Ekonomika ir verslas jau ne vienus metus yra viena populiariausių studijų krypčių Lietuvoje, o rugsėjį būtent apie ją dažniausiai galvoja dvyliktokai, kuriems dar neaišku, ką rinktis. Kartu tai ir viena tų sričių, kur konkurencija dėl valstybės finansuojamų vietų geriausiose programose yra tikra. Šiame tekste — ką iš tikrųjų reikia išlaikyti stojant, kaip sudaromas konkursinis balas ir kodėl abiturientui, svajojančiam apie verslą ar finansus, svarbiausias skaičius paskutiniais metais dažnai būna ne vidurkis dienyne, o matematikos brandos egzamino rezultatas.
Iš karto verta pasakyti, kokiais metais galioja žemiau esantys skaičiai. Konkursinio balo sandara ir minimalūs reikalavimai kasmet skelbiami iš naujo, todėl čia remiamasi paskutine paskelbta 2026 metų priėmimo tvarka. Bendra struktūra metai iš metų keičiasi mažai, tačiau tikslią kiekvienos programos ribą ir koeficientus prieš stojimą visada verta pasitikrinti tos aukštosios mokyklos svetainėje.
Kas telpa į „ekonomikos ir verslo studijas“
Pirmiausia verta susitarti, apie ką kalbame, nes „ekonomika ir verslas“ kasdienėje kalboje reiškia gerokai daugiau programų nei viena. Formaliai čia susitinka dvi studijų krypčių grupės: socialinių mokslų kryptis ekonomika ir atskira verslo bei viešosios vadybos grupė, kuriai priklauso vadyba, finansai, apskaita, rinkodara, verslo administravimas. Stojančiajam tas skirstymas dažniausiai nesvarbus — svarbu, kad priėmimo taisyklės abiem grupėms sudėliotos labai panašiai.
Konkrečiai kalbame apie tokias programas kaip Vilniaus universiteto Ekonomika ir finansai bei Vadyba, VILNIUS TECH Verslo vadyba, Kauno technologijos universiteto Ekonomika bei Verslo ir viešoji vadyba, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomika ar Verslo administravimas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto programos, Mykolo Romerio universiteto verslo ir vadybos kryptys. Programų dešimtys, mokymo turinys skiriasi, bet stojimo logika beveik visose viena ir ta pati.
Verta žinoti ir tai, kuo skiriasi pati ekonomika nuo vadybos ar verslo administravimo, nes stojantieji šias programas dažnai painioja. Ekonomika yra analitiškesnė ir labiau apie tai, kaip veikia rinkos, kainos ir sprendimai visos šalies mastu; vadyba ir verslo administravimas — apie tai, kaip organizuojamas ir valdomas konkretus verslas; finansai ir apskaita dar arčiau skaičių bei ataskaitų. Krypties pasirinkimas keičia būsimą darbą, tačiau stojimo reikalavimus keičia mažai: matematika visose šiose programose lieka privaloma, o konkursiniame bale sveria daugiausia.
Trys egzaminai ir vienas slenkstis
Kad apskritai būtų galima dalyvauti konkurse į universitetines studijas, 2025 ir 2026 metais vidurinį išsilavinimą įgijusiam stojančiajam reikia išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieno laisvai pasirenkamo. Tų trijų egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei penkiasdešimt balų, o minimalus konkursinis balas, su kuriuo galima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, yra keturi.
Šioje vietoje slypi pirmas svarbus dalykas, kurį abiturientai kartais pastebi per vėlai: matematikos egzaminas ekonomikos ir verslo studijose nėra pasirinkimas. Jis yra vienas iš trijų privalomų. Vadinasi, be jo į šias studijas paprasčiausiai neįmanoma stoti — ne todėl, kad taip nusprendė konkreti mokykla, o todėl, kad to reikalauja bendra tvarka. Tai reiškia, jog matematikos negalima „apeiti“ pasirenkant vietoj jos kitą, patogesnį egzaminą, kaip kartais pavyksta stojant į humanitarines ar menų kryptis.
Universitetas ar kolegija
Ekonomikos ir verslo galima mokytis ir universitete, ir kolegijoje, o reikalavimai tarp jų skiriasi. Universitetinėms studijoms taikomas jau minėtas trijų egzaminų penkiasdešimties balų vidurkis. Į kolegijas riba žemesnė — ten trijų valstybinių brandos egzaminų vidurkis turi būti ne mažesnis nei keturiasdešimt vienas balas. Praktiškai tai reiškia, kad net silpniau išlaikius egzaminus, kelias į verslo ar apskaitos studijas kolegijoje dažnai lieka atviras.
Skirtumas ne vien skaičiuose. Universitetinės ekonomikos programos paprastai teoriškesnės ir matematiškesnės, kolegijų — praktiškesnės, arčiau konkretaus darbo. Tačiau matematikos egzaminas išlieka privalomas abiejuose keliuose, o gero balo nauda niekur nedingsta: kolegijoje jis padeda patekti į finansuojamą vietą, universitete — konkuruoti dėl stipriausių programų.
Kaip iš tikrųjų sudaromas konkursinis balas
Konkursinis balas — tai vienas skaičius, pagal kurį LAMA BPO sistema surikiuoja visus stojančiuosius į eilę. Jis apskaičiuojamas sudedant kelis dalykus, kiekvieną prieš tai padauginus iš jam skirto svertinio koeficiento, o visų koeficientų suma visada lygi vienetui. Daugumoje ekonomikos ir verslo programų ta sandara atrodo taip:
- matematikos valstybinis brandos egzaminas — svertinis koeficientas 0,4;
- istorijos, informacinių technologijų, geografijos, užsienio kalbos arba dalyko „ekonomika ir verslumas“ egzaminas ar A lygio metinis pažymys — 0,2;
- bet kuris kitas, su ankstesniais nesutampantis dalykas (egzaminas arba metinis pažymys) — 0,2;
- lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas — 0,2.
Ši sandara nėra vienos mokyklos išmonė. Tokią pačią matematikos svarbą nurodo ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir finansų programa, ir Mykolo Romerio universiteto verslo, vadybos bei apskaitos kryptys — abiem atvejais matematikos egzaminui tenka tie patys keturiasdešimt procentų konkursinio balo. Prie gauto skaičiaus dar gali prisidėti papildomi balai, apie kuriuos — kiek žemiau, tačiau jų suma ribojama ir negali viršyti dviejų su puse balo.
Kodėl matematika čia sveria daugiausia
Užtenka pažiūrėti į koeficientus, kad taptų aišku, kur slypi didžiausias svertas. Matematika įskaitoma su koeficientu 0,4, o visi kiti trys dalykai — tik su 0,2. Praktiškai tai reiškia, kad vienas matematikos egzamino balas konkursiniam balui daro dvigubai didesnę įtaką nei vienas lietuvių kalbos ar laisvai pasirenkamo dalyko balas. Jeigu reikėtų nurodyti vieną vietą, kurioje verta sudėti daugiausia pasiruošimo, tai būtų būtent matematika — ir ne dėl to, kad ji sunkiausia, o dėl to, kad ji brangiausia.
Yra ir antra, dažnai pamirštama priežastis nesureikšminti matematikos tik kaip stojimo kliūties. Pačiose ekonomikos ir verslo studijose jos netrūksta: statistika, ekonometrija, finansų matematika, optimizavimo uždaviniai yra šių programų kasdienybė. Todėl silpnas matematikos pamatas dvyliktoje klasėje dažnai virsta ne vien mažesniu konkursiniu balu, bet ir sunkiu pirmuoju kursu. Investicija į šį dalyką atsiperka du kartus — stojant ir studijuojant.
Būtent todėl, jeigu matematika buvo silpnesnė vieta, paskutiniais mokyklos metais verta ją kelti kryptingai. Kartais tam pakanka susitvarkytos savarankiško darbo tvarkos, o kartais reikia žmogaus, kuris paaiškintų, kur nuolat kartojasi klaidos. Tokiu atveju matematikos korepetitorius, dirbantis su egzamino formato užduotimis, duoda daugiausia ten, kur kiekvienas balas sveria po 0,4.
A ar B lygio matematika stojant į ekonomiką
Su matematika susijęs ir antras sprendimas, kurį daugelis priima dar po dešimtos klasės — mokytis išplėstiniu (A) ar bendruoju (B) kursu. Stojant į ekonomiką ir verslą jis nėra formalumas. Skaičiuojant konkursinį balą, bendruoju kursu laikyto egzamino rezultatas dauginamas iš mažinančio 0,7 koeficiento, o išplėstinio kurso rezultatui joks mažinimas netaikomas. Kitaip tariant, tas pats balas, gautas A lygiu, konkursiniam balui duoda daugiau nei gautas B lygiu.
Tai nereiškia, kad B lygis automatiškai užkerta kelią — daug ką lemia konkreti programa ir tai, kokį balą realiai pavyksta pasiekti. Bet abiturientui, kuris rimtai taikosi į stipresnes ekonomikos ir finansų programas, A kursas dažniausiai yra saugesnis pasirinkimas. Platesnį šio sprendimo palyginimą galima rasti atskirame tekste apie matematikos A ir B lygį.
Trečiasis ir laisvai pasirenkamas dalykas
Kadangi du iš keturių balo dėmenų sudaro matematika ir lietuvių kalba, lieka apgalvoti dar du — pasirenkamą ir laisvai pasirenkamą dalyką. Čia stojantysis turi tam tikros laisvės, ir ja verta pasinaudoti protingai. Antrajam dėmeniui dažniausiai tinka istorija, informacinės technologijos, geografija, užsienio kalba arba egzaminas „ekonomika ir verslumas“, o trečiuoju gali eiti bet kuris kitas, su ankstesniais nesutampantis dalykas.
Praktinis patarimas paprastas: rinktis reikia ne pagal tai, kas skamba solidžiau, o pagal tai, kuriame egzamine realiai gausite aukštesnį balą. Kadangi šie dalykai įskaitomi su vienodu 0,2 koeficientu, verta rinktis stipriausią savo pusę. Užsienio kalba čia dažnai yra patogus pasirinkimas, ypač stojant į angliškas verslo programas, o informacinės technologijos ar „ekonomika ir verslumas“ natūraliai dera su būsimų studijų turiniu. Nuo kurio dalyko apskritai pradėti dėlioti egzaminų rinkinį, aprašyta tekste apie tai, kokius brandos egzaminus rinktis.
Papildomi balai, kuriuos verslo srities stojantysis gali užsidirbti
Ekonomikos ir verslo stojantieji turi vieną privalumą, kurio neturi daugelis kitų krypčių: nemažai aukštųjų mokyklų skiria papildomų balų būtent už su verslu susijusią veiklą. Dažniausiai tai — baigta „Junior Achievement“ mokomųjų mokinių bendrovių programa, išklausytas kursas „Ekonomika ir verslas“ arba dalyvavimas Lietuvos mokinių ekonomikos ir verslo olimpiadoje. Priklausomai nuo mokyklos ir konkretaus pasiekimo, tai gali duoti nuo kelių dešimtųjų iki maždaug pusės papildomo balo.
Svarbu, kad šie priedai nustatomi kiekvienos aukštosios atskirai, todėl vienoje programoje mokinių bendrovė vertinama vienaip, kitoje — kitaip, o kai kur už tą pačią veiklą balų nepridedama visai. Todėl tai nėra dalykas, kuriuo galima remtis kaip garantija — greičiau tai naudingas priedas tam, kuris tokioje veikloje ir taip dalyvautų. Bendrą papildomų balų sistemą — olimpiadas, savanorystę, brandos darbą — verta peržiūrėti tekste apie papildomus balus stojant į universitetą.
Kiek balo reikia realiai
Klausimas „kiek reikia surinkti“ neturi vieno atsakymo, ir bet kas, kas jį pateikia, greičiausiai supaprastina. Minimalus slenkstis, be kurio apskritai nepatenkama į konkursą, yra trijų egzaminų penkiasdešimties balų vidurkis ir konkursinis balas keturi. Tačiau realioji riba, ties kuria baigiasi valstybės finansuojamos vietos, kiekvienoje programoje susidaro pati, iš to, kokiais balais tais metais stojo kiti. Stipriausiose ekonomikos, finansų ir tarptautinio verslo programose ta riba būna gerokai aukštesnė už minimalią.
Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti iš anksto — valstybės finansuojamų vietų ekonomikos ir verslo programose yra ribotas skaičius, todėl būtent dėl jų ir vyksta aštriausia konkurencija. Nepatekus į finansuojamą vietą, dažnai lieka galimybė studijuoti mokamai, o riba čia žemesnė. Vis dėlto ir mokamoms vietoms galioja tas pats minimalus slenkstis, tad matematikos egzamino neįmanoma aplenkti nė vienu keliu.
Todėl protingiausia ne spėlioti, o pasiskaičiuoti savo preliminarų balą pagal turimus ar planuojamus pažymius ir palyginti jį su ankstesnių metų priėmimo rezultatais konkrečioje programoje. Tam pravartu pasitelkti konkursinio balo skaičiuoklę, o kaip visas skaičius sukuriamas iš pažymių ir koeficientų, žingsnis po žingsnio paaiškinta tekste apie konkursinį balą.
Kada pradėti ruoštis
Po brandos egzaminų reformos matematikos pasiruošimo darbas prasideda anksčiau, nei daugelis įpratę galvoti — jau vienuoliktoje klasėje. Tai reiškia, kad dvyliktokui, kuris tik dabar rimtai apsisprendė dėl ekonomikos, laiko dar yra, bet jo nedaug. Realus planas dažniausiai atrodo taip: rudenį įvertinamos spragos, per mokslo metus jos nuosekliai užpildomos, o pavasaris paliekamas ne naujai medžiagai, o kartojimui ir egzamino formato uždaviniams.
Kiek pamokų ir kiek laiko realiai reikia, priklauso nuo pradinio taško, o ne nuo svajonės. Šią aritmetiką atskirai nagrinėja tekstai apie tai, kada pradėti ruoštis VBE, ir apie matematikos korepetitorių abiturientui. Bendra taisyklė tokia: kuo anksčiau pamatuojama, tuo pigiau ir ramiau viskas baigiasi.
Kur korepetitorius padeda, o kur ne
Būtų nesąžininga rašyti, kad korepetitorius išsprendžia stojimo klausimą. Neišsprendžia — apsispręsti dėl studijų krypties ir sudėlioti pageidavimus sistemoje tenka pačiam. Tačiau tą vieną dalyką, kuris konkursiniame bale sveria daugiausia, individualus darbas gali pakelti realiausiai. Gero korepetitoriaus nauda čia labai konkreti: jis padeda paversti tai, ką mokinys jau maždaug moka, egzamino taškais — sutvarko sprendimo užrašymą, atpažįsta nuolat besikartojančias klaidas, treniruoja su tikro formato užduotimis. Būtent dvyliktoje klasėje šis darbas dažnai svarbesnis už naujos medžiagos mokymąsi, nes egzamino balą lemia ne tiek žinių kiekis, kiek gebėjimas jas tvarkingai ir laiku pritaikyti.
Todėl į matematikos korepetitorių abiturientui verta žiūrėti ne kaip į stebuklą, o kaip į tikslinę investiciją į brangiausią balo dėmenį. Visus korepetitorius platformoje galima peržiūrėti pagal dalyką, klasę ir tai, ar jie dirba būtent su brandos egzamino pasiruošimu, o susitikimą pirmiausia verta pradėti nuo aiškaus tikslo: koks balas reikalingas svajonių programai ir kiek nuo jo dabar skiria.
Trumpai — nuo ko pradėti šįmet
Pirma, priimkite, kad matematikos egzaminas ekonomikos ir verslo studijose yra privalomas, o ne pasirenkamas — jo apeiti neįmanoma. Antra, įsidėmėkite, kad konkursiniame bale jis sveria 0,4, dvigubai daugiau nei bet kuris kitas dalykas, todėl daugiausia pasiruošimo verta skirti būtent jam. Trečia, apsvarstykite A lygio matematiką, jei taikotės į stipresnes programas, nes bendrojo kurso rezultatas mažinamas 0,7 koeficientu.
Ketvirta, protingai pasirinkite likusius du dalykus — pagal tai, kur realiai gausite aukštesnį balą, o ne pagal skambumą. Penkta, pasiskaičiuokite preliminarų konkursinį balą ir palyginkite jį su ankstesnių metų priėmimo rezultatais, kad tikslas būtų skaičius, o ne nuojauta. O jeigu matematika ir yra ta vieta, kuri skiria nuo norimo balo, ją kelti verta pradėti dabar, kol laiko dar pakanka nuosekliam, o ne paskutinės minutės darbui.
