Paieškos laukelyje tėvai vis dar rašo „standartizuoti testai“, nors oficialiai šie patikrinimai jau beveik dešimtmetį vadinami kitaip. Senasis pavadinimas išliko ne veltui — jis nusako svarbiausią tokio testo savybę. Standartizuotas testas yra ne šiaip užduočių rinkinys, o testas su lentele, pagal kurią vaiko surinktus taškus galima palyginti su visos šalies bendraamžių rezultatais. Be tos lentelės 20 taškų iš 49 atrodo kaip nesėkmė. Su ja paaiškėja, kad tiek surinkęs aštuntokas pateko į šalies vidurio grupę. Šiame straipsnyje sužinosite, iš kur šie testai atsirado, kur nemokamai rasti oficialius 2, 4, 6 ir 8 klasių testus kartu su vertinimo instrukcijomis, kaip išspręsti testą namuose taip, kad rezultatas ką nors reikštų, ir ką veikti tarp didžiųjų patikrinimų.
Kuo standartizuotas testas skiriasi nuo kontrolinio
Kontrolinis darbas, pratybų testas ar užduotis internete atsako į vieną klausimą — kiek užduočių vaikas atliko teisingai. Standartizuotas testas atsako ir į antrą: ką tas skaičius reiškia. Kad tai būtų įmanoma, jis kuriamas kitaip. Ugdymo plėtotės centro 2012 metais išleistame standartizavimo procedūrų apraše paaiškinta, kad kiekviena tokio testo užduotis pirmiausia išbandoma su mokinių imtimi, kuri patikimai atspindi visos šalies mokinius, o užduoties sunkumas apskaičiuojamas statistiškai. Tada dalyko ekspertai, remdamiesi ir savo patirtimi, ir šiais duomenimis, nustato ribas tarp pasiekimų lygių. Testas sudaromas laikantis nustatytų proporcijų, vykdomas ir vertinamas vienodomis sąlygomis, kad skirtingose mokyklose surinkti taškai reikštų tą patį.
Taip atsiranda du dalykai, kurių neturi joks įprastas testas. Pirmasis — pasiekimų lygių ribos: nuo kiek iki kiek taškų rezultatas laikomas patenkinamu, pagrindiniu ar aukštesniuoju. Antrasis — lentelė, iš kurios galima apytiksliai nustatyti, kokia dalis šalies bendraamžių surinko daugiau taškų. Tame pačiame apraše pabrėžiama, kad, testą įvertinus pagal pateiktas instrukcijas, lygį galima nustatyti iškart, be išorinių vertintojų, o savo vaikų pasiekimų lygį gali įvertinti ir tėvai. Būtent todėl verta žinoti, kur šių testų ieškoti ir kaip juos naudoti.
Iš kur atsirado standartizuoti testai ir kodėl dabar jie vadinami NMPP
Standartizuotus testus Lietuvoje imta kurti vykdant Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto finansuotą projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“. Pirmasis jo etapas truko nuo 2009 metų vasario iki 2012 metų vasario, o vėliau projektas tęstas antruoju etapu. Pirmojo etapo rezultatas — 4 ir 8 klasių lietuvių kalbos ir matematikos standartizuotos programos ir testai, o aštuntokams dar ir istorijos. Projekte dalyvavo ir Jungtinės Karalystės vertinimo ekspertai, o visa medžiaga rėmėsi 2008 metais patvirtintomis bendrosiomis programomis.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nurodo, kad nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai vyksta nuo 2012 metų. Jos archyve 4 ir 8 klasių testai skelbiami nuo tų pačių metų, o 2 ir 6 klasių — nuo 2015-ųjų; nuo 2017 metų šie patikrinimai oficialiai vadinami nacionaliniu mokinių pasiekimų patikrinimu — NMPP. Antrokų testai vadinti diagnostiniais, o jų ataskaitose pasiekimų lygiai nenaudoti. Šiandien vaizdas paprastesnis: 2026–2027 mokslo metų tvarkaraštyje numatyti tik 4 ir 8 klasių patikrinimai. Jie vyksta kompiuteriu, užduotys vertinamos automatiškai, o pasiekimų lygių yra keturi — prie patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pridėtas slenkstinis. Ką reiškia kiekvienas lygis, aiškinome straipsnyje apie pasiekimų lygius, o artimiausių patikrinimų datas rasite straipsnyje apie NMPP 2027.
Kodėl tas pats taškų skaičius skirtinguose testuose reiškia ne tą patį
Dažna tėvų klaida — taškus paversti procentais ir vertinti juos kaip kontrolinį darbą. Standartizuotame teste taip daryti negalima, nes kiekvieno testo lygių ribos nustatomos atskirai, atsižvelgiant į tai, kokios sunkios buvo būtent jo užduotys. NŠA apie dabartinius patikrinimus sako tiesiai: taškų ir pasiekimų lygių atitikmuo iš anksto nenustatomas, jis patvirtinamas tik po patikrinimo, išanalizavus, kaip mokiniams sekėsi. Kaip smarkiai skiriasi ribos, gerai matyti sudėjus kelių testų duomenis į vieną lentelę.
| Testas | Galima surinkti taškų | Pagrindinis lygis prasideda nuo | Šalies mokinių, pasiekusių pagrindinį arba aukštesnįjį lygį, dalis |
|---|---|---|---|
| 4 klasės standartizuotas matematikos testas, 2012 m. (1 variantas) | 41 | 22 taškų | 64,9 % |
| 4 klasės NMPP, 2019 m. | 40 | 18 taškų | 72,3 % |
| 6 klasės NMPP, 2019 m. | 37 | 13 taškų | 60,5 % |
| 8 klasės NMPP, 2018 m. | 45 | 21 taško | 40,3 % |
| 8 klasės standartizuotas matematikos testas, 2012 m. (1 variantas) | 49 | 23 taškų | 39,7 % |
Duomenys paimti iš NŠA archyve paskelbtų testų charakteristikų; NMPP eilutėse šalies mokinių dalys yra nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų, t. y. reprezentatyvių imčių, rezultatai. Iš lentelės matyti, kad šeštokui, 2019 metų patikrinime surinkusiam 13 taškų iš 37, t. y. vos daugiau nei trečdalį, jau buvo priskirtas pagrindinis lygis. Ketvirtokui tais pačiais metais tam pačiam lygiui pakako 18 taškų iš 40, arba 45 %, o 2012 metų standartizuoto testo pirmajame variante reikėjo 22 taškų iš 41, t. y. beveik 54 % (antrajame variante — 19 taškų iš 38). Skirtumas nebūtinai reiškia švelnesnius reikalavimus: ribos nubrėžiamos atsižvelgiant į tai, kokių gebėjimų reikia konkrečioms užduotims atlikti, todėl sunkesniame teste ta pati gebėjimų riba atitinka mažiau taškų. Naujausi skaičiai patvirtina tą pačią taisyklę: 2026 metų ketvirtokų matematikos patikrinime pagrindinis lygis prasidėjo nuo 17 taškų iš 30, aštuntokų — nuo 19 taškų iš 40.
Deciliai: kurioje vietoje tarp bendraamžių atsidūrė vaikas
Lygių lentelė parodo, ką vaikas moka pagal ekspertų aprašus. Decilių lentelė parodo ką kita — kurioje vietoje tarp bendraamžių jis atsidūrė. Deciliai gaunami mokinius surikiavus pagal surinktus taškus ir padalijus į dešimt vienodo dydžio grupių. Pirmajam deciliui priklauso dešimtadalis mažiausiai taškų surinkusių mokinių, dešimtajam — dešimtadalis daugiausia surinkusių. Tokios lentelės paskelbtos tik ankstyviesiems, 2012–2014 metų, 4 ir 8 klasių testams; vėlesnių testų charakteristikose yra lygių ribos, šalies mokinių dalys pagal lygius ir vidutiniai taškai pagal sritis, bet decilių nėra.
2012 metų 4 klasės standartizuoto matematikos testo (1 varianto) lentelėje pirmasis decilis apima nuo 0 iki 14 taškų, dešimtasis — nuo 36 iki 41 taško, o penktasis ir šeštasis, t. y. šalies vidurys, — nuo 24 iki 27 taškų. To paties projekto 8 klasės teste vidurio grupės prasideda jau nuo 18 taškų iš 49: penktasis decilis apima 18–20 taškų, šeštasis — 21–23 taškus. Taigi aštuntokas, surinkęs 20 taškų, pagal procentus atrodo silpnai, bet iš tikrųjų jis pateko maždaug į šalies vidurį — į penktąjį decilį. Pagal lygių lentelę tai vis dėlto dar patenkinamas lygis: pagrindinis prasideda nuo 23 taškų. Dėl to verta žiūrėti į abi lenteles kartu: lygis pasakys, kurie gebėjimai jau yra, o decilis — kaip vaikas atrodo tarp bendraamžių.
Dvi atsargumo pastabos. Pirma, standartizavimo apraše nurodoma, kad 2012 metų testų decilių lentelės sumodeliuotos pagal turimus statistinius užduočių sunkumo duomenis ir vietą tarp bendraamžių parodo tik apytiksliai, todėl jas verta skaityti kaip orientyrą, o ne kaip tikslią vietą eilėje. Antra, Nacionalinis egzaminų centras tėvams skirtame paaiškinime atskirai pažymėjo, kad deciliai ir pagal juos sudarytos mokinių grupės nėra pasiekimų lygiai. Tai du skirtingi matai, ir vienas kito jie nepakeičia.
Ką parodo ne bendra suma, o atskiros sritys
Testo charakteristikose yra dar viena lentelė, kurią daugelis tėvų praleidžia, nors ji bene naudingiausia: kokią dalį taškų šalies mokiniai vidutiniškai surinko kiekvienoje turinio srityje. Ji leidžia vaiko rezultatą palyginti ne su idealu, o su tuo, kaip iš tikrųjų sekėsi bendraamžiams. 2012 metų 4 klasės standartizuoto matematikos testo pirmajame variante geometrijos, matų ir matavimų užduotyse ketvirtokai vidutiniškai surinko 74,4 % taškų, skaičių ir skaičiavimų — 64 %, o srityje „Komunikavimas ir bendrosios problemų sprendimo strategijos“ — tik 32,4 %. 2019 metų šeštokų patikrinime silpniausia sritis buvo geometrija, matai ir matavimai: vidutiniškai 27,6 % taškų.
Iš to darytina praktinė išvada. Ketvirtokas, kuris problemų sprendimo užduotyse surinko pusę taškų, pagal tą testą buvo gerokai aukščiau šalies vidurkio, nors pusė taškų atrodo kaip vidutiniškas rezultatas. O 60 % skaičiavimo užduotyse buvo šiek tiek žemiau vidurkio. Kai bendra suma atrodo neblogai, būtent ši lentelė parodo, kur verta nukreipti pastangas. Kaip pačias klaidas suskirstyti pagal rūšis, rašėme straipsnyje apie klaidų analizę matematikoje.
Kur nemokamai rasti oficialius testus ir atsakymus
Visi senieji testai tebėra viešai prieinami. NŠA svetainės skiltyje „NMPP užduotys iki 2019 m.“ rasite 2, 4, 6 ir 8 klasių testus, o prie jų — vertinimo instrukcijas ir testų charakteristikas. Ketvirtokų, šeštokų ir aštuntokų testų charakteristikose (2013 metų — atskirame faile) yra ir šalies rezultatai, o antrokų testų charakteristikose šalies rezultatų ir pasiekimų lygių nėra. Ketvirtokams ir aštuntokams ten paskelbti ir 2012 metų standartizuoti matematikos testai, sudaryti dviem variantais. Prie naujausių archyvo testų paskelbti ir bendrieji testų vykdymo nurodymai, skirti ne tik mokykloms, bet ir tėvams bei visiems, norintiems testus atlikti savarankiškai.
Tiems, kurie ieško „atsakymų“, verta žinoti, kad vertinimo instrukcija ir yra atsakymai, tik su taisyklėmis, už ką taškas skiriamas, už ką — ne ir kada skiriama dalis taškų. Naujesnės, jau elektroninės 4 ir 8 klasių NMPP užduotys skelbiamos NŠA testavimo sistemoje BETA, o 2026 metų taškų ir lygių atitiktys — NŠA puslapyje „NMPP užduočių ir lygių atitiktys“. Platesnį viso nemokamo archyvo žemėlapį, apimantį ir PUPP bei brandos egzaminus, rasite straipsnyje apie tai, kur rasti tikras NMPP, PUPP ir VBE užduotis.
Kaip surengti testą namuose, kad rezultatas ką nors reikštų
Lygių ir decilių lentelės galioja tik tada, kai testas sprendžiamas tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis jį sprendė šalies mokiniai. Tos sąlygos aprašytos kiekvienos klasės bendruosiuose testų vykdymo nurodymuose (2012 metų testams — atskiruose), o beveik visas jas nesunku atkartoti namie:
- vienas prisėdimas ir laikrodis: antrokų, ketvirtokų ir šeštokų testai trunka 45 minutes (antrokų — prireikus iki 55), aštuntokų — 60 minučių; likus penkioms minutėms vaikui verta apie tai pasakyti;
- ant stalo tik rašymo priemonė, pieštukas, trintukas ir liniuotė; skaičiuotuvu naudotis negalima — taip nurodyta visų klasių matematikos testams;
- galima paaiškinti, kur ir kaip užrašyti atsakymą, bet ne kaip spręsti: net klausimas, nukreipiantis tinkama linkme, jau yra pagalba, kuri pakeičia rezultatą;
- vaikas, baigęs anksčiau, dar kartą peržiūri savo darbą;
- laikui pasibaigus, darbą sustabdykite: su lentelėmis galima lyginti tik laiku surinktus taškus, o jei vis tiek leidote baigti, pažymėkite, kurią užduotį vaikas atliko paskutinę iki skirto laiko pabaigos.
Po testo taškus skaičiuokite griežtai pagal vertinimo instrukciją, ypač dalinius, ir tik tada žiūrėkite į lygių ir decilių lenteles. Kaip namie įvertinti sprendimą taip, kaip jį įvertintų vertintojas, plačiau rašėme straipsnyje apie vertinimo instrukciją. Ir dar vienas dalykas: rekomendacijose patariama prieš testą vaiko negąsdinti, o paaiškinti, kad užduotys bus įvairaus sunkumo, todėl ilgai užtrukti prie sunkios užduoties nereikia — geriau pereiti prie kitos ir grįžti, jei liks laiko. Namuose tai dar svarbiau, nes vaikas žino, kad į jo darbą žiūrės ne mokytojas, o tėvai.
Ko senas testas jau neparodys
Senieji testai turi trūkumų, kuriuos verta žinoti prieš darant išvadas. Pirma, jie parengti pagal ankstesnes programas, o dabar mokomasi pagal atnaujintas. Ryškus pavyzdys — 2019 metų ketvirtokų matematikos patikrinime prašoma kampu padalyti 8 569 iš 41. Pagal dabar galiojančią bendrąją programą ketvirtokai mokosi daugybos stulpeliu iš dviženklio skaičiaus, o padalyti iš dviženklio skaičiaus mokomasi tik penktoje klasėje. Jei šiandieninis ketvirtokas tokios užduoties neišsprendžia, tai ne spraga, o programos pokytis. Kaip šių veiksmų mokoma dabar, rašėme straipsniuose apie dalybą kampu ir daugybą stulpeliu.
Antra, testai turi savo laiko ženklų: 2012 metų ketvirtokų teste knygos ir kino bilietai kainuoja litais, todėl vaikui teks paaiškinti, kas tai per pinigai. Trečia, šiandieninis NMPP vyksta kompiuteriu, o senieji testai yra popieriniai. Ketvirtokų matematikos patikrinime dabar yra 20 uždavinių ir 30 taškų, atsakymai pasirenkami arba įrašomi ekrane, todėl darbas su elektroniniu testu yra atskiras įgūdis, kurio popierius neištreniruoja. Ketvirta, lentelėse užfiksuota tų metų mokinių padėtis, tad tai orientyras, o ne šių dienų norma.
Kodėl didelis testas netinka kasdien
Tą patį testą verta spręsti tik kartą: antrą kartą sprendžiant tą patį variantą, rezultatas nebeatspindi tikrojo lygio, nes vaikas prisimena atsakymus. Be to, toks testas trunka visą pamoką ar ilgiau ir parodo bendrą vaizdą, bet ne tai, ar prigijo konkreti praėjusios savaitės tema. Standartizavimo apraše tarp testavimo trūkumų minimas „mokymasis testams“, kurį išprovokuoja neapgalvotas prastos kokybės testų naudojimas, o aprašo atmintinėje numatyti ir tarpiniai testai, tikrinantys potemių, temų ar trimestrų rezultatus. Apraše atvirai pripažįstama, kad dalį tokių testų mokytojams dar ilgai teks pasirengti patiems.
Tėvams tai reiškia paprastą darbo pasidalijimą. Oficialus testas su lentelėmis atsako į klausimą, kur vaikas yra. Trumpi teminiai testai atsako į kitą — kas būtent šią savaitę neprigijo. Reikia abiejų, tik skirtingu dažnumu: pirmojo — kartą ar du per metus, antrųjų — kas savaitę ar net kelis kartus per savaitę. Kodėl trumpas pasitikrinimas be vadovėlio duoda daugiau nei ilgas kartojimas, plačiau aiškinome straipsnyje apie matematikos testus savikontrolei.
Pradinukams: trumpi testai, sudėlioti pagal trimestrus
Antrokams, trečiokams ir ketvirtokams tokį ritmą patogiausia palaikyti trumpais teminiais testais. Audronio Bortkevičiaus „Matematikos testai“ 2 klasei, 3 klasei ir 4 klasei sudėlioti pagal trimestrus: pirmame ir antrame trimestre yra po vienuolika testų ir kontrolinį darbą, trečiame — vienuolika testų. Testai trumpi, todėl juos galima spręsti kelis kartus per savaitę, o rezultatas parodo, kuri tema neprigijo, kol ji dar šviežia. Visos knygelės surinktos Bortkevičiaus knygų skiltyje.
Jei norisi vieno platesnio pasitikrinimo be didelio testo, tinka 3 klasės ir 4 klasės žinių lygio diagnostikos rinkiniai. Ketvirtokų rinkinyje, be matematikos, yra ir lietuvių bei anglų kalbų užduočių. Antrokams skirtas Vaidoto Mockaus rinkinys „Pasitreniruokime ir pasirenkime 2 klasės matematikos patikrinimui“. Kadangi nacionalinio patikrinimo antroje klasėje šiuo metu nėra, jį patogu naudoti kaip platesnį pasitikrinimą, pavyzdžiui, mokslo metų pabaigoje.
Šeštokams ir aštuntokams: kurso kartojimas
Šeštokams nacionalinio patikrinimo šiuo metu nėra, nors 2019 metais jis dar vyko. Todėl Vaidoto Mockaus rinkinys „Pasitreniruokime ir pasirenkime 6 klasės matematikos patikrinimui“ šiandien geriausiai tinka kaip bendras metų pasitikrinimas: jame yra skaičiavimo ir geometrijos užduočių bei tekstinių uždavinių. Temų lygmeniu dirbti padeda „6 klasės matematikos kurso teminiai uždaviniai“ — juose pateikti variantai, todėl tą pačią temą galima patikrinti antrą kartą su panašiomis, bet ne tomis pačiomis užduotimis. Turint omenyje, kad 2019 metais šeštokai geometrijos, matų ir matavimų užduotyse vidutiniškai surinko mažiau nei trečdalį taškų, šios srities temų geriau nepraleisti.
Aštuntokams NMPP tebevyksta, o jo užduotis rengiama iš 5–8 klasių turinio. Mockaus darbo sąsiuvinyje „Pakartokime 5–8 klasės matematikos kursą ir pasirenkime 8 klasės NMPP“ yra dvylika kurso kartojimo užduočių, parengtų pagal atnaujintas programas, o visų uždavinių atsakymai pateikti knygos gale. Jei kartojant išlenda senesnės spragos, jas užpildyti padeda „Progimnazijos matematikos kurso 5–8 kl. kartojimo uždaviniai“. Visi leidiniai, skirti pasirengti patikrinimams, surinkti NMPP skiltyje.
Svarbu sąžiningai pasakyti, ko šios knygos nepadarys. Jos nėra standartizuotos, todėl neturi šalies lentelių ir nepasakys, kurioje vietoje tarp bendraamžių yra vaikas. Jų darbas kitas — parodyti, kuri tema stringa šią savaitę ir ar po kartojimo ji pajudėjo. Vietą tarp bendraamžių parodys oficialus testas, o jį, kaip minėta, galima rasti nemokamai.
Kaip sujungti abu įrankius per mokslo metus
Paprastas planas tinka 4, 6 ir 8 klasių testams, nes tik jų charakteristikose yra šalies vidurkiai ir pasiekimų lygiai. Kiekvienas iš šių testų tikrina kursą iki tos klasės pabaigos, todėl rudenį verta surengti praėjusios klasės testą, pavyzdžiui, penktokui — ketvirtos klasės, septintokui — šeštos, o savo klasės testą palikti pavasariui. Testą surenkite pagal visas taisykles ir užsirašykite ne tik bendrą sumą, bet ir taškus pagal sritis. Palyginkite juos su šalies vidurkiais testo charakteristikose ir išsirinkite vieną silpniausią sritį. Kelias savaites spręskite trumpus teminius testus būtent iš jos, o po to vaikas gali išspręsti dar vieną tos pačios klasės testą iš kitų archyvo metų. Jei sritis pajudėjo ir lygis pakilo, planas veikia. Antrokų testų charakteristikose šalies vidurkių ir lygių nėra, todėl jie padeda pamatyti tik temų spragas, bet ne vietą tarp bendraamžių.
Ketvirtokams ir aštuntokams šis planas kartu yra ir pasiruošimas tikram patikrinimui: 2027 metais ketvirtokų matematikos patikrinimas vyks kovo 3 d., aštuntokų — kovo 12 d. Verta žinoti, kad nepasiekusiam patenkinamo lygio mokiniui kitais mokslo metais turi būti sudarytas individualus pasiekimų gerinimo planas ir skirta ne mažiau kaip 20 papildomų konsultacijų grupėse iki penkių mokinių. Pats NMPP rezultatas nepaverčiamas pažymiu ir neturi įtakos kėlimui į kitą klasę, o perlaikyti jo negalima.
Jei po kelių savaičių ta pati sritis nejuda arba oficialiame teste vaikas nepasiekia patenkinamo lygio, verta pasikalbėti su mokytoju ir apsvarstyti korepetitoriaus pagalbą. Edtalk platformoje rasite matematikos korepetitorių 4 klasei, 6 klasei ir 8 klasei, o jaunesnių vaikų tėvams skirtas atskiras puslapis „Korepetitoriai pradinukams“.
Trumpai
Standartizuotas testas — tai testas su šalies lentelėmis: lygių ribomis, o 2012–2014 metų testų — ir deciliais, todėl tik jis gali pasakyti, ką reiškia vaiko surinkti taškai. Nacionaliniai patikrinimai Lietuvoje vyksta nuo 2012 metų, nuo 2017-ųjų jie vadinami NMPP, o šiandien laikomi tik 4 ir 8 klasėse. Senieji 2, 4, 6 ir 8 klasių testai su vertinimo instrukcijomis tebėra nemokamai prieinami NŠA archyve. Namuose juos verta spręsti retai ir griežtai pagal taisykles, taškus lyginti su to paties testo lentele, o ne su procentais, ir nepamiršti, kad jie parengti pagal ankstesnes programas. Tarp didžiųjų testų darbą atlieka trumpi teminiai testai, kurie parodo, kas stringa šią savaitę.
