Rugsėjo pradžioje dienyne pasirodo tvarkaraštis, o jame — diena, kurioje pamokų yra septynios ir namo grįžtama jau temstant. Tėvai tokią eilutę perskaito du kartus ir pagalvoja tą patį: ar taip apskritai leidžiama. Atsakymas visada buvo, tik šiais mokslo metais jo reikia ieškoti kitame dokumente nei pernai. Taisyklė, ribojanti mokyklos dienos ilgį, nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. galioja jau kitoje vietoje, o vienai mokinių grupei kartu su ja pasikeitė ir pats skaičius.
Kas tiksliai pasikeitė rugsėjo 1 dieną
Iki šių mokslo metų tai, kiek pamokų mokiniui gali tekti per vieną dieną, buvo nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 — dokumente, kurį pasirašo sveikatos apsaugos ministras ir kuriame greta pamokų skaičiaus surašyti mokyklos patalpų, apšvietimo, oro ir baldų reikalavimai. 2026 m. balandžio 15 d. Vyriausybė pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis būtent ši nuostata perkeliama į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus bendruosius ugdymo planus. Birželį pataisas priėmė Seimas, o galioti jos pradėjo nuo šių mokslo metų pradžios.
Ministerija pokytį aiškino ne turiniu, o atsakomybės pasidalijimu: pakeitimas, pasak jos, sudarysiąs prielaidas aiškiau paskirstyti institucines kompetencijas, kai už ugdymo proceso organizavimą atsakinga bus švietimo politika. Kartu Vyriausybės pranešime buvo pasakyta, ko pakeitimas neliečia: „Kiti aspektai, tokie kaip pamokų trukmė, pertraukų skaičius ir trukmė, pamokų pradžios laikas, ir toliau bus aptariami higienos normoje.“
Popieriuje visa tai atrodo kaip du trumpi įsakymai. 2026 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. V-786 sveikatos apsaugos ministras panaikino higienos normos 66 punktą — tą vienintelį, kuriame buvo surašyti pamokų per dieną skaičiai. O bendrųjų ugdymo planų 22 punktas, pakeistas 2026 m. liepos 30 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-571, tą patį klausimą aprašo iš naujo ir savais žodžiais. Iki pakeitimo tas pats 22 punktas buvo tik nuoroda: jame buvo parašyta, kad mokymosi trukmė apibrėžiama pamokų skaičiumi per dieną, „kurį reglamentuoja Higienos norma“. Dabar toje vietoje stovi patys skaičiai.
Senieji ir naujieji skaičiai vienas šalia kito
Panaikintame higienos normos 66 punkte buvo trys eilutės. Pirmoje klasėje per dieną negalėjo būti daugiau kaip penkios pamokos, 2–4 klasėje — šešios, o 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėje — septynios. Šie skaičiai galiojo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
Dabar galiojantis bendrųjų ugdymo planų 22 punktas nustato, kad per vieną dieną mokiniui tenkančių ugdomųjų veiklų apimtis negali viršyti:
- pradiniame ugdyme, tai yra 1–4 klasėje, — šešių pamokų;
- pradiniame ugdyme mokykloje, kurioje mokoma tautinės mažumos kalba arba tautinių mažumų kalbos, — septynių pamokų;
- pagrindiniame ugdyme, tai yra 5–10 arba I–II gimnazijos klasėje, — septynių pamokų;
- viduriniame ugdyme, tai yra III–IV gimnazijos klasėje, — septynių pamokų.
Sugretinus abu sąrašus matyti, kad vyresnėms klasėms nepasikeitė niekas: septynios pamokos per dieną buvo riba ir liko riba. Tas pats pasakytina apie antrokus, trečiokus ir ketvirtokus — jiems ir anksčiau galiojo šešios. Pasikeitė tik viena eilutė, ir tai pirmokų eilutė.
Pirmokas neteko atskiros, žemesnės ribos
Senojoje redakcijoje pirmoji klasė buvo išskirta atskirai ir turėjo savo, griežtesnę ribą — penkias pamokas per dieną. Naujajame 22 punkte pradinis ugdymas aprašytas vienu skaičiumi, be jokio klasių skirstymo, todėl pirmokui dabar galioja lygiai ta pati šešių pamokų riba kaip ir ketvirtokui. Tai vienintelis skaičius, kuris per šį pakeitimą pajudėjo, ir jis pajudėjo į viršų.
To nereikėtų perskaityti kaip pranešimo, kad pirmokų tvarkaraštis pailgėjo. Riba yra lubos, o ne planas. Tie patys bendrieji ugdymo planai pirmai klasei 2026–2027 mokslo metais numato 805 privalomas pamokas per metus, tai yra 23 pamokas per savaitę. Penkių ugdymo dienų savaitėje tai išeina vidutiniškai kiek mažiau nei penkios pamokos per dieną, ir jokia mokykla neprivalo tų valandų sudėti kitaip, nei sudėdavo pernai. Pasikeitė ne tai, kiek pamokų pirmokas turės, o tai, kiek jų teisėtai gali sutilpti į vieną sunkiausią savaitės dieną.
Praktinė pasekmė vis dėlto yra, ir ji labiausiai matoma šeimose, kuriose vaikas pradeda mokyklą. Iki šiol penkios pamokos pirmoje klasėje buvo aiškus, patikrinamas skaičius, kurį tėvai galėjo tiesiog susirasti dokumente. Dabar tokios atskiros pirmokų eilutės nebėra, todėl vienintelis būdas sužinoti savo vaiko dienos ilgį yra pažiūrėti į konkrečios mokyklos tvarkaraštį ir ugdymo planą. Panašiai keičiasi ir penktos klasės adaptacinis laikotarpis, kurio trukmę irgi nustato pati mokykla, o ne valstybė.
Pasikeitė ne tik skaičius, bet ir tai, kas skaičiuojama
Antras pokytis yra kalbinis ir todėl lengvai praleidžiamas. Senoji higienos normos formuluotė ribojo pamokas: joje buvo pasakyta, kiek pamokų per dieną negali būti viršyta. Naujasis 22 punktas kalba apie „mokiniui tenkančių ugdomųjų veiklų apimtį“. Tai platesnis dalykas nei pamokų tvarkaraštis: bendruosiuose ugdymo planuose ugdymo dienomis laikomos ir tos, kai klasė išvyksta į ekskursiją ar dirba prie projekto, ir jos įskaitomos į mokinio ugdymo dienų skaičių. Kadangi naujoji formuluotė kalba ne apie pamokas, o apie ugdomąsias veiklas, riba pagal ją apima ir tokias dienas.
Su tuo susijęs ir 22 punkto kaimynas. Anksčiau bendrųjų ugdymo planų 25 punktas leido tvarkaraštyje numatyti dvi ar daugiau to paties dalyko pamokų iš eilės „nepažeidžiant nepertraukiamo mokymosi laiko, nustatyto Higienos normoje“. Tuo pačiu 2026 m. liepos 30 d. įsakymu ši sąlyga perrašyta: dvi ar daugiau pamokų iš eilės galima numatyti „neviršijant mokiniui tenkančių ugdomųjų veiklų apimties per dieną“. Dvigubos to paties dalyko pamokos, kurios gimnazijose seniai įprastos, taip ir liko leidžiamos, tik dabar jos matuojamos dienos, o ne atskiro nepertraukiamo ruožo mastu.
Verta žinoti ir tai, kad viename dokumento sakinyje senoji nuoroda liko. Bendrųjų ugdymo planų 103.4 papunktyje, kuriame kalbama apie gimnazistą, pasirenkantį daugiau dalykų, negu numato minimumas, tebėra parašyta, kad negali būti viršijamas „Higienos normoje nustatytas maksimalus pamokų skaičius“. Skaičius, kurio ten ieškoma, dabar yra 22.2 papunktyje ir yra septynios pamokos.
Ką higienos norma vis dar nustato
Higienos norma iš mokyklos dienos niekur nedingo — iš jos išimtas vienas punktas, o ne visas skyrius. Pamokos trukmę tebenustato jos 67 punktas: pirmoje klasėje pamoka gali būti ne ilgesnė kaip 35 minutės, kitose klasėse — 45 minutės. Jeigu ugdymas organizuojamas kitokia forma, pavyzdžiui, kaip projektas, didaktinis žaidimas ar kūrybinis darbas, nepertraukiamo mokymosi trukmė neturi būti ilgesnė kaip 90 minučių.
Prie šios nuostatos yra ir išlyga, kurią naudinga žinoti abiturientų tėvams: 90 minučių riba netaikoma mokymosi pasiekimų patikrinimams. Todėl trys valandos prie brandos egzamino užduoties jokios normos nepažeidžia — egzaminų trukmę nustato atskira ministro patvirtinta tvarka.
Pertraukos: skaičius, kurio tėvai dažniausiai nežino
Pertraukas aprašantis 68 punktas tėvams naudingas tuo, kad greta žinomų skaičių jame yra ir vienas mažiau pastebimas. Pradžia paprasta: pertrauka turi būti ne trumpesnė kaip 10 minučių, o pietums būtina viena ilgoji 30 minučių pertrauka arba dvi po 20 minučių. Toliau tame pačiame punkte eina išimtis: mokyklos tarybai pritarus pertraukų trukmė gali būti koreguojama ir pertrauka gali būti net penkių minučių.
Tačiau tas pats sakinys turi antrą pusę. Sutrumpinti atskiras pertraukas mokykla gali, bet bendra jų trukmė per dieną 1–4 klasėse turi būti ne mažesnė kaip 1 valanda 10 minučių, o 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse — ne mažesnė kaip 1 valanda 20 minučių. Tai nėra rekomendacija ir ne pageidavimas; tai riba, kurios negalima peržengti net ir mokyklos tarybai pritarus.
Kaip tai atrodo praktiškai, lengviausia pamatyti suskaičiavus. Septynių pamokų dienoje pertraukų yra šešios. Jeigu bendra jų trukmė turi siekti bent 80 minučių, vidutiniškai vienai pertraukai lieka daugiau nei trylika minučių. Vadinasi, tvarkaraštis, kuriame po ilgųjų pietų eina keturios pamokos su penkių minučių pertraukėlėmis, greičiausiai tos normos nebeišlaiko. Tai konkretus, patikrinamas dalykas, kurį tėvai gali susiskaičiuoti patys iš dienyne matomo tvarkaraščio, ir jis kur kas informatyvesnis už bendrą pojūtį, kad vaikas pavargęs.
Kada diena gali prasidėti ir kada privalo baigtis
Dienos pradžią nustato 69 punktas: pirmoje pamainoje pamokos turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 valandą ir ne vėliau kaip 9 valandą. Abi ribos vienodai privalomos, todėl 7.30 val. prasidedančios pamokos šios normos neatitinka lygiai taip pat, kaip ir prasidedančios 9.30 val.
Antrai pamainai taikomos atskiros ir gana griežtos taisyklės. Pamokas antroje pamainoje būtina baigti ne vėliau kaip 19 valandą (70 punktas). Mokyklai dirbant dviem pamainomis, 1–4 klasių, 10 klasės ir II–IV gimnazijos klasių mokiniai turi mokytis pirmoje pamainoje (71 punktas). O tie, kurie antroje pamainoje vis dėlto mokosi, gali taip mokytis ne ilgiau kaip vienus mokslo metus, po kurių būtina ne trumpesnė kaip vienų mokslo metų pertrauka pirmojoje pamainoje (72 punktas). Antra pamaina, kitaip tariant, yra laikinas sprendimas, kurio mokykla negali paversti nuolatiniu.
„Langai“ tvarkaraštyje: kam jie iš viso neleidžiami
Atskiro atsakymo reikalauja tuščias tarpas tarp pamokų, mokyklose vadinamas langu. Tas atsakymas yra bendrųjų ugdymo planų 26 punkte, ir jis gana aiškus: mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, sudarant tvarkaraštį nepaliekama pamokos trukmės laiko tarpų tarp pamokų, išskyrus tarpus, kai organizuojamas maitinimas.
Nuostata apima pradinį ir pagrindinį ugdymą, tai yra visas klases iki dešimtos arba II gimnazijos klasės imtinai. Tose klasėse tuščia pamoka tvarkaraštyje yra ne šeimos nepatogumas, o neatitikimas, apie kurį verta pakalbėti mokykloje. III ir IV gimnazijos klasėje ši nuostata nebegalioja, ir tam yra priežastis: ten kiekvienas mokinys mokosi pagal savo individualų ugdymo planą, o suderinti kelias dešimtis skirtingų planų taip, kad niekam neliktų tarpo, praktiškai neįmanoma. Gimnazistų langai todėl yra ne pažeidimas, o pasirinkto dalykų rinkinio pasekmė.
Kas mokykloje atsako už krūvį
Bendrųjų ugdymo planų 29 punktas surašo, ką mokykla privalo daryti reguliuodama mokymosi krūvius, ir pirmasis jo papunktis tėvams naudingiausias: mokyklos direktorius turi paskirti atsakingą asmenį, kuris planuoja ir stebi, kaip paskirstomas mokinių mokymosi krūvis mokykloje, namuose ir kaip dažnai skiriami atsiskaitomieji darbai. Tai punktas, duodantis tėvams konkretų adresatą mokykloje. Jeigu vaiko savaitėje susikaupia keturi atsiskaitymai, klausimas „kas jūsų mokykloje atsakingas už mokymosi krūvį“ yra tikslesnis nei pokalbis su kiekvienu dalyko mokytoju atskirai.
Toliau tas pats punktas nurodo, kad namų darbai turi būti skiriami tikslingai ir įvertinus visų dalykų kiekį kartu, o rekomenduojamas vidutinis laikas jiems atlikti yra 40 minučių per dieną pradinėse klasėse, 60 minučių 5–8 klasėse ir 120 minučių 9–12 klasėse; atsižvelgus į individualius poreikius jis gali padidėti, bet ne daugiau kaip penktadaliu. Šie skaičiai plačiau aptarti tekste apie tai, kiek laiko turi trukti namų darbai. Atsiskaitomųjų darbų dažnumo taisyklės, kartu su tuo, kas dabar jas nustato, surašytos tekste apie kontrolinius darbus mokykloje, o savaitinių pamokų lentelė nuo pirmos iki dvyliktos klasės — tekste apie tai, kiek pamokų per savaitę turi vaikas.
Pastebėjus, kad krito motyvacija ar rezultatai, arba diagnozavus mokymosi spragas, mokykla pagal 30 ir 31 punktus privalo teikti mokymosi pagalbą: įvairios trukmės ir dažnumo grupines ir individualias konsultacijas, kurias gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas. Esant galimybei mokykla organizuoja ir pagalbą namų darbams atlikti. Kiek iš to realiai pasiekiama, aprašyta tekste apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje.
Kur pasitikrinti savo mokyklos skaičius
Visi šie skaičiai yra viršutinės ribos, o konkrečią jūsų vaiko dieną nustato mokyklos ugdymo planas. Jį pagal 20 punktą mokyklos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios, ir jis paprastai skelbiamas mokyklos svetainėje tarp veiklos dokumentų. Tuo pačiu liepos 30 d. įsakymu buvo papildyta ir nuostata dėl jo keitimo: pakeitus bendruosius ugdymo planus, mokyklos ugdymo planas gali būti keičiamas ir prasidėjus mokslo metams. Kadangi šiais metais bendrieji ugdymo planai buvo keisti du kartus, dalis mokyklų savo planą tikslins jau rugsėjį, todėl rugpjūtį atsisiųstas dokumentas gali būti nebe naujausias.
Su mokyklos diena susijęs ir dar vienas artėjantis pokytis — ne dėl pamokų skaičiaus, o dėl to, kaip toje dienoje jaučiamasi. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. griežtėja klasių oro reikalavimas: vidutinė anglies dvideginio koncentracija, išmatuota nuo pamokos pradžios iki pabaigos, neturės viršyti 1000 ppm, o iki tol galiojanti riba yra 1500 ppm. Praktiškai tai reiškia dažnesnį vėdinimą per pertraukas — ir tai viena iš priežasčių, kodėl pertraukos yra ne tik poilsio, bet ir mokymosi sąlygų klausimas. Bendras mokslo metų ritmas su atostogų datomis surašytas tekste apie 2026–2027 mokslo metus.
Kai diena jau pilna, o rezultatų nėra
Visos šios ribos naudingos tuo, kad leidžia pamatyti, kiek vaiko dienoje apskritai liko vietos. Septynios pamokos, pusantros valandos pertraukų, kelionė į abi puses ir dvi valandos namų darbų sudaro dieną, kurioje laisvo laiko lieka vos kelios valandos. Būtent todėl sprendimas paprasčiausiai pridėti dar vieną mokymosi valandą yra brangus: jis ima tą laiką, kurio dienoje ir taip beveik nebėra.
Blaivesnis kelias yra ne pridėti laiko, o tiksliai suprasti, kur jis prarandamas. Jei vaikas prie matematikos sėdi po valandą, o pažymiai nejuda, verta tikrinti ne pastangų kiekį, o ankstesnių metų temas: jei kelios jų liko neišmoktos, kiekvienas naujas uždavinys atsimuša į tą pačią vietą. Kaip tokią vietą surasti namuose, aprašyta tekste apie tai, kaip nustatyti vaiko matematikos spragas. Kai ji randama, neretai paaiškėja, kad jai užpildyti reikia ne dar vienos valandos kasdien, o kelių tikslingų pamokų su žmogumi, kuris tą spragą mato — todėl matematikos korepetitorius čia sprendžia kitą uždavinį nei papildomas savarankiško darbo laikas.
Tokiu atveju matematikos korepetitorius dirba ne prie viso kurso, o prie tų kelių temų, kurios trukdo visoms kitoms, ir bendras vaiko krūvis dėl to dažniau sumažėja nei padidėja, nes namų darbai pradeda eiti greičiau. Kitų dalykų mokytojų galima ieškoti korepetitorių sąraše pagal dalyką, klasę ir miestą.
Svarbiausia
Nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. mokyklos dienos ilgį nustato bendrieji ugdymo planai, o ne higienos norma. Riba pradiniame ugdyme yra šešios pamokos per dieną, pagrindiniame ir viduriniame — septynios; vienintelis pasikeitęs skaičius yra pirmokų, netekusių atskiros penkių pamokų ribos. Pamokos trukmė, pertraukos ir pamokų pradžios laikas liko higienos normoje, ir būtent ten yra retai minima taisyklė, kad pertraukoms per dieną turi būti skirta ne mažiau kaip 1 valanda 10 minučių jaunesnėse klasėse ir 1 valanda 20 minučių vyresnėse. Konkrečius savo vaiko skaičius verta pasitikrinti mokyklos ugdymo plane, o ne tik dienyne.
