Jėzuitų gimnazijos apie savo priėmimą skelbia neįprastai daug: tikslų vietų skaičių, taškų lentelę su visais papildomais balais, valandą, kada prasideda testas, ir net tai, kokias rašymo priemones vaikas turi atsinešti. Nepaskelbia tik vieno dalyko — paties testo. Jis nerodomas, nekopijuojamas ir neišduodamas, o rezultatai nekomentuojami nei žodžiu, nei raštu. Tėvams lieka labai konkreti situacija: apie egzaminą, nuo kurio priklauso, kur vaikas mokysis kitus aštuonerius metus, žinoma viskas, išskyrus jo turinį.
Tiesa, viena vieta, kurioje apie turinį pasakyta tiksliai, vis dėlto yra. Abi gimnazijos — Vilniaus ir Kauno — savo priėmimo puslapiuose skelbia bendrą dokumentą „Jėzuitų gimnazijų bendrųjų gebėjimų tikrinimo koncepcija“. Tai kelių puslapių sąrašas, kuriame tikybos, lietuvių kalbos, matematikos, anglų ir vokiečių kalbų mokytojai punktais surašė, ko tikisi iš būsimo penktoko. Tai nėra užduotys ir tai nėra atsakymai, bet tai yra artimiausias dalykas prie programos, kokį stojantysis gali gauti.
Pirmiausia — tai, ką pačios gimnazijos sako apie ruošimąsi
Abiejų mokyklų priėmimo puslapiuose stovi tas pats sakinys: „Gimnazija nepritaria korepetitoriavimo ir nesveikai kuriamos konkurencijos reiškiniui.“ Šalia — dar vienas: gimnazija atsiriboja nuo licencijuotų laisvųjų ir kitų mokytojų, tarp jų ir savo pačios mokytojų, savarankiškai teikiamos informacijos apie stojimą teisingumo.
Tai nėra formalumas, ir šito praleisti nevertėtų. Testas ir pačiose tvarkose vadinamas bendrųjų gebėjimų vertinimo testu, o ne dalykų egzaminu. Praktinė išvada tėvams paprasta: prasmingas darbas iki balandžio yra ne stojamojo treniravimas, o ketvirtos klasės pagrindų sutvarkymas — tų pačių, kurių vaikui reikės ir be jokio stojamojo. Visa, kas toliau rašoma apie pasiruošimą, laikosi šios ribos.
Du miestai, viena koncepcija
Vilniaus jėzuitų gimnazija ir Kauno jėzuitų gimnazija yra dvi atskiros mokyklos su atskiromis priėmimo tvarkomis, patvirtintomis skirtingais jėzuitų administracijos įsakymais. Tačiau tikrinimo koncepcija, kuria remiasi jų testai, yra bendra ir skelbiama abiejuose puslapiuose vienodai. Todėl šeimai, svarstančiai abi mokyklas, nereikia ruoštis dviem skirtingiems reikalavimų rinkiniams.
Skiriasi ne turinys, o skaičiai: vietų kiekis, mokesčiai, terminai ir papildomų taškų dydžiai. Ir dar viena detalė, kurią lengva praleisti: Vilniaus tvarkoje kalbų dalis įvardyta kaip anglų arba vokiečių kalbos, Kauno tvarkoje — kaip anglų kalbos. Vilniaus gimnazija atskirai nurodo, kad vokiečių ir anglų kalbų joje mokoma vienodu pasiekimų lygmeniu nuo penktos klasės.
Kaip atrodo pats testas
Testas laikomas raštu, pačioje gimnazijoje, ir trunka 60 minučių. Vilniuje darbai koduojami, o kandidatai skirstomi į du srautus — 2026 m. balandžio 25 d. berniukai rašė 8.30 val., mergaitės 11.00 val. Kaune tą pačią dieną testas prasidėjo 10.00 val. Vaiką iki testo patalpos Vilniuje gali atlydėti tik vienas asmuo, ir testo metu jam gimnazijos teritorijoje likti neleidžiama.
Vertinama iki 100 taškų, o dalykų svoriai priėmimo tvarkose surašyti tiksliai: tikyba — iki 10 proc., lietuvių kalba ir literatūra — iki 35 proc., matematika — iki 35 proc., anglų (Vilniuje — anglų arba vokiečių) kalba — iki 20 proc. Vadinasi, per vieną valandą vaikas dirba su keturiais dalykais iš eilės, o dvi didžiausios dalys yra lietuvių kalba ir matematika, kiekviena maždaug po trečdalį darbo.
Ką reikia turėti su savimi
Čia priėmimo tvarkos prabyla visiškai buitiškai, ir kaip tik šitą dalį šeima gali sutvarkyti iš anksto, be jokio mokymosi. Į testą vaikas turi atsinešti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka — pasą arba asmens tapatybės kortelę;
- registruojantis gautą kandidato kodą, kuris atsiunčiamas el. paštu sumokėjus stojimo mokestį;
- dvi rašymo priemones;
- Vilniuje — dar ir braižymo priemones: pieštuką, trintuką ir liniuotę;
- Kaune — juodraštį, kurį turėti leidžiama.
Skaičiuotuvu naudotis draudžiama abiejose gimnazijose, ir tai nėra papildomas griežtumas — pradinių klasių matematikos programoje skaičiuotuvas iš viso neminimas. Vėliau, per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus, skaičiuotuvas jau leidžiamas, bet tik labai konkretus; apie tai atskirai rašome tekste koks skaičiuotuvas leidžiamas per egzaminą.
Kiek vietų ir kiek kandidatų
2026–2027 mokslo metams Vilniaus jėzuitų gimnazija skelbė priimanti 130 mokinių — 65 berniukus ir 65 mergaites — į penkias penktąsias klases, kuriose berniukų ir mergaičių yra po lygiai. Kauno jėzuitų gimnazija tiems patiems mokslo metams skelbė priimanti 126 mokinius — 63 berniukus ir 63 mergaites — taip pat į penkias klases: keturias nacionalinės programos klases po 26 mokinius ir vieną 22 mokinių dvikalbio lietuvių ir anglų kalbų ugdymo parengiamąją tarptautinio bakalaureato klasę.
Kiek kandidatų iš viso dalyvauja, gimnazijos neskelbia, todėl tikslaus konkurso vienai vietai iš viešų dokumentų apskaičiuoti negalima. Skelbiamas tik paskutinio etapo dydis: į pokalbį Vilniuje kviečiama iki 150 daugiausiai taškų surinkusių kandidatų (iki 75 berniukų ir iki 75 mergaičių), nors vietų yra 130; Kaune — iki 160 (iki 80 berniukų ir iki 80 mergaičių), kai vietų yra 126. Tai reiškia, kad ir po testo atranka nesibaigia: dalis į pokalbį pakviestų vaikų vietos negaus.
Taškai, kurių pasiruošimas neduoda
Prie testo taškų pridedamas pokalbis su priėmimo komisija — iki 30 taškų — ir papildomų kriterijų taškai. Jų sąrašas viešas ir jį verta perskaityti anksčiau, o ne po rezultatų. Vilniuje našlaičiai ir vaikai iš daugiavaikių šeimų gauna po 2,5 taško, brolis ar sesuo, kurie mokosi gimnazijoje ar ją baigė ir aktyviai dalyvauja gimnazijos misijoje, — nuo 1 iki 5, gimnazijos pradinio ugdymo programą baigę vaikai — 5, bent dvejus metus jėzuitų misijoje dalyvaujančių šeimų vaikai — nuo 1 iki 5, katalikiškojo ugdymo asociacijai priklausančių mokyklų mokiniai — 2,5, o gimnazijos darbuotojų vaikai — iki 20 taškų. Kaune panašios kategorijos vertinamos kiek dosniau: našlaičiams ir daugiavaikėms šeimoms po 3,5 taško, jėzuitų organizacijose dalyvaujančioms šeimoms iki 10, darbuotojų vaikams iki 30 taškų.
Šie skaičiai keičia proporcijas labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šeimai, kuri neturi nė vieno iš šių ryšių, testas ir pokalbis yra praktiškai visas surenkamas balas. Todėl abiejose gimnazijose galioja dar viena taisyklė, kurią verta žinoti iš anksto: komisija po pokalbio gali nuspręsti kandidato nepriimti, o visų etapų sprendimai nekomentuojami.
Ką iš tikrųjų tikrina matematikos dalis
Koncepcijoje matematikos dalis prasideda ne temomis, o trimis gebėjimais: pasirinkti tinkamą sprendimo strategiją ir ją užrašyti, padaryti tikslią išvadą ir pasitikrinti gautą rezultatą pradinės sąlygos kontekste. Tik po to eina turinys — skaičiai ir skaičiavimai, reiškiniai, lygtys ir nelygybės, geometrija su matavimais ir statistika.
Palyginus tą sąrašą su valstybine pradinio ugdymo matematikos programa, paaiškėja gana raminantis dalykas: beveik viskas jame yra ketvirtos klasės medžiaga. Vidutinis greitis ir sąryšis tarp kelio, laiko ir greičio, dešimtainiai skaičiai, plotas, linijinė ir skritulinė diagramos — visa tai 1–4 klasių matematikos programos sąvokų sąraše priskirta ketvirtai klasei. Simetrijos ašis pasirodo dar anksčiau, antroje klasėje, o piktograma ir stulpelinė diagrama — pirmoje. Vienas kitas dalykas išsišoka: masės vienetų eilutėje šalia gramų, kilogramų ir tonų stovi ir centneris, kurio to paties sąvokų sąrašo pradinėse klasėse nėra.
Vadinasi, skiriasi ne turinys, o formatas. Vaikas per valandą turi pereiti keturis dalykus, dirbti be skaičiuotuvo ir parodyti sprendimą, o ne tik atsakymą. Būtent dėl to įprastos ketvirtos klasės užduotys čia yra tinkamiausia medžiaga — tokios kaip 4 klasės matematikos užduotys, skirtos pasiruošti egzaminui į 5 klasę arba Bortkevičiaus matematikos testai 4 klasei, o vaikams, kurie pradeda anksčiau, — to paties autoriaus 3 klasės testai. Visa šios serijos knygų lentyna sudėta Bortkevičiaus knygų skyriuje. Apie tai, kodėl užrašytas sprendimas apskritai vertinamas atskirai nuo atsakymo, plačiau rašome tekste kaip užrašyti matematikos sprendimą.
Lietuvių kalba: trečdalis testo ir labai konkretus sąrašas
Lietuvių kalbos dalis koncepcijoje surašyta smulkiausiai iš visų. Tikimasi, kad vaikas perskaitys neilgą tekstą ir glaustai nusakys, apie ką jame rašoma, aptars įvykius, jų vietą ir laiką, suformuluos temą ir pagrindinę mintį, atskirs eiliuotą tekstą nuo neeiliuoto ir sukurs tinkamos sandaros pasakojimą. Gramatikos pusėje — kalbos dalys, sinonimai ir antonimai, reikšminės žodžio dalys, giminiški žodžiai, veiksnys ir tarinys.
Rašybos reikalavimai išvardyti pažodžiui: vienaskaitos galininkas ir naudininkas, daugiskaitos kilmininkas, vietininkas, asmenvardžiai ir vietovardžiai, esamojo, būtojo kartinio ir būsimojo laiko veiksmažodžiai, priebalsių supanašėjimo atvejai ir įsidėmėtinos rašybos žodžiai — nuo „ąsočio“ ir „ąžuolo“ iki „mąstyti“ ir „drąsa“. Skyryba apsiriboja sakinio galo ženklais, kableliais prieš jungtukus o, bet, tačiau, kad ir kreipiniu. Tai reiškia, kad namuose vertingiausia peržiūrėti ne visą kalbą, o būtent šiuos punktus. Kableliai, kurie čia paminėti, plačiau paaiškinti tekste kaip dėti kablelius, o linksniai — tekste kaip nustatyti linksnį.
Anglų kalba: penktadalis, kurio dažnai nesitikima
Anglų kalbos dalis sudaro iki 20 proc. testo, ir jos reikalavimai taip pat surašyti punktais: nežymimasis artikelis a/an, asmeniniai įvardžiai ir jų objektinis linksnis, daiktavardžių daugiskaita ir savybinis linksnis, savybiniai ir rodomieji įvardžiai, skaičiai iki 100, veiksmažodžiai to be, have got, can, konstrukcijos there is ir there are, įvardžiai some, any, many, much, bendrieji ir specialieji klausimai bei prielinksniai at, on, in.
Sąrašo viduryje stovi tai, kas ketvirtokams paprastai yra sunkiausia — Present Simple ir Present Continuous teigiamosios, neigiamosios ir klausiamosios formos ir jų vartojimas. Pirmoji dalis yra formos, kurias galima išmokti; antroji — pasirinkimas, kuris klaidina ir vyresnius. Kodėl mokykloje išmokta taisyklė apie „dabar“ čia neveikia, aiškiname tekste Present Simple ar Present Continuous, o pratimų būtent šiai porai yra rinkinyje anglų kalbos laikų pratimai 4 klasei. Platesniam kartojimui tinka anglų kalbos kartojimo testai 4 klasei ir anglų kalbos pratimai 4 klasei. Jei paaiškėja, kad spraga gilesnė nei viena tema, ją verta užpildyti su anglų kalbos korepetitoriumi, o ne dar vienu pratybų sąsiuviniu; kodėl ketvirtoje klasėje ta spraga dažnai lieka nepastebėta, rašome tekste anglų kalba 4 klasėje.
Tikyba: dešimtadalis, kurio niekas neruošia
Tikybos dalis yra mažiausia — iki 10 proc. — bet būtent ji dažnai nustebina: pradinėse klasėse dorinio ugdymo pamokose vaikas galėjo rinktis ne tikybą, o etiką. Koncepcijoje tikimasi, kad būsimas penktokas papasakos pagrindines biblines istorijas, paaiškins, kas yra liturginiai metai ir kokios jų spalvos, įvardys pagrindines krikščionių šventes, žinos, kas yra sakramentai, sukurs savo maldą ir mokės aptarti pateiktą situaciją Evangelijos vertybių požiūriu. Prie sąrašo pridėtos ir rekomenduojamos knygos, kurias siūloma skaityti kartu su tėvais.
Sąžininga tai pasakyti tiesiai: šeimai, kuriai katalikiškas ugdymas yra sąmoningas pasirinkimas, ši dalis nėra kliūtis. Šeimai, kuri renkasi mokyklą vien dėl akademinės reputacijos, ji yra pirmasis ženklas, kad pasirinkimas platesnis, nei atrodė. Gimnazijos savo tvarkose tai formuluoja taip pat — priimami mokiniai iš šeimų, kurios siekia visuminio jėzuitų pedagogika grįsto ugdymo laisvu savo pačių apsisprendimu.
Kaip ruoštis, kai tikrų užduočių niekas neduoda
Kadangi testai nerodomi ir neišduodami, viskas, kas rinkoje vadinama „jėzuitų stojamojo užduotimis“, iš tikrųjų yra stiliaus pavyzdžiai — kito autoriaus sudarytos užduotys, panašios apimtimi, laiku ir sunkumu. Tai nėra trūkumas, jei tai žinoma. Toks rinkinys atsako į vienintelį klausimą, į kurį namuose atsakyti verta: ar vaikas per ribotą laiką susikaupia, ar spėja perskaityti sąlygą ir ar sugeba užrašyti sprendimą, o ne tik parašyti atsakymą.
Edtalk parduotuvėje tokių pavyzdžių yra du — 2022 m. stiliaus pavyzdys ir 2023 m. sunkesnio lygio variantas. Naudoti juos verta būtent tokia tvarka ir ne dažniau kaip kartą per kelias savaites: pirmas rinkinys parodo, kaip vaikas laikosi, kai laiko mažai, antras — ar jis nepalūžta, kai užduotys sunkėja. Jei norisi, kad rinkinį su vaiku pereitų mokytojas ir pasakytų, kur iš tikrųjų strigo, prie kiekvieno iš jų yra ir individuali pamoka — pagal pirmąjį ir pagal antrąjį. Visi stojamiesiems skirti rinkiniai surinkti stojamųjų egzaminų skyriuje, o platesnis atsisiunčiamų užduočių sąrašas — PDF užduočių skyriuje.
Nuo ko pradėti rugsėjį, o ne kovą
Testas laikomas balandžio pabaigoje, registracija baigiasi balandžio viduryje, o priėmimo tvarkos patvirtinamos ir paskelbiamos žiemą. Tai reiškia, kad ketvirtoko rudenį dar nėra ko „ruoštis stojamajam“ — bet yra ko išsiaiškinti. Prasmingiausias rugsėjo darbas yra ne treniruotė, o diagnostika: ramiai pasitikrinti, kaip vaikui sekasi matematika, lietuvių ir anglų kalbos — trys dalykai, kuriems tvarkose numatyta didžioji testo dalis.
Tam tinka 4 klasės self-check rinkinukas, apimantis matematiką, lietuvių ir anglų kalbas viename rinkinyje, o trečiokams — 3 klasės variantas. Jei rezultatą norisi ne tik pamatyti, bet ir suprasti, yra viena pamoka pagal tą patį rinkinį arba atskira mokinio žinių lygio įsivertinimo pamoka. Metodą, kaip tokį pasitikrinimą atlikti be jokių priemonių, esame aprašę tekste kaip nustatyti vaiko matematikos spragas.
Jei po tokio pasitikrinimo paaiškėja, kad trūksta ne treniruotės, o pagrindų, protingiau imtis kelių pamokų su mokytoju, o ne dar vieno pratybų sąsiuvinio. Ketvirtokams skirtas penkių pamokų pasiruošimo stojimui į 5 klasę planas, o visos parduotuvėje esančios pamokos surinktos korepetitorių paslaugų skyriuje. Pradinukui tinkamą mokytoją galima rasti ir korepetitorių sąraše — dažniausiai reikia matematikos korepetitoriaus, nes matematika kartu su lietuvių kalba sudaro didžiąją testo dalį. Kada korepetitorius pradinukui apskritai turi prasmę, o kada ne, svarstome tekste korepetitorius pradinukui.
Ko šis testas nepasako
Viena valanda ir keturi dalykai yra labai siauras langas. Jis nematuoja, kaip vaikas dirba grupėje, kaip laikosi ilgesnio darbo, ką moka daryti rankomis ir kaip skaito ilgesnę knygą. Gimnazijos tai iš dalies pripažįsta pačia struktūra — todėl po testo yra pokalbis su komisija, į kurį ateina abu tėvai, ir todėl komisija turi teisę apsispręsti kitaip, nei rodo taškai.
Tėvams iš to seka viena praktiška išvada: vieno testo rezultatas nėra vaiko įvertinimas. Daugelyje savivaldybių mokyklų į penktą klasę priimama pagal gyvenamąją vietą, be jokio patikrinimo, o kitos atrankos vaiko laukia tik po ketverių metų, stojant į devintą klasę. Kaip jos veikia, esame aprašę atskirai — apie Vilniaus licėjaus stojamuosius, apie Žirmūnų gimnazijos patikrinimą ir bendrai apie stojamuosius egzaminus į gimnaziją.
Trumpai
Jėzuitų gimnazijų stojamasis į penktą klasę yra 60 minučių rašto darbas, kurį sudaro keturi dalykai: lietuvių kalba ir matematika po maždaug trečdalį, anglų kalba penktadalis ir tikyba dešimtadalis. Testas vertinamas iki 100 taškų, pokalbis su komisija — iki 30, o papildomi kriterijai gali pridėti dar keletą. Vilniaus gimnazija 2026–2027 mokslo metams skelbė 130 vietų, Kauno — 126, abiejose berniukų ir mergaičių po lygiai.
Turinys, kurio prašoma, beveik visas telpa į ketvirtos klasės programą — skiriasi ne medžiaga, o laikas, kelių dalykų kaita per vieną valandą ir reikalavimas parodyti sprendimą. Todėl ir naudingiausias rudens darbas yra ne stojamojo treniravimas, kuriam pačios gimnazijos atvirai nepritaria, o pagrindų patikrinimas ir sutvarkymas. Vilniaus gimnazija skelbia, kad 2027–2028 mokslo metų priėmimo informacija bus patvirtinta ir paskelbta 2027 m. sausio–vasario mėnesį, todėl tikslių datų verta ieškoti pačių gimnazijų puslapiuose, o ne prisiminti pernykščių.
