Rugsėjo 1-oji šiemet atėjo su tylia, bet realia naujiena: nuo jos galioja pakoreguotos aštuonių dalykų bendrosios programos. Apie tai buvo paskelbta likus vos kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios, todėl daliai mokinių ir tėvų žinia praslydo pro akis. Pakeitimai iš tiesų nėra reforma — jie nedideli ir taškiniai. Tačiau būtent dėl to jie ir svarbūs: kai iš programos dingsta trys konkrečios temos, tai pastebi ne visi, o pasekmes pajunta tie, kurie ruošiasi egzaminui pagal prieš kelerius metus išleistą knygą.
Šiame tekste sudėliota, kas tiksliai pasikeitė kiekviename iš aštuonių dalykų, kurių bendrosios programos buvo išdėstytos nauja redakcija, ką tai reiškia konkrečioms klasėms, ko pakeitimai visiškai nepalietė ir kaip per kelias minutes pasitikrinti, ar namuose gulinti mokymosi medžiaga vis dar atitinka tai, ko mokoma mokykloje.
Kas ir kada buvo pakeista
Bendrąsias programas nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1269, priimtas dar 2022 m. rugpjūčio 24 d. Tai vienas dokumentas su daugybe priedų: kiekvienas mokomasis dalykas turi savo atskirą priedą, kuriame ir surašyta, ko mokomasi kiekvienoje klasių grupėje. Pakeitimai daromi ne perrašant visą įsakymą, o išdėstant atskirus priedus nauja redakcija.
Būtent tai ir nutiko: 2026 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-594 (paskelbta Teisės aktų registre tą pačią dieną, identifikacinis kodas 2026-13081) pakeista dalis priedų, o suvestinė redakcija įsigaliojo 2026 m. rugsėjo 1 d. Įsakymą pasirašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ministerijos pranešime nurodoma, kad programos pataisytos atsižvelgus į mokomųjų dalykų tarybų siūlymus: patikslinta terminija, temų apimtis ir mokymosi seka, perskirstant temas tarp klasių, pašalintos perteklinės, pasikartojančios temos.
Ministrės žodžiais, tikslo keisti bendrąsias programas nebuvo — tai „tik tikslinės nedidelės korekcijos, padėsiančios mokytojams sklandžiau išdėstyti ugdymo turinį naujais mokslo metais“. Nacionalinė švietimo agentūra yra sudariusi penkiolika mokomųjų dalykų tarybų iš mokytojų praktikų ir švietimo ekspertų, ir šios tarybos darbą tęsia. Bendra kryptis, vienijanti visų tarybų siūlymus, yra mokymosi turinio siaurinimas ir formuluočių tikslinimas — o kadangi tarybų darbas nebaigtas, panašių taškinių korekcijų gali būti ir kitais metais.
Aštuoni priedai, nors paskelbta apie septynis
Pranešime spaudai išvardyti septyni dalykai: matematika, lietuvių kalba ir literatūra, istorija, biologija, fizika, geografija ir informatika. Tačiau pačiame teisės akte priedų, kuriuos naujai išdėstė įsakymas Nr. V-594, yra aštuoni. Aštuntasis — Rusų gimtosios kalbos bendroji programa, kurios pranešime nėra.
Tai nėra prieštaravimas ir tikrai ne sensacija: pranešimai spaudai natūraliai apima tai, kas aktualu daugumai, o teisės aktas fiksuoja viską. Bet tai gera iliustracija, kodėl apie programų turinį verta spręsti iš registro, o ne iš naujienų antraštės. Jeigu vaikas mokosi mokykloje, kurioje rusų kalba yra gimtoji, apie šio priedo pakeitimą žiniasklaidos pranešimuose neužsimenama.
Matematika: trys temos, kurios lieka už kurso ribų
Matematikos pakeitimai yra konkrečiausi ir juos lengviausia patikrinti. Visi trys susiję su III–IV gimnazijos klasių, tai yra vienuoliktos ir dvyliktos, kursu. Bendrajame (B) kurse atsisakoma su tangentu susijusių temų. Išplėstiniame (A) kurse nebelieka parametrinių lygčių nagrinėjimo. O abiejuose kursuose iš turinio išbraukiamas „Įvadas į statistinę duomenų analizę“.
Ministerija nurodo, kad kartu bus mažiau perteklinių uždavinių, aiškesnės formuluotės ir labiau mokinių amžių atitinkantys uždaviniai. Praktiškai tai reiškia, kad vidurinio ugdymo matematikos kursas šiais mokslo metais tapo šiek tiek siauresnis, o ne platesnis — retas atvejis, kai pakeitimas mokiniui reiškia vien palengvėjimą.
Verta atkreipti dėmesį, ko formuluotė „su tangentu susijusios temos“ nereiškia. Sinusas, kosinusas ir tangentas stačiajame trikampyje bendrojoje programoje apibrėžiami gerokai anksčiau — 7–8 klasių turinyje, dar pagrindiniame ugdyme, — ir iš ten niekur nedingo. Vadinasi, B kurso mokinys trigonometrijos neišvengs; keitėsi tik tai, kiek toli ji vedama vidurinio ugdymo bendrajame kurse. Ministerijos formuluotė konkrečių potemių nevardija, todėl tikslią apimtį verta pasitikslinti pas mokytoją.
Ką tai keičia abiturientui, kuris jau ruošiasi egzaminui
Šioje vietoje slypi vienintelė reali rizika, susijusi su matematikos pakeitimais, ir ji liečia ne mokyklą, o namus. Mokytojas dirba pagal galiojančią programą ir savo ilgalaikį planą, todėl pamokose nauja redakcija atsispindi savaime. O štai namuose gulinti pasiruošimo knyga nesikeičia. Jeigu ji išleista pagal ankstesnę redakciją, joje tos trys temos tebėra, ir dvyliktokas gali sąžiningai gaišti valandas prie medžiagos, kurios egzamine nebus.
Tai nereiškia, kad senesnę knygą reikia išmesti. Didžioji dalis kurso nepasikeitė, o uždavinių sprendimo įgūdis nuo temos priklauso mažiau, nei atrodo. Bet planuojant kartojimą verta žinoti, kurie skyriai nebeprivalomi, ir palikti juos pabaigai arba visai praleisti. Kaip dėlioti tokį planą nuo rudens iki pavasario, aprašyta tekste kaip pasiruošti matematikos VBE, o kurso pasirinkimo logika — tekste apie matematikos A ar B lygį.
Jeigu ruošiantis norisi medžiagos, kuri jau parengta pagal atnaujintą programą ir suskirstyta pagal egzamino dalis, edtalk parduotuvės skyriuje matematikos VBE pasiruošimui yra atskiri Vaidoto Mockaus rinkiniai pirmajai egzamino daliai ir antrajai daliai, o norintiems iš karto pasimatuoti jėgas — dešimt pavyzdinių egzamino užduočių su atsakymais. Teminiam kartojimui, kai reikia ne viso varianto, o vienos temos iš eilės, tinka kurso teminio kartojimo medžiaga.
Statistika iš mokyklos niekur nedingo
Žinia, kad iš abiejų vidurinio ugdymo kursų išbraukiamas „Įvadas į statistinę duomenų analizę“, lengvai perskaitoma neteisingai — tarsi statistikos mokykloje nebeliktų. Taip nėra. Bendrojoje matematikos programoje yra atskira mokymosi turinio sritis „Duomenys ir tikimybės“, ir ji driekiasi per visą mokyklą: nuo 1–2 klasių, kur mokomasi tiesiog rinkti ir suskaičiuoti duomenis, iki gimnazijos klasių, kur nagrinėjamos tikimybės ir duomenų vaizdavimas.
Pasikeitė vienas konkretus vidurinio ugdymo turinio blokas, o ne visa sritis. Vidurkis, duomenų diagramos, imtis, tikimybės skaičiavimas mokykloje lieka, tik statistinio tyrimo proceso nagrinėjimas nebėra privaloma vidurinio ugdymo kurso dalis. Kodėl ši sritis apskritai svarbi ir kur ji dažniausiai suklumpa, plačiau aprašyta tekste apie statistiką ir tikimybes mokykloje.
Lietuvių kalba: nosinės grįžta į penktą klasę
Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje pakeitimas nedidelis, bet lituanistų seniai lauktas: nosinių raidžių rašyba veiksmažodžių šaknyse įtraukiama į 5 klasės turinį ir sistemingai įtvirtinama vėlesnėse klasėse. Ministerija paaiškina motyvą tiesiai — tokio temų nuoseklumo pasigedo ne vienas mokykloje dirbantis lituanistas, o naujas išdėstymas turi užtikrinti rašybos mokymo tęstinumą tarp pradinio ir pagrindinio ugdymo.
Tai vienas iš tų pakeitimų, kurių nauda pasimato ne iš karto. Nosinės veiksmažodžių šaknyse yra klasikinė vieta, kur klaida įsitvirtina anksti ir paskui kartojasi metų metus, nes taisyklė nėra intuityvi. Anksčiau ir nuosekliau ją įtvirtinus, į vyresnes klases patenka mažiau tokių klaidų. Kodėl rašybos klaidos apskritai kartojasi ir ką su tuo daryti namuose, nagrinėjama tekste kodėl vaikas daro rašybos klaidų, o atskirų dažnų atvejų logika — tekste apie tai, kada žodžiai rašomi kartu ar atskirai.
Kartu su nosinėmis į penktą klasę grįžta ir kai kas linksmesnio: į rekomenduojamų skaitinių sąrašą sugrąžinamas J. K. Rowling „Haris Poteris ir Išminties akmuo“. Rekomenduojamų skaitinių sąrašas nėra privalomas, mokytojas iš jo renkasi, bet knygos grįžimas realiai padidina tikimybę, kad penktokas šiemet mokykloje skaitys knygą, kurią daugelis jo bendraamžių ir taip nori skaityti.
Istorija: trys temos, kurių nebus egzamino užduotyje
Istorijos pakeitimas skiriasi nuo visų kitų, nes jis liečia ne tai, ko mokoma, o tai, kas gali patekti į brandos egzamino užduotį. Pakoreguotoje programoje iki 2027–2028 mokslo metų pratęstas laikotarpis, per kurį dalis temų nebus įtraukiama į brandos egzamino užduotis — taip norima duoti daugiau laiko programai įgyvendinti ir mažinti mokymosi krūvį.
Konkrečiai: iki 2027–2028 mokslo metų į valstybinio brandos egzamino pirmosios dalies užduoties turinį neįtraukiama tema „Istorikas, istorija ir istorinė kultūra“, o į antrosios dalies užduoties turinį — tema „Religija ir mentalitetai“. Papildomai iki tų pačių mokslo metų į pirmosios dalies turinį nebus įtraukiama ir tema „Žmogus ir aplinka“.
Abiturientui, kuris rinksis istorijos egzaminą, tai konkreti ir naudinga informacija: trys temos lieka mokymosi turinyje, bet egzamino užduotyje jų nebus. Tai nereiškia, kad jų galima visai nesimokyti — mokykloje jos dėstomos, o metinis pažymys rašomas iš viso kurso. Bet planuojant kartojimą prieš egzaminą jos nusileidžia į sąrašo apačią. Kodėl istorija apskritai atrodo sunki ir kur dingsta datos, aprašyta tekste kodėl vaikui sunku istorija; jeigu prireiktų pagalbos būtent šiam dalykui, ją teikia istorijos korepetitorius.
Geografija: urbanizacija pasislinko per vienus metus
Geografijos bendrojoje programoje pakeitimas vienas ir labai tikslus: tema „Urbanizacija“ iš III gimnazijos klasės perkelta į IV klasę. Ministerija atskirai pažymi, kad šis pokytis palies mokinius, kurie šiais mokslo metais pradės mokytis III gimnazijos klasėje.
Iš pirmo žvilgsnio tai smulkmena, bet vienuoliktokui, pasirinkusiam geografiją, ji reiškia realų dalyką: šiemet vieno stambaus skyriaus nebus, o kitąmet jis atsiras. Tai svarbu tiems, kurie ruošiasi savarankiškai ar naudojasi vyresnių mokinių konspektais — konspekte, sudarytame pagal ankstesnį išdėstymą, viena tema šiemet atsidurs per anksti.
Fizika, biologija ir informatika: tas pats principas
Likusiuose trijuose dalykuose pakeitimai aprašyti bendriau, be atskirų išbrauktų temų sąrašo, tačiau kryptis visur ta pati. Fizikos bendrojoje programoje tikslinamas III ir IV gimnazijos klasių mokymosi turinys ir mažinama jo apimtis: patikslinami energijos, elektros ir magnetizmo, svyravimų ir bangų bei kitų temų aprašai, aiškiau apibrėžiama, kas ir kiek išsamiai turi būti nagrinėjama, atsisakoma perteklinio turinio. Kurso apimties tikslinimas čia turi konkrečią praktinę reikšmę tiems, kurie rinksis šį egzaminą — o kodėl fizika daliai mokinių atrodo sunki, aiškinama tekste kodėl vaikui sunku fizika, o pagalbą teikia fizikos korepetitorius.
Biologijos programos pakeitimai orientuoti į turinio aiškumą ir nuoseklumą: tikslinamos sąvokos bei formuluotės, mažinama perteklinė apimtis tų temų, kuriose nėra būtinybės gilintis į sudėtingus procesus, o dalis temų labiau orientuojama į gebėjimą atpažinti, aptarti ir suprasti pagrindinius biologijos principus bei jų taikymą. Kitaip tariant, mažiau reikalaujama atkartoti proceso smulkmenas ir daugiau — paaiškinti, kas vyksta. Tai keičia ir pasiruošimo pobūdį: naudingiau kalbėti apie principą, nei kalti apibrėžimą, ir būtent taip dažniausiai dirba biologijos korepetitorius.
Informatikos bendrojoje programoje tikslinamas skaitmeninio turinio kūrimo, algoritmų ir programavimo mokymosi turinys. Detalizuojamas darbo su skaičiuokle, duomenų tipais ir struktūromis, failais, programų testavimu ir taisymu aprašymas. Taip pat tikslinami atskiri 7–8, 9–10 (I–II gimnazijos) ir III–IV gimnazijos klasių mokinių pasiekimų lygių požymiai — tai reiškia, kad aiškiau apibrėžta, ką reikia mokėti kiekvienam lygiui, o ne tik ko mokoma.
Ko šie pakeitimai nepalietė
Svarbiausia žinia daugumai šeimų yra ne tai, kas pasikeitė, o tai, kas liko. Visi ministerijos aprašyti matematikos pakeitimai yra vidurinio ugdymo, tai yra III–IV gimnazijos klasių, kurse. Pradinių klasių ir 5–10 klasių matematikos turinys pakeitimuose neminimas — vadinasi, antrokui, penktokui ar devintokui šiemet mokykloje nieko nauja neatsirado ir niekas nedingo.
Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: 1–10 klasių mokymosi medžiaga, nusipirkta pernai ar užpernai, tebeatitinka programą. Teminio kartojimo uždavinynai, kaip progimnazijos 5–8 klasių kurso rinkinys ar platesnis pagrindinės mokyklos 5–10 klasių uždavinynas su atsakymais, lieka aktualūs be jokių išlygų. Tą patį galima pasakyti apie atskirų klasių rinkinius — šeštos klasės teminius uždavinius, septintos klasės uždavinius dviem variantais ar stipresnio lygio septintos klasės užduotis tiems, kam mokyklos tempas per lėtas.
Nepasikeitė ir pradinių klasių medžiaga. Audronio Bortkevičiaus testų serija — antrai, trečiai ir ketvirtai klasei — sudėliota pagal tą patį pradinio ugdymo turinį, kuris šiemet nebuvo keičiamas; visa serija sudėta į Bortkevičiaus knygų skyrių. Dešimtokams, kurie šiemet laikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, aktualus PUPP pasiruošimo skyrius, o jame — užduočių pavyzdžiai, parengti jau pagal atnaujintą bendrojo ugdymo programą.
Kaip pačiam pasitikrinti, ar medžiaga atitinka programą
Visa tai skamba sudėtingiau, nei yra. Pasitikrinimas užtrunka kelias minutes ir jį galima atlikti namuose, be jokių specialių žinių. Svarbiausia žinoti tikslią eilės tvarką ir kur žiūrėti.
- Pradėti nuo klasės, o ne nuo dalyko: jeigu vaikas mokosi 1–10 klasėje, šiemetiniai pakeitimai jo beveik neliečia, ir toliau tikrinti nebūtina.
- Vienuoliktokui ir dvyliktokui atsiversti turimos knygos turinį ir susirasti tris matematikos temas — tangentą bendrajame kurse, parametrines lygtis išplėstiniame ir įvadą į statistinę duomenų analizę.
- Rastas temas ne išbraukti, o pasižymėti kaip neprivalomas: jos nebėra kurso dalis, bet uždavinių sprendimo įgūdžiui nekenkia.
- Tikslią galiojančią programą skaityti Teisės aktų registre esančioje suvestinėje redakcijoje arba klausti mokytojo, kuris dirba pagal savo ilgalaikį planą — jis visada naujesnis nei bet kuri knyga.
- Nesiremti vien viešais programų peržiūros puslapiais: jie atnaujinami ne akimirksniu, todėl netrukus po pakeitimo dar gali rodyti ankstesnį tekstą.
Paskutinis punktas nėra teorinis. Šio teksto rengimo metu viešoji bendrųjų programų peržiūra vis dar rodė dvi iš tų temų — parametrines lygtis ir įvadą į statistinę duomenų analizę — būtent III–IV gimnazijos klasių koncentre. Teisės aktų registro suvestinė redakcija tuo metu jau buvo atnaujinta. Todėl, kai kalbama apie tikslų programos turinį, registras yra patikimesnis šaltinis nei bet kuri patogesnė peržiūra.
Kur imti užduočių, kai reikia treniruotis, o ne skaityti
Programos tekstas pasako, ko mokomasi, bet nepasako, ar mokinys tai moka. Tam reikia užduočių, ir čia geriausia derinti du šaltinius. Pirmasis — nemokami valstybiniai archyvai: ankstesnių metų nacionalinio patikrinimo, pagrindinio ugdymo patikrinimo ir brandos egzaminų užduotys skelbiamos viešai, o kaip jas rasti, surašyta tekste apie tai, kur rasti tikras NMPP, PUPP ir VBE užduotis. Antrasis — sudėlioti rinkiniai, kai reikia ne atsitiktinių variantų, o vienos temos iš eilės.
Antruoju atveju edtalk parduotuvėje visos PDF užduotys ir spausdintos pratybos suskirstytos pagal klases, o Vaidoto Mockaus knygų skyriuje sudėta didžioji dalis kartojimo medžiagos nuo antros klasės iki abitūros. Aštuntokams, kurie galvoja apie stojimą į stipresnę gimnaziją, atskirai surinktas stojamųjų egzaminų skyrius su bandomųjų egzaminų rinkiniu, o ketvirtokų ir aštuntokų tėvams — nacionalinio patikrinimo skyrius.
Dar dvi smulkmenos, kurios rugsėjį dažnai pamirštamos. Pirma — formulės: nors dalį jų per egzaminą duoda pati užduotis, duoda ne visas, o kas tiksliai duodama, aprašyta tekste apie egzaminų formulynus; kasdieniam mokymuisi tinka matematikos atmintinė moksleiviams arba platesnis formulių ir taisyklių rinkinys. Antra — skaičiuotuvas: reikalavimai jam per egzaminą griežti, o modelį verta pasirinkti kartą ir ilgam, o ką tiksliai leidžia egzamino tvarka, surašyta tekste apie tai, koks skaičiuotuvas leidžiamas per egzaminą; patys modeliai sudėti į mokslinių skaičiuotuvų skyrių, tarp jų ir dažnai renkamas Casio FX-991CW.
Kada šioje vietoje verta korepetitoriaus
Programos pakeitimas savaime nėra priežastis ieškoti korepetitoriaus. Kai kurso apimtis mažėja, dažniau būna atvirkščiai — mokykloje atsiranda šiek tiek daugiau laiko tam pačiam turiniui. Tikroji priežastis lieka ta pati kaip visada: ne temų sąrašas, o spragos, kurios liko iš ankstesnių metų.
Vis dėlto rugsėjis šiemet duoda gerą progą pasimatuoti. Vienuoliktokui ir dvyliktokui, kurių kursas ką tik tapo siauresnis, tai proga suplanuoti kartojimą iš naujo ir nekartoti to, ko nebereikia; čia dažniausiai kviečiamas matematikos korepetitorius, nes matematika yra privaloma stojant į daugumą krypčių. Dešimtokui, kuriam artėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, naudingiau pradėti nuo diagnostikos, o ne nuo kartojimo — kodėl būtent dešimta klasė yra lūžio taškas, paaiškinta tekste apie matematiką 10 klasėje. Visą patikrinimų grandinę nuo ketvirtos klasės iki abitūros galima peržiūrėti patikrinimų žemėlapyje.
Jeigu pagalbos reikia kitam dalykui, ne matematikai, tinkamą specialistą galima rasti tarp visų edtalk korepetitorių; rašybai ir tekstų rašymui — lietuvių kalbos korepetitorius. Pamokas galima derinti ir su gatava medžiaga: dalis parduotuvės pamokų vyksta būtent pagal konkretų užduočių rinkinį, todėl mokinys ateina ne į pokalbį, o į darbą prie žinomos medžiagos.
Ką padaryti šią savaitę
Jeigu namuose mokosi 1–10 klasės mokinys, šiemetiniai pakeitimai nereikalauja nieko. Verta tik žinoti, kad panašių taškinių korekcijų bus ir kitąmet, nes mokomųjų dalykų tarybos darbo nebaigė, ir kad apie jas skelbiama vasaros pabaigoje — tuo metu, kai apie mokyklą galvojama mažiausiai.
Jeigu namuose vienuoliktokas ar dvyliktokas, verta skirti penkiolika minučių ir peržiūrėti pasiruošimo medžiagos turinį pagal aukščiau esantį sąrašą. Trys matematikos temos, trys istorijos temos, viena geografijos tema, pasislinkusi per vienus metus — tai viskas, ką reikia pasižymėti. Nauda iš to konkreti: kelios sutaupytos savaitės kartojimo ir šiek tiek mažiau nerimo dėl to, ar mokomasi teisingų dalykų.
Ir vienas bendresnis dalykas, kurį šie pakeitimai gerai parodo. Bendroji programa nėra amžinas dokumentas — ji tikslinama beveik kasmet, dažniausiai rugpjūčio pabaigoje. Todėl pasitikrinti, ar mokymosi medžiaga vis dar atitinka programą, verta ne tada, kai kyla įtarimas, o kartą per metus, rugsėjį, kartu su visais kitais mokslo metų pradžios darbais. Kaip tokį pradžios patikrinimą sudėlioti į vieną vakarą, aprašyta tekste kaip pasiruošti naujiems mokslo metams.
