Šio straipsnio iliustracijoje katė tikrai sėdi maiše, tačiau pasakymas „pirkti katę maiše“ su katėmis neturi nieko bendra: jis reiškia daryti ką nors neįsitikinus, ar tai naudinga. Tokie pasakymai vadinami frazeologizmais. Vienas mokinys per pamoką „gaudo varnas“, kitas prieš kontrolinį „neriasi iš kailio“, o mamos priminimai kartais „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina“.
Kas yra frazeologizmai, pagal bendrąją programą aiškinamasi šeštoje klasėje, tačiau tema tuo nesibaigia. Per 2026 metų nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP) aštuntokai turėjo nustatyti, kokia raiškos priemonė pavartota citatoje „Muzika buvo mano burbulas“, ir vienas iš atsakymų variantų buvo būtent frazeologizmas. Tais pačiais metais dešimtokams per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) reikėjo pasirinkti, ką reiškia posakis „tarp Skilos ir Charibdės“.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra frazeologizmas, kaip jį atpažinti ir kuo jis skiriasi nuo metaforos, palyginimo ar patarlės. Rasite 60 frazeologizmų su reikšmėmis, suskirstytų pagal temas. Reikšmės pateikiamos pagal Lietuvių kalbos instituto „Frazeologijos žodyną“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijas, pavyzdiniai sakiniai sukurti šiam straipsniui, o tai, kurioje klasėje ko mokomasi, – pagal galiojančią bendrąją programą.
Kas yra frazeologizmas
Visuotinė lietuvių enciklopedija frazeologizmus apibrėžia kaip pastovius, dažniausiai vaizdingus pasakymus, turinčius vientisinę reikšmę, kuri neišvedama iš juos sudarančių žodžių įprastinių reikšmių. Paprasčiau tariant, reikšmę turi visas junginys, o ne atskiri jo žodžiai. Žodžius „iš“, „kailio“ ir „nertis“ mokinys greičiausiai pažįsta, tačiau vien iš jų nebūtų galima atspėti, kad visas pasakymas gali reikšti „labai stengtis“. Penktokams skirtoje mokymosi medžiagoje frazeologizmas apibūdinamas kaip „pastovus, vaizdingas, ekspresyvus bent dviejų žodžių junginys, turintis perkeltinę ir savarankišką reikšmę“, vartojamas ir literatūroje, ir šnekamojoje kalboje.
Dažnai vartojamas ir žodis „idioma“. Enciklopedijoje idiomomis vadinami ryškiausi frazeologizmai, kurių reikšmė visiškai nesusijusi su įprastinėmis juos sudarančių žodžių reikšmėmis. Kitų frazeologizmų ryšys su žodžių reikšmėmis dar juntamas, nors ir priblėsęs. Pavyzdžiui, enciklopedija prie tokių priskiria „pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina“: čia ryšį su žodžiais dar galima nujausti. O štai kodėl apie supratingą žmogų sakoma, kad jis „ne iš kelmo spirtas“, vien iš žodžių nepaaiškinsi. Taigi kiekviena idioma yra frazeologizmas, bet ne kiekvienas frazeologizmas yra idioma.
Kaip atpažinti frazeologizmą
„Frazeologijos žodyno“ įvade rašoma, kad frazeologiniai junginiai „savo sandara yra pastovūs, savo reikšme – vientisi, savo stiliumi – vaizdingi“. Šiuos požymius nesunku paversti trimis klausimais, į kuriuos mokinys gali atsakyti pats.
Pirma, paklauskite, ar galima pakeisti vieną žodį kitu. Laisvame žodžių junginyje tai padaryti paprasta: vietoj „gaudyti peles“ galima sakyti „gaudyti muses“, ir mintis liks aiški. Frazeologizmas to neleidžia: pasakę „gaudyti žvirblius“ vietoj „gaudyti varnas“ arba „nertis iš odos“ vietoj „nertis iš kailio“, reikšmę prarasime. Tiesa, pastovus junginys nėra visiškai nekintamas. Veiksmažodis kaitomas kaip įprasta („neriasi iš kailio“, „nėrėsi iš kailio“), žodžių tvarka kartais gali keistis („griežti dantį“ ir „dantį griežti“), o kai kurie frazeologizmai turi žodyne užfiksuotų variantų: tas, kuris neturi ko valgyti, gali dantis ant lentynos „dėti“, „kabinti“ ar net „džiauti“. Vis dėlto tai įsitvirtinę variantai, o ne atsitiktiniai pakeitimai.
Antra, paklauskite, ar pasakymą galima pakeisti vienu žodžiu. Žodyno įvade pastebima, kad visas junginys atskleidžia naują reikšmę, „kuri dažnai gali būti nusakoma vienu, visai atskiru žodžiu“. Žodyno įrašuose tai matyti: „į kojas leistis“ – bėgti, „iš piršto laužti“ – išsigalvoti, „akis dumti“ – apgaudinėti, „dantį griežti“ – pykti.
Trečia, paklauskite, ar sakinyje tai reikia suprasti pažodžiui. Tie patys žodžiai gali būti ir laisvas junginys, ir frazeologizmas, o enciklopedija tarp tokių atvejų mini ir „varnas gaudyti“. Sakinyje „Katinas kieme gaudo varnas“ kalbama apie tikrus paukščius, o sakinyje „Visi rašo, o jis varnas gaudo“ – apie žioplinėjantį mokinį. Vadinasi, neužtenka pažinti žodžių, reikia perskaityti ir visą sakinį.
Vaikams tai nėra savaime suprantama. Šiaulių universiteto tyrėjos L. Milaševičienė ir N. Bražienė 2015 metų darbe tyrė 26 vienos pagrindinės mokyklos šeštokus, kurie atliko kontrolinę užduotį ir rašė rašinius. Kai penkis frazeologizmus reikėjo rasti pasakos ištraukoje, „iš kailio nėrėsi“ atpažino 22 mokiniai, „plaukai ant galvos pasistojo“ – 17, „dantis ant lentynos kabink“ – 7, „pagaugais nuėjo“ – 5, o „diržus susiveržti“ – nė vienas. Kai reikėjo rinktis iš dviejų panašių sakinių, sekėsi geriau: frazeologizmą rado 16–25 iš 26 mokinių. Išvadose autorės rašo, kad mokiniai sunkiai atpažįsta frazeologizmus rišliame tekste, neįžvelgia jų ribų ir painioja pastoviuosius žodžių junginius su laisvaisiais, sudarytais iš tų pačių žodžių. Tyrimas nedidelis, todėl visiems šeštokams jo išvadų taikyti negalima, tačiau jis rodo, į ką verta atkreipti dėmesį.
Frazeologizmai su kūno dalimis: galva, akys, ausys, nosis ir liežuvis
„Frazeologijos žodyno“ internetinė versija šiuo metu rodo 26 831 įrašą, todėl toliau pateikiame tik nedidelę dalį: 60 frazeologizmų, kuriuos mokinys gali išgirsti, perskaityti ar pavartoti pats. Žodyno įvade pastebima, kad frazeologizmai sudaryti iš pačių populiariausių žodžių, o dažniausiai juose minimos žmogaus kūno dalys, drabužiai, gyvūnai, artimos aplinkos daiktai ir gamtos reiškiniai. Pagal tokias temas sudėliojome ir lenteles.
Kai kurie frazeologizmai turi ne vieną reikšmę. Vien „iš kailio nertis“ žodyne aiškinamas penkeriopai: labai nerimauti; keisti įsitikinimus; labai stengtis; gerai, vešliai augti; siausti, dūkti. Lentelėse nurodome tą reikšmę, kurios mokiniui greičiausiai prireiks, o kitas galima rasti žodyne.
| Frazeologizmas | Ką reiškia | Pavyzdys |
|---|---|---|
| galvą pamesti | netekti nuovokos | Pamačius nepažįstamą uždavinį, svarbu nepamesti galvos. |
| į galvą kalti | nuolat kartoti, kad įsidėmėtų | Tėtis man nuolat kala į galvą, kad atsakymą reikia pasitikrinti. |
| (kieno) šiaudų galva | prasta atmintis | Vėl pamiršau sąsiuvinį – mano šiaudų galva! |
| akis dumti | apgaudinėti | Nedumk man akių: tos knygos tu neskaitei. |
| akys limpa | norisi miego | Po dešimtos jau limpa akys, tad kartoti teks rytoj. |
| akį mesti | trumpai pažvelgti | Mesk akį į mano rašinį, gal pastebėsi klaidų. |
| dėl akių | apsimestinai, tik kad kiti matytų | Vadovėlį jis atsivertė tik dėl akių. |
| ausis pastatyti | įdėmiai klausytis, suklusti | Išgirdę žodį „kontrolinis“, visi pastatė ausis. |
| pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina | greitai užmirštama, nekreipiama dėmesio | Mamos priminimai jam pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. |
| už nosies vedžioti | apgaudinėti, mulkinti | Jis jau savaitę mus vedžioja už nosies. |
| nosį riesti | didžiuotis | Gavo dešimtuką ir dabar riečia nosį. |
| ant liežuvio galo sukasi | žinomas dalykas, kurio niekaip nepavyksta prisiminti | Žodis sukasi ant liežuvio galo, bet negaliu jo prisiminti. |
| liežuvį prikąsti | nutilti, nesakyti | Norėjau atsikirsti, bet laiku prikandau liežuvį. |
| dantį griežti (ant ko) | pykti | Jis vis dar griežia ant manęs dantį. |
Frazeologizmai su žodžiais ranka, koja, širdis ir kailis
Rankos ir kojos frazeologizmuose dažnai siejamos su darbu ir judėjimu, o širdis – su jausmais. Šiai grupei priskyrėme ir kitus žodžius, susijusius su kūnu, pavyzdžiui, pirštą, kailį ir plaukus.
| Frazeologizmas | Ką reiškia | Pavyzdys |
|---|---|---|
| rankas nuleisti | netekti vilties ar noro, nusiminti | Pirmas bandymas nepavyko, bet rankų jis nenuleido. |
| auksinės rankos | apie nagingą žmogų | Senelis turi auksines rankas: pataiso bet ką. |
| iš piršto laužti | išsigalvoti, pramanyti | Šią istoriją jis iš piršto išlaužė. |
| pirštu nepajudinti | nieko nedaryti | Kol visi tvarkė klasę, jis nė pirštu nepajudino. |
| pro pirštus žiūrėti | nekreipti dėmesio | Į tokią smulkią klaidą mokytoja pažiūrėjo pro pirštus. |
| į kojas leistis | greitai bėgti, sprukti | Pamatęs šunį, katinas leidosi į kojas. |
| ant kojų sukelti | visus išjudinti, paskatinti veikti | Žinia apie patikrinimą sukėlė ant kojų visą mokyklą. |
| iš kairės kojos atsikelti | būti prastos nuotaikos | Šiandien jis piktas, gal iš kairės kojos atsikėlė. |
| aukštyn kojomis apversti | padaryti netvarką arba iš esmės pakeisti | Naujas tvarkaraštis apvertė mūsų savaitę aukštyn kojomis. |
| ant širdies gulėti | labai rūpėti | Pasakyk, kas tau guli ant širdies. |
| į širdį imti | jaudintis, jautriai reaguoti | Neimk į širdį vieno prasto pažymio. |
| širdis krinta į kulnus | ima baimė | Man išgirdus savo pavardę, širdis nukrito į kulnus. |
| iš kailio nertis | labai stengtis | Visą savaitę nėrėsi iš kailio, kad pataisytų pažymį. |
| plaukai šiaušiasi | ima baimė, išgąstis | Nuo tokio pasakojimo šiaušiasi plaukai. |
Frazeologizmai apie gyvūnus
Gyvūnų frazeologizmuose labai daug: vien paieška pagal žodį „katė“ žodyne pateikia 65 įrašus. Dalis jų reiškia visai ne tai, ko galima tikėtis. Pavyzdžiui, „kiškio pyragu“ vadinamos lauktuvės vaikams, o „kaip musę kandęs“ žodyne aiškinamas ne kaip „piktas“, bet kaip „nieko negavęs, be nieko“: kas grįžta kaip musę kandęs, tas grįžta tuščiomis.
| Frazeologizmas | Ką reiškia | Pavyzdys |
|---|---|---|
| varnas gaudyti | žioplinėti, dairytis | Visi rašo, o jis varnas gaudo. |
| balta varna | labai išsiskiriantis iš aplinkos žmogus | Naujojoje klasėje jis iš pradžių jautėsi balta varna. |
| katę pirkti maiše | daryti neįsitikinus, ar tai naudinga | Rinktis būrelį nieko apie jį nesužinojus – tas pats, kas pirkti katę maiše. |
| kaip šuo su kate | apie nesutariančius | Broliai sutaria kaip šuo su kate. |
| šunis karti (ant ko) | versti kaltę, šmeižti | Dėl išdaužto lango visi šunis karia ant manęs. |
| (kur) šuo pakastas | esmė | Perskaitęs sąlygą antrą kartą, supratau, kur šuo pakastas. |
| šuniui ant uodegos | niekais, be naudos | Jei nepakartosi, visas darbas nueis šuniui ant uodegos. |
| vilkas avies kailyje | apie apsimetusį nedorėlį | Atrodė geras draugas, o pasirodė esąs vilkas avies kailyje. |
| kiškio širdis | bailys | Nebūk kiškio širdis, pasakyk tiesą. |
| du kiškius nušauti | vienu kartu atlikti du darbus | Skaitydamas angliškas knygas, nušauni du kiškius: ir ilsiesi, ir mokaisi. |
| kaip su vištos koja | apie negražų raštą | Parašyta kaip su vištos koja, nieko neįskaitau. |
| kai vėžiai švilps nugaromis | niekada | Jis kambarį sutvarkys tada, kai vėžiai nugaromis švilps. |
Frazeologizmai apie mokslą, protą ir tuščias kalbas
Mokykla frazeologizmuose irgi paliko pėdsaką. Apie ilgai besimokantį žmogų galima pasakyti, kad jis „trina suolą“, o apie mokslo žmogų – kad jis „knygų žiurkė“. Vaizdingų pavadinimų turi ir tuščios kalbos bei perdėjimas. Kai kas nors menką dalyką labai išpučia, lietuviškai galima sakyti „vežimą priskaldyti iš adatos“.
| Frazeologizmas | Ką reiškia | Pavyzdys |
|---|---|---|
| ne iš kelmo spirtas | pakankamai gudrus, supratingas | Vaikas ne iš kelmo spirtas, pats suprato, kur suklydo. |
| knygų žiurkė | mokslo žmogus | Mano dėdė – tikra knygų žiurkė: visą gyvenimą tyrinėja senus rankraščius. |
| suolą trinti | ilgai mokytis arba dykinėti | Dvylika metų trynė mokyklos suolą. |
| kietas riešutas | sunkiai suprantamas dalykas | Paskutinis uždavinys pasirodė kietas riešutas. |
| kaip ledą krimsti | lengvai (ką daryti) | Dabar trupmenas sprendžia, kaip ledą kremta. |
| žirniai į sieną | beprasmiška (ką nors aiškinti) | Aiškinti jam – tik žirniai į sieną. |
| iš tuščio į kiaurą pilstyti | niekus šnekėti | Nežinodamas atsakymo, ėmė pilstyti iš tuščio į kiaurą. |
| vežimą priskaldyti iš adatos | perdėti, labai išpūsti | Nepriskaldyk iš adatos vežimo: tai tik vienas kontrolinis. |
| žodį laužyti | netesėti pažado | Pažadėjai padėti, tad nelaužyk žodžio. |
Frazeologizmai apie namus, maistą ir pinigus
Kasdieniai dalykai į frazeologizmus patenka lengvai, todėl košė, mielės, kišenė ar stogas čia nieko nestebina.
| Frazeologizmas | Ką reiškia | Pavyzdys |
|---|---|---|
| košę užvirti | pridaryti bėdų | Pats užvirei šią košę, pats ir išsrėbk. |
| kaip ant mielių | smarkiai, sėkmingai (augti) | Vaikai auga kaip ant mielių. |
| galus sudurti su galais | išsiversti | Iš vienos algos šeima vos suduria galus su galais. |
| vėjai švilpia kišenėje | neturi pinigų | Mėnesio pabaigoje man kišenėje jau švilpia vėjai. |
| po vienu stogu | kartu (gyventi) | Po vienu stogu gyvena trys kartos. |
Iš kur atsirado frazeologizmai
Žodyno pratarmėje pasakojama, kad frazeologija rinkta iš daugelio Lietuvos ir už jos ribų esančių lietuvių gyvenamų vietovių, o papildomai – iš grožinės literatūros. Iš rašytojų labiausiai išsiskiria Žemaitė: jos raštuose užfiksuota per 1700 frazeologizmų. Ievos Simonaitytės kūryboje jų rasta beveik 700, Antano Vienuolio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės raštuose – maždaug po 500. Toks žodynas praverčia ir literatūros pamokoms: jo įvade sakoma, kad jis „turi padėti skaitytojams suprasti lietuvių literatūros tekstus“.
Dalis frazeologizmų atėjo iš kitų kultūrų, o kitoje kalboje tą pačią mintį gali perteikti kitas vaizdas: lietuvis perka katę maiše, o anglas – kiaulę (to buy a pig in a poke). Lentelėje pateikiame keletą pavyzdžių, kurių kilmę aprašo VLKK ir Visuotinė lietuvių enciklopedija.
| Frazeologizmas | Ką reiškia | Iš kur kilo |
|---|---|---|
| Achilo kulnas | silpnoji vieta | Antikos mitas: Achilo kūne sužeidžiamas buvo tik kulnas, už kurio jį laikė motina, maudydama stebuklingame Stikso vandenyje. |
| Damoklo kardas | nuolatinė grėsmė | Antikos legenda: Sirakūzų tironas Dionisijas Damoklui virš galvos ant ašuto pakabino aštrų kardą. |
| Sizifo pastangos | beprasmis sunkus darbas | Graikų mitas apie Sizifą, amžinai ritantį akmenį į kalną. |
| meškos paslauga | gerais norais atliktas, bet žalingas darbas | Iš rusų kalbos. Pasakėčioje prijaukinta meška, gainiodama musę nuo miegančio šeimininko veido, akmeniu užmušė patį šeimininką. |
| likti prie suskilusios geldos | apie nepagrįstų, neįgyvendinamų norų žlugimą | Iš rusų kalbos, iš „Pasakos apie žvejį ir žuvelę“ (1833): auksinė žuvelė neapsikentė žvejo žmonos įžūlumo ir paliko juos kaip buvusius, su suskilusia gelda. |
| muilo opera | buitinis melodraminis televizijos serialas | Iš anglų kalbos. Pavadinimas kildinamas iš JAV radijo serialų, kuriuos paprastai remdavo muilo gamintojai. |
Antikos posakių pasitaiko ir patikrinimuose. 2026 metų lietuvių kalbos PUPP pagrindinės sesijos skaitymo dalyje dešimtokai skaitė „Odisėjos“ ištrauką apie Skilą ir Charibdę ir turėjo pasirinkti, kokią reikšmę, sprendžiant iš teksto, turi posakis „tarp Skilos ir Charibdės“. Variantai buvo tokie: iš vienos pusės gresiantis pavojus, iš abiejų pusių gresiantis pavojus, padėtis, turinti daugybę išeičių, ir padėtis, turinti dvi išeitis. Vertinimo instrukcijoje teisingu pripažintas „iš abiejų pusių gresiantis pavojus“. Pats „Frazeologijos žodynas“ šį posakį pateikia forma „Scilė ir Charibdė“ (labai nemaloni padėtis), o panašią mintį perteikia ir kiti pasakymai: „tarp meškos ir vilko“ (nesant išeities) bei „tarp kūjo ir priekalo“ (labai sunki, pavojinga padėtis tarp dviejų pavojų).
Frazeologizmas, metafora, palyginimas ir patarlė: kuo jie skiriasi
Frazeologizmą nesunku supainioti su artimais dalykais, nes jie dažnai būna vaizdingi. Aštuntokams šio skirtumo prireikė 2026 metų NMPP skaitymo užduotyje: pagal Unės Kaunaitės knygą „Laiškai Elzei“ parengtame tekste reikėjo nustatyti, kokia raiškos priemonė pavartota citatoje „Muzika buvo mano burbulas“. Atsakymų variantai buvo metafora, frazeologizmas, epitetas ir palyginimas, o vertinimo instrukcijoje teisingu atsakymu nurodyta metafora.
Kodėl ne frazeologizmas? Metafora yra vaizdingas perkeltinės reikšmės posakis, pagrįstas gretinimu pagal panašumą, ir rašytojas ją gali sukurti konkrečiam tekstui. Frazeologizmo iš naujo kurti nereikia: žodyno įvade sakoma, kad tokie junginiai yra kalbos savastis ir prireikus „atkuriami ir pavartojami visa savo sudėtimi“. „Frazeologijos žodyne“ rasime „muilo burbulą“ (išpūstą dalyką), bet ne „mano burbulą“. Taigi, jei pasakymą žmonės vartoja ir be šio teksto, o jo reikšmę galima rasti žodyne, greičiausiai tai frazeologizmas. Jei vaizdas sukurtas būtent šiam sakiniui, tikėtina, kad tai metafora. Riba ne visada ryški, nes yra ir sustabarėjusių metaforų, pavyzdžiui, „leidžiasi saulė“.
Palyginimą dažniausiai išduoda lyginamieji žodžiai „kaip“, „lyg“, „tarsi“, „it“. Tačiau palyginimai taip pat gali sustabarėti, ir tada jie vadinami frazeologiniais. Enciklopedijoje tarp tokių minimi „išmetė pinigus kaip į balą“ ir „jautėsi kaip žuvis vandeny“. Taigi pasakymas „kaip šuo su kate“ yra ir palyginimas, ir frazeologizmas.
Patarlė yra sintaksiškai baigtas sakinys, kuriuo patariama, pamokoma ar apibendrinama. Frazeologizmas paprastai yra tik sakinio dalis. Skirtumą gerai rodo tas pats vaizdas: „Nekask duobės kitam – pats įkrisi“ yra patarlė, o „duobę kasti“ (linkėti nelaimės, daryti bloga) – frazeologizmas, kuris įsilieja į sakinį: „Jis man seniai kasa duobę.“ Priežodžiu išreiškiamas įvykio, situacijos ar asmens vertinimas (dažniausiai nepalankus) arba tam tikra proga sakoma replika, pavyzdžiui, „Vilką mini, vilkas čia“. Pasak enciklopedijos, frazeologizmą nuo priežodžio padeda skirti vartojimas: priežodis yra savarankiškas, o frazeologizmas sintaksiškai susijęs su kitais sakinio žodžiais. Tiesa, enciklopedijoje pažymima, kad jei reikalaujama tik pastovumo, frazeologizmais laikomos ir patarlės bei priežodžiai, todėl riba priklauso ir nuo to, kaip frazeologizmas suprantamas. Patarlės, priežodžiai ir mįslės priklauso smulkiajai tautosakai, o kuo ji skiriasi nuo pasakojamosios (pasakų, sakmių ir padavimų), aprašėme straipsnyje apie literatūros rūšis ir žanrus.
| Kas tai | Kaip atpažinti | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Frazeologizmas | pastovus junginys, kurio reikšmė neišplaukia iš žodžių; paprastai yra tik sakinio dalis | Visi rašo, o jis varnas gaudo. |
| Metafora | perkeltinis vaizdas, dalykas pavadinamas kitu dalyku pagal panašumą | Muzika buvo mano burbulas. |
| Palyginimas | vienas dalykas gretinamas su kitu, dažniausiai su žodžiais „kaip“, „lyg“, „tarsi“, „it“ | Vasara buvo šilta, giedri, o tą dieną šutino ir kaitino kaip puode (V. Krėvė). |
| Patarlė | baigtas sakinys, kuriuo patariama, pamokoma ar apibendrinama | Kalk geležį, kol karšta. |
| Priežodis | įvertinimas ar replika, gali būti trumpesnis už sakinį | Vilką mini, vilkas čia. |
Daugiau apie metaforą, epitetą ir kitas priemones rasite mūsų meninės raiškos priemonių apžvalgoje.
Frazeologizmas sakinyje: sakinio dalis ir kabutės
Pagal bendrąją programą aštuntoje klasėje mokomasi „savarankiškai atpažinti sudėtingesnės raiškos sakinio dalis“, pavyzdžiui, išreikštas frazeologizmais. Praktiškai tai reiškia, kad frazeologizmas, atstojantis vieną žodį, sakinyje paprastai neskaidomas ir nagrinėjamas kaip viena sakinio dalis. Sakinyje „Per pamoką jis gaudo varnas“ tarinys yra visas junginys „gaudo varnas“, o ne vien žodis „gaudo“, nes jokių varnų čia nėra. Sakinyje „Šuo akies mirksniu dingo už kampo“ junginys „akies mirksniu“ yra aplinkybė. Kitaip gali būti su pasakymais, kurie patys turi veiksnį, pavyzdžiui, „akys limpa“ ar „plaukai šiaušiasi“: tokius sakinius verta aptarti su mokytoju. Kuo kalbos dalis skiriasi nuo sakinio dalies, aiškinome straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis.
Į kabutes frazeologizmų dėti nereikia. VLKK konsultacijoje apie „griežti dantį“ tiesiai sakoma: „Įsidėmėtina, kad frazeologizmai rašomi be kabučių.“ Tas pats primenama ir kitur: „meškos paslauga“ rašoma be kabučių, „ant bangos“ sakinyje „neišskiriamas kabutėmis ar kitu šriftu“, o „Damoklo kardas“ rašomas didžiąja raide ir be kabučių. Šiame straipsnyje kabutes vartojame tik todėl, kad kalbame apie pačius pasakymus. Rašinyje būtų rašoma paprastai: Už draugą parašytas rašinys yra meškos paslauga.
Kaip vartoti frazeologizmus rašinyje ir kalboje
Frazeologizmas pagyvina tekstą tik tada, kai tinka situacijai. Minėto tyrimo autorės pastebėjo, kad gavę užduotį pavartoti frazeologizmų šeštokai dažnai vartojo juos netikslingai, o neretai tik vardijo mokymo priemonėse matytus pasakymus, nekurdami jiems tinkamos situacijos. Geriau vienas tikslus frazeologizmas negu trys, įterpti dėl įspūdžio. PUPP užduočių apraše pagrindinio pasiekimų lygio mokinys apibūdinamas ir taip: „rašo stilinga ir taisyklinga kalba“. Kaip sudėlioti patį tekstą, aiškinome straipsnyje apie samprotaujamąjį rašinį.
Ne kiekvienas frazeologizmas tinka kiekvienam tekstui. VLKK „ant bangos“ vertina kaip šnekamosios kalbos pasakymą, kurį galima vartoti laisvojo stiliaus tekstuose. „Kojas pakratyti“ žodyne aiškinamas kaip „mirti, pastipti“, tad rašinyje apie knygos veikėją skambėtų šiurkščiai. Panašiai yra su svetimybėmis: VLKK žodį „dūšia“ bendrinėje kalboje laiko nevartotinu, nors pripažįsta, kad šnekamojoje kalboje apstu frazeologizmų su juo, pavyzdžiui, „kaip dūšia be vietos“. Vietoj pasakymo „nuo dūšios“ bendrinėje kalboje siūloma sakyti „iš širdies“ ar „iš visos širdies“.
Frazeologizmas turi ir savo gramatinių ypatybių. „Griežti dantį“ vartojamas su prielinksniu „ant“, kaip ir veiksmažodis „pykti“: „Jis seniai ant manęs dantį griežia.“ O „toli gražu iki tiesos“ yra taisyklingas pasakymas, tačiau „toli gražu nuo tiesos“ VLKK laiko netaisyklingu.
Ne kiekvienas pastovus pasakymas yra geras lietuviškas frazeologizmas. Kalbos klaidų sąraše tarp neteiktinų vertinių įrašyti „iš kalno“ (reikėtų sakyti „iš anksto“), „ant sveikatos“ („į sveikatą“), „kaip taisyklė“ („paprastai“) ir „prie ko čia mes?“ („kuo mes čia dėti?“). Vis dėlto vertinimai gali keistis: „pakišti kiaulę“ ilgai buvo taisomas kaip rusiškas vertinys, o dabar VLKK jį laiko nauju, bet galimu vartoti skoliniu, nors pirmenybę ir toliau teikia lietuviškiems pasakymams, pavyzdžiui, „iškrėsti šunybę“. Suabejojus verta pasitikrinti VLKK konsultacijų banke.
Kur rasti frazeologizmo reikšmę
Reikšmę galima nemokamai pasitikrinti Lietuvių kalbos instituto „Frazeologijos žodyne“ E. kalbos svetainėje. Spausdintas jis išleistas 2001 metais, o elektroninis variantas pasirodė 2015-aisiais. Paieškos laukelyje geriausia rašyti svarbiausią pasakymo žodį, dažniausiai daiktavardį, vardininko linksniu: „katė“, „galva“, „akis“. Taip žodynas ir sudarytas: frazeologizmai sudėti į lizdus pagal pagrindinį dėmenį, o juo dažniausiai laikomas daiktavardis. Jei rezultatų per daug, galima pridėti antrą žodį, pavyzdžiui, „galva sukti“.
Skaitant žodyno įrašą, svarbu atsižvelgti į du dalykus. Pirma, vienas frazeologizmas gali turėti kelias reikšmes: pavyzdžiui, „galvą sukti“ žodyne aiškinamas ir kaip „vilioti, meilintis“, ir kaip „galvoti, svarstyti“, ir kaip „mokytis“. Antra, žodynas fiksuoja ir tarmių pasakymus, svetimybes bei vulgarizmus, todėl ne viskas, kas jame rasta, tiks mokykliniam rašiniui. Pagal dabartinį PUPP užduočių aprašą šio žodyno per patikrinimą nebus: rašymo užduočiai nurodytas „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“ arba „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, o skaitymo ir kalbos užduotims žodynas nenurodytas. Dažniau sutinkamus frazeologizmus verta išmokti iš anksto.
Kurioje klasėje mokomasi frazeologizmų
Pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą sąvoka aiškinamasi šeštoje klasėje, tačiau su frazeologizmais vaikai susiduria anksčiau, o mokymosi medžiagoje penktokams randame ir apibrėžimą. Vyresnėse klasėse prie jų vėl grįžtama.
| Klasė | Ko mokomasi ir kur tai pasitaiko |
|---|---|
| 4 klasė | Rekomenduojamos literatūros sąraše yra knyga „Linksmų plaučių, vieno kaulo: šmaikštūs lietuviški frazeologizmai“. |
| 5–6 klasės | Mokiniai turtina savo kalbą naujais žodžiais ir posakiais, tarp jų ir frazeologizmais, mokosi juos atpažinti ir vartoti. |
| 6 klasė | „Aiškinamasi, kas yra frazeologizmai, susipažįstama su frazeologijos žodynais, ieškoma frazeologizmų sakytinėje ir rašytinėje kalboje, išsiaiškinama, ką jie reiškia, mokomasi tikslingai juos vartoti.“ |
| 8 klasė | Mokomasi atpažinti sakinio dalį, išreikštą frazeologizmu. Per 2026 metų NMPP frazeologizmas buvo vienas iš atsakymo variantų. |
| 10 klasė | Per 2026 metų PUPP reikėjo pasirinkti posakio „tarp Skilos ir Charibdės“ reikšmę. |
| III gimnazijos klasė (išplėstinis kursas) | „Mokomasi tinkamai ir tikslingai vartoti sentencijas, patarles, frazeologizmus.“ |
Ketvirtokams rekomenduojamos knygos pavadinimą sudaro du frazeologizmai: „linksmų plaučių“ reiškia „gerai nusiteikęs“, o „vieno kaulo“ – „nejudrus, nerangus“. Apie pačius patikrinimus daugiau rašėme straipsniuose apie NMPP ir apie lietuvių kalbos PUPP.
Kaip padėti vaikui susipažinti su frazeologizmais
Minėto 2015 metų tyrimo autorės manė, kad dėl pakitusio gyvenimo mokiniai, bendraudami su vyresniaisiais ir bendraamžiais, sukaupia labai menkas frazeologizmų atsargas, o per kalbos pamokas dirba daugiausia su pavienių sakinių pratimais. Tad namai čia gali padėti. Galima pradėti nuo kelių paprastų įpročių:
- Vartokite frazeologizmus patys ir paklauskite, kaip vaikas juos supranta. Pasakymą „akys limpa“ lengviau paaiškinti vakare, kai jos iš tiesų limpa.
- Nupieškite pasakymą pažodžiui. Panašią užduotį siūlo ir mokymosi medžiaga penktokams: pasirinkti frazeologizmą ir jį iliustruoti. Katė maiše ar auksinės rankos vaikui gali įsiminti geriau nei apibrėžimas.
- Skaitydami sustokite ties neaiškiu pasakymu ir suraskite jį žodyne. Su frazeologijos žodynais šeštoje klasėje vis tiek reikės susipažinti.
- Pasiūlykite pasakyti kitaip. Sakinį „Jis labai stengėsi“ galima pakeisti į „Jis nėrėsi iš kailio“. Tyrimo autorės pastebėjo, kad būtent tokio įgūdžio mokiniams trūksta.
Vaikui, kuris lietuvių kalbos mokosi kaip antrosios, frazeologizmai gali būti dar sunkesni, nes pažodžiui išverstas pasakymas reikšmės neatskleidžia. Apie tokių vaikų mokymąsi rašėme straipsnyje „Lietuvių kalba kitakalbiams vaikams“. Jei vaikas tekstą perskaito, bet jo prasmės nesupranta, pravers patarimai, kaip ugdyti teksto suvokimą.
Kai vaizdingų pasakymų nesupratimas jau trukdo skaityti ar rašyti, padėti galėtų lietuvių kalbos korepetitorius: iš paties vaiko skaitomų tekstų ir rašinių greičiau matyti, ko jis nesupranta. Edtalk korepetitorių galima rasti pamokoms ir gyvai, ir internetu. Jei mokotės ir kitų kalbos temų, pravers mūsų veiksmažodžio, įvardžio ir prieveiksmio apžvalgos.





