2026 m. dešimtokų lietuvių kalbos ir literatūros patikrinime buvo pateikta Homero „Odisėjos“ ištrauka. Joje deivė Kirkė, perspėdama Odisėją apie pavojus, Poseidoną pavadina žemės plakėju, o užduotyje reikėjo pažymėti, kokia tai kalbinės raiškos priemonė, ir susieti ją su teksto prasme. Tarp atsakymų buvo ir epitetas, ir metafora, o prasmės stulpelyje — ir „jūrų dievas“, ir „judanti žemė“. Vienas taškas skirtas už teisingai atpažintą priemonę, kitas — už jos prasmę. Lygiai taip pat sudaryti ir 2025 m. patikrinimo, ir 2026 m. pakartotinės sesijos klausimai apie raiškos priemones: už vien pavadinimą skiriama tik pusė taškų. Šiame straipsnyje rasite pagrindinių meninės raiškos priemonių apibrėžimus su pavyzdžiais, lentelę, rodančią, kurioje klasėje kurios priemonės atsiranda bendrojoje programoje, ir paprastą būdą paaiškinti priemonės funkciją taip, kad atsakymas būtų išsamus.
Kas yra meninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonės — tai žodžiai, žodžių junginiai ir sakinio konstrukcijos, kuriomis tekstas ne tik ką nors praneša, bet ir kuria vaizdą ar nuotaiką, perteikia požiūrį. Sakinys „Atėjo ruduo“ tik konstatuoja faktą. Sakinys „Ruduo atslinko tyliai, tarsi pavargęs keleivis, ir užklojo kiemą auksine antklode“ pasako tą patį, bet skaitytojas jau mato vaizdą ir jaučia nuotaiką. Jame yra net keturios priemonės: įasmeninimas (ruduo atslinko ir užklojo kiemą, lyg būtų žmogus), palyginimas (tarsi pavargęs keleivis), metafora (nukritę lapai pavadinti antklode) ir epitetas (auksine).
Dalis priemonių remiasi perkeltine reikšme: žodis vartojamas ne tiesiogine savo reikšme, o kitam daiktui ar reiškiniui pavadinti. Kitos remiasi sakinio sandara, pakartojimais ar garsais, pavyzdžiui, retorinis klausimas, kartojimas ar aliteracija. Literatūros teorijoje pirmosios dažnai vadinamos tropais, antrosios — stiliaus figūromis, tačiau mokyklai šis skirstymas mažai svarbus: bendrojoje programoje žodis „tropas“ nevartojamas, o užduotyse tiesiog klausiama, kokia raiškos priemonė pavartota ir ką ji tekste reiškia.
Mokyklos dokumentuose rasite du pavadinimus. Bendrosios programos literatūros dalyje kalbama apie menines raiškos priemones, o pasiekimų aprašuose ir patikrinimų užduotyse dažniausiai rašoma „kalbinės raiškos priemonės“. Griežtos ribos tarp jų mokykloje nėra: kalbinės raiškos priemonėmis vadinamos ir publicistikos ar sakytinės kalbos priemonės, o meninėmis — paprastai tos, kurios kuria vaizdą grožiniame tekste. Ieškant užduočių ar paaiškinimų, verta žinoti abu pavadinimus, nes aštuntokų ir dešimtokų patikrinimų klausimuose vartojamas būtent antrasis.
Meninės raiškos priemonių lentelė su pavyzdžiais
Lentelėje surinktos priemonės, kurios dažnai pasitaiko pagrindinės mokyklos ir gimnazijos užduotyse. Pavyzdžiai sukurti šiam straipsniui, išskyrus pažymėtuosius: jie paimti iš viešai paskelbtų Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) patikrinimų užduočių.
| Priemonė | Kas tai | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Epitetas | Meninis pažyminys: ne tik nurodo daikto ypatybę, bet ir kuria vaizdą ar nuotaiką. Dažniausiai tai būdvardis. | sidabrinė rasa; „šviesioji deivė“ (PUPP, 2026) |
| Palyginimas | Du daiktai ar reiškiniai sugretinami pagal bendrą požymį, dažniausiai su žodeliais „kaip“, „lyg“, „tarsi“, „it“. | Ežeras žvilgėjo kaip veidrodis. |
| Metafora | Daiktas ar reiškinys pavadinamas kito vardu pagal panašumą, be lyginamojo žodelio. Dar vadinama paslėptu palyginimu. | ežero veidrodis; „Muzika buvo mano burbulas“ (NMPP, 2026) |
| Įasmeninimas (personifikacija) | Negyvam daiktui, augalui, gamtos reiškiniui ar abstrakčiai sąvokai priskiriamos žmogaus savybės ar veiksmai. | Vėjas verkė už lango. |
| Hiperbolė | Sąmoningas perdėjimas, sustiprinantis įspūdį. | Sakiau tau tūkstantį kartų. |
| Litotė | Sąmoningas sumažinimas, hiperbolės priešingybė. | Iki ežero — ranka paduoti. |
| Ironija | Paslėpta pašaipa: sakoma priešingai, nei iš tikrųjų manoma. | „Puikus oras iškylai“, — tarė jis, žiūrėdamas į liūtį. |
| Alegorija | Abstrakti mintis ar žmogaus savybė perteikiama konkrečiu vaizdu, pavyzdžiui, gyvūnu pasakėčioje ar žmogaus pavidalu. | Lapė pasakėčiose reiškia gudrumą. |
| Simbolis | Vaizdas ar daiktas, turintis gilesnę, dažnai ne vieną prasmę, kurią lemia kultūros tradicija ir kūrinio visuma. | Rūta liaudies dainose siejama su mergyste ir jaunyste. |
| Metonimija | Pavadinimas perkeliamas pagal gretimumą, o ne pagal panašumą. | Visa salė plojo (plojo salėje sėdėję žmonės). |
| Retorinis klausimas | Klausimas, į kurį nelaukiama atsakymo, nes juo teigiama ar pabrėžiama mintis. | Kas gi nenori būti laimingas? |
| Kartojimas | Tas pats žodis ar žodžių junginys pavartojamas kelis kartus, kad būtų pabrėžta mintis ar sukurtas ritmas. | Laukiau, laukiau ir nesulaukiau. |
| Antitezė | Ryškus priešingybių sugretinimas. | Turtingas pinigais, bet vargšas draugais. |
| Nutylėjimas | Mintis nutraukiama nebaigta, dažnai daugtaškiu, ir skaitytojui paliekama suprasti, kas nepasakyta. | Norėjau tau pasakyti, kad... |
Kai ko lentelė nepasako. Ne kiekvienas pažyminys yra epitetas: „medinis stalas“ tik informuoja, iš ko padarytas stalas, o „sidabrinė rasa“ kuria vaizdą, nes rasa iš tikrųjų nėra sidabrinė. Ironiją nuo sarkazmo skiria aštrumas: sarkazmas yra kandi, žeidžianti ironija. Deminutyvai, arba mažybinės maloninės formos (saulutė, žolelė, mamytė), ypač dažni liaudies dainose ir kuria švelnumo, artumo nuotaiką. Retoriniam klausimui giminingas retorinis sušukimas — šūksnis, kuriuo pabrėžiamas jausmas: „Kaip gera grįžti namo!“ Nutylėjimą lengva supainioti su elipse — žodžio praleidimu, kai praleistą žodį nesunku atkurti iš konteksto („Aš — į mokyklą, o tu — namo“). Nutylėjimas mintį nutraukia, o elipsė tik sutrumpina sakinį: kas praleista, aišku iš karto.
Epitetas, palyginimas ar metafora: kaip jų nesupainioti
Šias tris priemones lengva supainioti, nes visos gali kurti tą patį vaizdą. Paimkime vieną mintį ir užrašykime ją trimis būdais. „Ežeras žvilgėjo kaip veidrodis“ — palyginimas: abu daiktai pavadinti, o juos jungia žodelis „kaip“. „Ežero veidrodis“ arba „Ežeras — tikras veidrodis“ — metafora: lyginamojo žodelio nebėra, ežeras tiesiog pavadintas veidrodžiu. „Veidrodinis ežeras“ — epitetas: tas pats vaizdas tapo pažyminiu, kuris apibūdina žodį „ežeras“. Toks epitetas, kuriame slypi metafora, kartais vadinamas metaforiniu.
Taigi taisyklė paprasta. Jei du daiktus jungia žodelis „kaip“, „lyg“, „tarsi“, „it“ ar „tartum“, beveik visada tai palyginimas (išimtis — kai „kaip“ reiškia „būdamas“, pavyzdžiui, „Kaip klasės seniūnas jis pasveikino mokytoją“). Jei daiktas pavadintas kito daikto vardu pagal panašumą, tai metafora. Jei vaizdas pridėtas prie daiktavardžio kaip pažyminys, tai epitetas. Būtent šią ribą tikrino 2026 m. aštuntokų nacionalinio patikrinimo klausimas: reikėjo nurodyti, kokia raiškos priemonė pavartota sakinyje „Muzika buvo mano burbulas“, o atsakymų variantai buvo palyginimas, metafora, frazeologizmas ir epitetas. Lyginamojo žodelio nėra, muzika pavadinta burbulu, todėl, kaip nurodyta ir NŠA vertinimo instrukcijoje, teisingas atsakymas — metafora. Jei sakinys būtų „Muzika buvo tarsi burbulas“, tai jau būtų palyginimas.
Dešimtokų patikrinime tą pačią ribą reikėjo atpažinti sudėtingesniu atveju. Homero tekste daug epitetų: deivė vadinama šviesiąja, laivas — juodsnapiu, todėl atsakymas „epitetas“ atrodė labai tikėtinas. Be to, literatūros teorijoje „žemės plakėjas“ paprastai laikomas vienu iš pastoviųjų Homero epitetų: graikų mituose Poseidonui priskiriami ir žemės drebėjimai. Vis dėlto NŠA vertinimo instrukcijoje teisingas atsakymas — metafora, o prasmė — jūrų dievas. Instrukcija šio sprendimo nepaaiškina, bet aišku viena: frazė vartojama perkeltine reikšme, nes Poseidonas žemės tiesiogine prasme neplaka. Variantas „judanti žemė“ atitinka būtent pažodinį skaitymą, todėl jį pasirinkęs mokinys antrojo taško negauna. Šis klausimas gerai parodo, kodėl ruošiantis verta spręsti tikras patikrinimų užduotis: svarbu žinoti ne tik apibrėžimus, bet ir tai, kaip juos taiko užduočių rengėjai.
Kurioje klasėje kokių priemonių mokomasi
Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje nuo penktos klasės kiekvienai klasei pateiktas sąrašas literatūros sąvokų, kurias mokinys turi mokėti tinkamai vartoti aptardamas kūrinius. Daugumoje sąrašų naujai įvedamos sąvokos pažymėtos raide „n“. Sąrašai ne visada tik ilgėja: šeštos klasės sąraše priemonių mažiau nei penktos klasės sąraše, o dešimtos klasės sąraše nebėra deminutyvo ir kartojimo. Vis dėlto bendra kryptis aiški — su kiekvienu dvejų metų etapu (koncentru) priemonių daugėja, o reikalavimai jas paaiškinti griežtėja.
| Klasė | Kas atsiranda sąvokų sąraše | Ko reikalaujama pasiekimų aprašuose |
|---|---|---|
| 1–2 | Priemonės neįvardijamos, kalbama apie vaizdingus žodžius ir frazes | Rasti tekste vaizdingų žodžių ir frazių; aukščiausio lygio pasiekimas — paaiškinti jų reikšmę ir paskirtį |
| 3–4 | Literatūros sąvokų sąraše priemonių pavadinimų nėra; kalbos dalyje minimi sinonimai, antonimai ir perkeltinės reikšmės žodžiai | Rasti vaizdingus žodžius ir paaiškinti jų reikšmę; pagrindinio lygio pasiekimas — paaiškinti ir jų paskirtį bei argumentuoti, kodėl pasirinktos tokios raiškos priemonės |
| 5 | Palyginimas, įasmeninimas, alegorija, deminutyvas, sinonimas, antonimas; naujos — ironija, kartojimas, retorinis klausimas ir retorinis sušukimas | Atpažinti numatytas priemones ir paaiškinti jų reikšmes |
| 6 | Epitetas (sąraše kartu su palyginimu, įasmeninimu, alegorija ir deminutyvu) | |
| 7–8 | Hiperbolė, paralelizmas; raide „n“ pažymėtos sąvokos — metafora, stilizacija ir palyginimas | Paaiškinti priemonių reikšmes ir nurodyti grožinio bei negrožinio teksto raiškos skirtumus |
| 9 (I gimn.) | Naujos — aliuzija ir sarkazmas | Paaiškinti priemonių reikšmes; aukštesniųjų lygių pasiekimai — susieti jas su teksto paskirtimi ir adresatu |
| 10 (II gimn.) | Aliteracija, asonansas, antitezė; naujos — litotė, metonimija, groteskas, paradoksas, parodija, ezopinė kalba, simbolis ir personifikacija (vietoj įasmeninimo) | |
| III–IV gimn. | 26 sąvokų sąrašas; kalbos dalyje III gimnazijos klasėje — inversija, laipsniavimas, užuomina ir kitos minties raiškos figūros (išplėstiniame kurse dar anafora, elipsė, perifrazė) | Atpažinti priemones ir nežinomuose tekstuose; aukštesniųjų lygių pasiekimai — sieti jų reikšmes su kultūros epochos ar literatūros krypties estetika ir autoriaus stiliumi |
Keli dalykai iš šios lentelės praverčia ir tėvams, ir mokiniams. Pirma, pradinių klasių literatūros sąvokų sąrašuose meninės raiškos priemonių pavadinimų nėra (kalbos dalyje 3–4 klasėse minimi tik sinonimai, antonimai ir perkeltinės reikšmės žodžiai), bet jau tada prašoma paaiškinti, kodėl autorius pavartojo vieną ar kitą vaizdingą žodį. Taigi klausimas „kodėl taip parašyta?“ vaikui pažįstamas anksčiau nei žodis „epitetas“. Antra, metafora sąraše kaip nauja sąvoka pažymėta tik septintoje klasėje, nors palyginimą ir įasmeninimą programa numato jau penktoje. Todėl tai, kad penktokas ar šeštokas dar nežino metaforos sąvokos, nėra spraga: programa šios sąvokos dar nereikalauja.
Trečia, dešimtoje klasėje sąrašas staiga išsiplečia: kaip naujos pažymėtos aštuonios sąvokos (litotė, metonimija, groteskas, paradoksas, parodija, ezopinė kalba, personifikacija ir simbolis), o aliteracija, asonansas ir antitezė sąraše atsiranda pirmą kartą. Tiek „n“ žymų nėra nė vienos ankstesnės klasės sąraše, ir tai tie patys metai, kurių pabaigoje laikomas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas.
Ketvirta, ta pati priemonė programoje turi du pavadinimus. Iki devintos klasės imtinai sąraše rašoma „įasmeninimas“, o nuo dešimtos — „personifikacija“. Tačiau 2025 m. aštuntokų patikrinimo vertinimo instrukcijoje teisingi atsakymai į pirmąjį klausimą buvo „Epitetas“ ir „Personifikacija“, nors aštuntos klasės sąraše šio termino dar nėra. Todėl mokiniui verta žinoti abu pavadinimus.
Penkta, internete rasite ilgų sąrašų su oksimoronu, sinekdocha ar gradacija. Oksimorono ir sinekdochos bendrojoje programoje nėra nei literatūros, nei kalbos dalyje, o gradacija III gimnazijos klasės kalbos skyriuje vadinama laipsniavimu. Tačiau patikrinimai neapsiriboja literatūros sąvokų sąrašais: 2025 m. PUPP teisingas atsakymas buvo nutylėjimas, o 2026 m. pakartotinėje sesijoje — aforizmas, nors nė vieno iš jų nėra 5–10 klasių literatūros sąvokų sąrašuose. Todėl verta pažinti ir kitas dažnai pasitaikančias priemones, o ne vien kalti sąrašą.
Kaip apie raiškos priemones klausiama per PUPP ir NMPP
Dešimtokų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) sudaro trys dalys: skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas (15 taškų); kalbos pažinimas ir vartojimas (15 taškų); rašymas ir teksto kūrimas (30 taškų). 2025 ir 2026 m. klausimai apie meninės raiškos priemones buvo pirmojoje dalyje. 2026 m. pagrindinėje sesijoje šią dalį sudarė dešimt užduočių: dvi iš jų prašė įvardyti raiškos priemonę ir kartu buvo vertos 4 taškų iš 15, o dar viena (1 taškas) — paaiškinti posakio „tarp Skilos ir Charibdės“ reikšmę.
Trečiosios užduoties ištraukoje Kirkė sako, kad į uolą neįkoptų nė vienas mirtingasis, net jei turėtų dvidešimt rankų ir kojų. Reikėjo pažymėti priemonę (ironija, hiperbolė, paralelizmas ar palyginimas) ir atskirame stulpelyje — jos apibrėžimą. Teisingi atsakymai — hiperbolė ir „sąmoningas vaizdo padidinimas“. Penktojoje užduotyje buvo jau minėtas „žemės plakėjas“, ir priemonę reikėjo susieti su teksto prasme. Abiem atvejais vertinimo instrukcijoje už kiekvieną stulpelį skiriamas atskiras taškas.
Ta pati schema kartojasi ir kitose sesijose. 2025 m. pagrindinės sesijos užduotyje buvo Antano Vaičiulaičio romano „Valentina“ ištrauka: reikėjo atpažinti daugtaškiu nutrūkstančią mintį (atsakymų variantai — elipsė, antitezė, pakartojimas ir nutylėjimas) ir pažymėti jos perkeltinę reikšmę, susietą su pagrindine teksto mintimi. Teisingas atsakymas — nutylėjimas, o prasmė — „būti su mylimu žmogumi trukdo abejonės“. 2026 m. birželio pakartotinėje sesijoje dviejų taškų užduotis tikrino retorinį klausimą, o jo prasmė vertinimo instrukcijoje užrašyta taip: „Džuljetai nesvarbi mylimojo kilmė“.
Aštuntokų nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime (NMPP) klausimai paprastesni, bet kryptis ta pati. 2026 m. užduotyje metaforą reikėjo atpažinti iš keturių variantų (1 taškas), o 2025 m. pirmasis klausimas (2 taškai) tikrino epitetą ir personifikaciją. 2026–2027 mokslo metais aštuntokų lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patikrinimas vyks 2027 m. kovo 9 d., o dešimtokų PUPP — 2027 m. gegužės 6 d.; abu bus vykdomi elektroniniu būdu. Daugiau apie abu patikrinimus rasite straipsniuose apie NMPP 2027 ir PUPP vertinimą 2027 m.
Tokią klausimų sandarą atitinka ir PUPP užduočių aprašas. Jame parašyta, kad mokiniai „atpažįsta ir apibūdina kalbinės raiškos priemones ir jų funkcijas“, o pagrindinio pasiekimų lygio mokinys „paaiškina, kaip kalbinės raiškos ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui“. Kitaip tariant, išmokta sąvoka yra tik pradžia: vertinama, ar mokinys supranta, ką priemonė tekste daro.
Klausimai, kurie padeda atpažinti priemonę
Kai tekste reikia rasti ar atpažinti priemonę, padeda keli klausimai, užduodami eilės tvarka. Jie neatstoja apibrėžimų, bet leidžia greitai atmesti netinkamus atsakymų variantus.
- Ar du daiktus jungia žodelis „kaip“, „lyg“, „tarsi“, „it“ ar „tartum“? Jei taip, tai palyginimas.
- Ar daiktas pavadintas kito daikto vardu pagal panašumą ir to žodžio negalima suprasti pažodžiui? Jei taip, tai metafora.
- Ar pavadinimas perkeltas ne pagal panašumą, o pagal gretimumą — vietą, turinį ar autorių („visa salė plojo“, „perskaičiau Maironį“)? Jei taip, tai metonimija.
- Ar vaizdingas žodis yra pažyminys, apibūdinantis daiktavardį? Jei taip, tai epitetas.
- Ar negyvas daiktas, augalas, gamtos reiškinys ar abstrakti sąvoka jaučia, kalba ar elgiasi kaip žmogus? Jei taip, tai įasmeninimas.
- Ar kas nors sąmoningai perdėta ar sumažinta? Jei taip, tai hiperbolė arba litotė.
- Ar sakoma priešingai, nei iš tikrųjų manoma? Jei taip, tai ironija.
- Ar klausiama nelaukiant atsakymo? Jei taip, tai retorinis klausimas.
Viename sakinyje gali būti kelios priemonės, todėl pirmas į akis kritęs variantas dar nebūtinai teisingas. Užduotyje visada svarbu, apie kurią sakinio vietą klausiama.
Kaip paaiškinti priemonės funkciją, kad atsakymas būtų išsamus
Funkcija — tai atsakymas į klausimą „kodėl autorius taip parašė?“. Paaiškinimą lengviausia sudėti iš trijų dalių: įvardyti priemonę ir pacituoti, kur ji pavartota; pasakyti, ką ji daro (kokį vaizdą kuria, kokią nuotaiką ar požiūrį perteikia, ką pabrėžia); ir susieti tai su kūrinio mintimi ar veikėju.
Pavyzdžiui, apie Kirkės žodžius galima parašyti taip: „Deivė vartoja hiperbolę: į uolą neįkoptų net žmogus, turintis dvidešimt rankų ir kojų. Perdėjimas parodo, kad uola neįveikiama, ir sustiprina grėsmę, kuri laukia Odisėjo“. Būtent antrasis sakinys parodo supratimą, kurio reikalauja užduočių aprašas; pirmasis be jo — tik terminas. Su retoriniu klausimu tas pats: neužtenka parašyti, kad klausiama nelaukiant atsakymo, — reikia paaiškinti, ką tuo klausimu veikėjas iš tikrųjų teigia.
Tipiška klaida — bendros frazės. „Priemonė padaro tekstą gražesnį“ ar „sukuria vaizdingumą“ tinka kiekvienai priemonei, todėl nieko nepasako apie konkretų tekstą. Savo atsakymą verta patikrinti paprastu klausimu: ar šį paaiškinimą galima perkelti į bet kurį kitą kūrinį? Jei taip, jis per bendras.
Gimnazijoje: nuo atpažinimo prie interpretacijos
III–IV gimnazijos klasėse apie raiškos priemones atskirai nebeklausiama — jos tampa įrankiu, kuriuo grindžiamas kūrinio aiškinimas. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino antrojoje dalyje (rašymas, 70 taškų, 240 minučių) kandidatas renkasi vieną iš dviejų užduočių: grožinio teksto interpretavimą arba probleminio klausimo svarstymą pagal pateiktą grožinį tekstą. Rašinys turi būti ne trumpesnis nei 400 žodžių (A kurse — 450). Kalbų brandos egzaminų užduočių apraše parašyta, kad tikrinamas gebėjimas vertinti „skaitomų tekstų turinį ir raišką“, o bendrosios programos aukštesniųjų lygių aprašuose priemonių reikšmes prašoma sieti su kultūros epochos, literatūros krypties estetika ir autoriaus stiliumi.
Praktinė išvada paprasta: rašinyje priemonę verta paminėti tik tada, kai ji paremia mintį apie kūrinį. Sakinys „autorius vartoja epitetų, metaforų ir palyginimų“ be paaiškinimo nieko nepagrindžia. Viena gerai išnagrinėta metafora, susieta su veikėjo išgyvenimu ar kūrinio problema, dažnai pasako daugiau nei dešimt suskaičiuotų priemonių. Kaip sudėlioti rašinio argumentus, plačiau aptarta straipsnyje apie samprotaujamojo rašinio struktūrą, o egzamino sandara — lietuvių kalbos VBE apžvalgoje.
Kaip padėti vaikui namuose
Literatūros teorijos tėvams prisiminti nebūtina. Raiškos priemonių pilna kasdienėje kalboje, todėl jas galima pastebėti kartu su vaiku be jokio vadovėlio. Reklamoje gausu hiperbolių („geriausia pasaulyje kava“), sporto komentaruose — metaforų („gynybos siena“), dainų tekstuose — palyginimų ir kartojimų. Kai vaikas pats randa priemonę reklamoje, jam lengviau ją pastebėti ir užduotyje.
Apie bet kurį tekstą verta užduoti du klausimus: „kas čia pasakyta ne tiesiogiai?“ ir „kodėl autorius taip pasakė?“. Antrasis svarbesnis, nes būtent jis atitinka antrąjį patikrinimo užduoties stulpelį. Naudingas ir perrašymo pratimas: tą patį sakinį vaikas perrašo be priemonės („Vėjas verkė už lango“ → „Už lango pūtė vėjas“) ir pasako, kas dingo. Šiame pavyzdyje dingsta nuotaika, ir tai jau yra funkcijos paaiškinimas.
Apibrėžimų kalimas be tekstų mažai naudingas: vaikas gali mokėti lentelę mintinai ir vis tiek nerasti metaforos nepažįstamame sakinyje. Daug naudingiau spręsti tikras užduotis. NŠA elektroninio testavimo sistemoje galima peržiūrėti ankstesnių metų NMPP ir PUPP užduotis, o kur jų ieškoti, aprašyta užduočių archyvo apžvalgoje. Jei vaikui sunku suprasti ir patį tekstą, pradėti reikia nuo skaitymo supratimo — apie tai plačiau straipsnyje „Vaikas skaito, bet nesupranta“.
Kada verta kreiptis į lietuvių kalbos korepetitorių
Pagalbos iš šalies prireikia tada, kai vaikas priemones atpažįsta ir įvardija, bet nemoka paaiškinti, ką jos reiškia, arba kai užduotyse nuolat pasirenka pažodinę prasmę. Tai ne terminų, o skaitymo spraga, ir ji neužsipildo vien išmokus naujų sąvokų: kasmet tekstai sudėtingėja, o sąvokų daugėja. Prieš PUPP ar brandos egzaminą ypač pravartu, kad kas nors patikrintų vaiko atsakymus taip, kaip juos tikrintų vertintojas, ir parodytų, kur pritrūksta antrojo taško.
Edtalk platformoje galite rasti lietuvių kalbos korepetitorių, kuris dirba su jūsų vaiko amžiaus mokiniais, ir palyginti mokytojų patirtį, kainas ir tvarkaraščius. Jei vaikui reikia pagalbos mokantis ir kitų dalykų, visus mokytojus rasite korepetitorių paieškoje. Pirmoje pamokoje verta paprašyti, kad mokinys išnagrinėtų vieną trumpą tekstą: per tokią pamoką dažnai paaiškėja, ar problema slypi sąvokose, ar pačiame skaityme. Kada mokytojo pagalba iš tiesų reikalinga, plačiau rašoma straipsnyje apie lietuvių kalbos korepetitoriaus pasirinkimą.
