Sukurta LietuvojeLietuviška korepetitorių platforma

Sakinio dalys: veiksnys, tarinys, papildinys, pažyminys ir aplinkybė

Austėja Vaitkutė profilio nuotraukaAustėja Vaitkutė · 13 min skaitymo

Sakinio dalys – tai žodžių vaidmenys sakinyje: ką kiekvienas žodis jame veikia. Lietuvių kalboje skiriamos dvi pagrindinės sakinio dalys – veiksnys (kas?) ir tarinys (ką veikia? kas yra?) – ir trys antrininkės: papildinys, pažyminys ir aplinkybė. Nustatyti sakinio dalį reiškia pasakyti, kokį vaidmenį žodis atlieka sakinyje, o ne kuriai kalbos daliai jis priklauso.

Sakinio dalys: veiksnys, tarinys, papildinys, pažyminys ir aplinkybė
Turinys+

Šio straipsnio iliustracijoje – kelios skirtingos linijos, nubrauktos ant šviesaus paviršiaus: viena tiesi, kita dviguba, trečia banguota, dar kita – brūkšnelių virtinė. Būtent taip mokykloje žymimos sakinio dalys: kiekviena jų braukiama vis kita linija. Nagrinėti sakinį ir reiškia jį išskaidyti į dalis – pamatyti, ką kiekvienas žodis jame veikia: ar jis yra veikėjas, ar veiksmas, ar tik ką nors paaiškina.

Sakinio dalys daugeliui atrodo painios, nes jų klausimai iš dalies sutampa su linksnių klausimais, o tą patį žodį galima nagrinėti dviem skirtingais būdais. Šiame straipsnyje sudėjome tai, ko dažniausiai ieškoma: penkias sakinio dalis ir jų klausimus vienoje lentelėje, trumpą kiekvienos paaiškinimą su pavyzdžiais, kaip sakinio dalys braukiamos ir kaip nuosekliai išnagrinėti sakinį. Pabaigoje paaiškiname, kodėl klausimas „ką?“ ne visada reiškia galininką ir kodėl svarbu nesupainioti sakinio dalies su kalbos dalimi.

Remiamės 2024 metais išleista „Praktine bendrinės lietuvių kalbos gramatika“, kuriai pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, ir lietuvių kalbos bei literatūros bendrąja programa. Kuo sakinio dalis skiriasi nuo kalbos dalies, atskirai aiškiname straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis; čia susitelkiame į pačias sakinio dalis.

Kas yra sakinio dalys

Sakinio dalis – tai žodžio arba žodžių grupės vaidmuo sakinyje. Kai nagrinėjame sakinį, klausiame ne „kuri tai kalbos dalis“, o „ką šis žodis sakinyje veikia“: ar jis įvardija veikėją, ar reiškia veiksmą, ar nusako daikto požymį, ar paaiškina, kur ir kada vyksta veiksmas. Tas pats daiktavardis viename sakinyje gali būti veiksnys, kitame – papildinys, o dar kitame – pažyminys. Būtent todėl sakinio dalis priklauso ne nuo žodžio, o nuo viso sakinio.

Gramatikoje sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes. Pagrindinės – veiksnys ir tarinys; jos sudaro sakinio branduolį ir prisijungia visas kitas dalis. Antrininkės – papildinys, pažyminys ir aplinkybė; jos paaiškina, papildo ir išplečia pagrindines. Vienanariame sakinyje (pavyzdžiui, „Temsta“) pagrindinė dalis būna viena, bet daugumoje mūsų sakinių yra ir veiksnys, ir tarinys.

Penkios sakinio dalys: klausimai ir lentelė

Pateikiame penkias sakinio dalis su jų klausimais, trumpu paaiškinimu ir tuo, kaip kiekviena jų braukiama nagrinėjant sakinį. Paryškintas žodis pavyzdyje ir yra atitinkama sakinio dalis.

Sakinio dalis Klausimai Ką rodo Kaip braukiama Pavyzdys
Veiksnys kas? veikėją, apie ką kalbama viena tiesi linija Vaikas skaito knygą.
Tarinys ką veikia? kas yra? veiksmą ar būseną dvi tiesios linijos Vaikas skaito knygą.
Papildinys ko? kam? ką? kuo? veiksmo objektą brūkšninė linija Vaikas skaito knygą.
Pažyminys koks? kieno? kelintas? daikto požymį banguota linija Mažas vaikas skaito knygą.
Aplinkybė kur? kada? kaip? kodėl? veiksmo vietą, laiką, būdą ir kt. brūkšnys-taškas Vaikas vakare skaito knygą.

Visame straipsnyje pavyzdžiams naudojame vieną sakinį – „Mažas vaikas vakare skaito įdomią knygą“ – ir žiūrime, kokį vaidmenį jame atlieka kiekvienas žodis. Taip matyti, kad sakinio dalys ne stovi atskirai, o jungiasi viena prie kitos: pažyminys prie daiktavardžio, aplinkybė ir papildinys prie veiksmažodžio.

Veiksnys (kas?)

Veiksnys yra pagrindinė, nepriklausoma sakinio dalis – jis nurodo, apie ką sakinyje kalbama, dažniausiai veikėją. Gramatikoje sakoma, kad veiksnys įvardija kalbamąjį sakinio turinio dalyką. Į klausimą „kas?“ atsakoma vardininku: „Vėjas laužė medžius“ – kas laužė? – vėjas; „Mažas vaikas skaito knygą“ – kas skaito? – vaikas.

Dažniausiai veiksnys reiškiamas daiktavardžio arba įvardžio vardininku, bet gali būti ir bendratis („Skaityti yra malonu“) ar kelių žodžių grupė („Mano brolis ir sesuo išvažiavo“). Ieškodami veiksnio, pirmiausia ieškome būtent vardininko – žodžio, apie kurį visas sakinys ką nors pasako.

Tarinys (ką veikia? kas yra?)

Tarinys – antroji pagrindinė sakinio dalis. Juo perteikiama, ką veiksnys veikia arba kas jis yra: „Vaikas skaito“, „Diena buvo graži“, „Jonas – mokinys“. Dažniausiai tarinys reiškiamas asmenuojamąja veiksmažodžio forma („skaito“, „išvažiavo“, „miega“), bet gali būti ir sudėtinis, kai jungiasi veiksmažodis „būti“ ir vardažodis: „Dangus yra mėlynas“, „Jis yra mokytojas“.

Praktiškai patogiausia pradėti nagrinėti sakinį būtent nuo tarinio. Suradę veiksmą (ką veikiama?), lengvai randame ir veikėją (kas tai daro?), o tada – visas kitas dalis, kurios prie jų jungiasi. Veiksnys ir tarinys kartu sudaro sakinio gramatinį pagrindą.

Papildinys (ko? kam? ką? kuo?)

Papildinys yra antrininkė sakinio dalis, kuri jungiasi prie tarinio ir nusako veiksmo objektą – tai, į ką nukreiptas ar su kuo susijęs veiksmas. Gramatikoje jis apibūdinamas kaip daiktavardis, reiškiamas netiesioginiais linksniais – kilmininku, naudininku, galininku ar įnagininku. Pavyzdžiui: „Vaikas skaito knygą“ (skaito ką? – knygą), „Pasakojau draugams“ (pasakojau kam? – draugams), „Rašau pieštuku“ (rašau kuo? – pieštuku).

Tiesioginis papildinys (atsakantis į klausimą „ką?“) paprastai stovi galininku, bet neigiamame sakinyje – kilmininku: „Skaitau knygą“, bet „Neskaitau knygos“. Papildinio klausimai sutampa su netiesioginių linksnių klausimais, todėl jį lengva supainioti su kitomis dalimis – prie to dar grįšime.

Pažyminys (koks? kieno? kelintas?)

Pažyminys nusako daikto požymį ir jungiasi prie daiktavardžio – dažniausiai prie veiksnio arba papildinio. Jis atsako į klausimus „koks?“, „kokia?“, „kuris?“, „kieno?“, „kelintas?“: „mažas vaikas“ (koks vaikas?), „mamos knyga“ (kieno knyga?), „penkta diena“ (kelinta?). Derinamasis pažyminys reiškiamas būdvardžiais, skaitvardžiais, dalyviais ar įvardžiais ir derinamas su pažymimuoju žodžiu: „įdomią knygą“, „žydintis sodas“.

Pažyminys yra bene dažniausiai praleidžiama sakinio dalis, nes mokiniai linkę jį priskirti prie daikto ir nenagrinėti atskirai. Tačiau būtent pažyminiai padaro sakinį turtingą: iš „Vaikas skaito knygą“ gauname „Mažas vaikas skaito įdomią knygą“, kur „mažas“ ir „įdomią“ yra du atskiri pažyminiai.

Aplinkybė (kur? kada? kaip? kodėl?)

Aplinkybė paaiškina veiksmą – kur, kada, kaip, kodėl ar kokiu tikslu jis vyksta. Ji jungiasi prie tarinio ir atsako į daug klausimų, nes aplinkybių būna kelios rūšys. Dažniausiai mokykloje skiriamos vietos (kur?), laiko (kada?), būdo (kaip?), kiekybės (kiek?), priežasties (kodėl? dėl ko?) ir tikslo (kuriuo tikslu? kam?) aplinkybės: „Vaikas skaito vakare“ (kada?), „Skaito kambaryje“ (kur?), „Skaito garsiai“ (kaip?).

Gramatikoje pažymima, kad aplinkybių skaičius įvairiuose aprašuose svyruoja – nuo keturių iki daugiau kaip dvidešimties, nes kai kurios rūšys dar skaidomos smulkiau. Daugelyje aprašų ir vadovėlių nusistovėjęs šešių–septynių aplinkybių skaičius, todėl nenustebkite, jei skirtinguose šaltiniuose jų išvardyta nevienodai – esmė ta pati: aplinkybė nusako, kaip, kur, kada ar kodėl vyksta veiksmas.

Kaip nuosekliai išnagrinėti sakinį

Patikimiausia sakinį nagrinėti ne iš eilės, o pagal svarbą. Pirmiausia randame tarinį – veiksmą ar būseną (ką veikiama?). Nuo jo klausiame „kas?“ ir randame veiksnį. Turėdami gramatinį pagrindą, prie tarinio jungiame papildinį (ko? kam? ką? kuo?) ir aplinkybes (kur? kada? kaip?), o prie daiktavardžių – pažyminius (koks? kieno?). Taip net ir ilgą sakinį galima išskaidyti žingsnis po žingsnio.

Imkime sakinį „Mažas vaikas vakare skaito įdomią knygą“. Tarinys – „skaito“ (ką veikia?). Veiksnys – „vaikas“ (kas skaito?). Prie jo šliejasi pažyminys „mažas“ (koks vaikas?). Prie tarinio jungiasi papildinys „knygą“ (skaito ką?) su savo pažyminiu „įdomią“ (kokią knygą?) ir aplinkybė „vakare“ (kada skaito?). Nagrinėjant mokykloje kiekviena jų brauktina sava linija, kaip parodyta lentelėje aukščiau. Jei tokiame sakinyje rastume ne vieną, o dvi savarankiškas veiksnio ir tarinio poras, jis jau nebebūtų vientisinis – kaip skirstomos sakinių rūšys pagal sandarą, rašome atskirai.

Kodėl klausimas „ką?“ ne visada reiškia galininką

Sunkiausia painiava kyla todėl, kad sakinio dalių ir linksnių klausimai sutampa. „Ką?“ yra ir galininko (linksnio), ir papildinio (sakinio dalies) klausimas, bet tai du skirtingi dalykai: linksnis parodo žodžio formą, o sakinio dalis – jo vaidmenį. Vienas ir tas pats žodis „knygą“ vienu metu yra galininkas (kalbos ir morfologijos požiūriu) ir papildinys (sakinio sandaros požiūriu). Apie tai, kodėl tas pats žodis atsako į du skirtingus klausimus, plačiau rašome straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis.

Dėl tos pačios priežasties neužtenka vien klausimo ir linksniui nustatyti. Kada klausimų lentelė apgauna ir kaip teisingą formą parenka valdantysis žodis, aiškiname straipsnyje apie tai, kaip nustatyti linksnį. Trumpai: sakinio dalis visada nustatoma pagal tai, ką žodis sakinyje daro, o ne pagal jo formą.

Kurioje klasėje mokomasi sakinio dalių

Pirmąsias sakinio dalis – veiksnį ir tarinį – vaikai mokosi atpažinti dar pradinėse klasėse, o visas penkias, su antrininkėmis, nuosekliai nagrinėja penktoje ir šeštoje klasėse. Vyresnėse klasėse prisideda sudėtingesni dalykai: vienarūšės sakinio dalys, išplėstiniai pažyminiai, aiškinamosios dalys. Sakinio nagrinėjimas yra ir skyrybos pagrindas, nes daug kablelių dedama būtent pagal sakinio dalių ribas.

Jei matote, kad vaikas painioja sakinio dalis arba braukia jas atsitiktinai, problema dažnai ne atmintyje, o įpratime žiūrėti į žodžio formą, o ne į jo vaidmenį. Jei spragos kaupiasi ir artėja PUPP ar egzaminas, gali padėti lietuvių kalbos korepetitorius. Edtalk korepetitorių sąraše rasite mokytojų, dirbančių su įvairaus amžiaus mokiniais, ir galėsite susitarti dėl patogaus laiko bei pamokų formato.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek sakinio dalių yra lietuvių kalboje?+

Skiriamos penkios sakinio dalys: dvi pagrindinės – veiksnys ir tarinys – ir trys antrininkės – papildinys, pažyminys ir aplinkybė. Pagrindinės sudaro sakinio branduolį, o antrininkės jas paaiškina ir išplečia.

Kokios yra pagrindinės sakinio dalys?+

Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Veiksnys nurodo, apie ką kalbama (kas?), o tarinys – ką veiksnys veikia arba kas jis yra (ką veikia? kas yra?). Kartu jos sudaro sakinio gramatinį pagrindą.

Kokie yra sakinio dalių klausimai?+

Veiksnys – kas?; tarinys – ką veikia? kas yra?; papildinys – ko? kam? ką? kuo?; pažyminys – koks? kieno? kelintas?; aplinkybė – kur? kada? kaip? kodėl? kuriuo tikslu? Papildinio ir aplinkybės klausimai dažnai sutampa su linksnių klausimais, todėl sakinio dalis nustatoma pagal tai, ką žodis sakinyje veikia.

Kaip braukiamos sakinio dalys?+

Mokykloje įprasta veiksnį braukti viena tiesia linija, tarinį – dviem tiesiomis linijomis, papildinį – brūkšnine linija, pažyminį – banguota linija, o aplinkybę – brūkšnio ir taško linija. Tai ne kalbos komisijos taisyklė, o nusistovėjusi mokyklinio nagrinėjimo tvarka.

Kuo sakinio dalis skiriasi nuo kalbos dalies?+

Kalbos dalis yra pastovi žodžio savybė (daiktavardis, veiksmažodis, būdvardis), o sakinio dalis – jo vaidmuo konkrečiame sakinyje (veiksnys, tarinys, papildinys). Tas pats daiktavardis viename sakinyje gali būti veiksnys, kitame – papildinys. Todėl žodis klausiamas dviejų skirtingų dalykų: kuri tai kalbos dalis ir kokia sakinio dalis.

Kaip nustatyti veiksnį ir tarinį?+

Patogiausia pradėti nuo tarinio: rasti veiksmą ar būseną (ką veikiama?). Tada nuo jo klausti „kas?“ ir rasti veiksnį. Pavyzdžiui, sakinyje „Mažas vaikas skaito knygą“ tarinys yra „skaito“, o veiksnys – „vaikas“.

Kas yra antrininkės sakinio dalys?+

Antrininkės sakinio dalys yra papildinys, pažyminys ir aplinkybė. Jos jungiasi prie pagrindinių: papildinys ir aplinkybė – prie tarinio, o pažyminys – prie daiktavardžio. Jos paaiškina ir išplečia sakinį, bet nesudaro jo gramatinio pagrindo.

Kurioje klasėje mokomasi sakinio dalių?+

Veiksnį ir tarinį vaikai pradeda atpažinti dar pradinėse klasėse, o visas penkias sakinio dalis nuosekliai nagrinėja penktoje ir šeštoje klasėse. Vyresnėse klasėse prisideda vienarūšės dalys ir išplėstiniai pažyminiai. Sakinio nagrinėjimas yra ir skyrybos pagrindas.

#sakinio dalys#veiksnys#tarinys#papildinys#pažyminys#aplinkybė#sakinio nagrinėjimas#sintaksė#lietuvių kalba#gramatika#5 klasė
Austėja Vaitkutė profilio nuotrauka

Austėja Vaitkutė

edtalk redakcijos autorė

Rašo apie mokymosi įpročius, korepetitoriaus pasirinkimą ir praktiškus būdus padėti mokiniui mokytis ramiau.

ed·talk korepetitoriai

Pritaikyk tai, ką perskaitei

Individuali pamoka su patikrintu korepetitoriumi — greičiausias kelias nuo teorijos iki rezultato.

Rasti lietuvių kalbos korepetitorių