Pokalbis dažniausiai prasideda vienu sakiniu per pertrauką arba per tėvų susirinkimą: „Gal vertėtų kreiptis dėl vertinimo.“ Tėvams tai skamba kaip nuosprendis, nors iš tikrųjų tai tik pirmas žingsnis procedūroje, kuri turi aiškius etapus, aiškius terminus ir kelias vietas, kuriose tėvai turi daugiau galios, nei patys mano. Šis tekstas paaiškina, kas vyksta toliau, kas ką sprendžia ir ką konkrečiai reiškia žodžiai, kurie per tą pokalbį nuskamba pirmą kartą.
„Specialieji ugdymosi poreikiai“ nėra diagnozė
Pirmiausia verta atskirti du visiškai skirtingus dalykus. Diagnozę nustato gydytojas, ir ji priklauso sveikatos sistemai. Specialieji ugdymosi poreikiai — toliau tekste SUP — yra švietimo sistemos sąvoka, ir ji atsako į kitą klausimą: ne „kas vaikui yra“, o „ko jam reikia, kad pamoka duotų rezultatą“. Todėl SUP gali būti nustatyti vaikui, kuris neturi jokios medicininės diagnozės, ir atvirkščiai — diagnozė savaime SUP nereiškia.
Praktinė to pasekmė paprasta. Vertinimo tikslas, kaip jis suformuluotas galiojančiame apraše, yra nustatyti mokinio reikmes ugdymo procese ir pateikti rekomendacijas dėl programos pritaikymo, individualaus ugdymo plano ir mokymo priemonių — tam, kad mokinys galėtų mokytis pagal gebėjimus ir įgyti išsilavinimą. Tai formuluotė apie kelią, o ne apie ribą. Jei vaikui sunku susikaupti, verta pradėti nuo paprastesnių paaiškinimų, kuriuos surinkome tekste apie susikaupimą mokantis, o jei nerimą kelia būtent matematika — apie dėmesio sunkumus prie matematikos.
Tvarka pasikeitė 2024 m. rugsėjį, o paskui dar du kartus
Čia slypi didžiausia painiava, su kuria susiduria tėvai. Ieškant informacijos internete, beveik visuose straipsniuose, dalyje savivaldybių puslapių ir net kai kuriuose mokyklų dokumentuose aprašoma 2011 m. tvarka. Jos nebėra. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-928 2.1 papunktis pripažino netekusiu galios 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-1775 su visais pakeitimais, o naujoji tvarka įsigaliojo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Ta pati tvarka nuo to laiko taisyta dar du kartus: 2026 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-71 ir 2026 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-176. Galiojanti suvestinė redakcija — nuo 2026 m. kovo 7 d. Praktiškai tai reiškia, kad prieš remdamiesi bet kokiu rastu paaiškinimu verta pažiūrėti jo datą: viskas, kas parašyta iki 2024 m. rudens, aprašo procedūrą, kurios mokykla nebevykdo. Tas pats galioja ir mokyklos vidaus tvarkoms — mokyklos savo aprašus atnaujina skirtingu greičiu.
Du vertinimai, kuriuos lengva supainioti
Naujoji tvarka procesą skaido į dvi dalis, ir beveik visi nesusipratimai kyla būtent todėl, kad tėvai apie jas galvoja kaip apie vieną. Pirmasis etapas — pirminis ugdymosi poreikių vertinimas. Jį atlieka pačios mokyklos vaiko gerovės komisija, ir jokia išorinė įstaiga į jį neįsitraukia. Antrasis etapas — specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas, kurį atlieka pedagoginė psichologinė tarnyba, o tam tikrais atvejais Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras arba Lietuvos įtraukties švietime centras.
Skirtumas praktinis, o ne biurokratinis. Po pirmojo etapo švietimo pagalbą skiria mokyklos vadovas, remdamasis komisijos rekomendacijomis, ir jokia pažyma apie SUP neatsiranda. Tik po antrojo etapo tarnybos vadovas skiria ugdymo pritaikymą, o duomenys fiksuojami Mokinių registre. Daug vaikų iki antrojo etapo apskritai nenueina, nes jiems pakanka to, ką mokykla gali duoti pati — apie tai plačiau rašėme tekste apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje.
Pirminis vertinimas: kas vyksta pačioje mokykloje
Pirminis vertinimas pradedamas dviem atvejais: kai mokyklos specialistai prevenciškai atlieka mokinių atranką ir išryškėja galimi sunkumai, arba kai mokytojas ar klasės auklėtojas mato, kad įprastos mokymosi pagalbos nepakanka. Komisija tada surengia pasitarimą su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, pačiu mokiniu ir tėvais, pakalbina tėvus apie vaiko raidos ir ugdymosi istoriją, o mokytojus bei švietimo pagalbos specialistus įpareigoja surinkti mokinio darbus ir užpildyti pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos dalis.
Svarbi smulkmena, kurią verta žinoti iš anksto: jei komisija nusprendžia pirminio vertinimo neatlikti, sprendimą pagrindžiantys argumentai turi būti įrašyti posėdžio protokolo nutariamojoje dalyje. Tai reiškia, kad atsisakymas negali būti vien pokalbis koridoriuje — jis turi būti užrašytas. Su rezultatu tėvai supažindinami pasirašytinai, jiems atiduodama užpildytos formos kopija ir pranešama apie apeliacijos galimybę.
Po to mokyklos vadovas skiria trumpalaikę švietimo pagalbą ir paveda komisijai stebėti, ar ji veikia. Jei per tą laiką pažanga nepakankama, komisija gali rekomenduoti arba tęsti pagalbą iki mokslo metų pabaigos, arba kreiptis į tarnybą. Šis stebėjimo tarpsnis dažnai ir yra tas laikotarpis, per kurį tėvai jaučiasi palikti nežinioje, nors formaliai viskas vyksta pagal tvarką.
Tėvai gali pradėti patys
Daugelis tėvų laukia, kol pasiūlys mokykla, nes mano, kad kitaip negalima. Galima. Aprašo 8 punktas sako tiesiai: į vaiko gerovės komisiją dėl mokiniui kylančių ugdymosi sunkumų gali kreiptis mokinio tėvai arba pilnametis mokinys, pateikdami komisijai prašymą raštu. Tai paprasčiausias būdas pradėti — vienas lapas, kuriame aprašoma, kas konkrečiai nesiseka ir nuo kada.
Yra ir antras kelias. Į pedagoginę psichologinę tarnybą tėvai gali kreiptis tiesiogiai, net jei mokykloje pirminis vertinimas neatliktas — tokiu atveju vietoj formos pateikiamas komisijos posėdžio išrašas apie neatliktą vertinimą. O jei vaikas dar nelanko jokios ugdymo įstaigos, tėvai gali kreiptis į tarnybą visiškai savarankiškai, pateikdami prašymą raštu, vaiko darbus ir turimų sveikatos dokumentų kopijas.
Kas vyksta tarnyboje ir kiek tai trunka
Kreipiantis į tarnybą teikiamas apibrėžtas dokumentų rinkinys. Pravartu jį susidėti iš anksto, nes dėl vieno trūkstamo dokumento viskas dažniausiai ir užstringa dar vienai savaitei:
- prašymas;
- pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos kopija;
- vaiko gerovės komisijos posėdžio išrašas apie atliktą arba neatliktą pirminį vertinimą;
- mokinio individualus ugdymo planas;
- mokinio rašto darbai ir piešiniai;
- turimi sveikatos būklės vertinimo dokumentų išrašai;
- papildoma informacija, kurios tarnyba paprašo atskirai.
Terminas apraše nurodytas konkretus: tarnyba vertinimą atlieka per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo datos, o jei vėluojama, vėlavimo priežastis turi būti įrašyta darbinio posėdžio protokole. Realybė kol kas kuklesnė. Valstybės kontrolės 2026 m. valstybinio audito „Švietimo pagalba mokyklose“ duomenimis, 34 proc. tarnybų nurodė, kad vertinimo eilėse vaikams tenka laukti ilgiau nei mėnesį, o 21 proc. mokinių, kuriems pirminis vertinimas atliktas 2024–2025 mokslo metais, jokios pagalbos mokykloje taip ir negavo. Tai ne priežastis nesikreipti, bet gera priežastis kreiptis anksčiau, nei atrodo būtina.
Grupė ir lygis: ką įrašo į išvadą
Vertinimo pabaigoje specialistai rezultatus aptaria su tėvais ir supažindina juos su užpildyta forma. Joje yra dvi grafos, kurios dažniausiai ir sukelia daugiausia emocijų. Pirmoji — specialiųjų ugdymosi poreikių grupė; grupių yra penkios: negalia, kompleksinė negalia, mokymosi sunkumai, sutrikimai ir kompleksiniai sutrikimai. Antroji — lygis; lygių yra keturi: nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli.
Verta atkreipti dėmesį, kad „mokymosi sunkumai“ grupių sąraše yra atskira eilutė — tai nei negalia, nei sutrikimas. Didelė dalis mokinių patenka būtent ten. Grupės ir lygiai nustatomi pagal atskirą trijų ministrų 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 patvirtintą aprašą, kuris, skirtingai nuo vertinimo tvarkos, tebegalioja. Jei sunkumai susiję su skaičiavimu, ribą tarp spragos ir sutrikimo paaiškinome tekste apie diskalkuliją ir mokymosi spragas.
Pritaikyta ar individualizuota programa
Štai žodžių pora, dėl kurios tėvai išgyvena labiausiai ir kurią beveik visur paaiškina neaiškiai. Apraše jos surašytos kaip du atskiri dalykai: bendrųjų ugdymo programų pritaikymas arba individualizavimas. Skirtumas tarp jų yra esminis.
Pritaikyta programa yra supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės dalyko programa, padedanti mokiniui pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį. Tikslas lieka tas pats — bendrosios programos reikalavimas; keičiasi kelias į jį. Mokinys mokosi su savo klase, jo turinys turi derėti su tuo, ką daro klasė, ir jis gauna įprastą išsilavinimo pažymėjimą, o vėliau — brandos atestatą.
Individualizuota programa yra kitas dalykas. Ji skirta mokiniui, turinčiam didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, kai bendrosios programos tikslai nepasiekiami. Tokio mokinio pasiekimai vertinami ne lyginant su klase, o pagal jo paties programoje numatytus tikslus ir daromą pažangą, o baigus mokymąsi išduodamas pasiekimų pažymėjimas. Bendruosiuose ugdymo planuose individualizuotų programų įgyvendinimas reglamentuojamas atskirai.
Kasdienėje pamokoje pritaikymas atrodo proziškai: kitaip suformuluota užduotis, kitas jos pateikimo būdas, ilgesnis laikas, pritaikyta mokymosi vieta, specialiosios mokymo ar techninės priemonės, pritaikyta vertinimo instrukcija. Tai keičia sąlygas, kuriomis vaikas parodo, ką moka. Tai nekeičia to, ar jis medžiagą supranta — dėl to pritaikyta programa savaime spragų neuždaro, o tai svarbu turėti galvoje planuojant, ko imtis toliau. Kaip tokias spragas rasti namuose, aprašėme tekste apie vaiko matematikos spragų nustatymą, o kodėl mokantis vaikas vis tiek gali gauti prastus pažymius — tekste apie kontrolinius ir žinių atotrūkį.
Švietimo pagalba ir laikrodis, kuris pradeda tiksėti
Šalia ugdymo pritaikymo išvadoje nurodoma švietimo pagalba. Jos rūšys keturios: psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji, kuriai priskiriamas, pavyzdžiui, mokinio padėjėjas ar gestų kalbos vertėjas. Prie kiekvienos nurodomas intensyvumas ir trukmė.
Apraše šios sąvokos turi tikslias reikšmes, o ne apytiksles. Trumpalaikė švietimo pagalba yra tokia, kai specialisto pagalba teikiama vieną ar du kartus per savaitę ir ne ilgiau nei vieną ugdymosi pusmetį. Intensyvi pagalba — kai ji teikiama tris ir daugiau kartų per savaitę ir ne ilgiau nei vieną ugdymosi trimestrą, tai yra tris mėnesius. Yra ir trečias variantas, kai trukmė bei intensyvumas nustatomi individualiai.
Svarbiausias skaičius visame procese yra kitas. Rekomendacijos ugdymui pradedamos įgyvendinti ne vėliau nei per 60 kalendorinių dienų nuo jų pateikimo Mokinių registre datos. Tai terminas, kurį tėvams verta užsirašyti, nes būtent jis atsako į klausimą „kada pagaliau kas nors pasikeis pamokoje“.
Individualus ugdymo planas — dokumentas, kurio dažniausiai neprašoma
Bendrieji ugdymo planai formuluoja tai be išlygų: mokykla kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą. Jo sudedamoji dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbą ugdymo procese ir švietimo pagalbą, o planui rengti bei įgyvendinimui koordinuoti paskiriamas koordinuojantis asmuo, kuris tikslus numato kartu su mokytojais, specialistais, vaiku ir tėvais.
Praktiškai tai reiškia, kad mokykloje yra konkretus žmogus, su kuriuo galima kalbėtis, ir konkretus popierius, kuriame surašyta, ko siekiama. Jo galima paprašyti. Specialiosios pratybos, beje, vyksta individualiai arba grupėmis po 2–8 mokinius, tad pravartu pasiteirauti, kaip yra jūsų vaiko atveju. Kaip tokį planą sudaro vyresnėse klasėse, rašėme tekste apie individualų ugdymo planą gimnazijoje.
Jei nesutinkate su išvada: penkios darbo dienos
Apeliacijos tvarka apraše išdėstyta smulkiai, bet apie ją tėvams dažniausiai pasakoma vienu sakiniu, kurio po įtempto pokalbio niekas neįsimena. Terminas trumpas: apeliaciją tarnybai galima teikti per 5 darbo dienas nuo pristatytos vertinimo išvados. Tarnyba ją nagrinėja per 30 kalendorinių dienų, peržiūrėdama ne tik pačią išvadą, bet ir vertinimo metu taikytas procedūras.
Jei rezultatas netenkina ir po to, per 10 darbo dienų nuo supažindinimo su tarnybos sprendimu galima kreiptis į Lietuvos įtraukties švietime centrą. Ten sudaroma ne mažiau kaip penkių narių apeliacinė komisija. Ši antrosios pakopos nuostata pasikeitė 2026 m. sausį: anksčiau apraše buvo įrašyta abstrakti „ministro įgaliota institucija“, dabar centras įvardytas tiesiogiai.
Kada pritaikymas baigiasi
Šio klausimo paprastai niekas neužduoda, nors tai vienas raminančių dalykų visoje procedūroje. Pritaikymas gali būti nuolatinis arba laikinas, ir atskirti juos galima pagal vieną požymį: jei išvadoje nurodyta pakartotinio vertinimo data, pritaikymas skirtas laikinai; jei tokios datos nėra, laikoma, kad jis nuolatinis. Pakartotinis vertinimas paprastai atliekamas ne anksčiau nei po metų, bet gali būti ir anksčiau, jei pasikeitė mokinio pasiekimų raida ar sveikatos būklė.
Pabaiga apraše numatyta tiesiogiai: mokiniui padarius pažangą ir pasiekus bendrosiose programose numatytą patenkinamą pasiekimų lygį, komisija argumentuotu raštu kreipiasi dėl pagalbos ir pritaikymo nutraukimo. Tėvai turi ir savo svertą — pateikę mokyklos vadovui argumentuotą prašymą raštu iki einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos, mokyklos vadovas įsakymu priima sprendimą pritaikymą sustabdyti trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį komisija stebi, kaip vaikui sekasi be jo.
Egzaminai: kodėl III gimnazijos klasė yra terminas
Ši dalis aktuali vyresniems mokiniams ir pastebima dažnai per vėlai. Užduoties formos, vykdymo ir vertinimo instrukcijų pritaikymai nacionaliniams patikrinimams, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui ir brandos egzaminams keliauja iš tos pačios tarnybos išvados į Nacionalinės švietimo agentūros sistemą NECIS. Tvarka jiems nustatyta atskiru 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1345.
Terminas įrašytas paties įsakymo nustatomojoje dalyje: mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas arba pakartotinis vertinimas turi būti atliktas ne vėliau, nei mokinys III gimnazijos klasėje pasirenka laikyti valstybinių brandos egzaminų pirmąsias dalis. Kadangi po reformos pirmosios dalys laikomos jau vienuoliktoje klasėje, apie pritaikymus reikia galvoti dar prieš tą pasirinkimą — tą patį pastebėjome rašydami apie matematiką vienuoliktoje klasėje ir apie PUPP vertinimą.
Kur šioje istorijoje telpa korepetitorius
Sąžiningas atsakymas prasideda nuo to, ko korepetitorius nedaro. Jis nepakeičia logopedo, specialiojo pedagogo ar psichologo ir neturi teisės nustatyti SUP — tai daro tik tarnyba. Jei vaikui rekomenduota specialioji pedagoginė pagalba, jos reikia ieškoti pas atitinkamą specialistą, o ne pas dalyko mokytoją.
Bet tarp to, ką aprašė tvarka, ir to, ką patiria šeima, lieka dvi realios spragos. Pirmoji — laikas: nuo pirmo pokalbio mokykloje iki tarnybos išvados praeina savaitės, o nuo išvados iki pasikeitusios pamokos teisėtai gali praeiti dar iki 60 kalendorinių dienų. Antroji — turinys: pritaikymas keičia sąlygas, bet neuždaro to, kas liko neišmokta praėjusiais metais. Būtent šiose dviejose vietose atskiros pamokos turi prasmę — ne vietoj mokyklos pagalbos, o šalia jos.
Jei renkatės tokią pagalbą, verta ieškoti žmogaus, kuriam galėsite pasakyti, kas įrašyta išvadoje, ir kuris dėl to neims skubinti tempo. Mūsų korepetitorių sąraše galima filtruoti pagal dalyką ir klasę; pradinukams atskirai surinkti pradinių klasių korepetitoriai, o jei vaikui ramiau mokytis namuose, tinka pamokos internetu. Kai sunkumai susitelkę ties vienu dalyku, dažniausiai tai būna matematika. Prieš pradedant pravartu perskaityti, ką apie korepetitorių verta pasakyti mokyklai, ir palyginti, kada pakanka mokyklos konsultacijų.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta pasakyti garsiai. To paties audito duomenimis, 94 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse kartu su visais. Pritaikyta programa šiandien nėra atskiras kelias — tai tas pats kelias, tik su turėklu toje vietoje, kurioje jo reikia. Jei nerimas dėl vaiko nuovargio ar motyvacijos didesnis nei dėl pačios medžiagos, pradėti verta nuo teksto apie mokymosi perdegimą, o jei per ilgesnį laiką susikaupė spragų — nuo mokymosi spragų.
