, nupirktas galvojant apie būsimą matematikos valstybinį brandos egzaminą, šiame stojamajame netiks — jo klaviatūroje yra ir raidynas, ir funkcijos, kurių sąrašas neapima. Praktinė išvada paprasta: mokslinį skaičiuotuvą tikrai verta turėti, bet jis perkamas gimnazijos klasėms, o stojamajam reikia paprasčiausio, pigiausio modelio, ir pratybas namuose protinga atlikti būtent su juo. Vaikas, kuris repetavo su moksliniu skaičiuotuvu, egzamine praras laiko vien dėl neįprastų mygtukų.
Kitos trys dalys trumpai
Lietuvių kalbos dalis remiasi pateiktu grožiniu arba negrožiniu tekstu. Prašoma atpažinti literatūros rūšis ir žanrus, nusakyti temą bei pagrindinę mintį, aptarti veikėjų charakterius ir pasakotojo vaidmenį, paaiškinti perkeltines reikšmes ir potekstes, atpažinti meninės raiškos priemones, lyginti tekstus ir išsamiai atsakyti į atviro pobūdžio klausimus. Greta yra kalbos sistemos užduotys: rašyba, skyryba, kirčiavimas ir kalbos dalių atpažinimas. Tai reiškia, kad vien perskaityti tekstą neužtenka — reikia mokėti apie jį rašyti, o tai artima tam, ko prašoma per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.
Istorijos ir fizikos dalys turi vieną bendrą bruožą, kuris pasiruošimui yra labai naudingas: jų turinys apibrėžtas siauriau nei įprasta mokykliniame kurse. Istorijos programą 2026 metais sudarė dvi temos, o pirmoji iš jų — viduramžiai, apimantys Europos valstybių politinę raidą, krikščionybės plitimą ir Bažnyčios schizmą, kryžiaus žygius, viduramžių visuomenės luomus bei miestus ir to laikotarpio kultūrą. Fizikos programą sudarė trys temos, pradedant medžiagos sandara ir Visata bei jos evoliucija.
Kadangi šios dvi dalys yra uždari, aiškiai išvardyti temų sąrašai, jos yra pigiausiai pasiekiami taškai visame egzamine. Trisdešimt taškų iš aštuoniasdešimties tenka dviem dalykams, kurių apimtį galima perskaityti per kelias minutes ir sąžiningai išmokti per kelias savaites. Matematikos ar lietuvių kalbos taip suvaldyti neįmanoma.
Kada kas vyksta
2026 metų tvarkoje kalendorius atrodė taip: atvirų durų diena nuotoliniu būdu vasario 5 dieną, prašymų teikimas savivaldybės sistemoje nuo vasario 1 iki kovo 8, egzaminas kovo 21 dieną 9 valandą, o informacija apie egzamino laikymo vietą — keturios dienos prieš tai. Rezultatai buvo skelbiami balandžio 10 dieną licėjaus svetainėje, o priimtų mokinių tėvai kvietimą mokytis savivaldybės sistemoje turėjo patvirtinti iki gegužės 2 dienos.
Šias datas verta naudoti kaip planavimo orientyrą, o ne kaip faktą apie ateinančius metus. Kiekvienų metų tvarka tvirtinama atskiru licėjaus direktoriaus įsakymu, kuris paprastai pasirodo gruodį, ir tik jame nurodomos galutinės dienos. Praktiškai tai reiškia, kad rimtas pasiruošimas prasideda gerokai anksčiau, nei paskelbiamos datos: aštuntos klasės rudenį, kai iki egzamino lieka apie pusmetis.
Nuo ko pradėti, jei iki egzamino liko pusmetis
Pasiruošimas šiam egzaminui skiriasi nuo pasiruošimo kontroliniam, nes vertinamas ne vienos temos mokėjimas, o gebėjimas per dvi valandas dirbti keturiuose dalykuose iš eilės. Naudinga pradėti nuo kelių paprastų žingsnių:
- Perskaityti visas keturias oficialias programas licėjaus svetainėje ir pasižymėti temas, kurių vaikas neatpažįsta.
- Patikrinti, ar gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, ir įsidėmėti prašymų teikimo langą savivaldybės sistemoje.
- Nustatyti silpniausią iš keturių dalių ir pirmiausia ją ištraukti iki saugaus lygio, nes riba taikoma kiekvienai daliai atskirai.
- Išmokti istorijos ir fizikos temų sąrašus, nes tai mažiausiai laiko reikalaujantys taškai.
- Bent kartą išspręsti pilną užduočių rinkinį per dvi valandas, kad paaiškėtų, ar spėjama.
- Pratybas atlikti su paprastu skaičiuotuvu, o ne su moksliniu.
Paskutinis punktas atrodo smulkmena, tačiau būtent tokios smulkmenos egzamino dieną kainuoja daugiausia. Tas pats pasakytina apie laiką: dvi valandos keturioms dalims reiškia, kad prie vieno uždavinio užstrigti negalima, o šio įpročio neįmanoma įgyti kitaip, nei sprendžiant su laikrodžiu.
Kaip pasitikrinti, ar pasiruošta
Patikimiausias būdas — bandomasis egzaminas realiomis sąlygomis: prie stalo, be telefono, su laikrodžiu ir per tą patį laiką. Toks sprendimas parodo tris skirtingus dalykus vienu metu — ar medžiaga mokama, ar spėjama, ir kurioje dalyje taškai prarandami be reikalo. Peržiūrint klaidas svarbu atskirti neatidumą nuo tikros spragos, nes jų sprendimai visiškai skirtingi.
Jei paaiškėja, kad trūksta ne greičio, o pamatų, grįžti tenka prie penktos–aštuntos klasės kurso, ir čia geriau padeda teminiai uždavinynai nei pavieniai variantai: jie leidžia dirbti su konkrečia tema, o ne kartoti viską iš eilės. Jei spragos susikaupusios per kelerius metus ir savarankiškas darbas nejuda, kelios tikslinės pasiruošimo pamokos paprastai duoda daugiau nei dar vienas savarankiškai spręstas variantas. Verta turėti omenyje ir tai, kad stojamieji vyksta ne viename licėjuje — kitos Vilniaus gimnazijos organizuoja savus egzaminus pagal savo tvarkas ir programas, todėl vienos mokyklos reikalavimų perkelti kitai negalima.
Ir dar viena mintis, kuri pasiruošimo metu dažnai pasimeta. Neįstojimas į licėjų nėra pralaimėjimas — gimnazijos pasirinkimas priklauso nuo daug daugiau dalykų nei vieno egzamino rezultatas, o pusmetis, praleistas tvarkingai uždarinėjant matematikos ir lietuvių kalbos spragas, lieka su vaiku nepriklausomai nuo to, kur jis mokysis toliau.
