Septintoje klasėje lietuvių kalbos pamokose per vienus mokslo metus kaip atskiros temos pristatomos trys veiksmažodžio formos, kurių pavadinimai skiriasi vos keliomis raidėmis: dalyvis, pusdalyvis ir padalyvis. Vaikas išmoksta apibrėžimus, per kontrolinį darbą juos atkartoja, o rašinyje vis tiek parašo: Eidamas į mokyklą, mane užklupo lietus. Gramatiškai šis sakinys teigia, kad į mokyklą ėjo lietus.
Tai ne neatidumo klaida, ir jos neištaiso dar vienas galūnių sąrašas. Pasirinkti tarp pusdalyvio ir padalyvio padeda ne priesaga ir ne galūnė, o atsakymas į vieną klausimą: kas atlieka veiksmą? Kai atsakymas aiškus, didžioji dalis painiavos išnyksta, o likusią sutvarko kelios rašybos taisyklės. Šiame tekste — ką reiškia kiekviena forma, kada jų mokoma pagal bendrąją programą, kokias klaidas taiso Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kaip šios formos rašomos, kada prie jų dedamas kablelis ir kaip namuose patikrinti, ar vaikas skirtumą supranta.
Trumpas atsakymas: kuo skiriasi trys formos
Visos trys formos yra neasmenuojamosios, tai yra nekaitomos asmenimis, bet kiekviena kaitoma ir vartojama savaip. Dalyvis kaitomas kaip būdvardis — giminėmis, skaičiais ir linksniais: bėgantis vaikas, bėgančio vaiko, bėgusi mergaitė. Jis nusako ypatybę, kylančią iš veiksmo.
Pusdalyvis turi priesagą -dam- ir kaitomas tik giminėmis ir skaičiais: eidamas, eidama, eidami, eidamos. Jis reiškia šalutinį veiksmą, kurį tuo pačiu metu atlieka tas pats veikėjas kaip ir pagrindinį: Eidamas į mokyklą, sutikau draugą — ėjau aš ir sutikau irgi aš.
Padalyvis visai nekaitomas: einant, ėjus, eidavus, eisiant. Jis reiškia aplinkybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jei tas kitas veikėjas nurodomas, jis reiškiamas naudininku — Man einant į mokyklą, pradėjo lyti, — bet jo gali ir nebūti, kaip beasmeniame sakinyje Sergant reikia gulėti.
Kada jų mokoma: beveik viskas vienoje klasėje
Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje visos trys formos pristatomos septintoje klasėje. Vien po antrašte „Dalyvis“ septintos klasės turinyje yra dvylika sakinių, ir beveik kiekvienas jų — atskira tema: dalyvio reikšmė ir gramatiniai požymiai, veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai, jų laikų daryba, linksniavimas, rašyba ir kirčiavimas, įvardžiuotiniai ir sangrąžiniai dalyviai. Po jų tame pačiame skyriuje eina pusdalyvis ir padalyvis, o tais pačiais metais atsiranda ir išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės. Tai daug vieniems metams, todėl nenuostabu, jei septintokas kurį laiką jaučiasi pasiklydęs.
Įdomiausia tai, kas vyksta anksčiau. Penktos klasės turinyje yra sakinys „Susipažįstama su esamojo laiko dalyvių formų rašyba pagal veiksmažodžio trečiojo asmens rašybos analogiją“. Vadinasi, vaikas mokosi rašyti žodžius mylintis ir nešantis dvejais metais anksčiau, nei programa dalyvį pristato kaip atskirą formą. Penktoje ir šeštoje klasėse aprašymuose jau prašoma vartoti „būdvardžius, dalyvius, skaitvardžius“. Po septintos klasės programa prie šių formų grįžta dar du kartus: aštuntoje „kartojamos ir apibendrinamos žinios apie neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas“, o dešimtoje (II gimnazijos) klasėje dar kartą įtvirtinamas taisyklingas dalyvių, padalyvių ir pusdalyvių vartojimas.
Programa pati parodo, kur slypi sunkumas. Apie pusdalyvį joje rašoma, kad „mokomasi skirti pusdalyvio reikšmę nuo dalyvio reikšmės“, o apie padalyvį — kad mokomasi jo reikšmę „skirti nuo pusdalyvio reikšmės“. Tikslas yra ne išmokti tris apibrėžimus, o mokėti atskirti, kuri forma tinka konkrečiame sakinyje. To neišmokys nei galūnių lentelė, nei pratimas, kuriame tereikia įrašyti trūkstamą raidę.
Dalyvis — veiksmažodis, kuris kaitomas kaip būdvardis
Dalyvis turi ir veiksmažodžio, ir būdvardžio ypatybių. Iš veiksmažodžio jis paveldi laiką ir tai, kad valdo tuos pačius linksnius (skaito knygą — knygą skaitantis), o iš būdvardžio — gimines, skaičius ir linksnius (skaitantis berniukas, skaitanti mergaitė, skaitančių vaikų). Linksniuojamas jis panašiai kaip būdvardis, todėl, jei vaikas dar painioja linksnius, verta pradėti nuo jų — apie tai, kaip nustatyti linksnį, rašėme atskirai.
Dalyviai būna dviejų rūšių. Veikiamieji reiškia ypatybę, kylančią iš paties veikėjo veiksmo: bėgantis sportininkas, sužaliavusi pieva. Neveikiamieji — ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo: vaiko rašoma knyga, statybininkų pastatytas namas. Šie pavyzdžiai paimti iš švietimo portalo emokykla.lt žinyno septintai ir aštuntai klasei, ir skirtumas juose matyti iš karto: sportininkas bėga pats, o namas pats savęs nepastatė.
Veikiamieji dalyviai turi keturis laikus, kaip ir tiesioginė nuosaka: bėgantis, bėgęs, bėgdavęs, bėgsiantis. Neveikiamieji — tris: rašomas, rašytas, rašysimas. Programa septintoje klasėje dar prideda įvardžiuotinius ir sangrąžinius dalyvius. Pirmieji, kaip aiškina tas pats žinynas, daromi kaip ir įvardžiuotiniai būdvardžiai (rašantysis, valgomasis, nepažįstamoji), o antrieji — tik iš sangrąžinių veiksmažodžių.
Sakinyje dalyvis dažnai eina pažyminiu, bet gali būti ir aplinkybė: Grįžęs namo, pavalgiau. Tokia aplinkybė vadinama dalyvine, ir ji dar pravers, kai reikės rinktis iš trijų formų.
Pusdalyvis — tas pats veikėjas, tuo pačiu metu
Pusdalyvis daromas iš bendraties kamieno su priesaga -dam-: matyti — matydamas, matydama, matydami, matydamos. Jis kaitomas giminėmis ir skaičiais, bet ne linksniais, ir derinamas su daiktavardžiu ar įvardžiu: berniukas žiūrėjo nemirksėdamas, mergaitė žiūrėjo nemirksėdama.
Svarbiausia jo savybė yra reikšmė. Pusdalyvis reiškia šalutinį veiksmą, kurį atlieka tas pats veikėjas kaip ir pagrindinį, ir atlieka tuo pačiu metu. Sakinyje Moterys dainuodamos grėbė šieną moterys ir dainavo, ir grėbė. Sakinyje Ėjau dainuodamas tas pats žmogus ir ėjo, ir dainavo. Todėl įžangos sakinyje Eidamas į mokyklą, mane užklupo lietus pusdalyvis „atitenka“ tam, kas atlieka pagrindinį veiksmą, — lietui. Taisyklingai būtų Eidamas į mokyklą, pakliuvau į lietų arba Man einant į mokyklą, pradėjo lyti.
Iš tos pačios reikšmės kyla ir apribojimas, kurį kalbos kultūros patarimuose galima rasti su pavyzdžiu: pusdalyvis netinka, kai šalutinis veiksmas laiko atžvilgiu su pagrindiniu nesutampa. Sakinys Jaunuolis įstojo į mokyklą, įgydamas techniko specialybę ten taisomas į įstojo į mokyklą ir įgijo techniko specialybę, nes specialybė įgyjama mokyklą baigiant, o ne į ją stojant.
Padalyvis — kai veiksmą atlieka kitas arba konkretaus veikėjo nėra
Padalyvis nekaitomas visai: neturi nei giminių, nei skaičių, nei linksnių. Užtat jis turi keturis laikus, kaip ir veikiamieji dalyviai, ir daromas iš tų pačių kamienų su tomis pačiomis priesagomis, tik be galūnių: bėgant, bėgus, bėgdavus, bėgsiant. Šį panašumą verta parodyti vaikui, nes tada daug ko nereikės kalti atmintinai: bėgantis — bėgant, bėgusi — bėgus.
Pagal reikšmę padalyvis nusako aplinkybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo. Jei tas veikėjas sakinyje nurodomas, jis reiškiamas naudininku: Vaikui sergant, motina jaudinasi; Direktoriui paskelbus įsakymą, įsigalioja naujos taisyklės; Saulei tekant, išėjome. Serga vaikas, o jaudinasi motina — veikėjai skirtingi, todėl čia tinka tik padalyvis.
Antras atvejis, kai padalyvis tinka, yra beasmeniai sakiniai, kuriuose konkretaus veikėjo nėra: Sergant reikia gulėti; Lyjant ar sningant nemalonu keliauti; Patikrinus dokumentus, rasta daug netikslumų. Čia veikėjas nenurodytas: kalbama apskritai arba nesvarbu, kas veiksmą atliko. Tik ir tokiuose sakiniuose padalyvis netinka po tikslo jungtuko „kad“ ir sąlygos jungtuko „jeigu“ — apie tai kiek žemiau.
Kalbos kultūros patarimuose minima ir viena išimtis. Padalyvis asmeniniame sakinyje tinka ir tada, kai aišku, kad šalutinį veiksmą veikėjas atliko ne vienas, o kartu su kitais: Kuriant šį filmą, dirbau operatoriaus pagalbininku. Filmą kūrė visa komanda, o pusdalyvis kurdamas reikštų, kad jį kūrė pats kalbantysis.
Vienas klausimas, kuris padeda daugeliu atvejų
Visa tai sutelpa į vieną klausimą, kurį verta užduoti prie kiekvienos formos su -dam-, -ant, -int, -us ar -ęs: kas atlieka pagrindinį veiksmą ir kas — šalutinį? Atsakius tarp šių formų lieka rinktis iš trijų galimybių.
- Tas pats veikėjas, veiksmai vyksta tuo pačiu metu — pusdalyvis: Eidamas į mokyklą, sutikau draugą.
- Tas pats veikėjas, šalutinis veiksmas įvyko anksčiau — būtojo laiko veikiamasis dalyvis: Grįžęs namo, pavalgiau.
- Veikėjai skirtingi arba konkretaus veikėjo nėra — padalyvis: Man einant į mokyklą, pradėjo lyti. Sergant reikia gulėti.
Antrasis punktas paaiškina ne vieną taisymą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo keistas. Kai tas pats veikėjas pirma atlieka vieną veiksmą, o paskui kitą, pusdalyvis netinka, nes jis reiškia vienalaikį veiksmą, o padalyvis netinka, nes veikėjas tas pats. Lieka dalyvis: Gavusi laišką, sekretorė rašo atsakymą; Išanalizavusi pasiūlymus, komisija nusprendė juos priimti.
Kai klausimas atrodo sunkus, padeda paprastas būdas: aplinkybę perrašyti šalutiniu sakiniu su jungtuku „kai“. Eidamas į mokyklą, sutikau draugą virsta Kai ėjau į mokyklą, sutikau draugą. Abiejose dalyse veikėjas tas pats — aš, ir abu veiksmai vyksta vienu metu. Vadinasi, reikia pusdalyvio. Kai grįžau namo, pavalgiau — veikėjas irgi tas pats, bet pirma grįžau, o tik paskui valgiau, todėl rašoma Grįžęs namo, pavalgiau. Man einant į mokyklą, pradėjo lyti virsta Kai ėjau į mokyklą, pradėjo lyti. Pirmoje dalyje veikėjas esu aš, o antroje jo apskritai nėra (tiesiog lyja), todėl reikia padalyvio. Šį perrašymą vaikas gali atlikti pats, ir jam nereikia prisiminti nė vieno termino.
Klaidos, kurias taiso Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Šios klaidos nėra vien mokyklinės. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke yra atskiras įrašas apie padalyvio vartojimo klaidas, ir jo pavyzdžiai skamba ne kaip sakiniai iš mokinio rašinio, o kaip iš laikraščio ar įstaigos rašto. Šiame įraše Komisija išskiria tris atvejus, kai padalyvis nevartotinas.
Pirmasis — padalyvis, pavartotas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniame sakinyje, kur reikėtų pusdalyvio ar dalyvio. Kuo remiantis laikraštis skelbia tokią informaciją? taisoma į remdamasis; Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, įsakau — į Atsižvelgdamas; Pažvelgus į šias nuotraukas, pastebėsime tam tikrą ryšį — į Pažvelgę. Paskutinis pavyzdys gerai iliustruoja antrąjį sąrašo punktą: pirma pažvelgiame, paskui pastebime, todėl čia reikia ne pusdalyvio, o būtojo laiko dalyvio.
Antrasis — būtojo kartinio laiko padalyvis su jungtuku „kad“ tikslui reikšti: Kad apsisaugojus nuo gripo, gerkite čiobrelių arbatą. Komisija siūlo Kad apsisaugotumėt arba Norėdami apsisaugoti. Trečiasis — tas pats padalyvis su „jei“ ar „jeigu“ sąlygai reikšti: Jeigu apskaičiavus nuostolius, išaiškėtų tikroji įmonės padėtis taisoma į Jeigu apskaičiuotume.
Abi paskutinės klaidos ausiai skamba įprastai, todėl jų gali nepastebėti net tas, kas gramatiką išmano gerai. Tačiau atpažinti jas nesunku, jei žinote taisyklę: kai jungtukas lieka, po tikslo jungtuko „kad“ ir sąlygos jungtuko „jeigu“ reikia asmenuojamosios veiksmažodžio formos — kad apsisaugotumėt, jeigu apskaičiuotume, — o ne padalyvio.
Dalyviai irgi turi savų spąstų
Tas pats klausimas — kas atlieka veiksmą — dažnai padeda ir renkantis tarp veikiamojo ir neveikiamojo dalyvio. Kalbos kultūros patarimuose taisomos sėdinčios vietos: vieta pati nesėdi, joje sėdima, todėl taisyklinga sėdimos vietos. Taisomas ir padidintas kraujospūdis, kai kalbama apie ligonio būklę: kraujospūdžio niekas nedidino, jis padidėjo pats, todėl reikia veikiamojo dalyvio padidėjęs. O padidinta stipendija yra visiškai taisyklinga — ją kas nors padidino. Terminuose šis patikrinimas neveikia: ten tradiciškai vartojamos neveikiamosios formos, net kai daiktas veiksmą atlieka pats, — maitinamasis kremas, įspėjamieji kelio ženklai.
Dar vienas atvejis susijęs su įvardžiuotinėmis formomis. Kai dalyvis virsta daiktavardžiu, vartotina įvardžiuotinė forma: suaugusiųjų mokymo centras, o ne suaugusių; egzaminą perlaikys neišlaikiusieji, o ne neišlaikę. Skirtumą nesunku įsiminti: įvardžiuotinė forma pati pavadina asmenį ar daiktą (suaugusieji, valgomasis), o paprastoji tik nusako ypatybę.
Rašyba: kur nosinės yra ir kur jų nėra
Dalyvių rašyba turi savo logiką, ir ją lengviau suprasti nei atsiminti. Esamojo laiko dalyvio priesagos balsį padiktuoja trečiasis veiksmažodžio asmuo — būtent taip šią rašybą programa pristato penktoje klasėje: myli — mylintis, tyli — tylintis, bet neša — nešantis, rašo — rašantis. Jei trečiasis asmuo baigiasi -i, rašoma -int-; kitais atvejais — -ant- arba -iant-: klausia — klausiantis.
Esamojo ir būsimojo laiko veikiamųjų dalyvių vardininke nosinės raidės rašomos tik trumposiose vyriškosios giminės formose: kalbąs, kalbą, mylįs, mylį, eisiąs. Ilgosiose vardininko formose jų nėra: kalbantis, kalbantys, mylintis. Būtojo laiko veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkas baigiasi -ęs, daugiskaitos — -ę (dirbęs, dirbę, turėjęs, turėję), o visose kitose formose atsiranda priesaga -(i)us-: ėjusio, ėjusiam, mačiusi. Kodėl nosinė galūnėje priklauso nuo linksnio, plačiau aiškinome tekste apie tai, kodėl vaikas daro rašybos klaidų.
Pusdalyvių priesaga visada -dam-, tačiau prieš ją girdimas priebalsis dažnai apgauna. Tariame [įkvėbdamas], o rašome įkvėpdamas, nes įkvepia; piešdamas, nes piešia; sėsdamas, nes sėsti. Taisyklė ta pati kaip ir kitur lietuvių rašyboje: žodis rašomas pagal giminišką formą, kurioje garsas girdimas aiškiai. Padalyvių rašyboje verta atsiminti vieną dalyką: kur tariama [ent], rašoma -iant, o ne „-ent“: klausiant, žengiant, būsiant, važiuosiant.
Kableliai: kada galima rinktis, o kada ne
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. patvirtintos skyrybos taisyklės išplėstines dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes priskiria pasirenkamajai skyrybai. Komisijos konsultacijų banke cituojamas taisyklių 5.1 punktas skamba taip: „Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą“. Vadinasi, sakinys Žiūrėdami į rugpjūčio dangų stebimės žvaigždžių gausumu taisyklingas ir su kableliu po žodžio „dangų“, ir be jo.
Tačiau pasirinkimas turi dvi ribas. Pirma, vienas dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis be priklausomų savarankiškų žodžių išplėstinės aplinkybės nesudaro ir neskiriamas: Važiuodamas pamačiau pilį; Tylint įtampa didėjo. Antra, jei aplinkybė įsiterpusi į sakinio vidurį ir nusprendėte ją skirti, kablelis rašomas iš abiejų pusių. Komisija rašo, kad kablelis tik iš vienos pusės laikomas klaida, o brandos egzamino vertinimo kriterijuose pasakyta, kad sintaksinės konstrukcijos „skyrimas iš vienos pusės laikomas viena klaida“.
Pasirenkamoji skyryba nereiškia, kad kablelis nieko nekeičia. Komisijos leidinyje „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020) yra pavyzdys, kuriame kableliai pakeičia prasmę: Pataisas priėmę pirmame posėdyje, įstatymą galėsime svarstyti vėliau ir Pataisas, priėmę pirmame posėdyje įstatymą, galėsime svarstyti vėliau. Pirmuoju atveju pirmame posėdyje priimamos pataisos, antruoju — įstatymas. Leidinys pataria tokiais atvejais aplinkybę išskirti: jos neišskyrimas „būtų suprantamas kaip teksto raiškos trūkumas“. Plačiau apie privalomąją ir pasirenkamąją skyrybą rašėme tekste apie tai, kaip dėti kablelius.
Kiek tai kainuoja per brandos egzaminą
Brandos egzamine šios formos tikrinamos ne atskira užduotimi, o vertinant kalbos taisyklingumą. Jis vertinamas abiejose lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalyse: sakytinėje pirmojoje (jos kalbinės raiškos kriterijuje minimos ir gramatikos klaidos) ir antrojoje, kurioje rašomas rašinys. Rašinyje klaidos skaičiuojamos pagal aiškią skalę. Nacionalinės švietimo agentūros 2024 m. lapkričio 18 d. patvirtintuose antrosios dalies bendruosiuose vertinimo kriterijuose kalbos taisyklingumui ir teksto raiškai skiriami 28 taškai — po septynis už gramatiką ir leksiką, rašybą, skyrybą ir teksto raišką.
Gramatikos ir leksikos skalė griežta. Išplėstiniame kurse septyni taškai skiriami, kai klaidų yra ne daugiau kaip viena, šeši — kai jų dvi ar trys, ir taip toliau: kas dvi klaidos atima po tašką, o nuo keturiolikos klaidų skiriamas nulis. Bendrajame kurse riba šiek tiek laisvesnė: septyni taškai skiriami už ne daugiau kaip dvi klaidas, nulis — nuo šešiolikos. Gramatikos ir žodyno klaidomis kriterijai laiko pažeidimus tų normų, kurios nurodytos 5–12 klasių lietuvių kalbos vadovėliuose ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“. Ta pati gramatikos klaida, pasikartojusi tame pačiame žodyje, laikoma viena, o kitos morfologijos ir sintaksės klaidos laikomos atskiromis. Taigi netaisyklingai pavartotas padalyvis rašinyje paprastai skaičiuojamas kaip atskira gramatikos klaida, o dvi tokios klaidos išplėstiniame kurse jau gali kainuoti tašką.
Apie visą egzamino sandarą rašėme lietuvių kalbos VBE apžvalgoje, o apie rašinio planavimą — tekste apie tai, kaip parašyti samprotaujamąjį rašinį.
Kaip patikrinti namuose per penkias minutes
Tikrinti geriausia paties vaiko rašinį ar atpasakojimą, o ne pratybų lapą. Pratybose forma dažnai jau pasufleruota: reikia įrašyti galūnę arba pasirinkti iš dviejų variantų. Savame tekste vaikas renkasi pats, todėl ten ir matyti, ar jis supranta skirtumą.
Užtenka pieštuku apibraukti visas formas su -dam-, -ant, -int, -us ir -ęs (-usi) ir prie kiekvienos užduoti tą patį klausimą: kas čia atlieka pagrindinį veiksmą ir kas — šalutinį? Jeigu vaikas atsako greitai ir teisingai, spragos greičiausiai nėra — jis tiesiog skubėjo. Jeigu atsakyti sunku, verta kelias dienas padirbėti su sakinių poromis, kurios skiriasi tik veikėju: Eidamas namo, sutikau draugą ir Man einant namo, pradėjo lyti. Tokios poros padeda išgirsti, kodėl sakinys Eidamas namo, mane užklupo lietus skamba juokingai.
Antras naudingas pratimas — jau aprašytas perrašymas su „kai“. Jis tinka ir suaugusiųjų tekstams: skelbimuose ar oficialiuose laiškuose tokių klaidų pasitaiko, o surasti klaidą svetimame sakinyje paaugliui dažnai būna smagiau nei savame.
Kada verta ieškoti pagalbos
Jeigu aštuntoje ar devintoje klasėje ta pati klaida kartojasi kiekviename rašinyje, o perrašymas su „kai“ nepadeda, verta patikrinti, ar spraga nėra ankstesnė. Kad atsakytų, kas atlieka veiksmą, vaikas turi matyti, kur sakinyje yra veiksnys ir tarinys. Jeigu to nemato, problema slypi ne pačiose formose, o sakinio sandaroje, ir pradėti verta nuo pagrindų. Apie šį ryšį plačiau rašėme tekste apie kalbos dalis ir sakinio dalis.
Tokiu atveju individualiai dirbantis mokytojas per kelias pamokas gali pamatyti, kuriame žingsnyje vaikas suklysta: ar neranda veiksnio, ar nepastebi, kad veiksmai vyksta skirtingu metu, ar tiesiog neišgirsta skirtumo. Edtalk platformoje galima rasti lietuvių kalbos korepetitorių, o pamokos vyksta gyvai arba nuotoliu.
Trumpai svarbiausia
Dalyvis kaitomas kaip būdvardis, pusdalyvis — tik giminėmis ir skaičiais, padalyvis nekaitomas. Tačiau atskirti juos padeda ne kaityba, o vienas klausimas: kas atlieka veiksmą? Tas pats veikėjas tuo pačiu metu — pusdalyvis; tas pats veikėjas anksčiau — būtojo laiko dalyvis; kitas veikėjas (reiškiamas naudininku) arba konkretaus veikėjo nėra — padalyvis.
Išplėstines aplinkybes kableliais skirti galima, bet nebūtina (dviprasmiškame sakinyje vis dėlto verta), o įsiterpusią aplinkybę, jei ją skiriate, reikia skirti iš abiejų pusių. Visos trys formos programoje pristatomos septintoje klasėje, o rašinyje, taip pat ir per brandos egzaminą, netaisyklingai pavartota forma skaičiuojama kaip klaida. Todėl svarbu, kad vaikas skirtumą suprastų dar septintoje klasėje, o ne tik mokėtų apibrėžimus atmintinai.
