Sukurta LietuvojeLietuviška korepetitorių platforma

Ar mokytojui reikia sakyti, kad vaikas turi korepetitorių? Ir ko turite teisę paprašyti mokyklos

Austėja Vaitkutė profilio nuotraukaAustėja Vaitkutė · 11 min skaitymo
Ar mokytojui reikia sakyti, kad vaikas turi korepetitorių? Ir ko turite teisę paprašyti mokyklos
Turinys+

Klausimas beveik visada nuskamba tyliai ir šiek tiek nedrąsiai: ar mokytojui reikia žinoti, kad vaikas lanko korepetitorių? Vieni tėvai bijo, kad tai nuskambės kaip priekaištas mokyklai. Kiti tyli iš paprasto įpročio — atrodo, kad tai šeimos reikalas ir mokyklos neliečia. Tretiems atrodo priešingai: kad mokykla ir taip viską mato dienyne. Tiesa yra ta, kad atsakymas beveik nepriklauso nuo mandagumo. Jis priklauso nuo to, kas turi informaciją apie jūsų vaiką ir kas turi laiko su ja dirbti — o šie du dalykai Lietuvos mokykloje yra skirtingose rankose.

Trumpas atsakymas, jei skubate

Taip, verta pasakyti. Bet ne todėl, kad to reikalautų kokia nors taisyklė — nereikalauja jokia. Verta todėl, kad tas vienas sakinys atidaro pokalbį, kuris kitaip tiesiog neįvyksta: apie tai, kurioje temoje vaikas iš tikrųjų sustojo. Ir verta pasakyti taip, kad tai skambėtų kaip informacija, o ne kaip nepasitikėjimas. Skirtumas tarp „samdėme korepetitorių, nes jūs nespėjate paaiškinti“ ir „vaikas pradėjo papildomai mokytis matematikos, todėl norėčiau tiksliau suprasti, kur šiuo metu didžiausia spraga“ nulemia visų tolesnių metų bendravimo kokybę.

Dvi pusės, kurios mato visiškai skirtingus dalykus

Mokytojas apie jūsų vaiką žino tai, ko korepetitorius nesužinos niekada savarankiškai. Jis matė patį darbą — ne tik galutinį rezultatą, bet ir kelią iki jo. Jis žino, kurią temą klasė praėjo per dvi pamokas, nors pagal planą joms buvo skirtos keturios. Jis žino, kad ta pati klaida kartojasi jau trečią mėnesį, ir žino, kokie vertinimo kriterijai bus taikomi kitam atsiskaitymui. Bet jis moko dar kelias dešimtis kitų vaikų ir neturi galimybės nė vienam iš jų skirti valandos per savaitę vien tam, kad grįžtų atgal.

Korepetitorius turi būtent tą valandą. Bet jis pradeda nuo nulio. Jis nemato dienyno, nemato ištaisyto lapo, nežino, kurią temą klasė praėjo skubotai, ir dažniausiai net nežino, kada bus kitas atsiskaitymas. Pirmąsias dvi ar tris pamokas jis praleidžia bandydamas visa tai atkurti iš vaiko pasakojimo — o vaikas, kuriam nesiseka, paprastai yra prasčiausias įmanomas savo spragų liudytojas. Jei norite, kad pirmoji pamoka prasidėtų ne nuo tyrimo, o nuo darbo, verta iš anksto peržiūrėti, ko klausti korepetitoriaus prieš pirmą pamoką ir kaip pačiai pirmajai pamokai pasiruošti.

Įstatymas surašo, su kuo mokytojas privalo bendradarbiauti

Čia verta pažiūrėti į tikslią teisės akto formuluotę, nes ji paaiškina, kodėl mokykla ir korepetitorius praktiškai niekada nesusisiekia tiesiogiai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (šiuo metu galioja 2026 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi suvestinė redakcija) 49 straipsnio 2 dalies 7 punktas nurodo, kad mokytojas privalo „mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį“. To paties straipsnio 8 punktas prideda pareigą „bendradarbiauti su kitais mokytojais, kad būtų pasiekti mokymo tikslai“.

Atkreipkite dėmesį, kas yra tame sąraše: tėvai ir kiti mokyklos mokytojai. Korepetitoriaus jame nėra ir niekur kitur įstatyme neatsiranda. Kita vertus, 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas įpareigoja jau jus — tėvai privalo „bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais [...] sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas“. Vadinasi, teisinis kanalas yra vienas ir jis veda per jus. Mokykla neturi pareigos kalbėtis su jūsų samdytu žmogumi, o jūsų samdytas žmogus neturi jokio pagrindo prašyti mokyklos duomenų. Tai nėra kieno nors aplaidumas — taip surašyta sistema.

Tas pats matyti ir kasdienėje smulkmenoje: prisijungimus prie elektroninio dienyno mokykla išduoda mokiniui ir jo tėvams. Korepetitorius į tą sąrašą nepatenka, todėl viskas, ką jis žino apie vaiko darbą mokykloje, ateina iš jūsų arba iš paties vaiko. Jeigu jūs nieko neperduodate, jis dirba iš klausos.

Vienas dokumentas, kuris pereina per šį atotrūkį

Svarbiausias dalykas, kurį galite perduoti, nėra pažymys. Tai ištaisytas atsiskaitomasis darbas. 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559, 29.4 papunktyje parašyta: „Atsiskaitomųjų darbų užduotys ir įvertinimai turi būti grąžinami mokiniams, kilus klausimų mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), jei jie to pageidauja, turi būti sudaromos sąlygos išsamiai susipažinti su individualaus darbo stiprybėmis ir trūkumais.“

Verta perskaityti šį sakinį atidžiai, nes jis dažnai cituojamas netiksliai. Jis nesuteikia teisės pasiimti kontrolinio darbo namo ar reikalauti jo kopijos — mokykloje tie lapai dažnai saugomi iki mokslo metų pabaigos. Jis suteikia teisę išsamiai susipažinti su tuo, kas darbe pavyko ir kas nepavyko, ir tai padaryti tada, kai jums arba vaikui kyla klausimų. Praktiškai tai reiškia teisę atsisėsti su mokytoju ar bent su vaiku prie lapo ir pereiti jį iki galo. Dienyne matote skaičių. Skaičius nepasako nieko apie temą: penketas dėl neišmoktos formulės ir penketas dėl skubant padarytos aritmetikos klaidos atrodo vienodai, o taisomi visiškai skirtingai. Ant lapo matyti, kurioje eilutėje sprendimas nutrūko.

Būtent šis skirtumas ir yra visa šio straipsnio esmė. Korepetitoriui tas vienas lapas vertas daugiau nei visas trimestro pažymių sąrašas. Plačiau apie tai, kaip iš klaidų lape atskirti atsitiktinumą nuo tikros spragos, rašėme atskirai — apie klaidų analizę matematikoje ir apie tai, kaip mokymosi spragos susidaro ir kodėl jos nedingsta savaime.

Ko iš mokyklos turite teisę paprašyti

Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas tėvams suteikia teisę „gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo“. To paties straipsnio 8 punktas formuluoja dar trumpiau: tėvai turi teisę „reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas“.

Antroji formuluotė skamba stipriai, tačiau kasdienybėje naudingesnė pirmoji, nes ji labai konkreti. Teisė gauti rekomendacijas dėl pasiekimų gerinimo čia susieta su mokymosi pasiekimų patikrinimais apskritai, o ne su kuriuo nors vienu iš jų. Vadinasi, mokykla turi ne tik pateikti rezultatą, bet ir pasakyti, ką su juo daryti — tad po NMPP arba PUPP jūs turite teisę paklausti ne „koks balas“, o „ką konkrečiai rekomenduojate stiprinti“. Kaip skaityti patį rezultatą, aiškiname straipsnyje apie pasiekimų lygius.

Nemokama pagalba, kurią mokykla turi pasiūlyti pirmiau, nei ką nors mokate

Prieš pradedant mokėti už pamokas verta patikrinti, ar mokykla jau padarė tai, ką pagal ugdymo planą turėtų padaryti. Bendrųjų ugdymo planų 30 punktas nurodo, kad „pastebėjus, kad sumažėjo mokinio motyvacija ir (ar) mokymosi rezultatai, diagnozavus mokymosi spragas, praleidus pamokas dėl įvairių aplinkybių, nustačius išskirtinius mokinio gebėjimus ar mokiniui pageidaujant, mokykloje teikiama mokymosi pagalba“. Sąlygos plačios: pakanka, kad kristų rezultatai arba kad paprašytų pats vaikas.

Kitas punktas prideda detalę, kurios daugelis tėvų nežino. Pagal 31 punktą mokiniams teikiamos „įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos“, o toliau parašyta tiesiai: „Konsultacijas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai.“ Jei santykis su savo mokytoju nesiklosto ir vaikas pas jį tiesiog nebedrįsta klausti, tai nėra aklavietė — mokykloje beveik visada dirba daugiau nei vienas matematikos mokytojas. Kur baigiasi nemokama mokyklos pagalba ir kada iš tikrųjų prasideda korepetitoriaus darbas, palyginome straipsniuose apie nemokamą mokymosi pagalbą mokykloje ir apie tai, kada pakanka mokytojo konsultacijų.

Kai patikrinimas parodė nepatenkinamą lygmenį

Yra atvejis, kuriame mokyklos pareigos surašytos kur kas griežčiau, ir apie jį verta žinoti, nes jis dažnai lieka nepastebėtas. Bendrųjų ugdymo planų 46 punktas numato, kad mokiniui, kuris įgijo pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigė pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir dalyvaudamas nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose nepasiekė patenkinamo lygmens, „sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba“. Praktiškai tai reiškia ketvirtokus, aštuntokus ir dešimtokus. Jei patenkinamas lygmuo nepasiektas iš kelių dalykų, pagal 47 punktą pagalba skiriama kiekvienam dalykui atskirai.

Toliau eina dalis, kurią verta įsidėmėti pažodžiui. Pagal 50 punktą mokytojas prieš pradėdamas konsultacijas turi susipažinti su patikrinimo rezultatais, aptarti spragas su kiekvienu mokiniu ir parengti individualų gerinimo planą, kuriame numatytų „bendrą konsultacijų skaičių, konsultacijų temas ir trukmę, įvardytų mokiniui būtinas atlikti užduotis, jų vertinimą“. O 51 punktas nurodo, kad „kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė gauti ne mažiau kaip 20 konsultacijų“ ir kad jos teikiamos ne didesnėse kaip penkių mokinių grupėse.

Dvidešimt konsultacijų penkių vaikų grupėje su įvardytomis temomis yra rimta pagalba, už kurią niekas neprašo mokėti. Jei jūsų vaikui ji priklauso, o niekas apie ją neužsiminė, tai yra klausimas mokyklai, o ne priežastis tyliai ieškoti korepetitoriaus. Ir atvirkščiai: šis gerinimo planas su konkrečiomis temomis yra būtent tas dokumentas, kurį verta parodyti korepetitoriui, jei nusprendėte derinti abu.

Ką konkrečiai perduoti korepetitoriui

Perdavimas neturi virsti ataskaitų rašymu. Praktiškai užtenka kelių dalykų, kuriuos surenkate vieną kartą ir paskui tik papildote. Svarbiausia, kad tai būtų konkretūs faktai, o ne apibendrinimai, tokie kaip „nelabai sekasi geometrija“.

  • Ištaisyto paskutinio kontrolinio darbo nuotrauka arba tikslus sąrašas, kurie uždaviniai buvo neteisingi ir kurioje vietoje sprendimas nutrūko.
  • Temos pavadinimas iš dienyno taip, kaip jį įrašė mokytojas — ne perpasakotas, o nukopijuotas.
  • Kito atsiskaitymo data ir tai, kas jame bus tikrinama.
  • Vadovėlio ir pratybų pavadinimai bei leidykla, nes skirtingi vadovėliai tą pačią temą pateikia skirtinga tvarka.
  • Mokytojo rekomendacijos, jei jų gavote po patikrinimo arba per tėvų susirinkimą.
  • Matematikos kurso lygis vyresnėse klasėse ir tai, ar vaikas ketina laikyti valstybinį brandos egzaminą.
  • Praleistų pamokų laikotarpiai, jei vaikas ilgiau sirgo — temos, iškritusios tomis dienomis, dažniausiai ir yra spragos pradžia.

Paskutinis punktas svarbesnis, nei atrodo. Po ilgesnės ligos mokykloje teikiama mokymosi pagalba, o namuose reikia ne daugiau užduočių, o tiksliai tų temų, kurios iškrito — apie tai išsamiai rašėme straipsnyje apie praleistų pamokų pateisinimą ir jų pasivijimą.

Ką perduoti atgal mokyklai ir ko geriau nedaryti

Atgalinis kelias trumpesnis, bet ne mažiau naudingas. Mokytojui verta žinoti, kad vaikas dirba papildomai, nes tada pasikeitęs rezultatas jam nebeatrodo atsitiktinis. Jo pastebėtas pokytis klasėje yra pats greičiausias grįžtamasis ryšys, kokį apskritai galite gauti. Užtenka vieno sakinio per trimestrą.

Ko daryti nereikėtų: nešti korepetitoriaus nuomonės kaip argumento ginčui dėl pažymio. Vertinimą atlieka mokytojas, ir 49 straipsnio 2 dalies 6 punktas jį įpareigoja „nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir nuolat juos informuoti apie mokymosi pažangą“ — tai jo atsakomybė, o ne derybų objektas. Jei atrodo, kad vertinta neteisingai, kelias yra pokalbis dėl kriterijų ir ištaisyto darbo, o ne pašalinio žmogaus autoritetas. Lygiai taip pat nereikėtų prašyti korepetitoriaus „ištaisyti“ mokytojo metodo. Jei vaikas mokykloje mokomas spręsti vienu būdu, o papildomose pamokose kitu, sumaišties bus daugiau nei naudos; gero korepetitoriaus požymis kaip tik ir yra tai, kad jis pirmiausia išsiaiškina, kaip dėstoma klasėje. Kiti tokie požymiai surinkti straipsnyje apie tai, kaip suprasti, ar korepetitorius geras.

Kodėl kai kurie mokytojai reaguoja atsargiai

Būtų nesąžininga nutylėti, kad ne kiekvienas pokalbis praeina sklandžiai. Dalis mokytojų žinią apie korepetitorių girdi kaip vertinimą savo darbui, ir tam yra suprantama priežastis: didelėse klasėse individualiai padėti kiekvienam fiziškai neįmanoma, o korepetitoriaus atsiradimas tai primena. Prisideda ir bendresnė padėtis mokyklose, apie kurią rašėme atskirai — kai dalyko mokytojai keičiasi arba jų trūksta, tėvų galimybės susitarti su mokykla susiaurėja dar labiau.

Praktinis sprendimas paprastas: kalbėkite apie vaiką, o ne apie mokymą. Klausimas „kurią temą jūs laikote silpniausia vieta“ mokytojui yra pagarbus ir jam atsakyti lengva. Teiginys „mes samdėme žmogų, kuris tai paaiškins“ uždaro pokalbį dar jam neprasidėjus. Ir jeigu dalyko mokytojas neatsako, mokyklose veikia vidinė eilė: klasės vadovas, paskui direktoriaus pavaduotojas ugdymui, paskui mokyklos vadovas. Kiekviena mokykla informavimo tvarką nustato pati, todėl verta iš karto paklausti, kokia ji yra jūsų mokykloje.

Gimnazijos klasėse jau turite tam skirtą dokumentą

Vyresnėse klasėse padėtis geresnė, nei daugelis tėvų įsivaizduoja. Bendrųjų ugdymo planų 32 punktas numato, kad mokykla sudaro individualų ugdymo planą, „kuriame numatomi mokymosi turinio ir metodų pritaikymai pagal mokinio mokymosi poreikius ir būdai mokymosi pažangai stebėti“, o 32.1 papunktis nurodo, kad tokį planą privaloma sudaryti kiekvienam mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Tai reiškia visus trečios ir ketvirtos gimnazijos klasių mokinius be išimties.

Tas planas jau egzistuoja ir jame jau turi būti įvardyti būdai pažangai stebėti. Vietoj to, kad kurtumėte savo lentelę, paprasčiausia paprašyti su tuo planu susipažinti ir paklausti, kas jame numatyta matematikai. Kaip toks planas sudaromas ir kiek dalykų į jį telpa, aiškinomės straipsnyje apie individualų ugdymo planą gimnazijoje. Kodėl tai ypač svarbu būtent šiuo laikotarpiu, matyti iš dviejų tekstų apie paskutinius mokyklos metus — apie matematiką 11 klasėje, kurioje laikoma pirmoji brandos egzamino dalis, ir apie matematiką 12 klasėje, kurioje lieka didesnioji dalis ir mažiausiai laiko.

Kaip tai atrodo per mokslo metus

Visą šį perdavimą galima sudėti į keturis trumpus pokalbius per metus, ir to visiškai pakanka. Rugsėjį arba tada, kai pradedate papildomas pamokas, pasakote mokytojui vieną sakinį ir paklausiate, ką jis laiko silpniausia vieta. Po pirmojo rimtesnio kontrolinio darbo pasinaudojate 29.4 papunkčio teise ir pereinate lapą, o tai, ką pamatėte, perduodate korepetitoriui. Trimestro ar pusmečio pabaigoje trumpai pasidalijate, kas pasikeitė. Prieš patikrinimą ar egzaminą pasitikslinate, ką mokykla dar siūlo nemokamai.

Jei po kelių mėnesių niekas nejuda nė viename fronte, tada jau klausimas ne apie bendravimą. Kiek laiko realu laukti pokyčio, skaičiavome straipsnyje apie tai, per kiek laiko korepetitorius duoda rezultatų, o kaip atskirti prastą pradžią nuo netinkamo žmogaus — straipsnyje apie tai, kada keisti korepetitorių.

Kur rasti žmogų, kuris dirbs su mokyklos medžiaga

Visa tai turi prasmę tik tada, kai antroje pusėje yra žmogus, pasiruošęs klausti apie vadovėlį, temos pavadinimą ir atsiskaitymo datą. Renkantis verta iš karto paklausti, kaip jis sužinos, ko klasė mokosi šią savaitę — atsakymas į šį vieną klausimą pasako apie darbo metodą daugiau nei diplomų sąrašas. edtalk korepetitorių paieškoje matyti dalykai, klasės, kaina ir laisvi laikai, o matematikos korepetitorių atskiroje skiltyje galima atsirinkti pagal klasę ir tikslą. Jei atstumas ar tvarkaraštis neleidžia susitikti gyvai, tas pats darbas visiškai įmanomas ir su korepetitoriais internetu, nes ištaisyto darbo nuotrauka per ekraną keliauja taip pat gerai kaip ir per stalą. Ką dar verta patikrinti prieš pirmą pamoką, surašėme straipsnyje apie tai, kaip pačiam patikrinti matematikos korepetitorių.

Trumpa santrauka

Pranešti mokyklai apie korepetitorių neprivalote — tokios pareigos nėra. Bet mokytojo pareiga bendradarbiauti įstatyme surašyta tik tėvų ir kitų mokyklos mokytojų atžvilgiu, todėl vienintelis kelias tarp dviejų pusių eina per jus. Svarbiausias dalykas, kurį galite perduoti, yra ne pažymys, o tai, kas matyti ištaisytame atsiskaitomajame darbe, ir teisę su juo išsamiai susipažinti duoda bendrųjų ugdymo planų 29.4 papunktis. Prieš pradedant mokėti verta patikrinti, ką mokykla privalo pasiūlyti nemokamai, o po nesėkmingo patikrinimo — ar vaikui nepriklauso mažiausiai dvidešimt konsultacijų. Visa kita telpa į keturis trumpus pokalbius per metus ir vieną nuotrauką telefone.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar privalau pranešti mokyklai, kad vaikas mokosi su korepetitoriumi?+

Ne, tokios pareigos nėra nė viename teisės akte. Papildomos pamokos yra šeimos sprendimas ir mokyklai apie jas pranešti neprivaloma. Tačiau praktinė nauda beveik visada didesnė už nepatogumą: pasakius, mokytojui tampa aišku, kodėl vaikas ima klausti kitaip, ir atsiranda proga paklausti, kurią temą jis pats laiko silpniausia vieta.

Ar mokytojas gali neparodyti ištaisyto kontrolinio darbo?+

Bendrųjų ugdymo planų 29.4 papunktis nurodo, kad atsiskaitomųjų darbų užduotys ir įvertinimai turi būti grąžinami mokiniams, o kilus klausimų mokiniams ir jų tėvams turi būti sudaromos sąlygos išsamiai susipažinti su individualaus darbo stiprybėmis ir trūkumais. Tai nėra teisė pasiimti lapą namo — darbai dažnai saugomi mokykloje, — bet tai yra teisė jį peržiūrėti ir aptarti.

Ar korepetitorius gali prisijungti prie elektroninio dienyno?+

Prisijungimus mokykla išduoda mokiniui ir jo tėvams, todėl korepetitorius dienyno nemato. Visą informaciją apie temas, pažymius ir atsiskaitymų datas jam perduodate jūs arba pats vaikas. Paprasčiausias būdas yra nukopijuoti temos pavadinimą iš dienyno tiksliai taip, kaip jį įrašė mokytojas.

Ar mokykla privalo pasiūlyti nemokamas konsultacijas?+

Bendrųjų ugdymo planų 30 punktas nurodo, kad mokymosi pagalba mokykloje teikiama pastebėjus sumažėjusią motyvaciją ar rezultatus, diagnozavus spragas, praleidus pamokas arba pačiam mokiniui pageidaujant. Pagal 31 punktą konsultacijas gali vesti ne tik klasę mokantis mokytojas, bet ir kiti to paties dalyko mokytojai — tai naudinga žinoti, jei santykis su savo mokytoju nesiklosto.

Vaikas nepasiekė patenkinamo lygmens per patikrinimą. Ką mokykla turi padaryti?+

Ši tvarka taikoma mokiniams, kurie įgijo pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigė pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, tai yra ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams. Tokiu atveju bendrųjų ugdymo planų 46 punktas numato individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir reikalingą mokymosi pagalbą, o 51 punktas — galimybę gauti ne mažiau kaip dvidešimt konsultacijų ne didesnėse kaip penkių mokinių grupėse. Pagal 50 punktą tame plane turi būti įvardytos konsultacijų temos, būtinos atlikti užduotys ir jų vertinimas.

Ką daryti, jei korepetitorius moko spręsti kitaip nei mokytojas?+

Pirmiausia verta išsiaiškinti, ar tai tikrai kitas metodas, ar tik kitas užrašymo būdas. Jei metodas skiriasi iš tikrųjų, sprendimą priima tas, kuris rašo pažymį: mokykloje vaikas turi mokėti padaryti taip, kaip reikalaujama klasėje. Geras korepetitorius dažniausiai pats paklausia, kaip tema dėstoma mokykloje, ir prie to prisiderina.

#korepetitorius#bendravimas su mokykla#mokymosi pagalba#tėvams#kontroliniai darbai#mokymosi spragos#matematikos korepetitorius
Austėja Vaitkutė profilio nuotrauka

Austėja Vaitkutė

edtalk redakcijos autorė

Rašo apie mokymosi įpročius, korepetitoriaus pasirinkimą ir praktiškus būdus padėti mokiniui mokytis ramiau.

ed·talk korepetitoriai

Pritaikyk tai, ką perskaitei

Individuali pamoka su patikrintu korepetitoriumi — greičiausias kelias nuo teorijos iki rezultato.

Rasti matematikos korepetitorių

Skaityk toliau

Visi straipsniai →
Tėvų vadovas12 min skaitymoKorepetitorius pradinukui: kaip suprasti, ar jo reikia, kai pažymių dar nėraPradinėse klasėse pažymiai nerašomi, todėl tėvai neturi to skaičiaus, iš kurio penktoje ar aštuntoje klasėje matyti, kad kažkas ne taip. Kaip tada nuspręsti, ar pradinukui reikia korepetitoriaus: ką stebėti vietoj pažymio, ką rodo ketvirtos klasės nacionalinis patikrinimas, kada papildomos pagalbos dar nereikia ir kuo pradinuko pamoka skiriasi nuo vyresnio mokinio pamokos.2026 m. rugpjūčio 7 d.Tėvų vadovas11 min skaitymoKuo skiriasi progimnazija, gimnazija ir licėjus: keturi mokyklų tipai ir vienintelė vieta, kurioje pasiruošimas ką nors keičiaKlausimas atrodo terminologinis, o iš tikrųjų yra praktinis: nuo mokyklos tipo priklauso, kuriais metais šeimai teks ieškoti kitos mokyklos. Švietimo įstatymas žino keturis bendrojo ugdymo mokyklų tipus, ir žodžio „licėjus“ tarp jų nėra. Kaip iš tikrųjų sudaromos priėmimo eilės, kodėl jose nėra nė vieno pažymio ir kuriais atvejais teisė vis dėlto numato atranką.2026 m. rugsėjo 3 d.Tėvų vadovas12 min skaitymoLaipsnių savybės: septynios taisyklės ir ta viena, kurios egzamino lape nėraLaipsnių savybių sąrašo ieško ir septintokas, kuriam tema ką tik prasidėjo, ir abiturientas prieš egzaminą. Taisyklių iš tikrųjų yra septynios: penkios aprašo daugybą, dalybą ir kėlimą laipsniu, o dvi apibrėžia nulinį ir neigiamą rodiklį. Sudėčiai taisyklės nėra iš viso. Šiame tekste — visos savybės vienoje lentelėje, kaip dvi iš jų išvedamos iš trečios, kurioje klasėje jos dėstomos ir kodėl vienos iš septynių nėra nė viename egzamino formulių rinkinyje.2026 m. rugsėjo 13 d.