Kiekvieną pavasarį viena dažniausių abiturientų, dešimtokų ir jų tėvų užklausų yra trumpa ir konkreti: kiek taškų reikia išlaikyti matematikos egzaminą? Trumpas atsakymas nustebina — reikia stebėtinai nedaug. Tik tas skaičius klaidina. Egzaminą „išlaikyti“ ir surinkti balą, kurio iš tikrųjų reikia norimoms studijoms, yra du skirtingi dalykai, ir daugiausia bėdų kyla būtent tada, kai jie sumaišomi. Šiame straipsnyje paaiškiname abu skaičius: kokia yra oficiali riba ir kaip suprasti, kiek taškų reikia būtent jums.
Trumpas atsakymas: kokia yra išlaikymo riba
Pati riba, žemiau kurios rašoma „neišlaikyta“, dabar žemesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Ją verta žinoti tiksliai, bet dar svarbiau — teisingai suprasti, ką ji reiškia.
- Matematikos VBE (12 kl., abiturientams): egzaminas laikomas išlaikytu surinkus 25 taškus iš 100. Nuo šių mokslo metų ši riba vienoda visiems valstybiniams brandos egzaminams ir galioja iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.
- Matematikos PUPP (10 kl., dešimtokams): 2025–2026 m. m. atskiro išlaikymo slenksčio dar nėra — pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus programą ir dalyvavus patikrinime. Nuo 2026–2027 m. m. dešimtokams reikės surinkti bent 4 iš 10.
- Stojant į aukštąją: čia jokia „riba“ nebegalioja — lemia konkursinis balas, o jam reikšmingas kiekvienas matematikos taškas, ne vien tie 25, kurių užtenka išlaikyti.
Kitaip tariant, pačią ribą peržengti nesunku. Tikrasis klausimas — ne „ar išlaikysiu“, o „ar surinksiu tiek, kiek reikia tam, ko noriu toliau“. Toliau būtent tai ir aiškinsime, nes čia slypi dažniausia klaida.
Matematikos VBE: iš kur ta 25 taškų riba ir kaip skaičiuojami taškai
Matematikos valstybinis brandos egzaminas vertinamas šimtabalėje skalėje — už darbą galima surinkti nuo 0 iki 100 taškų. Darbą sudaro dvi dalys: pirmoji sudaro apie 40 %, antroji — apie 60 % galutinio rezultato. Atskiros pirmosios dalies ribos nėra; abiejų dalių taškai susumuojami, ir jei bendra suma siekia 25 ar daugiau, egzaminas laikomas išlaikytu. Surinkus mažiau — įrašoma „neišlaikyta“.
Svarbu ir tai, kad matematikos VBE laikomas dviem kursais — išplėstiniu (A) ir bendruoju (B). Riba abiem ta pati, tačiau kursai skiriasi apimtimi ir sunkumu, o daugumai tiksliųjų, technologijų, ekonomikos ir informatikos studijų reikalingas būtent išplėstinis kursas. Todėl kurso pasirinkimas dažnai nulemia daugiau nei pati riba: pasirinkus lengvesnį kursą galima ramiau išlaikyti, bet kai kurių programų durys tokiu atveju lieka uždarytos.
Verta suprasti ir tai, kad kelias nuo „išlaikyta“ iki aukšto balo nėra tiesus. Pirmieji taškai renkami palyginti lengvai — už pagrindines, tipines užduotis. Aukštesnieji taškai reikalauja sudėtingesnių, dažnai kelių žingsnių uždavinių, kur reikia ne tik atsakymo, bet ir tvarkingo, iki galo užrašyto sprendimo. Būtent todėl mokinys gali be vargo peržengti 25 taškų ribą ir vis tiek įstrigti ties, tarkime, penkiasdešimčia taškų — ne dėl to, kad nieko nemoka, o dėl to, kad neužtenka tų sunkesnių temų ir egzamino technikos, kuri leidžia surinkti visus priklausančius taškus.
Kad ta 25 taškų riba iš tiesų yra žemas barjeras, matyti iš pačių rezultatų. 2026 m. matematikos A kursą laikė 14 011 kandidatų ir jį išlaikė 85,1 %, B kursą laikė 8 009 kandidatai ir išlaikė 77,1 %. Šimtą balų gavo 210 abiturientų — vos 1,5 % laikiusiųjų. Šie skaičiai pasako paprastą dalyką: patį egzaminą išlaiko didžioji dauguma, o iš tikrųjų sunku ne išlaikyti, o surinkti aukštą balą. Plačiau, ką slepia šie rezultatai, rašome atskirai — ką iš tikrųjų rodo 2026 m. matematikos VBE rezultatai.
„Išlaikiau“ dar nereiškia „man užteks“
Čia ir yra tas lūžis, dėl kurio verta rašyti visą straipsnį. 25 taškus surenka beveik visi, todėl vien „išlaikiau“ apie mokinio galimybes toliau pasako labai nedaug. Ar tų taškų užteks, priklauso ne nuo ribos, o nuo to, ko siekiama po mokyklos.
Pirmiausia derėtų atskirti du visiškai skirtingus reikalavimus. Brandos atestatui matematika nėra privaloma: atestatui pakanka išlaikyti bent du brandos egzaminus — privalomą lietuvių kalbą ir literatūrą bei vieną pasirinktą dalyką. Tačiau jei planuojamos studijos aukštojoje mokykloje, reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką ir dar vieną pasirinktą; matematikos egzamino nereikia laikyti tik stojant į menų krypties studijas.
Matematikos egzaminą išlaikyti nesunku. Kur kas sunkiau — surinkti balą, kuris atveria duris į norimas studijas.
Būtent todėl matematikos balas dažnai lemia ne tai, ar mokinys gaus atestatą, o tai, ar apskritai galės stoti į norimą programą. Mokinys gali ramiai peržengti 25 taškų ribą ir vis tiek atsidurti gerokai žemiau to, ko reikia realiam stojimui. Ši spraga tarp „išlaikiau“ ir „užtenka“ ir yra tas skaičius, kurį verta suprasti anksčiau nei paskutinį pusmetį.
Paprastas pavyzdys, kaip tai atrodo praktiškai. Mokinys, egzamine surinkęs, tarkime, trisdešimt kelis taškus, formaliai yra „išlaikęs“ — atestate atsiras teigiamas įvertinimas. Bet jei jo svajonių programai pernai reikėjo gerokai aukštesnio matematikos rezultato, tie trisdešimt keli taškai stojimo konkurse praktiškai nieko neduoda. Nemalonu čia ne tai, kad egzaminas neišlaikytas — jis išlaikytas, — o tai, kad mokinys iki paskutinės akimirkos galvojo tik apie ribą ir todėl per vėlai suprato, kokio balo iš tikrųjų siekia. Tokių istorijų kasmet daug, ir beveik visos jos susijusios ne su gabumų trūkumu, o su per vėlu tikslo išsiaiškinimu.
Skaičius, kuris iš tikrųjų svarbu — konkursinis balas
Stojant į aukštąją mokyklą sprendžia ne pavienis matematikos įvertinimas, o konkursinis balas — kelių dalykų įvertinimų suma, kur kiekvienas dalykas turi savo svertinį koeficientą. Minimalus konkursinis balas, su kuriuo apskritai galima pretenduoti į valstybės finansuojamą (VF) vietą, yra 5,4. Tačiau tai tik apatinė sistemos riba: populiariose programose paskutinio priimtojo balas dažnai siekia 7, 8, 9 ir daugiau. Skirtumas tarp „galiu stoti“ ir „būsiu priimtas į norimą programą“ dažnai matuojamas dešimtosiomis balo dalimis.
Daugelyje tiksliųjų, inžinerijos, ekonomikos ir informatikos programų matematikos VBE į konkursinį balą įeina su dideliu koeficientu. Tai reiškia, kad keli papildomi matematikos taškai realiai pakelia visą konkursinį balą — kartais labiau, nei bandymai „pasitempti“ trečią ar ketvirtą dalyką. Praktiškai tai keičia pasiruošimo strategiją: jei matematika stojimo formulėje sveria daug, papildoma valanda, skirta jai, atsiperka labiau nei ta pati valanda, skirta dalykui, kurio koeficientas mažas. Todėl prieš planuojant pasiruošimą verta bent apytiksliai žinoti, kaip pasiskirsto svoriai norimoje programoje — tai leidžia dėti pastangas ten, kur jos duoda daugiausia balo. Kaip tiksliai sudedamas šis balas, aiškiname straipsnyje apie konkursinį balą 2026, o savo preliminarų rezultatą galima pasiskaičiuoti su konkursinio balo skaičiuokle. Verta žinoti ir tai, kad nuo konkursinio balo priklauso ne vien pati vieta, bet ir studijų finansavimas — kas mokės už studijas.
PUPP dešimtokui: kodėl slenkstis kol kas žemas, bet patikrinimas svarbus
Dešimtokams pirmasis rimtas išorinis matematikos matavimas yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). Matematikos darbe iš viso galima surinkti 50 taškų, o rezultatai pateikiami ne pažymiu, o pasiekimų lygiais — aukštesniuoju, pagrindiniu, patenkinamu ir nepatenkinamu. Tikslią taškų ir lygių ribą Nacionalinė švietimo agentūra tvirtina kasmet, jau po patikrinimo, todėl iš anksto vienareikšmio „reikia tiek“ nėra.
Dėl paties išlaikymo šiuo metu galioja pereinamoji tvarka. 2025–2026 m. m. atskiro PUPP išlaikymo slenksčio dar nėra — pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir dalyvavus patikrinime. Nuo 2026–2027 m. m. reikalavimas grįžta: dešimtokams reikės surinkti bent 4 iš 10. Šis slenkstis iš pradžių buvo planuotas 2025–2026 m. m., bet nukeltas dvejiems metams — kad mokiniai ir mokytojai spėtų prisitaikyti prie atnaujintų programų.
Vis dėlto net ir be griežto slenksčio PUPP verta žiūrėti rimtai. Tai pirmas aiškus signalas, kur matematikoje yra spragų prieš gimnaziją ir prieš brandos egzaminą, o dešimtos klasės rezultatas dažnai gana tiksliai nuspėja, kaip seksis toliau. Patenkinamas lygis dešimtoje klasėje — ne priežastis nurimti, o būtent tas įspėjimas, kad iki VBE pamatas dar turi būti sutvirtintas, kol tam yra dvejų metų laiko. Kokios temos tikrinamos ir kaip pasiruošti, surašėme straipsnyje apie matematikos PUPP 2026, o visą patikrinimų grandinę nuo NMPP iki VBE — matematikos patikrinimų žemėlapyje.
Kaip sužinoti, kiek taškų reikia būtent jums
Bendra riba nieko nepasako apie konkretų mokinį, todėl vietoj abstraktaus „kiek reikia“ vertėtų pasiskaičiuoti savo asmeninį tikslą. Pradėti geriausia nuo pabaigos: pirmiausia pasirinkti kelias dominančias studijų programas, tada pažiūrėti pernykštį paskutinio priimtojo į VF vietą konkursinį balą (jį skelbia LAMA BPO ir pačios mokyklos). Turint šį skaičių, jau galima apytiksliai apskaičiuoti, kokio matematikos įvertinimo tam reikėtų, atsižvelgiant į programos koeficientus.
Paskutinis žingsnis — palyginti šį tikslą su realiu bandomojo egzamino rezultatu. Skirtumas tarp to, kur mokinys yra dabar, ir to, kur reikia būti, ir yra tikrasis atsakymas į klausimą „kiek taškų reikia“. Toks skaičius jau nebe gąsdina abstrakčiai, o pasako labai konkrečiai, kiek dar reikia pakilti ir per kiek laiko. Kaip tik nuo šio atotrūkio ir vertėtų planuoti pasiruošimą, o ne nuo bendros ribos.
Šį skaičiavimą lengviausia atlikti ne galvoje, o su įrankiais. Preliminarų konkursinį balą galima suvesti į skaičiuoklę ir pažiūrėti, kaip jį keičia skirtingi matematikos įvertinimai — taip iškart matyti, kiek papildomų taškų reikia iki norimos ribos. Vienuoliktoje klasėje šį tikslą verta pasitikslinti kartą per pusmetį, nes ir programų reikalavimai, ir paties mokinio lygis metų bėgyje keičiasi.
Ką daryti, jei bandomasis rodo mažiau, nei reikia
Pirmiausia — nepanikuoti. Bandomasis egzaminas tam ir skirtas, kad spragas parodytų iš anksto, kol dar yra laiko jas uždaryti. Kur kas blogiau tą patį skaičių pamatyti tik po tikrojo egzamino. Todėl žemas bandomojo rezultatas — ne nuosprendis, o darbo planas.
Naudingiausia pradėti nuo tikslios diagnozės: peržiūrėti bandomojo darbą pagal temas ir pažymėti, kurios būtent „valgo“ taškus. Beveik visada paaiškėja, kad taškų netenkama ne visur po lygiai, o keliose konkrečiose srityse — dažniausiai tose, kurių pamatas buvo padėtas prieš kelerius metus. Tada kartoti reikia ne visko iš eilės, o tikslingai — nuo tų temų, kurios duoda daugiausia taškų mažiausiomis pastangomis. Metodinį pasiruošimo planą net nuo silpno lygio esame surašę atskirai — kaip pasiruošti matematikos VBE.
Jei spragos gilios arba laiko liko nedaug, greičiausias kelias dažnai yra individualus darbas. Klasėje mokoma vidutiniu tempu, o matematikos korepetitorius gali dirbti būtent ties tomis temomis, kurios konkrečiam mokiniui neša didžiausią nuostolį, ir tokiu tempu, kokio jam reikia. Papildomas privalumas — egzamino technika: kaip taupyti laiką, kaip rašyti sprendimą, kad būtų priskirti visi taškai. Jei reikia pagalbos ir iš kitų dalykų, visus korepetitorius galima rasti vienoje vietoje ir palyginti pagal kainą, patirtį bei atsiliepimus. Kaip pradėti paskutiniais metais iki egzamino, atskirai aprašėme straipsnyje matematikos korepetitorius abiturientui.
Tarp pamokų verta turėti po ranka kartojimo medžiagą, kad savarankiškas darbas nebūtų atsitiktinis. Abiturientams tinka pavyzdinės VBE užduotys su atsakymais ir teminio kartojimo medžiaga VBE antrajai daliai, o dešimtokams — PUPP užduočių pavyzdžiai pagal atnaujintą programą. Formulių ir taisyklių, kurių reikia pačiam egzaminui, rinkinį irgi geriau susidėti iš anksto, o ne prisiminti prieš pat darbą.
Dažniausia klaida: ruoštis ribai, o ne tikslui
Jei visą šį straipsnį reikėtų sutraukti į vieną mintį, ji būtų tokia: dauguma bėdų kyla ne dėl to, kad mokiniai nemoka matematikos, o dėl to, kad ruošiasi ne tam skaičiui. „Kad tik išlaikyčiau“ atrodo kaip saugus tikslas, bet iš tikrųjų jis klaidina — nes riba tokia žema, kad ties ja sustojęs mokinys atsibunda per vėlai, kai iki egzamino lieka kelios savaitės, o iki norimo balo — dešimtys taškų.
Sveikesnis būdas — nuo pat pradžių turėti prieš akis ne ribą, o savo tikslą, ir prie jo derinti kasdienį darbą. Tada bandomasis egzaminas tampa ne verdiktu, o matavimu: jis parodo, kiek dar liko iki tikslo ir kur būtent prarandami taškai. Skirtumas tarp šių dviejų nuostatų — „kad tik išlaikyčiau“ ir „noriu tiek, kiek reikia studijoms“ — dažnai ir yra skirtumas tarp mokinio, kuris pavasarį skuba, ir to, kuris ateina į egzaminą ramus.
Nuo kada pradėti, kad balo užtektų
Bene svarbiausias sprendimas — laikas. Rimtas pasiruošimas prasideda ne dvyliktos klasės pavasarį, o vienuoliktoje, o jei jau PUPP parodė spragų — nuo dešimtos. Priežastis paprasta: matematika yra grandininis dalykas, kur naujos temos remiasi ankstesnėmis, todėl gilias spragas užpildyti reikia laiko, o ne vieno intensyvaus mėnesio. Kuo anksčiau mokinys žino savo tikslą ir atotrūkį iki jo, tuo mažesnėmis pastangomis tą atotrūkį uždaro.
Todėl į klausimą „kiek taškų reikia išlaikyti matematikos egzaminą“ sąžiningiausias atsakymas yra dvigubas. Kad būtų parašyta „išlaikyta“, VBE užtenka 25 taškų, o dešimtokams kol kas nereikia peržengti jokio slenksčio. Bet skaičius, dėl kurio verta dėti pastangas, yra kitas — tas, kurio reikia jūsų pasirinktoms studijoms. Jį verta išsiaiškinti anksti ir nuo jo planuoti, nes būtent šis skaičius, o ne oficiali riba, lemia, kas bus galima po mokyklos.
