Vienuoliktoje klasėje matematika nustoja būti vien pamoka tvarkaraštyje. Birželį mokinys sėda prie valstybinio brandos egzamino pirmosios dalies, o surinkti taškai keliauja tiesiai į galutinį įvertinimą — tą patį, kuris po metų atsidurs brandos atestate ir konkursiniame bale. Pirmoji dalis verta 40 taškų iš šimto. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip mažesnė, lengvesnė to paties egzamino versija. Iš tikrųjų tai kitaip sudėliotas egzaminas: kitoks formatas, kitoks vertinimas ir, svarbiausia, kitoks turinys nei ta dalis, kuri laukia dvyliktoje klasėje. Šiame tekste surašyta, kas tiksliai tikrinama birželį, ką parodė 2026 metų rezultatai, kurios temos pirmojoje dalyje nepasirodo ir ką su visa tai daryti nuo spalio.
Kaip matematikos egzaminas padalytas į dvi dalis
Nuo tada, kai brandos egzaminai pradėti laikyti dalimis, matematikos valstybinį brandos egzaminą sudaro dvi dalys, ir jos laikomos skirtingais mokslo metais. Pirmoji dalis laikoma III gimnazijos klasėje, antroji — IV. Tai įrašyta Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2024 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. VK-909 patvirtintame užduočių apraše, kurio naujausia redakcija patvirtinta 2026 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. VK-9. Tas pats aprašas galioja ir išplėstiniam (A), ir bendrajam (B) kursui: jų turinys skiriasi, bet dalių skaičius, taškų suma ir trukmė — ne.
Žodis „tarpinis patikrinimas“, kurį dar dažnai girdime mokyklose ir girdėjome žiniasklaidoje, oficialiai nebevartojamas. Tai, kas kažkada buvo vadinta tarpiniu patikrinimu, dabar yra valstybinio brandos egzamino pirmoji dalis — ne repeticija prieš egzaminą, o pats egzaminas: trečdalis viso jo laiko ir 40 iš 100 taškų. Kaip ši tvarka atsirado ir kaip ji atrodo visų dalykų mastu, surašyta tarpinių patikrinimų gide; čia kalbame tik apie matematiką.
Svarbiausia, ką verta žinoti apie abi dalis, telpa į vieną lentelę.
| I dalis (III gimnazijos klasė) | II dalis (IV gimnazijos klasė) | |
|---|---|---|
| Forma | Elektroninė, užduočių atlikimo sistemoje | Tradicinė: užduoties sąsiuvinis ir atsakymų lapas |
| Vertinimas | Centralizuotas, automatinis | Centralizuotas, darbus skaito vertintojai |
| Taškai | 40 | 60 |
| Trukmė | 120 min. | 240 min. |
| Užduotys | 28–35 uždaviniai po 1 arba 2 taškus: pasirenkamojo atsakymo už 20 taškų ir trumpojo atsakymo už 20 taškų | 17–20 uždavinių: 10 trumpojo atsakymo už 10 taškų ir 7–10 pilno sprendimo už 50 taškų |
| Priemonės | Lapas užrašams, kompiuteris, skaičiuotuvas, formulių rinkiniai | Skaičiuotuvas, formulių rinkinys |
Dar viena smulkmena, kuri kasmet painioja tėvus: kalendoriuje antroji dalis būna anksčiau už pirmąją. 2025–2026 mokslo metų tvarkaraštyje matematikos II dalis vyko birželio 5-ąją, o I dalis — birželio 15-ąją. Taip yra todėl, kad tai ne to paties mokinio dvi dienos, o dviejų skirtingų laidų egzaminai toje pačioje sesijoje: birželio pradžioje rašo abiturientai, po poros savaičių — vienuoliktokai. Mokiniui tai reiškia, kad pirmoji dalis atsiduria pačioje mokslo metų pabaigoje, jau po visų atsiskaitymų, ir ji apima beveik visus vienuoliktos klasės metus.
Kodėl 25 taškai birželį reiškia, kad egzaminas jau išlaikytas
Čia slypi dalykas, kurio daugelis vienuoliktokų birželį dar nežino. Egzaminas laikomas išlaikytu, kai kandidatas surenka 25 taškus iš 100 susumuotų abiejų dalių taškų. Atskiro minimumo kiekvienai daliai nėra. Vadinasi, jeigu mokinys per pirmąją dalį surenka 25 taškus iš 40, jis egzaminą išlaiko jau vienuoliktoje klasėje — dar neperžengęs dvyliktos klasės slenksčio ir dar nė karto neatsivertęs antrosios dalies sąsiuvinio. Antroji dalis tada sprendžia nebe tai, ar egzaminas išlaikytas, o tik tai, koks bus įvertinimas.
Ta 25 taškų riba nėra sena. Iki 2025 metų rudens egzaminui išlaikyti reikėjo 35 taškų, ir būtent todėl 2025 metų naujienose apie vienuoliktokų rezultatus išlaikiusiais buvo vadinami tik tie, kurie surinko 35–40 taškų. 2025 m. lapkričio 24 d. ministerija paskelbė, kad riba mažinama iki 25 taškų dvejiems metams — iki 2027 m. rugpjūčio. Tuo pačiu sprendimu terminas pasirinkti, kokių dalykų egzaminus laikyti, buvo pratęstas nuo lapkričio 25-osios iki vasario 15-osios. Tai svarbu abiem laidoms, bet vienuoliktokams ypač: apsisprendimui dėl matematikos kurso ir egzamino lieka visas pirmasis pusmetis.
Taškai į balus perskaičiuojami paprasta formule. Surinkus nuo 25 iki 95 taškų, įvertinimas yra taškų skaičius plius penki, o nuo 96 taškų ir daugiau rašomas šimtas balų. Taigi 45 taškai duoda 50 balų, 60 taškų — 65 balus, o 80 taškų — 85 balus. Pirmosios dalies taškai čia įeina lygiai taip pat, kaip antrosios: vienas taškas, uždirbtas birželį vienuoliktoje klasėje, vertas lygiai tiek pat, kiek taškas, uždirbtas po metų. Tik jį gauti paprasčiau, nes pirmosios dalies uždaviniai trumpesni.
Ką parodė 2026 metų birželio rezultatai
2026 metų vasarą Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė visų dalykų pirmųjų dalių rezultatus, ir matematikos skaičiai iš jų išsiskiria. Štai kaip atrodo didesnieji dalykai, surikiuoti pagal tai, kokia dalis mokinių surinko bent 25 taškus, tai yra išlaikė egzaminą jau vienuoliktoje klasėje.
| Dalykas (I dalis, 2026 m. birželis) | Laikė | Vidurkis iš 40 | Surinko 25+ taškus |
|---|---|---|---|
| Informatika | 4,2 tūkst. | 26,7 | 64 % |
| Anglų kalba | 22,5 tūkst. | 25,7 | 58 % |
| Geografija | 7,5 tūkst. | 25,3 | 53,6 % |
| Chemija | 3 047 | 24,4 | 50,6 % |
| Matematika (A, išplėstinis) | 15,1 tūkst. | 24,3 | 49,6 % |
| Istorija | 10 181 | 24,15 | 48,9 % |
| Fizika | 4,4 tūkst. | 23,4 | 45,2 % |
| Biologija | 11 210 | 21,1 | 30,7 % |
| Matematika (B, bendrasis) | 9,7 tūkst. | 16,8 | 18 % |
Bendrojo kurso matematika tą birželį buvo paskutinė abiejuose stulpeliuose. Jos vidurkis — 16,8 taško iš 40, o bent 25 taškus surinko aštuoniolika procentų laikiusiųjų. Tai reiškia, kad maždaug keturi iš penkių bendrojo kurso vienuoliktokų į dvyliktą klasę įžengė su dar neišlaikytu egzaminu ir su užduotimi likusius taškus susirinkti antrojoje dalyje — o ji ilgesnė, sunkesnė ir rašoma ranka. Išplėstinio kurso vaizdas kitoks: ten ribą peržengė beveik tiksliai pusė mokinių, nors ir ten vidurkis per metus krito nuo 25,7 iki 24,3 taško.
Verta patikslinti, ko šie skaičiai nereiškia. Jie nereiškia, kad bendrojo kurso egzaminas sunkesnis už išplėstinio — užduotys skirtingos, ir jas laiko skirtingi mokiniai. Bendrąjį kursą dažniausiai renkasi tie, kuriems matematikos studijose neprireiks, todėl ir ruošiasi jai mažiau. Bet būtent dėl to skirtumas ir svarbus: mažiausiai ruošiamasi tam egzaminui, kurio rezultatai prasčiausi, o kurso pasirinkimas vienuoliktoje klasėje pasirodo esąs sprendimas su ilgu šešėliu. Kaip tą pasirinkimą daryti, atskirai aiškinome tekste apie tai, kurį matematikos kursą rinktis.
Galutinė 2026 metų statistika, paskelbta liepos 7 dieną, rodo, kad didelė dalis vis dėlto pasiveja. Išplėstinio kurso matematikos egzaminą laikė 14 011 kandidatų ir išlaikė 85,1 procento, šimtą balų gavo 210 mokinių. Bendrojo kurso egzaminą laikė 8 009 kandidatai, išlaikė 77,1 procento — prieš metus toje pačioje grupėje buvo 57,1 procento. Pasivyti galima. Tik pasivijimas vyksta dvyliktoje klasėje, lygiagrečiai su visu kitu, ir jis kainuoja daugiau laiko, nei būtų kainavęs vienuoliktoje.
Ko pirmoji dalis netikrina
Dabar apie tai, kas skaitant vien taškų sumas lieka nematoma. Abi egzamino dalys tikrina ne tą patį kursą. Nacionalinės švietimo agentūros atmintinėje kiekvienai daliai surašyta, kokia procentų dalis tenka kuriai mokymo turinio sričiai, ir tie stulpeliai atrodo pastebimai skirtingai.
| Turinio sritis | I dalis, A kursas | I dalis, B kursas | II dalis, abu kursai |
|---|---|---|---|
| Skaičiai ir skaičiavimai | 30 % | 40 % | 15 % |
| Modeliai ir sąryšiai | 60 % | 60 % | 50 % |
| Geometrija ir matavimai | 10 % | nenurodyta | 20 % |
| Duomenys ir tikimybės | nenurodyta | nenurodyta | 15 % |
Perskaitykime šią lentelę iš lėto. Antrojoje dalyje geometrijai ir matavimams tenka penktadalis taškų, o duomenims ir tikimybėms — dar penkiolika iš šimto. Kartu tai trisdešimt penki procentai antrosios dalies. Pirmojoje dalyje bendrojo kurso mokiniui nė vienai iš šių dviejų sričių procentas nenurodytas, o išplėstinio kurso mokiniui geometrijai skirta tik apie dešimt procentų. Aprašas leidžia iki penkių procentų paklaidą, tad pavienis uždavinys gali nustebinti, bet bendras vaizdas aiškus: birželio egzaminas remiasi beveik vien skaičiavimais ir funkcijomis, o geometrija ir statistika lieka antriesiems metams.
Dėl to atsiranda situacija, kuri vienuoliktos klasės pabaigoje atrodo nekaltai, o dvyliktos viduryje — jau ne. Mokinys gauna gerą pirmosios dalies rezultatą, namuose visi atsikvepia ir padaro išvadą, kad su matematika viskas gerai. Bet geras rezultatas gautas už tą kurso dalį, kurią egzaminas tikrino, o apie geometriją, tikimybes ir statistiką jis nepasakė nieko. Jeigu vienuoliktoje klasėje jos ir buvo silpnoji vieta, tokia ji ir liko — tik dabar be jokio signalo.
Antras skirtumas dar įdomesnis, nes jis susijęs ne su temomis, o su tuo, ko iš mokinio prašoma. Pirmojoje dalyje pusė taškų tenka žinioms, supratimui ir argumentavimui, keturiasdešimt procentų — matematiniam komunikavimui, o problemų sprendimui lieka dešimt procentų. Antrojoje dalyje tie patys stulpeliai yra trisdešimt, keturiasdešimt penki ir dvidešimt penki procentai. Problemų sprendimo svoris išauga daugiau nei dvigubai. Būtent tai matematikoje ir yra sunkiausia: uždavinys, kurio tipo mokinys anksčiau nematė ir kurio sprendimo kelią reikia sugalvoti pačiam. Pirmojoje dalyje tokių yra mažuma, antrojoje jie sudaro ketvirtadalį.
Elektroninis formatas keičia ne tik ekraną
Pirmoji dalis atliekama kompiuteriu, o atsakymai vertinami automatiškai. Tai nėra vien techninė smulkmena. Automatinis vertinimas reiškia, kad vertinamas tik įrašytas atsakymas: teisingai pradėto, bet nebaigto sprendimo niekas nemato, o už beveik teisingą rezultatą taškų neskiriama. Antrojoje dalyje penkiasdešimt iš šešiasdešimties taškų skiriama už pilnus sprendimus, kuriuos skaito žmogus, tad ten užrašytas kelias turi savo vertę net tada, kai paskutinė eilutė suklysta. Tai du skirtingi įgūdžiai, ir pirmasis dvyliktoje klasėje antrajam nepadeda beveik niekuo.
Laikas taip pat spaudžia kitaip. Šimtas dvidešimt minučių ir dvidešimt aštuoni–trisdešimt penki uždaviniai palieka vidutiniškai nuo trijų su puse iki keturių minučių vienam uždaviniui. Antrojoje dalyje keturios valandos tenka septyniolikai–dvidešimčiai uždavinių. Vadinasi, birželį laimi tas, kuris sprendžia tvarkingai ir greitai ir nesustoja prie vieno uždavinio; dvyliktoje klasėje — tas, kuris sugeba ilgai išlaikyti vieną mintį ir ją užrašyti taip, kad ją perskaitytų nepažįstamas vertintojas. Jeigu mokinys namuose sprendžia lėtai ir ilgai, pirmoji dalis bus nemaloni staigmena net ir gerai kursą mokančiam mokiniui.
Dėl priemonių nerimauti nereikia: per pirmąją dalį leidžiama naudotis lapu užrašams, skaičiuotuvu ir matematikos valstybinių brandos egzaminų formulių rinkiniais, per antrąją — skaičiuotuvu ir formulių rinkiniu. Tai, kas formulių lape yra, o ko jame nėra, verta pasižiūrėti iš anksto, ir ne egzamino savaitę — apie tai rašėme tekste apie egzaminų formulynus. Praktikoje daugiausia laiko sutaupo ne pati formulė, o įprotis žinoti, kuriame lapo kampe ji stovi.
Ką daryti vienuoliktoje klasėje nuo spalio
Iki birželio lieka aštuoni mėnesiai, ir tai yra neįprastai patogi padėtis: egzaminas tikrina būtent tai, ko mokomasi šiais metais, o ne visą dvylikos metų kursą. Kad šis laikas nepavirstų paskutinėmis dviem savaitėmis gegužę, pakanka kelių sprendimų, priimtų dabar.
Pirmas — išsiaiškinti, kurioje vietoje mokinys iš tikrųjų stovi. Tam nereikia nei testų, nei diagnostikos paslaugų: užtenka vienos pirmosios dalies stiliaus užduoties, atliktos namuose su laikrodžiu. Dvidešimt aštuoni uždaviniai per dvi valandas parodo du dalykus iš karto — ar užtenka žinių ir ar užtenka greičio. Dažniausiai paaiškėja, kad kliūtis yra antroji, ir tai yra gera žinia, nes greitis taisomas paprasčiau nei spragos.
Antras — nuspręsti dėl kurso, kol dar galima. Terminas pasirinkti laikomus egzaminus dabar yra vasario 15-oji, tad apsisprendimui lieka visas pirmasis pusmetis. Jeigu mokinys svarsto studijas, kuriose reikės išplėstinio kurso matematikos, perėjimas iš bendrojo į išplėstinį vienuoliktoje klasėje dar realus, o dvyliktoje — jau beveik ne. Kokius egzaminus verta rinktis apskritai, surašyta tekste apie brandos egzaminų pasirinkimą.
Trečias — nelaikyti geometrijos ir tikimybių „ne šių metų reikalu“. Pirmojoje dalyje jų beveik nėra, bet antrojoje jos sudaro trečdalį darbo, o mokomasi jų kaip tik dabar. Vienuoliktoje klasėje praleista geometrijos tema dvyliktoje grįžta tuo pačiu metu, kai reikia kartoti visą kursą ir rašyti prašymus stoti.
Ketvirtas — jeigu matyti, kad vien pamokų nepakanka, pagalbą verta pradėti rudenį, o ne gegužę. Vienuolikta klasė tam tinka geriausiai būtent dėl egzamino sandaros: tikrinamas vienų mokslo metų turinys, jis dar šviežias, o taisyti reikia siauros temų grupės. Kaip atrodo matematikos korepetitoriaus pagalba šiame etape ir kaip pasitikrinti, ar konkretus žmogus tikrai dirbo su egzamino dalimis, aprašėme tekste apie korepetitorių abiturientui. Jeigu silpnoji vieta ne matematikoje, o kitame dalyke, kurio pirmąją dalį mokinys taip pat laikys birželį, tą patį galima daryti ir ten — korepetitorių sąraše matyti, kas dirba su III ir IV gimnazijos klasėmis.
Penktas — turėti po ranka tinkamą medžiagą. Pirmosios dalies užduotys trumpos ir specifinės, todėl bendro uždavinyno čia nepakanka: naudingiau rinkinys, sudėliotas pagal tą pačią 20 + 20 = 40 taškų struktūrą. Apie tai, kaip pasirinkti pratybas ir kaip jomis naudotis, kad jos keistų rezultatą, rašėme tekste apie matematikos uždavinynus, o bendras pasiruošimo planas surašytas straipsnyje, kaip pasiruošti matematikos VBE.
Kas dėl 2027 metų jau aišku, o kas dar ne
Sąžininga pasakyti ir tai, ko šiandien dar nežinome. 2026–2027 mokslo metų valstybinių brandos egzaminų ir jų pirmųjų dalių tvarkaraščio ministerija dar nepaskelbė, tad tiksli 2027 metų matematikos pirmosios dalies data kol kas nėra žinoma. Orientyras yra praėjusių metų tvarkaraštis, kuriame ji buvo birželio viduryje, bet tai tik orientyras, ne data. Ketvirtokų ir aštuntokų NMPP bei dešimtokų PUPP 2027 metų datos jau patvirtintos — visos jos surinktos egzaminų datų puslapyje, kuris atnaujinamas, kai ministras pasirašo naują įsakymą.
Neaiškumų yra ir dėl pačios ribos. 25 taškų kartelė nustatyta dvejiems metams iki 2027 metų rugpjūčio, o kas bus po to, ministerija žadėjo spręsti atskirai. Dabartiniams vienuoliktokams tai reiškia, kad jų pirmoji dalis dar pateks į šį laikotarpį, o antroji, laikoma 2028 metais, — nebūtinai. Todėl taškus, surinktus birželį, verta traktuoti kaip santaupas juodai dienai: jie tikrai pravers, o jų kaina ateityje gali tik išaugti.
Dar vienas dalykas, kurio geriau nesitikėti — perlaikymas. 2025 metų lapkritį buvo nuspręsta, kad artimiausioje sesijoje pirmąją dalį pakartotinai laikyti galės tik tie abiturientai, kurie vienuoliktoje klasėje to negalėjo padaryti dėl mokyklų klaidų. Praktiškai tai reiškia, kad birželio rezultatas keliauja į dvyliktą klasę toks, koks yra. Kadangi tvarka keitėsi ne kartą, prieš planuojant verta pasitikslinti mokykloje, kokios taisyklės galioja būtent tai laidai.
Trumpai svarbiausia
Matematikos VBE pirmoji dalis nėra repeticija. Tai elektroninis, automatiškai vertinamas egzaminas, kurį vienuoliktokai laiko birželį ir kuris duoda 40 iš 100 galutinio rezultato taškų. Kadangi egzaminas laikomas išlaikytu surinkus 25 taškus iš šimto, gerai parašyta pirmoji dalis jį uždaro dar vienuoliktoje klasėje. 2026 metais tai pavyko beveik pusei išplėstinio kurso ir tik aštuoniolikai procentų bendrojo kurso mokinių.
Kartu geras birželio rezultatas yra siauresnė žinia, nei atrodo. Pirmoji dalis sudėliota beveik vien iš skaičiavimų ir funkcijų, o geometrija, duomenys ir tikimybės, kurie antrojoje dalyje sudaro trečdalį darbo, joje praktiškai nedalyvauja; problemų sprendimo svoris pakyla nuo dešimties procentų iki dvidešimt penkių. Todėl pirmosios dalies pažymys pasako, kaip mokiniui sekasi greitai ir tiksliai skaičiuoti, bet beveik nieko nepasako apie tai, kaip jam seksis rašyti ilgą sprendimą ant popieriaus.
Praktiškai tai reiškia du paprastus dalykus. Iki birželio verta sutvarkyti greitį ir tipines pirmosios dalies užduotis, nes laiko tam yra visi mokslo metai. O geometrijos ir statistikos nevalia atidėti vien todėl, kad birželį jų nebus: jų mokomasi dabar, o atsiskaityti už jas teks tada, kai kalendoriuje jau bus stojimai.
