Kai liepą paskelbiami brandos egzaminų rezultatai, abiturientas pamato vieną skaičių. Jis beveik niekada nesutampa su tuo, kiek taškų buvo surinkta už atliktas užduotis, ir skirtumas nėra atsitiktinis: egzamino taškai į atestato balus perskaičiuojami pagal paprastą, bet mažai kam žinomą taisyklę. Dėl jos išlaikyto egzamino įvertinimas niekada nebūna mažesnis nei 30 balų, o paskutiniai penki surinkti taškai nebeduoda nieko. Šiame straipsnyje paaiškinta, kaip taškai virsta balais, kiek jų reikia, kad egzaminas būtų išlaikytas, kodėl ta riba 2026 ir 2027 metais yra laikinai žemesnė nei anksčiau ir kodėl balas, kurio pakanka atestatui, dar nėra tas balas, kurio prireiks stojant.
Du skaičiai, kurie nesutampa
Valstybinio brandos egzamino rezultatas gyvena dviem pavidalais. Pirmasis — taškai. Tai tiesiog tiek, kiek vertintojai arba elektroninė sistema priskyrė už atliktas užduotis: vienas uždavinys gali būti vertas vieno taško, kitas dviejų, trečias šešių. Antrasis — balai. Tai skaičius, kuris įrašomas į brandos atestatą, rodomas rezultatų skelbimo sistemoje ir vėliau keliauja į stojimo skaičiavimus.
Taškus mokinys mato tik netiesiogiai — per vertinimo instrukciją, per bandomąjį egzaminą arba peržiūrėdamas savo darbą. Balai yra viešasis rezultato pavidalas. Painiava kyla todėl, kad abu skaičiai juda ta pačia kryptimi ir abu baigiasi ties šimtu, todėl atrodo, kad tai tas pats dydis dviem vardais. Taip nėra. Tarp jų yra perskaičiavimas, ir jis pakeičia ne tik patį skaičių, bet ir tai, ką tas skaičius apskritai gali reikšti.
Kaip taškai perskaičiuojami į balus
Taisyklė yra viena ir ji ta pati visiems valstybiniams brandos egzaminams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atmintinėje abiturientams ji užrašyta tiesiai: egzaminas išlaikomas surinkus 25 taškus iš 100 galimų, o nuo 25 iki 95 taškų imtinai jie konvertuojami į balus pridedant 5 prie surinktos bendros abiejų egzamino dalių taškų sumos (ŠMSM atmintinė abiturientams).
Kitaip tariant, perskaičiavimas nėra nei procentinis, nei kreivinis. Prie taškų tiesiog pridedami penki. Kas surinko 40 taškų, gauna 45 balus; kas surinko 63 taškus, gauna 68 balus. Jokio lyginimo su kitų kandidatų rezultatais, jokio normavimo pagal tai, kaip laida pasirodė šiemet, čia nėra — tas pats taškų skaičius bet kuriais metais duos tą patį balą, kol galioja ta pati taisyklė.
Viršuje taisyklė sustoja. Taškų suma nuo 96 iki 100 imtinai perskaičiuojama į 100 balų — tiek, kiek ir 95 taškai, prie kurių pridėjus penkis irgi gaunamas šimtas. Žemiau 25 taškų perskaičiavimo nebėra iš viso: ten rašomas ne balas, o įrašas „Neišlaikyta“.
| Surinkta taškų (iš 100) | Įvertinimas atestate | Ką tai reiškia |
|---|---|---|
| 0–24 | „Neišlaikyta“ | Balas nerašomas, į atestatą rezultatas neįrašomas |
| 25 | 30 balų | Mažiausias į atestatą įrašomas įvertinimas |
| 36 | 41 balas | Patenkinamo pasiekimų lygio pradžia |
| 45 | 50 balų | Pagrindinio pasiekimų lygio pradžia |
| 81 | 86 balai | Aukštesniojo pasiekimų lygio pradžia |
| 95–100 | 100 balų | Aukščiausias įvertinimas; šeši skirtingi taškų skaičiai duoda tą patį balą |
Taškų ir balų ribos lentelės viduryje gautos tiesiog atėmus penkis iš atitinkamo balo, nes būtent taip veikia taisyklė. Jos naudingos tada, kai į rankas patenka ne balas, o taškai — pavyzdžiui, po bandomojo egzamino.
Kodėl atestate negali būti 20 balų
Iš perskaičiavimo taisyklės plaukia dalykas, kuris nustebina daugumą pirmą kartą ją pamačiusių. Žemiausias galimas išlaikyto egzamino įvertinimas yra 30 balų, ir ministerijos atmintinėje tai pasakyta atskirai: išlaikymo riba yra 25 taškai, prie kurių pridedami dar penki, ir galutinis įvertinimas yra 30 balų — mažiausias balų skaičius, kuris įrašomas į brandos atestatą.
Vadinasi, šimtabalėje skalėje yra skylė. Įvertinimo nuo 1 iki 29 balų tiesiog nebūna. Jei kas nors pasakoja, kad gavo už egzaminą 18 balų, jis arba kalba apie senąją, iki 2025 metų galiojusią tvarką, arba maišo egzamino balą su metiniu pažymiu. Po perskaičiavimo lieka tik dvi galimybės: arba skaičius nuo 30 iki 100, arba žodis „Neišlaikyta“. Atestate įrašomi tik išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatai — neišlaikyto egzamino pėdsako dokumente nelieka.
Ši detalė turi ir praktinę pusę. Mokinys, kuris jau susitaikė su mintimi, kad „kokius dvidešimt balų tai gausiu“, iš tikrųjų balansuoja ties riba tarp 30 balų ir neišlaikymo, o tai visai kitas pokalbis — ir apie tai, kiek liko laiko, ir apie tai, ką dar realu padaryti.
Kodėl paskutiniai penki taškai nieko nebeduoda
Antras taisyklės padarinys yra priešingame skalės gale. Kadangi prie taškų pridedami penki, o balų negali būti daugiau nei šimtas, nuo 95 taškų skalė tampa plokščia. Kandidatas, surinkęs 95 taškus, ir kandidatas, surinkęs visus 100, atestate turės tą patį skaičių. Tarp jų — penki taškai darbo, kurie rezultate nebesimato.
Tai nėra klaida ir ne kieno nors neapsižiūrėjimas: perskaičiavimas tiesiog turi lubas. Bet žinoti apie tai verta tiems, kurie vaikosi šimtuką. Paskutiniai sunkiausi uždaviniai iš tikrųjų atperka save tik tol, kol taškų suma nepasiekia 95. Pasiekus šią ribą, tolesnė nauda yra nulinė, o rizika suklysti kur nors anksčiau niekur nedingsta. 2026 metais šimtą balų už matematikos egzaminą gavo 210 abiturientų — apie 1,5 procento išplėstinio kurso egzaminą laikiusiųjų.
Matematikos egzaminas: iš kur tie 100 taškų
Šimtas taškų nėra abstrakti skalė — tai reali abiejų egzamino dalių taškų suma. Matematikos egzamino, tiek išplėstinio (A), tiek bendrojo (B) kurso, pirmoji dalis sudaro 40 procentų galutinio įvertinimo, o antroji — 60 procentų, ir tai yra tiesiog kitas būdas pasakyti, kad pirmoji dalis verta 40 taškų, o antroji — 60.
Abi dalys yra labai skirtingi egzaminai. Pirmąją, kurią laiko vienuoliktokai, sudaro 28–35 uždaviniai po vieną ar du taškus: pusė taškų skiriama už pasirenkamojo atsakymo užduotis, pusė — už trumpojo atsakymo. Ji trunka 120 minučių, atliekama elektroninėje užduočių atlikimo sistemoje ir vertinama automatiškai, tad vertinamas tik atsakymas, o ne sprendimo eiga. Antrąją dalį laiko dvyliktokai: 10 trumpojo atsakymo uždavinių po tašką ir 7–10 pilno sprendimo uždavinių, vertų 50 taškų kartu paėmus. Ji trunka 240 minučių, rašoma į sąsiuvinį ir atsakymų lapą, o darbus skaito vertintojai (NŠA užduočių aprašas). Apie tai, ko būtent tikrina birželio egzaminas vienuoliktoje klasėje, atskirai rašėme straipsnyje apie matematikos VBE pirmąją dalį.
Tas pats užduočių aprašas nurodo ir taškų pasiskirstymą pagal pasiekimų lygius: slenkstinio lygio užduotims tenka apie 35 procentus taškų, patenkinamo — 15, pagrindinio — 35, aukštesniojo — 15 procentų, su galima iki penkių procentų paklaida. Šis pasiskirstymas paaiškina, kodėl išlaikymo riba yra ten, kur ji yra: 25 taškai yra mažiau nei visi slenkstinio lygio taškai kartu paėmus.
Pirmoji dalis neturi išlaikymo ribos
Tai bene dažniausiai neteisingai suprantamas naujosios tvarkos dalykas. Vienuoliktokai, laikydami pirmąją dalį, dažnai mano, kad ją galima „neišlaikyti“, ir išsigąsta pamatę kuklų preliminarų rezultatą. Ministerijos atmintinėje atsakymas į šį klausimą pateiktas tiesiai: pirmoji valstybinio brandos egzamino dalis išlaikymo ribos neturi, o joje surinkti taškai bus sumuojami su antrojoje dalyje surinktais taškais.
Praktiškai tai reiškia, kad pirmoji dalis veikia kaip taupomoji sąskaita. Vienuoliktoje klasėje surinkti 28 taškai iš 40 niekur nedingsta — jie prisidės prie bendros sumos dvyliktoje klasėje. Egzaminas laikomas išlaikytu, kai abiejų dalių suma pasiekia 25 taškus, o ne kai kiekviena dalis atskirai peržengia kažkokią ribą. Atskirų dalių rezultatai į brandos atestatą neįrašomi — ten atsiduria tik vienas galutinis balas.
Iš to plaukia ir nemaloni pusė. Jei pirmoji dalis buvo parašyta silpnai, trūkumą teks dengti antrojoje, kur uždaviniai sunkesni ir kur reikia ne tik atsakymo, bet ir sprendimo. Būtent todėl vienuoliktos klasės pavasaris yra brangesnis, nei atrodo: tai vienintelis momentas, kai 40 egzamino taškų dar galima užsidirbti lengvesnėmis užduotimis.
25 taškų kartelė galioja tik iki 2027 metų rugpjūčio
Dabartinė išlaikymo riba yra laikina priemonė, o ne nuolatinė tvarka. Iki jos egzaminas buvo laikomas išlaikytu surinkus 35 taškus, ir tada mažiausias į atestatą įrašomas įvertinimas buvo ne 30, o 40 balų. 2025 metų pabaigoje patvirtintame valstybinių brandos egzaminų tvarkos apraše riba nuleista dešimčia taškų, tačiau nustatyta, kad tai galios tik dvejus metus — iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos.
Sprendimo motyvas buvo pateiktas viešai: 35 taškų riba pasirodė per aukšta, nes mokiniai mokėsi pagal atnaujintas programas, o vadovėlių trūkumas tuo metu dar nebuvo išspręstas. Ministerijos pristatytoje medžiagoje Lietuvos riba palyginta su kaimynų ribomis: Estijoje egzaminui išlaikyti pakanka vieno procento, Latvijoje reikia dvidešimties, Lenkijoje trisdešimties, o Lietuvoje tuo metu reikėjo trisdešimt penkių procentų galimų taškų. Ten pat primenama, kaip savo kartelę kėlė Latvija — palaipsniui, nuo penkių procentų 2014–2021 metais iki dvidešimties 2024–2025 mokslo metais.
Abiturientams iš to kyla viena praktinė išvada. Dabartiniai dvyliktokai ir vienuoliktokai yra paskutinės laidos, kurioms taikoma 25 taškų riba. Kas bus po 2027 metų rugpjūčio, dar nenuspręsta, ir planuoti remiantis prielaida, kad žemesnė kartelė išliks, nėra pagrindo. Tikslias artimiausių patikrinimų ir egzaminų datas renkame atskirame egzaminų datų puslapyje.
Ką kartelės nuleidimas padarė 2026 metų rezultatams
2026 metų matematikos egzamino rezultatai gerai parodo, ką iš tikrųjų matuoja išlaikiusiųjų procentas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, bendrojo (B) kurso egzaminą išlaikė 77,1 procento iš 8 009 jį laikiusiųjų, o metais anksčiau — tik 57,1 procento iš 5 954. Tuo pačiu metu išplėstinio (A) kurso rezultatas beveik nepajudėjo: 85,1 procento iš 14 011 laikiusiųjų, palyginti su 84,5 procento iš 12 580 prieš metus.
Skirtumas tarp dviejų kursų yra pamokantis. Bendrojo kurso laidoje daug kandidatų rinko kaip tik tiek taškų, kiek jų yra tarp senosios ir naujosios ribos, todėl dvidešimties procentinių punktų šuolis didžiąja dalimi yra ne staiga pagerėjusios žinios, o pasislinkusi linija. Išplėstinio kurso laikytojų dauguma ir anksčiau rinkdavo gerokai daugiau nei 35 taškus, tad jiems ribos vieta nieko nekeitė. Tas pats mokinys su tomis pačiomis žiniomis 2025 metais būtų buvęs „neišlaikęs“, o 2026 metais — „išlaikęs“.
Būtent dėl to žodis „išlaikiau“ yra silpnas informacijos šaltinis. Jis pasako, kurioje linijos pusėje atsidūrėte, bet nepasako, kiek iš tikrųjų mokate — o stojant lemia ne pusė, kurioje stovite, o pats skaičius.
Kaip balas virsta pasiekimų lygiu
Gautas balas turi dar vieną sluoksnį. Jis priskiriamas vienam iš keturių mokymosi pasiekimų lygių, ir būtent šie lygiai, o ne patys balai, surašyti į stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus. Ribos nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu: įvertinimas, siekiantis 40 balų, atitinka slenkstinį pasiekimų lygį, 41–49 balai — patenkinamą, 50–85 balai — pagrindinį, o 86–100 balų — aukštesnįjį lygį (2025 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. V-21).
| Pasiekimų lygis | Balai | Atitinka taškų | Ką atveria |
|---|---|---|---|
| Slenkstinis | iki 40 | 25–35 | Egzaminas išlaikytas, rezultatas įrašomas į atestatą |
| Patenkinamas | 41–49 | 36–44 | Trijų egzaminų vidurkio pakanka stojant į kolegiją |
| Pagrindinis | 50–85 | 45–80 | Trijų egzaminų vidurkio pakanka stojant į universitetą |
| Aukštesnysis | 86–100 | 81–100 | Realios galimybės konkuruoti dėl populiariausių programų |
Taškų stulpelis čia vėl yra paprasta aritmetika — balas atėmus penkis. Plačiau apie tai, ką patys lygiai reiškia mokykloje ir kuo jie skiriasi nuo pažymio, rašome straipsnyje apie pasiekimų lygius.
Koks balas iš tikrųjų reikalingas stojant
Čia ir išryškėja svarbiausias skirtumas. Egzaminui išlaikyti pakanka 25 taškų, bet stojimo reikalavimai surašyti ne taškais ir net ne vieno egzamino balu. Stojant į universitetines studijas trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis pasiekimų lygis, tai yra nuo 50 balų, o stojant į kolegines studijas — ne mažesnis nei patenkinamas, tai yra nuo 41 balo.
Atkreipkite dėmesį į žodį „vidurkis“. Reikalavimas taikomas ne kiekvienam egzaminui atskirai, o jų vidurkiui, todėl vienas silpnesnis rezultatas gali būti atsvertas dviem stipresniais. Bet veikia ir atvirkštinė pusė: jei du egzaminai parašyti vos virš ribos, trečiajam tenka pakelti visą vidurkį. Be to, šie skaičiai yra tik minimalūs reikalavimai — aukštoji mokykla gali būti nustačiusi ir savo minimalų stojamąjį konkursinį balą, o populiariose programose faktinė praėjusių metų riba beveik visada yra gerokai aukštesnė.
Dvidešimt penki ir keturiasdešimt penki: du skirtingi tikslai
Sudėjus viską, gaunamas skaičius, kurį verta įsidėmėti. Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia 25 taškų iš 100. Kad vieno egzamino rezultatas pasiektų pagrindinį lygį, tai yra 50 balų, reikia 45 taškų. Tarp šių dviejų tikslų yra dvidešimt taškų, arba beveik dvigubai daugiau darbo, nors abu dažnai vadinami tuo pačiu žodžiu „pasiruošti egzaminui“.
Praktiškai tai dvi skirtingos strategijos. Siekiant peržengti 25 taškų ribą, dirbama su pirmosios dalies pasirenkamojo ir trumpojo atsakymo uždaviniais bei su antrosios dalies pradžia — ten, kur taškai renkami greičiausiai. Siekiant 45 taškų, to nebeužtenka: reikia pilno sprendimo uždavinių, o juose vertinamas ne tik atsakymas, bet ir užrašyta eiga. Jei vaiko bandomieji rodo rezultatą ties pirmąja riba, o pageidavimų sąraše yra universitetinė programa, tai ne „beveik pakankamai“ — tai pusė kelio.
Kaip tik ties šia vieta dažniausiai ir pradedama ieškoti pagalbos. Jei spragos tęsiasi iš ankstesnių klasių, savarankiškai užpildyti jas per paskutinius mėnesius sunku, nes reikia ne pakartoti kursą, o rasti tikslią vietą, kurioje jis nutrūko. Tam ir skirtos individualios pamokos: matematikos korepetitorius pirmiausia nustato, kurių temų trūksta, ir tik paskui imasi egzamino uždavinių. Platesnį visų dalykų sąrašą rasite korepetitorių puslapyje, o nuo ko pradėti paskutiniais metais — straipsnyje matematikos korepetitorius abiturientui.
Kaip persiskaičiuoti bandomojo egzamino rezultatą
Bandomieji egzaminai beveik visada grąžinami taškais, o ne balais, ir dėl to jų rezultatas atrodo bauginamai mažas. Perskaičiuoti paprasta, tik reikia nepamiršti vieno dalyko: taisyklė taikoma abiejų dalių taškų sumai, o ne vienos dalies rezultatui.
Jei bandomasis apėmė tik antrąją dalį ir buvo surinkta 30 taškų iš 60, tai dar nereiškia 35 balų. Prie jų reikia pridėti tai, kas jau surinkta arba dar bus surinkta pirmojoje dalyje. Tarkime, pirmojoje dalyje gauti 24 taškai iš 40: bendra suma yra 54 taškai, taigi galutinis įvertinimas būtų 59 balai. O jei pirmojoje dalyje gauti 12 taškų, suma siektų 42 taškus ir 47 balus — tas pats antrosios dalies darbas, bet jau ne pagrindinis, o patenkinamas lygis.
Būtent todėl verta žinoti savo pirmosios dalies rezultatą taškais ir laikyti jį atskirai užsirašytą. Jis yra pusė atsakymo į klausimą, kiek dar reikia surinkti. Daugiau apie tai, kaip skaityti išspręstą užduotį taip, kaip ją skaitys vertintojas, rašėme straipsnyje apie matematikos vertinimo instrukciją, o apie patį pasiruošimo planą — kaip pasiruošti matematikos VBE.
Ko šis skaičiavimas dar neapima
Balas atestate yra tik pirmas žingsnis. Stojant jis dauginamas iš svertinio koeficiento ir sudedamas su kitais dėmenimis į konkursinį balą, o ten jau svarbu, kuris egzaminas yra pagrindinis konkrečiai studijų programai ir kokie papildomi balai pridedami. Tas pats 60 balų matematikos įvertinimas skirtingose programose sveria nevienodai.
Taip pat verta nepainioti dviejų skirtingų kursų. Matematikos egzaminą galima laikyti pagal bendrąjį (B) arba išplėstinį (A) kursą, ir nors perskaičiavimo taisyklė abiem vienoda, užduotys ir konkurencija skiriasi. Apie šį pasirinkimą rašome atskirai — matematikos A ar B lygis. Kaip iš balų sudedamas pats konkursinis balas, paaiškinta straipsnyje apie konkursinį balą, o pasiskaičiuoti savo variantą galima konkursinio balo skaičiuoklėje.
Trumpai svarbiausia
- Taškai ir balai nėra tas pats: nuo 25 iki 95 taškų į balus perskaičiuojami pridedant 5, o 96–100 taškų duoda 100 balų.
- Egzaminas išlaikomas surinkus 25 taškus iš 100, todėl mažiausias į atestatą įrašomas įvertinimas yra 30 balų — įvertinimo nuo 1 iki 29 balų nebūna.
- Matematikos egzamino pirmoji dalis verta 40 taškų, antroji — 60, ir pirmoji dalis savo išlaikymo ribos neturi: jos taškai tiesiog sumuojami.
- 25 taškų riba yra laikina ir galioja iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos; iki jos reikėjo 35 taškų, o mažiausias balas buvo 40.
- Stojant lemia ne išlaikymo faktas, o balas: universitetui reikia trijų egzaminų vidurkio nuo 50 balų, tai yra 45 taškų iš 100.
Jei bandomojo egzamino taškai jau žinomi, verta juos perskaičiuoti šiandien, o ne liepą. Skirtumas tarp 30 ir 50 balų yra ne trys nemigos naktys prieš egzaminą, o dvidešimt taškų, kuriuos reikia metodiškai surinkti per likusius mėnesius.
