Dvyliktoje klasėje besimokantis mokinys stos 2027 metais. Beveik viskas, ką jis randa internete apie konkursinį balą — skaičiuoklės, straipsniai, universitetų lentelės — aprašo 2026 metų priėmimą. Dėl to susidaro įspūdis, kad apie savo stojimą dar nieko tikro sužinoti neįmanoma. Tai netiesa: svarbiausia dalis — kurie mokomieji dalykai apskritai pateks į konkursinį balą — buvo nuspręsta dar 2024 metų rudenį ir jau dvejus metus skelbiama viešai.
Neaiški kol kas kita dalis — tikslūs dalykų svoriai. Jie pagal tvarką turi būti paskelbti iki 2026 m. gruodžio 1 d., tai yra per artimiausias savaites. Šiame straipsnyje atskiriame vieną nuo kito: kas apie 2027 metų konkursinį balą jau žinoma tiksliai, ko dar nėra, ir kurie sprendimai dvyliktokui aktualūs jau dabar, nelaukiant gruodžio.
Visi čia minimi teiginiai patikrinti pirminiuose dokumentuose 2026 m. spalio 21 d.: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarime Nr. 2024-09-01 ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidento 2024 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtintame sąraše. Abu dokumentai skelbiami LAMA BPO skiltyje stojantiesiems 2027 m.
Kas dėl 2027 metų jau nuspręsta
Lietuvos universitetų rektorių konferencija 2027 metų stojančiųjų konkursinių mokomųjų dalykų sąrašą patvirtino 2024 m. rugsėjo 27 d. Kolegijų sąrašas patvirtintas keliomis dienomis vėliau, 2024 m. spalio 2 d. Abu dokumentai nustato tą patį dalyką: kurie mokomieji dalykai kiekvienoje studijų kryptyje bus pagrindinis ir antrasis konkursinis dalykas. Tai reiškia, kad mokinys, kuris šiandien svarsto, kokius valstybinius brandos egzaminus rinktis, gali pasižiūrėti tikslų, galutinį savo krypties sąrašą — ne spėti pagal praėjusius metus.
Sąrašas yra bendras visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, todėl jis nepriklauso nuo to, į kurį universitetą mokinys galiausiai stos. Jeigu kryptis ta pati, konkursiniai dalykai irgi tie patys. Skiriasi tik svoriai ir papildomi kriterijai, kuriuos kiekviena aukštoji mokykla nusistato savo priėmimo taisyklėse.
Kodėl skaičiuoklės vis dar rodo 2026 metus
Priežastis įrašyta pačiame rektorių konferencijos nutarime. Jo antrame punkte nurodyta, kad konkursinio balo sudarymo principus, papildomus kriterijus ir dalykų įvertinimų svertinę įtaką aukštosios mokyklos savo priėmimo taisyklėse dėl 2027 metų skelbia iki 2026 metų gruodžio 1 d., o mažiausią stojamąjį balą dėl 2027 metų — iki 2027 m. birželio 1 d. Tokia tvarka remiasi Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 4 punktu, o kolegijoms galioja visiškai tokie patys terminai.
Iš to išplaukia paprasta, bet dažnai praleidžiama išvada. Konkursinio balo skaičiuoklė, kuri skaičiuoja tikslų skaičių, negali būti iki galo sudaryta 2027 metams tol, kol aukštosios mokyklos nepaskelbė svorių. Dalykų sąrašas yra pirmasis sluoksnis ir jis jau galutinis; svoriai — antrasis sluoksnis, ir jis atsiras gruodį; mažiausias stojamasis balas — trečiasis, ir jis paaiškės tik kitų metų birželį, tai yra jau po egzaminų. Todėl visiškai normalu, kad spalį veikiančios skaičiuoklės pavadintos 2026 metais: jos skaičiuoja pagal paskutinį iki galo paskelbtą rinkinį.
Praktiškai tai reiškia, kad dvyliktokui dabar verta naudotis sąrašu, o ne skaičiuokle. Sąrašas atsako į klausimą, kurį reikia išspręsti pirmiausia ir kuris yra neatšaukiamas — kokius egzaminus laikyti. Tikslus balas iki dešimtųjų bus suskaičiuojamas vėliau, ir jis nieko nekeičia egzaminų pasirinkime.
Iš ko sudaromas konkursinis balas
Konkursiniam balui paprastai naudojami iki keturių dalykų įvertinimai. Pirmasis yra pagrindinis krypties dalykas. Antrasis daugeliu atvejų yra alternatyvus, tai yra sąraše pateikiamas kelių dalykų pasirinkimas, ir tokiu atveju imamas labiausiai palankus stojančiajam rezultatas. Trečiąją dedamąją sudaro bet kurio kito brandos atestato dalyko, kuriam stojimo metais organizuojamas valstybinis brandos egzaminas, įvertinimas, taip pat palankiausias. Ketvirtoji beveik visur yra lietuvių kalba ir literatūra.
Svarbi smulkmena, kurią verta įsidėmėti: konkursiniam balui imami tik nesikartojančių dalykų įvertinimai. Tas pats dalykas negali būti įskaitytas du kartus, todėl mokinys, laikantis mažai egzaminų, gali tiesiog neturėti kuo užpildyti trečiosios dedamosios. Tai dažna ir brangiai kainuojanti klaida, apie kurią plačiau rašome straipsnyje, kur galima stoti be matematikos egzamino.
Kiek sveria kiekviena dedamoji, nustato pati aukštoji mokykla. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas 2027 metų stojantiesiems skirtas dedamąsias jau paskelbė: pirmasis dalykas sudaro 40 procentų konkursinio balo, o likę trys — po 20 procentų; viešojo saugumo kryptyje proporcija kitokia. Tai vienos aukštosios mokyklos skaičiai, o ne bendra taisyklė, tačiau jie gerai iliustruoja santykį: pirmasis dalykas sveria maždaug dvigubai daugiau nei bet kuris kitas.
Pagrindinis dalykas sveria daugiausia
Būtent dėl šio santykio pagrindinio dalyko pasirinkimas yra svarbiausias sprendimas visame stojime. Jeigu pirmasis dalykas sudaro apie 40 procentų balo, vienas balas jame vertas maždaug tiek, kiek du balai bet kuriame kitame konkursiniame dalyke. Mokinys, kuris vienodai pasitempia visuose dalykuose, iš pagrindinio dalyko gauna dvigubai didesnę naudą.
Iš to seka ir atvirkštinė, nemalonesnė išvada. Silpnas pagrindinio dalyko rezultatas kitais dalykais kompensuojamas sunkiai, nes jiems tenka mažesnis svoris. Todėl, kai dvyliktokas turi ribotą laiką, pirmiausia vertėtų žiūrėti ne į tą dalyką, kuris labiausiai nepatinka, o į tą, kuris jo kryptyje yra pirmasis.
Kuriose kryptyse pagrindinis dalykas yra matematika
Peržiūrėjus visą 2027 metų universitetų lentelę matyti, kad matematika yra pagrindinis konkursinis dalykas daugiau studijų krypčių nei bet kuris kitas mokomasis dalykas. Žemiau — kryptys, kuriose ji įrašyta pirmuoju dalyku.
| Krypčių grupė | Kryptys, kuriose matematika yra pagrindinis dalykas |
|---|---|
| Matematikos mokslai (A) | matematika, taikomoji matematika, statistika |
| Informatikos mokslai (B) | informatika, informacijos sistemos, programų sistemos, informatikos inžinerija |
| Fiziniai mokslai (C) | geologija, aplinkotyra |
| Inžinerijos mokslai (E) | keturiolika krypčių — nuo statybos, mechanikos ir elektros iki transporto, energijos ir aeronautikos inžinerijos |
| Technologijų mokslai (F) | visos kryptys, įskaitant maisto technologijas ir viešąjį maitinimą |
| Socialiniai mokslai (J) | ekonomika, psichologija |
| Verslo ir viešoji vadyba (L) | verslas, vadyba, finansai, apskaita, rinkodara, žmonių išteklių vadyba |
Sąrašas apima kryptis, kurios Lietuvoje tradiciškai surenka daugiausia stojančiųjų: informatiką, inžineriją, verslą ir finansus, ekonomiką. Tai paaiškina, kodėl matematikos egzamino rezultatas kiekvienais metais tampa didžiausiu skiriamuoju veiksniu konkursinėse eilėse ir kodėl matematikos korepetitorius yra vienas dažniausiai ieškomų. Apie konkretų informatikos atvejį esame parašę atskirai — stojimas į informatikos studijas 2027.
Psichologija: kryptis, kurios pagrindinis dalykas nustebina
Bene aiškiausiai lūkestis ir dokumentas prasilenkia psichologijos kryptyje. Daugelis mokinių ją laiko humanitarine arba bent jau biologine kryptimi ir atitinkamai planuoja egzaminus. 2027 metų sąraše psichologijos kryptyje pagrindinis konkursinis dalykas yra matematika, o biologija įrašyta antruoju dalyku. Vadinasi, didžiausią svorį turi būtent matematikos rezultatas.
Tai nėra formalumas. Mokinys, kuris nusprendžia stoti į psichologiją ir dėl to sustiprina biologiją, o matematiką palieka nuošalyje, iš esmės investuoja į mažesnio svorio dedamąją. Jeigu psichologija svarstoma rimtai, matematiką verta planuoti taip pat rimtai, kaip ir stojant į ekonomiką. Panašiai veikia ir teisė: joje pagrindinis dalykas yra istorija, tačiau antruoju konkursiniu dalyku galima rinktis matematiką, informacines technologijas arba užsienio kalbą.
Medicina ir odontologija: vienintelis atvejis, kai dalykai vidurkinami
Medicinos ir odontologijos kryptys 2027 metų sąraše išskirtos dviem būdais. Pirma, jose konkursiniam balui naudojami penkių, o ne keturių dalykų įvertinimai. Antra, ir tai svarbiausia, antrasis konkursinis dalykas jose nėra alternatyva. Visose kitose kryptyse, kur pateikiamas kelių dalykų pasirinkimas, imamas stojančiajam palankiausias rezultatas. Medicinoje ir odontologijoje vietoj to skaičiuojamas chemijos ir matematikos įvertinimų vidurkis.
Skirtumas esminis. Alternatyvos atveju silpnesnis dalykas tiesiog nenaudojamas. Vidurkio atveju jis įtraukiamas visada ir tiesiogiai traukia balą žemyn. Tai reiškia, kad būsimas medikas matematikos išvengti negali: ji įeina į konkursinį balą net tuo atveju, jei visa kita stojimo logika sukasi apie biologiją ir chemiją. Mokiniams, kurie medicinos siekia nuo vienuoliktos klasės, tai dažniausiai yra pati netikėčiausia dokumento eilutė.
Lietuvių kalba ir literatūra įskaičiuojama beveik visur
Pagal nutarimo septintą punktą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino įvertinimas į konkursinį balą įtraukiamas visose studijų kryptyse, išskyrus menų kryptis; architektūrai ir kraštovaizdžio architektūrai ši išimtis netaikoma, todėl jose lietuvių kalba taip pat skaičiuojama. Kai lietuvių kalba ir literatūra yra krypties pagrindinis dalykas — taip yra pedagogikoje, komunikacijoje, filologijoje ir kai kuriose humanitarinėse kryptyse — vienu iš konkursinių dalykų tampa užsienio kalba arba istorija.
Praktinė pasekmė paprasta: lietuvių kalbos valstybinis brandos egzaminas yra bendras beveik visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo krypties. Jis retai būna tas dalykas, kuris nulemia vietą eilėje, bet jis visada dalyvauja skaičiavime, todėl jo apleisti negalima net ir tiksliųjų mokslų kryptyse.
A ar B kursas: pasirinkimas įrašytas į pačią formulę
Nutarimo aštuntame punkte nurodyta, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos išplėstinio kurso (A) ir bendrojo kurso (B) valstybinių brandos egzaminų įvertinimams perskaičiuoti pagal konkursinio balo dešimtbalę skalę bus taikomas rektorių konferencijos nustatytas A ir B lygių vertės santykinis koeficientas. Pati koeficiento vertė 2027 metams šiame dokumente nenurodyta ir skelbiama atskirai.
Mechanizmo esmė vis dėlto aiški jau dabar. Koeficientas egzistuoja tam, kad dviejų skirtingo sudėtingumo egzaminų rezultatai būtų suvesti į vieną skalę, ir jis vadinamas lygių vertės santykiniu koeficientu. Tai reiškia, kad toks pat įvertinimas, gautas laikant B kurso egzaminą, į konkursinį balą pateks mažesne verte nei tas pats įvertinimas, gautas laikant A kurso egzaminą. Kurso pasirinkimas tokiu būdu yra ne tik mokymosi krūvio, bet ir stojimo klausimas.
Mokiniui, kurio kryptyje matematika yra pagrindinis dalykas, abu veiksniai veikia ta pačia kryptimi: didžiausias svoris ir kurso koeficientas tenka tam pačiam dalykui. Todėl sprendimą dėl kurso verta priimti sąmoningai ir anksti, o ne paskutinę savaitę prieš registraciją. Platesnį palyginimą pateikiame straipsnyje matematikos A ar B lygis, o apie tai, kaip veikia pirmoji egzamino dalis, rašome atskirai.
Kolegijos: panaši sandara, bet ne visi dalykai sutampa
Kolegijų sąrašas sudarytas tuo pačiu principu: pagrindinis ir antrasis dalykas pagal kryptį, iki keturių dalykų, lietuvių kalba visose kryptyse, išskyrus menus, ir tie patys svorių skelbimo terminai. Matematika kolegijose taip pat yra pagrindinis dalykas informatikos, inžinerijos, technologijų, ekonomikos ir verslo bei vadybos kryptyse.
Tačiau sąrašai nėra identiški, ir tai verta pasitikrinti prieš renkantis egzaminus. Ryškiausias pavyzdys — chemijos kryptis. Universitetuose jos pagrindinis konkursinis dalykas yra chemija, o kolegijose toje pačioje kryptyje pagrindinis dalykas yra matematika. Mokinys, kuris svarsto ir universitetą, ir kolegiją, turėtų pažiūrėti abi lenteles, o ne daryti prielaidą, kad kryptis visur sudaryta vienodai.
Ką dvyliktokas gali padaryti jau dabar
Pirmas žingsnis yra susirasti savo kryptį 2027 metų sąraše ir užsirašyti du dalykus: pagrindinį ir antrąjį. Tai užtrunka kelias minutes ir duoda tai, ko neduoda jokia skaičiuoklė — tikrą, patvirtintą atsakymą, kurie egzaminai svarbūs. Jeigu svarstomos dvi ar trys kryptys, verta išsirašyti visas ir pažiūrėti, kurie dalykai kartojasi; dažniausiai paaiškėja, kad vienas ar du dalykai dengia visus svarstomus variantus.
Antras žingsnis — įvertinti, kiek realiai trūksta iki norimo pagrindinio dalyko rezultato. Čia naudingiau remtis ne pusmečio pažymiu, o savarankiškai spręstu ankstesnių metų egzaminu, nes jis rodo tikslų atotrūkį. Jeigu atotrūkis didelis, spalis ir lapkritis yra paskutinis ramus laikotarpis, kai jį galima uždaryti nuosekliai, o ne skubant pavasarį. Kaip pasiruošimą suskirstyti etapais, aprašome straipsnyje kaip pasiruošti matematikos VBE.
Trečias žingsnis — gruodžio pradžioje pasitikrinti savo pasirinktų aukštųjų mokyklų priėmimo taisykles, nes iki gruodžio 1 d. jos turi paskelbti 2027 metų svorius. Tik tada tikslus konkursinio balo skaičiavimas tampa prasmingas. Mažiausio stojamojo balo iki birželio laukti neverta: jis paskelbiamas jau po egzaminų ir pasiruošimo nebekeičia.
Jeigu po šio įvertinimo paaiškėja, kad spraga pagrindiniame dalyke per didelė, kad ją būtų galima uždaryti vien savarankiškai, pagalbos verta pradėti ieškoti iš karto — mokslo metų viduryje korepetitoriai turi mažiau laisvų valandų nei rugsėjį. Egzaminų datas ir registracijos terminus, kai jie patvirtinami, skelbiame puslapyje egzaminų datos.
Dažniausios klaidos planuojant 2027 metų stojimą
Dažniausia klaida — remtis 2026 metų medžiaga manant, kad ji galioja ir kitiems metams. Dalykų sąrašai skirtingais metais skiriasi, o 2027 metų sąrašas yra atskiras dokumentas, patvirtintas 2024 metų rudenį. Antra klaida — laikyti per mažai egzaminų ir vėliau neturėti kuo užpildyti trečiosios dedamosios, nes tas pats dalykas du kartus neįskaitomas.
Trečia klaida — vertinti kryptį pagal jos pavadinimą, o ne pagal sąrašą. Psichologija ir medicina yra geriausi pavyzdžiai: abiejose matematika turi daug didesnę reikšmę, nei tikisi dauguma mokinių. Ketvirta — atidėti sprendimą dėl matematikos kurso iki paskutinės akimirkos, nors būtent šis sprendimas įeina į skaičiavimą per koeficientą. Platesnį kryptis ir egzaminus siejantį vaizdą pateikiame straipsnyje ką studijuoti po gimnazijos, o bendrą konkursinio balo formulės paaiškinimą — konkursinio balo gide.
