Informatikos egzaminas Lietuvoje pastaruosius keletą metų tyliai tapo viena įdomiausių istorijų stojimo pasaulyje. Dar 2018 metais jį rinkdavosi vos pora tūkstančių abiturientų, o 2025 metais informatikos valstybinį brandos egzaminą laikė beveik keturi tūkstančiai mokinių — daugiausia per visą dešimtmetį. Priežastis nesunkiai atsekama: programuotojo, duomenų analitiko ar dirbtinio intelekto inžinieriaus profesijos tapo viena geidžiamiausių darbo rinkos krypčių, o universitetai į IT programas priima vis daugiau studentų. Bet kartu su populiarumu atėjo ir didžiausias pokytis per visą egzamino istoriją — pats dalykas buvo pervadintas, perrašytas ir padalytas į dvi dalis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kuo „informatika" iš tikrųjų skiriasi nuo senojo „informacinių technologijų" egzamino ir kodėl tai daugiau nei vardo pakeitimas, kaip atrodo naujoji dviejų dalių struktūra ir kurioje klasėje kiekviena dalis laikoma, kodėl programavimas dabar yra egzamino širdis, ar verta rinktis Python ar C++, kur informatikos balas realiai svarbus konkursiniame bale, kaip atrodo sveikas pasiruošimo grafikas ir kada individualus korepetitorius duoda aiškiausią grąžą. Rašome remdamiesi tuo, ką realiai matome dirbdami su mokiniais per edtalk korepetitorių konsultacijas — ne brošiūromis, o sąsiuviniais ir kodo failais, kuriuos mokiniai mums atsiunčia prieš egzaminą.
Nuo „informacinių technologijų" prie „informatikos": kas iš tikrųjų pasikeitė
Pirmas dalykas, kurį verta išsiaiškinti, nes jis painioja ir mokinius, ir tėvus: egzaminas, kurį daugelis vis dar vadina „IT egzaminu", oficialiai jau vadinasi informatikos valstybinis brandos egzaminas. Tai nėra tik kosmetinis pavadinimo pakeitimas. Senasis informacinių technologijų egzaminas iš esmės matavo tris atskirus gebėjimus — mokėjimą tvarkingai suformatuoti tekstą Microsoft Word programa, atlikti skaičiavimus ir braižyti diagramas Excel programa, ir parašyti dvi programavimo užduotis Pascal arba C++ kalba. Tekstų tvarkymas ir skaičiuoklės kartu sudarydavo apie keturiasdešimt procentų egzamino taškų, o programavimas — likusią pusę.
Naujoji informatikos programa kreipia dalyką visai kita linkme. Word ir Excel rutina, kuri dešimtmetį buvo egzamino branduolys, beveik visiškai pasitraukė į antrą planą — vietoje jos atsirado duomenų tyryba (gebėjimas dirbti su realiais duomenų rinkiniais, juos apdoroti ir interpretuoti), skaitmeninio turinio kūrimas, technologinių problemų sprendimas ir gerokai sustiprintas algoritmų ir programavimo blokas. Kitaip tariant, egzaminas nustojo matuoti, ar mokinys moka paspausti tinkamus mygtukus biuro programose, ir pradėjo matuoti, ar jis moka mąstyti kaip programuotojas ir analitikas. Tai sudėtingesnis, bet ir gerokai prasmingesnis dalykas — toks, kuris realiai persikelia į universitetą ir į darbą.
Antras esminis pokytis — programavimo kalbos. Senajame egzamine vyravo Pascal, kalba, kurios realiame pasaulyje praktiškai niekas nebenaudoja ir kuri buvo likusi tik dėl inertiškumo. Naujajame informatikos egzamine mokinys renkasi tarp Python ir C++ — dviejų kalbų, kurios šiandien iš tikrųjų naudojamos pramonėje, moksle ir studijose. Vien šis pakeitimas reiškia, kad pasiruošimas egzaminui dabar yra investicija, kuri nepradingsta po birželio: tai, ko mokinys išmoksta ruošdamasis, jam pravers ir pirmame universiteto kurse.
Trečias ir struktūriškai didžiausias pokytis — egzaminas nebėra vienas keturių valandų maratonas dvyliktoje klasėje. Pagal naują brandos egzaminų tvarką informatikos VBE padalytas į dvi dalis, kurios laikomos skirtingais mokslo metais. Tai keičia ne tik egzamino dieną, bet ir visą pasiruošimo logiką, todėl apie tai verta pakalbėti atskirai.
Egzamino struktūra: dvi dalys, dvi klasės
Naujoji informatikos VBE struktūra atspindi bendrą visų valstybinių brandos egzaminų reformą — egzaminas dabar laikomas dviem etapais. Pirmoji dalis laikoma jau vienuoliktoje klasėje, o antroji dalis — dvyliktoje. Tai reiškia, kad mokinys, pasirinkęs informatikos VBE, susiduria su egzaminu anksčiau, nei buvo įpratę ankstesnės laidos, ir negali atidėti viso darbo paskutiniam pavasariui. Apie tai, kad po reformos pasiruošimas realiai prasideda dar vienuoliktoje klasėje, esame rašę atskirame straipsnyje apie kada pradėti ruoštis VBE — ir informatikai tai galioja dvigubai.
Pirmoji dalis yra elektroninis testas, kurį mokiniai sprendžia kompiuteriu maždaug pusantros valandos. Joje vyrauja pasirenkamojo atsakymo (testiniai) ir trumpojo atsakymo klausimai, padengiantys visą programos platumą: algoritmus ir programavimo pagrindus, duomenų tyrybą, skaitmeninio turinio kūrimą, technologinių problemų sprendimą ir saugų, etišką elgesį skaitmeninėje erdvėje. Programavimas šioje dalyje sudaro maždaug ketvirtadalį taškų — pakankamai, kad jo nepamokus negalėtum tikėtis gero rezultato, bet ne tiek, kad viena tema lemtų viską. Pirmoji dalis dažnai apgauna mokinius savo paprastumu: klausimai atrodo trumpi, bet jie reikalauja tikslaus žinojimo, o ne nuojautos.
Antroji dalis yra ten, kur sprendžiamas tikrasis balas. Ji laikoma kompiuterių klasėje ir trunka apie tris valandas. Ją sudaro trys gana skirtingo pobūdžio blokai. Pirmas — keletas teorinių ir struktūrinių klausimų, tikrinančių, ar mokinys supranta sąvokas, o ne tik moka jas atkartoti. Antras — duomenų tyrybos praktinė užduotis, kurioje gaunamas realus duomenų rinkinys ir reikia jį apdoroti, atrinkti, susisteminti bei padaryti pagrįstas išvadas. Trečias ir svarbiausias — viena ar dvi programavimo užduotys, kurias reikia parašyti ir paleisti pasirinkta kalba. Būtent programavimas antrojoje dalyje sudaro daugiau nei pusę taškų. Praktiškai tai reiškia paprastą, bet dažnai ignoruojamą tiesą: mokinys, kuris nemoka tvarkingai užprogramuoti sprendimo, negali gauti aukšto informatikos VBE balo, kad ir kaip gerai išmanytų teoriją.
Verta įsidėmėti ir vieną organizacinę detalę, kuri kasmet užklumpa nepasiruošusius. Visas egzaminas — ir teorija, ir programavimas — atliekamas elektroninėje sistemoje, ne ranka ant popieriaus. Mokinys, kuris visus metus rašė kodą savo įprastame redaktoriuje su patogiais paryškinimais ir automatiniu užbaigimu, egzamino sistemoje gali pasijusti nejaukiai. Todėl prieš egzaminą būtinai reikia bent kelis kartus pasitreniruoti būtent toje aplinkoje, kurioje vyks egzaminas, kad sąsajos naujumas neatimtų brangių minučių.
Python ar C++: kurią kalbą rinktis
Tai bene dažniausias klausimas, kurį girdime iš mokinių, ką tik apsisprendusių laikyti informatikos egzaminą. Sąžiningas atsakymas — abi kalbos egzamine vertinamos vienodai, todėl „teisingo" pasirinkimo nėra; yra tik pasirinkimas, kuris geriau tinka konkrečiam mokiniui. Bet keletas praktinių orientyrų tikrai padeda.
Python paprastai yra geresnis pasirinkimas mokiniui, kuris pradeda beveik nuo nulio arba kuris programavimą laiko priemone, o ne tikslu. Python sintaksė švari ir trumpa, joje mažiau techninių smulkmenų, dėl kurių galima suklysti, o duomenų tyrybos užduotys joje dažnai sprendžiamos elegantiškiau ir greičiau. Mokinys, kuris ateina į informatiką galvodamas apie ekonomiką, mediciną, dizainą ar verslą, beveik visada turėtų rinktis Python.
C++ labiau tinka mokiniui, kuris jau turi šiokios tokios programavimo patirties, mėgsta tiksliai suprasti, kas vyksta „po variklio dangčiu", ir planuoja studijuoti informatiką, programų sistemas ar kompiuterių inžineriją. C++ yra reiklesnė kalba — joje reikia patiems valdyti daugiau detalių, todėl ji atleidžia mažiau klaidų, bet kartu išmoko griežtesnio mąstymo, kuris labai pravers studijose. Daugelis informatikos olimpiadų ir aukšto lygio programavimo varžybų taip pat remiasi C++, todėl ambicingiausiems mokiniams ji dažnai būna natūralus pasirinkimas.
Vienintelė klaida, kurios tikrai reikia vengti — rinktis kalbą paskutinį pusmetį arba bandyti „šokinėti" tarp abiejų. Kalbą reikia pasirinkti anksti, geriausia dar vienuoliktoje klasėje, ir su ja išmokti rašyti laisvai. Mokinys, kuris keturis mėnesius gilinosi į vieną kalbą, visada egzamine pasirodys geriau nei tas, kuris paviršutiniškai mokėjo abi. Jeigu sunku apsispręsti, paprastas vidurio kelias yra pradėti nuo Python — vėliau pereiti prie C++ visada lengviau nei atvirkščiai.
Kam verta rinktis informatikos VBE
Informatikos VBE balas yra svarbus visur, kur konkursinis balas remiasi technologijų ar tiksliųjų mokslų stiprybe. Akivaizdžiausios kryptys — informatika, programų sistemos, informatikos inžinerija, dirbtinis intelektas, duomenų mokslas, kibernetinis saugumas tokiuose universitetuose kaip VU, KTU, VILNIUS TECH ir VDU. Šiose programose informatikos egzaminas dažnai yra antras pagal svorį dalykas po matematikos, o kai kuriose jis prilygsta matematikai. Apie tai, kaip tiksliai sudėliojamas balas iš atskirų dalykų svorių, plačiau rašome straipsnyje apie konkursinį balą 2026 m., o apie pačias IT studijas ir jų reikalavimus — atskirame gide apie stojimą į informatikos studijas.
Bet informatikos egzaminas naudingas ir mokiniui, kuris dar nežino, ką tiksliai studijuos. Tai yra vienas tų pasirenkamų egzaminų, kuris labai stipriai padidina galimybių aibę, nes technologijų komponentas šiandien įsiskverbęs beveik į visas sritis — nuo finansų ir logistikos iki biomedicinos ir žiniasklaidos. Mokinys, kuris turi tvirtą informatikos balą, gali pasukti į „grynas" IT studijas, bet taip pat lengvai pritaikyti tą balą stodamas į ekonomiką, vadybą ar inžineriją. Šia prasme informatika veikia panašiai kaip matematika — ji nesusiaurina, o praplečia kelią. Jei dar tik svarstote, kuriuos tris ar keturis egzaminus rinktis, naudinga perskaityti mūsų gidą apie tai, kokius brandos egzaminus rinktis kiekvienai studijų krypčiai.
Yra ir viena praktinė priežastis, apie kurią retai kalbama atvirai. Informatikos VBE laikytojų, nors ir sparčiai daugėja, vis dar yra mažiau nei matematikos ar lietuvių kalbos, o gerai pasiruošusių — dar mažiau. Tai reiškia, kad disciplinuotas mokinys, kuris rimtai investuoja į programavimą, gali pasiekti santykinai aukštą rezultatą lengviau nei masiniuose egzaminuose, kur konkurencija milžiniška. Tai nėra „lengvas balas", bet tai yra balas, kurį protingas darbas atperka ypač gerai.
Realus pasiruošimo grafikas — nuo 11 klasės iki egzamino
Kadangi egzaminas dabar laikomas dviem etapais, pasiruošimo logika skiriasi nuo, pavyzdžiui, istorijos ar geografijos, kuriuos galima „suspausti" į vieną dvyliktos klasės maratoną. Informatikai reikia ankstesnio ir tolygesnio darbo, bet už tai jis ir leidžia pasidalyti krūvį per dvejus metus, o ne nešti viską ant pečių paskutinį pavasarį.
Vienuoliktos klasės pradžioje svarbiausia užduotis yra ne išmokti viską, o tvirtai pasirinkti programavimo kalbą ir pradėti rašyti kodą reguliariai. Geriausia, ką mokinys gali padaryti rudenį — kasdien arba bent kas antrą dieną išspręsti po vieną nedidelę programavimo užduotį. Ne dideles, ne sudėtingas, tiesiog reguliarias. Programavimas yra įgūdis, kuris auga ne nuo skaitymo apie jį, o nuo paties rašymo, ir čia veikia tas pats principas kaip mokantis groti instrumentu: dvidešimt minučių kasdien duoda daugiau nei trys valandos kartą per savaitę. Iki vienuoliktos klasės pavasario, kai laikoma pirmoji egzamino dalis, toks mokinys jau turi natūralų santykį su kalba ir nebijo tuščio kodo lango.
Vienuoliktos klasės pavasaris yra skiriamas pirmajai daliai — testui, padengiančiam visą programos platumą. Čia svarbu nepamiršti, kad pirmoji dalis tikrina ne tik programavimą, bet ir duomenų tyrybos, skaitmeninio turinio bei saugaus elgesio temas, kurias mokiniai dažnai aplenkia, nes jos atrodo „lengvos". Praktinis patarimas — likus porai mėnesių iki pirmosios dalies atlikti kelis pilnus bandomuosius testus, kad pamatytum, kurios platumos temos liko spragotos. Ši reforma, beje, yra dalis platesnės tarpinių patikrinimų ir dviejų dalių egzaminų sistemos, apie kurią rašome atskirame straipsnyje apie tarpinius patikrinimus ir naują brandos egzaminų tvarką.
Dvyliktoje klasėje visas dėmesys krypsta į antrąją dalį, o tai pirmiausia reiškia programavimą ir duomenų tyrybą. Rudenį ir žiemą verta sistemingai pereiti tipinius algoritmų šablonus — ciklus, masyvus, rikiavimą, paiešką, eilutės apdorojimą, paprastas duomenų struktūras — ir kiekvieną jų įtvirtinti per daugybę užduočių. Pavasarį, likus dviem ar trims mėnesiams, geriausiai veikia pilni bandomieji antrosios dalies darbai, atliekami būtent egzamino sąlygomis: trys valandos, elektroninė sistema, jokio interneto pagalbos. Po kiekvieno bandomojo bent valandą reikia skirti klaidų analizei — ne tam, kad surastum, kur suklydai, o tam, kad suprastum, kodėl. Tai yra vienintelis būdas, kaip programavimo įgūdis tampa patikimas po įtampa.
Dažniausios klaidos, kurios kainuoja taškus
Per metus matome tas pačias klaidas, ir geroji žinia ta, kad jas visas galima išvengti, jei žinai apie jas iš anksto. Pati dažniausia ir brangiausia — per mažai realaus programavimo praktikos. Mokiniai linkę skaityti apie algoritmus, žiūrėti vaizdo įrašus ir įsivaizduoti, kad supranta, bet kai ateina laikas patiems parašyti veikiantį kodą po laikrodžiu, paaiškėja, kad supratimas ir gebėjimas yra du skirtingi dalykai. Informatikos egzaminas tikrina būtent gebėjimą. Jokio kiekio teorijos neužtenka, jei mokinys per metus parašė tik kelias dešimtis programų.
Antra dažna klaida — visą dėmesį skirti tik programavimui ir apleisti duomenų tyrybą bei platumos temas. Programavimas tikrai svarbiausias, bet duomenų tyrybos užduotis antrojoje dalyje duoda nemažą taškų bloką, ir mokinys, kuris jos niekada rimtai nepraktikavo, prarandama lengvus taškus, kuriuos galėjo turėti. Sveikas balansas — maždaug du trečdalius pasiruošimo laiko skirti programavimui, o likusią dalį padalyti tarp duomenų tyrybos ir teorinių temų.
Trečia, kiek netikėta klaida — lietuviškų terminų nemokėjimas. Daugelis mokinių programuoti mokosi angliškuose šaltiniuose, „YouTube" pamokose ir tarptautinėse platformose, todėl angliškus terminus žino puikiai, o lietuviškus egzamino formuluotėse — ne visada. Kai užduotyje prašoma „masyvo", „ciklo su sąlyga" ar „funkcijos grąžinamos reikšmės", mokinys, įpratęs galvoti tik „array", „while loop" ir „return value", praranda kelias sekundes ir, blogiausiu atveju, neteisingai supranta užduotį. Verta sąmoningai įsisavinti oficialią lietuvišką informatikos terminiją — tai nedidelis darbas, kuris egzamine pasiteisina.
Ketvirta — nepasitreniravimas egzamino sistemoje, apie ką jau minėjome. Mokinys, kuris pirmą kartą su egzamino aplinka susipažįsta pačią egzamino dieną, švaisto laiką nervindamasis dėl sąsajos vietoj to, kad spręstų užduotis. Ir penkta, bendra visiems egzaminams — nevaldomas stresas paskutinę savaitę. Apie tai, kaip į egzaminą įeiti ramiai ir nepradegti per pirmąją valandą, rašome atskirame straipsnyje apie egzaminų stresą ir kaip jį įveikti.
Ar dirbtinis intelektas padeda ruoštis informatikos egzaminui
Atskiro paminėjimo nusipelno klausimas, kurį šiandien užduoda kone kiekvienas informatikos mokinys — ar verta naudotis dirbtinio intelekto įrankiais kaip „ChatGPT", ir ar tai nėra sukčiavimas. Atsakymas niuansuotas. Ruošiantis namuose dirbtinis intelektas gali būti puikus pagalbininkas: jis paaiškina, kodėl tavo kodas neveikia, pasiūlo, kaip parašyti tvarkingiau, ar sugeneruoja papildomų pratybų užduočių tam tikrai temai. Naudojamas taip, jis pagreitina mokymąsi.
Bet yra ir riba, kurią peržengus pagalba virsta žala. Mokinys, kuris kiekvieną užduotį iškart paveda dirbtiniam intelektui ir tik nukopijuoja atsakymą, niekada neišsiugdo paties svarbiausio egzamino įgūdžio — gebėjimo savarankiškai parašyti ir derinti kodą. O būtent tai egzamine ir tikrinama, be jokios pagalbos. Geras principas paprastas: dirbtinis intelektas gali paaiškinti ir patikrinti, bet pirmąjį sprendimą visada turi parašyti pats mokinys. Plačiau apie tai, kaip dirbtinį intelektą naudoti protingai ir kur jis mokinį suklaidina, rašome straipsnyje apie ChatGPT gimnazistui.
Kada verta dirbti su korepetitoriumi
Informatika yra vienas tų dalykų, kuriuose korepetitorius duoda ypač aiškią grąžą, ir tam yra konkreti priežastis. Programavimas yra įgūdis, kuriame mokinys dažnai net nepastebi, kur klysta — kodas „beveik veikia", bet rezultatas neteisingas, ir savarankiškai surasti problemą gali užtrukti valandas. Patyręs korepetitorius klaidą įvardija per kelias minutes ir, dar svarbiau, parodo mąstymo būdą, kaip tokias klaidas ateityje pastebėti pačiam. Tai yra būtent ta vieta, kur viena gera pamoka sutaupo dešimt valandų savarankiško kapstymosi.
Yra trys situacijos, kuriose individuali pagalba pasiteisina labiausiai. Pirmoji — vienuoliktos klasės pradžia, kai mokinys ką tik pasirinko informatikos egzaminą, bet dar neturi tvirto programavimo pagrindo. Kelios pamokos, kurios padeda pasirinkti kalbą ir sukurti reguliaraus rašymo įprotį, sustato visus tolesnius dvejus metus. Antroji — dvyliktos klasės bandomųjų darbų analizė, kai mokinys jau mato, kad tam tikro tipo užduotys nuolat nepasiseka, ir korepetitorius gali tiksliai įvardyti, ar problema slypi algoritmo logikoje, ar kalbos detalėse. Trečioji — mokiniai iš mokyklų, kuriose nėra stipraus informatikos mokytojo. Tai reali problema, kurios neslepiame: ne kiekviena mokykla turi mokytoją, kuris pats laisvai programuoja Python ar C++ ir žino smulkias VBE specifikas. Nuotolinis korepetitorius iš Vilniaus ar Kauno tokiu atveju gali visiškai pakeisti situaciją.
Būtent informatikoje nuotolinis formatas veikia ypač gerai — visas darbas vis tiek vyksta kompiuteryje, kodą galima dalintis ekranu realiu laiku, o tinkamų specialistų, kurie patys yra dirbę programuotojais ar inžinieriais, geografiškai yra nedaug ir jie sutelkti didžiuosiuose miestuose. Tai viena tų sričių, kur edtalk platforma realiai sumažina nelygybę — mažo miestelio mokinys gali dirbti su tuo pačiu IT korepetitoriumi, kurį pasirenka sostinės abiturientas. Jei ieškote tinkamo specialisto, naudinga perskaityti ir mūsų straipsnį apie IT ir programavimo korepetitorius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar informatikos VBE tas pats kaip senasis IT egzaminas?
Ne visai. Tai to paties dalyko įpėdinis, bet egzaminas iš esmės perdarytas: vietoje Word ir Excel užduočių atsirado duomenų tyryba ir sustiprintas programavimo blokas, vietoje Pascal kalbos — Python ir C++, o vietoje vieno egzamino dvyliktoje klasėje — dvi dalys, laikomos vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje. Pavadinimas „informacinės technologijos" keičiamas į „informatika", todėl, jei girdite senąjį pavadinimą, kalbama apie tą patį dalyką ankstesne forma.
Kuria programavimo kalba laikomas informatikos egzaminas — Python ar C++?
Mokinys renkasi pats. Egzamine abi kalbos vertinamos vienodai. Python paprastai patogesnis pradedantiesiems ir tiems, kam programavimas yra priemonė; C++ labiau tinka turintiems patirties ir planuojantiems studijuoti informatiką ar inžineriją. Svarbiausia — kalbą pasirinkti anksti ir su ja išmokti rašyti laisvai, o ne blaškytis tarp abiejų.
Kiek taškų reikia, kad informatikos VBE būtų laikomas išlaikytu?
2026 ir 2027 m. abiturientams bendroji išlaikymo kartelė yra 25 taškai iš 100. Tačiau jei stojate į IT ar inžinerijos studijas, jums realiai svarbus bus gerokai aukštesnis balas — kartelė tik garantuoja, kad egzaminas įskaitytas, o ne kad balas kels jūsų konkursinį.
Kada laikoma pirmoji ir antroji egzamino dalis?
Pagal naują tvarką pirmoji dalis (elektroninis testas) laikoma vienuoliktoje klasėje, o antroji dalis (praktinis darbas kompiuterių klasėje su programavimo užduotimis) — dvyliktoje klasėje, birželio egzaminų sesijoje. Tikslias datas kasmet skelbia Nacionalinė švietimo agentūra, todėl prieš egzaminą būtinai pasitikrinkite oficialų VBE tvarkaraštį NŠA svetainėje.
Ar verta rinktis informatikos VBE, jei dar nemoku programuoti?
Taip, jei pradedate pakankamai anksti — geriausia vienuoliktos klasės pradžioje. Programavimas yra įgūdis, kurį galima išmokti per dvejus metus reguliariai praktikuojantis nuo nulio. Mokiniui, kuris nori pradėti dvyliktos klasės pavasarį be jokio pagrindo, bus labai sunku, todėl tokiu atveju verta arba pasirinkti egzaminą anksčiau, arba realiai įvertinti turimą laiką su korepetitoriumi.
Kur stojant reikalingas informatikos VBE balas?
Svarbiausiai — informatikos, programų sistemų, dirbtinio intelekto, duomenų mokslo, kibernetinio saugumo ir kompiuterių inžinerijos studijoms, kur jis dažnai yra antras pagal svorį dalykas po matematikos. Jis taip pat naudingas stojant į daugelį inžinerijos, ekonomikos ir vadybos programų. Tikslius dalykų svorius verta pasitikrinti pagal pasirinktą programą — apie tai rašome gide apie konkursinį balą.
Kiek savaitinių valandų realiai užtenka pasiruošti informatikos egzaminui?
Mokiniui, kuris pradeda vienuoliktoje klasėje ir kasdien skiria 20–30 minučių programavimo praktikai, plius vieną pamoką su korepetitoriumi per savaitę, to paprastai užtenka aukštam rezultatui pasiekti. Mokiniui, pradedančiam vėliau ar nuo silpno pagrindo, reikia intensyvesnio darbo. Svarbiausia ne valandų skaičius, o reguliarumas — programavimas auga nuo kasdienio rašymo, ne nuo retų ilgų maratonų.
Apibendrinimas
Informatikos VBE 2026 m. yra egzaminas, kuris per kelerius metus iš nišinio pasirinkimo tapo viena perspektyviausių abiturientų krypčių — ir kuris kartu išgyveno didžiausią pertvarką per visą savo istoriją. Senasis IT egzaminas su Word, Excel ir Pascal liko praeityje; jį pakeitė informatika, kurios šerdis yra realus programavimas Python ar C++, duomenų tyryba ir gebėjimas mąstyti algoritmiškai. Egzaminas dabar laikomas dviem dalimis — vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, o programavimas lemia daugiau nei pusę antrosios dalies taškų. Tai sudėtingesnis egzaminas nei buvo, bet ir gerokai prasmingesnis: jam pasiruošęs mokinys įgyja įgūdį, kuris nepradingsta po birželio.
Trys praktiški dalykai, kuriuos galite padaryti jau šią savaitę. Pirma, jei dar nepasirinkote programavimo kalbos — apsispręskite ir pradėkite kasdien rašyti po vieną nedidelę programą; reguliarumas svarbesnis už apimtį. Antra, atlikite vieną pilną bandomąjį atitinkamos dalies darbą egzamino sąlygomis, kad pamatytumėte savo realią startinę padėtį, o ne įsivaizduojamą. Trečia, jei matote, kad spragų daug arba programavimas „beveik veikia, bet ne visai", suraskite informatikos korepetitorių edtalk platformoje ir aptarkite, ką realiai galima padaryti per turimą laiką. Korepetitorius nėra stebuklas, bet informatikoje jis dažnai yra skirtumas tarp valandų bevaisio kapstymosi ir tikslaus, pamatuoto progreso.
Informatika yra vienas tų retų dalykų, kuriame egzaminui įgytas įgūdis tampa tikra gyvenimo kompetencija. Gebėjimas suformuluoti problemą, suskaidyti ją į žingsnius ir patikėti sprendimą mašinai pravers nesvarbu, ar studijuosite programų sistemas, ekonomiką, mediciną ar dizainą. VBE balas yra svarbus birželio mėnesį — bet tai, ko išmokstate jam ruošdamiesi, lieka su jumis gerokai ilgiau.
