Paimkime sakinį, kurį nesunku įsivaizduoti ketvirtoko diktante: „Kiškis bėgo greitai, o vėžlys žingsniavo lėtai, bet atkakliai.“ Jame yra trys prieveiksmiai – „greitai“, „lėtai“ ir „atkakliai“. Jie nieko nepasako apie patį kiškį ar vėžlį, bet tiksliai parodo, kaip vyko veiksmas. Pagal bendrąją programą tokius žodžius be klaidų rašyti mokomasi jau ketvirtoje klasėje, nors prieveiksmio skyriai, daryba, laipsniai ir kirčiavimas paliekami aštuntai klasei. O dešimtoko rašinyje vienas netaisyklingai padarytas prieveiksmis, pavyzdžiui, „asmeniniai“ vietoj „asmeniškai“, jau laikomas klaida.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra prieveiksmis, kaip jį atpažinti, kai klausimas „kaip?“ klaidina, kokie yra prieveiksmių skyriai ir kaip be spėliojimo pasirinkti tarp -ai ir -iai. Taip pat aptarsime prieveiksmių laipsnius ir kirčiavimą, formas, kurias Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) laiko klaidomis, ir tai, kaip vaikui padėti namuose. Taisyklės pateikiamos pagal VLKK konsultacijas ir Kalbos klaidų sąrašą, o tai, kurioje klasėje ko mokomasi, – pagal galiojančią bendrąją programą.
Kas yra prieveiksmis
Prieveiksmis – tai nekaitoma kalbos dalis. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje jis apibrėžiamas kaip „nelinksniuojamų ir neasmenuojamų žodžių klasė, kurią sudaro veiksmų, būsenų ir ypatybių požymius reiškiantys žodžiai“. Paprasčiau tariant, prieveiksmis pasako, kaip, kur, kada, kiek ar kodėl kas nors vyksta: kalba tyliai, gyvena toli, grįžo vakar, valgo daug, kažkodėl vėluoja.
Pats žodis „prieveiksmis“ primena, kur jo dažniausiai ieškoti – prie veiksmo. Prieveiksmis paprastai eina prie veiksmažodžio ir jį paaiškina: bėga greitai, skaito daug, atsakė trumpai. Tačiau jis gali aiškinti ir būdvardį (labai skanus, tamsiai žalias), dalyvį (gerai paruoštas) ar kitą prieveiksmį (labai gerai, visai arti). Kitaip negu daiktavardis ar būdvardis, prieveiksmis neturi nei giminės, nei skaičiaus, nei linksnio ir nėra asmenuojamas kaip veiksmažodis. Todėl su kitais žodžiais jis nesiderina, o tiesiog prie jų prisišlieja. Toks sintaksinis ryšys taip ir vadinamas – šliejimu.
Sakinyje prieveiksmis dažniausiai eina aplinkybe: būdo („kalbėjo tyliai“), vietos („gyvena toli“) arba laiko („grįžo vakar“). Bendrojoje programoje prieveiksmis su aplinkybe susiejamas penktoje klasėje: ten nagrinėjamos vietos, laiko ir būdo aplinkybės, reiškiamos prieveiksmiais ir prielinksninėmis konstrukcijomis. Kodėl tas pats žodis vienu metu yra ir kalbos dalis, ir sakinio dalis, plačiau aiškinome straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis.
Kurioje klasėje mokomasi prieveiksmio
Dabartinėje lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje prieveiksmis pasirodo anksti, bet visa jo sistema išdėstyta gerokai vėliau. Ketvirtoje klasėje jis įvardijamas kaip ketvirtoji kalbos dalis šalia veiksmažodžio, daiktavardžio ir būdvardžio, o tų pačių metų rašybos sąraše atsiranda būdo prieveiksmiai. Penktokai prieveiksmį sutinka sintaksėje, kai mokosi aplinkybių, ir rašydami tekstus, kai sakinius sieja laiko, vietos ir būdo prieveiksmiais. Atskira programos dalis, pavadinta „Prieveiksmis“, yra tik aštuntoje klasėje.
| Klasė | Ko mokomasi pagal bendrąją programą |
|---|---|
| 4 klasė | Prieveiksmis įvardijamas tarp kalbos dalių kartu su veiksmažodžiu, daiktavardžiu ir būdvardžiu; mokomasi taisyklingai užrašyti būdo prieveiksmius |
| 5 klasė | Vietos, laiko ir būdo aplinkybės, reiškiamos prieveiksmiais; sakinių siejimas laiko, vietos ir būdo prieveiksmiais; būdvardžio bevardės giminės vartojimas |
| 6 klasė | Būdvardžių laipsniai: jų reikšmė, daryba, vartojimas ir rašyba |
| 8 klasė | Prieveiksmio skyriai ir gramatiniai požymiai, prieveiksmių daryba, laipsniavimas, vartojimas, tarimas ir rašyba; prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimas |
| 9 (I gimnazijos) klasė | Prieveiksmiai kaip jungiamieji žodžiai sudėtiniame sakinyje |
| 10 (II gimnazijos) klasė | Bevardės giminės vartojimas ir taisyklinga prieveiksmių vartosena |
Iš lentelės matyti, kad tarp pirmosios pažinties su prieveiksmiu ir sistemingo jo mokymosi praeina ketveri metai. Visą tą laiką vaikas rašo „gražiai“, „tyliai“, „gerai“ ir „greičiau“, ne visada žinodamas, kodėl vienur rašoma -ai, o kitur -iai. Todėl tėvams naudingiausia žinoti vieną paprastą patikrinimo būdą, kurį aprašome toliau. Jis tinka ir ketvirtokui, ir aštuntokui. Šeštoje klasėje išmokti būdvardžių laipsniai irgi pravers, nes būdvardiniai prieveiksmiai laipsniuojami labai panašiai: gražus – gražesnis, gražiai – gražiau.
Dešimtoje klasėje prieveiksmiai sugrįžta jau ne kaip teorija, o kaip vartosenos klausimas: programoje rašoma, kad „įtvirtinama taisyklinga prieveiksmių vartosena“. Tais pačiais metais laikomas lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP), kuriame atskirai vertinamas raštingumas. Kuo tai susiję su prieveiksmiais, paaiškinsime dalyje apie formas, kurias VLKK laiko klaidomis.
Prieveiksmių skyriai pagal reikšmę
Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į skyrius: būdo, kiekybės, vietos, laiko, priežasties ir tikslo. Skyrių patogiausia nustatyti klausimu, kurį prieveiksmiui kelia aiškinamas žodis, dažniausiai veiksmažodis: „kalbėjo kaip?“ – tyliai, „gyvena kur?“ – toli. Lentelėje surašėme pagrindinius klausimus ir pavyzdžius.
| Skyrius | Klausimai | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Būdo | kaip? kokiu būdu? | tyliai, aiškiai, staiga, palengva, pėsčiomis, iš lėto |
| Kiekybės | kiek? kiek kartų? keliese? | daug, mažai, gana, šiek tiek, dviese, dukart |
| Vietos | kur? iš kur? | čia, ten, toli, arti, namie, visur, iš tolo |
| Laiko | kada? nuo kada? iki kada? kaip dažnai? | vakar, dabar, rytoj, kasdien, visada, niekada |
| Priežasties ir tikslo | kodėl? dėl ko? kokiu tikslu? | todėl, kažkodėl, užtat, tyčia |
Priežasties ir tikslo prieveiksmių kalboje nedaug, todėl lentelėje jie pateikti kartu. Yra ir prieveiksmių, kuriems tinkamą klausimą sunku sugalvoti. Žodžiai „artyn“, „tolyn“, „žemyn“, „vakarop“ ar „rudeniop“ rodo judėjimą kuria nors kryptimi arba artėjimą prie tam tikro laiko, todėl kartais išskiriami į atskirą linkmės prieveiksmių grupę. Verta žinoti ir tai, kad prieveiksmis gali būti sudarytas iš kelių žodžių. „Iš lėto“, „iš tolo“ ir „be galo“ yra sudėtiniai prieveiksmiai: kiekvienas jų laikomas vienu prieveiksmiu, nors rašomas dviem žodžiais.
Kaip atpažinti prieveiksmį, kai klausimas klaidina
Prieveiksmį įprasta atpažinti iš klausimo „kaip?“. Tai patogu, bet ne visada patikima, nes į tą patį klausimą atsako ir kitos kalbos dalys. Tvirtesnis požymis yra forma: prieveiksmis nekaitomas, o dauguma iš būdvardžių padarytų prieveiksmių turi priesagą -ai arba -iai. Toliau aptariame tris atvejus, kuriuose klausimas gali suklaidinti.
Pirmasis – prieveiksmis ir bevardės giminės būdvardis. Sakinyje „Lauke šalta“ žodis „šalta“ yra bevardės giminės būdvardis, o sakinyje „Jis šaltai atsakė“ žodis „šaltai“ – prieveiksmis. Abiem atvejais galima paklausti „kaip?“, todėl klausimas čia nepadeda, o žodžio galas padeda. Bevardės giminės būdvardžiai baigiasi -a, -ia arba -u (gera, žalia, gražu), o dauguma iš būdvardžių padarytų prieveiksmių baigiasi -ai arba -iai (gerai, žaliai, gražiai).
O kai toje pačioje vietoje tinka abi formos, ar viena jų klaidinga? Ne. VLKK konsultacijų banke į klausimą, kaip taisyklinga – „Man čia gerai“ ar „Man čia gera“, atsakoma, kad taisyklinga sakyti abejaip: prieveiksmis „gerai“ ir bevardės giminės forma „gera“ yra lygiaverčiai normos variantai. Tas pats pasakytina apie poras „mažai“ ir „maža“, „nemažai“ ir „nemaža“. Taigi vaiko, parašiusio „Man čia gera“, taisyti nereikia. Tačiau nagrinėdamas sakinį jis turi žinoti, kad „gera“ ir „gerai“ yra skirtingos kalbos dalys.
Antrasis atvejis – prieveiksmis ir prielinksnis. Žodžiai „šalia“, „greta“, „aplink“ ar „priešais“ gali būti tiek viena, tiek kita kalbos dalis. Lemia tai, ar jie turi priklausomą daiktavardį ar įvardį. Sakinyje „Sėskis šalia“ žodis „šalia“ vienas paaiškina veiksmažodį ir atsako į klausimą „kur?“, todėl yra prieveiksmis. Sakinyje „Sėskis šalia manęs“ jis jungiasi su įvardžio kilmininku ir tampa prielinksniu. Prielinksnis pats vienas sakinio dalimi nebūna, o prieveiksmis gali eiti aplinkybe be jokio palydovo.
Trečiasis atvejis – klausiamieji žodžiai „kur“, „kada“, „kaip“, „kiek“ ir „kodėl“. Jie taip pat yra prieveiksmiai, bet sudėtiniame sakinyje gali atlikti dar vieną darbą – prijungti šalutinį sakinį: „Nežinau, kada jis grįš.“ Tokiu atveju jie vadinami jungiamaisiais žodžiais, o šalutinis sakinys skiriamas kableliu. Šis jų vaidmuo plačiau nagrinėjamas devintoje klasėje, o skyrybos taisykles aptarėme straipsnyje apie tai, kaip dėti kablelius.
Kaip daromi prieveiksmiai: priesagos ir kilmė
Dauguma prieveiksmių padaryti iš kitų kalbos dalių, todėl pagal kilmę jie skirstomi į kelias grupes. Būdvardiniai padaryti iš būdvardžių (gerai, gražiai, gilyn), daiktavardiniai – iš daiktavardžių (namie, vakarop, šalin), dalyviniai – iš dalyvių (tinkamai, nevykusiai), įvardiniai – iš įvardžių (taip, tada, kitur, visaip), skaitvardiniai – iš skaitvardžių (dviese, penkiese). Dar yra mišrios darybos prieveiksmių: sudurtinių, pavyzdžiui, „pernakt“ ar „kitąsyk“, ir sudėtinių, pavyzdžiui, „iš tolo“.
Būdingos prieveiksmių priesagos yra -(i)ai, -yn, -ur, -aip, -ada ir -(i)ui: gerai, gražiai, gilyn, kitur, kitaip, visada, aplinkui. Šie žodžių galai kasdienėje kalboje dažnai vadinami galūnėmis, tačiau prieveiksmis nekaitomas, todėl galūnės neturi. Mokykloje šie galai laikomi priesagomis: žodyje „garsiai“ skiriama šaknis gars- ir priesaga -iai. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje apie žodžio dalis.
Kada rašyti -ai, o kada -iai
Ruošiant lietuvių kalbos namų darbus anksčiau ar vėliau iškyla klausimas: kodėl rašoma „tyliai“, bet „mielai“, „aštriai“, bet „tikrai“? Klausa ne visada padeda, ypač vaikui, kuris dar tik mokosi skirti kietuosius ir minkštuosius priebalsius. Laimei, spėlioti nereikia. Užtenka prisiminti, iš kokio būdvardžio prieveiksmis padarytas, ir pasakyti to būdvardžio vienaskaitos naudininką, t. y. atsakyti į klausimą „kokiam?“. Tada vietoj galūnės -am parašoma -ai.
| Būdvardis | Naudininkas (kokiam?) | Prieveiksmis |
|---|---|---|
| tikras | tikram | tikrai |
| mielas | mielam | mielai |
| aštrus | aštriam | aštriai |
| tylus | tyliam | tyliai |
| žalias | žaliam | žaliai |
| platus | plačiam | plačiai |
| saldus | saldžiam | saldžiai |
Taisyklė veikia todėl, kad naudininke jau matyti, ar prieš galūnę rašoma i. Iš būdvardžių su -as (tikras, mielas) prieveiksmiai daromi su -ai, o iš būdvardžių su -us ir -ias (aštrus, tylus, žalias) – su -iai. Naudininkas parodo ir priebalsių kaitą: iš „platus“ gaunama „plačiai“, iš „saldus“ – „saldžiai“, nes jau naudininke rašoma „plačiam“ ir „saldžiam“. Todėl taisyklinga yra „plačiai“, o ne „platiai“. Mokyklinėse užduotyse šis ryšys dažnai parodomas tiesiai: geras – geram – gerai, gražus – gražiam – gražiai. Jei vaikas dar painioja linksnius, pravers linksnių lentelė su klausimais ir galūnėmis.
Ta pati patikra tinka ir prieveiksmiams, padarytiems iš dalyvių: nevykęs – nevykusiam – nevykusiai, tinkamas – tinkamam – tinkamai. Apie pačius dalyvius plačiau rašėme straipsnyje apie dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius. Tačiau patikra turi ribą: ji tinka būdvardžiams, kurie baigiasi -as, -ias arba -us. Iš būdvardžių su priesaga -inis prieveiksmiai su -iai beveik nedaromi – būtent čia slypi klaida, kurią VLKK yra įtraukusi į Kalbos klaidų sąrašą.
Kodėl „asmeniniai“ ir „teoriniai“ laikomi klaidomis
Sakiniai „Asmeniniai manau, kad…“ ar „Teoriniai tai įmanoma“ skamba natūraliai, bet bendrinėje kalboje jie netaisyklingi. VLKK Kalbos klaidų sąraše klaidomis laikomi būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė. Vietoj jų vartojami prieveiksmiai su -iškai, kiti prieveiksmiai (tiesiog, maždaug) arba žodžių junginiai. Antroji to paties punkto grupė – prieveiksmiai su -iai, padaryti iš santykinių būdvardžių, kurių vardininkas baigiasi -is, pavyzdžiui, „bejėgis“. Sąraše įrašyta ir viena išimtis – prieveiksmis „begaliniai“.
| Netaisyklingai | Taisyklingai |
|---|---|
| asmeniniai | asmeniškai |
| fiziniai | fiziškai |
| teoriniai | teoriškai |
| psichiniai | psichiškai |
| vidutiniai | vidutiniškai |
| tiesioginiai | tiesiog, tiesiogiai |
| esminiai | iš esmės, iš tiesų, iš tikrųjų |
| principiniai | iš principo |
| šimtaprocentiniai | šimtu procentų |
| bejėgiai | bejėgiškai |
| vieninteliai galimas | vienintelis galimas |
Kodėl šios klaidos tokios gajos? Painiavą didina tai, kad žodis „asmeniniai“ kalboje egzistuoja, bet kaip būdvardžio daugiskaita: „asmeniniai daiktai“, „asmeniniai duomenys“. Tokie junginiai visiškai taisyklingi. Klaida atsiranda tada, kai ta pati forma pavartojama kaip prieveiksmis ir paaiškina veiksmažodį: „asmeniniai manau“. Patikrinti padeda klausimas. Jei žodis atsako į klausimą „kokie?“ ir derinasi su daiktavardžiu, viskas gerai. Jei atsako į klausimą „kaip?“ ir eina prie veiksmažodžio, reikia rašyti „asmeniškai“. Beje, „asmeniškai“ padarytas iš kito būdvardžio – „asmeniškas“, todėl naudininko patikra veikia ir čia: asmeniškam – asmeniškai.
Panaši klaida, tik ne darybos, o reikšmės, yra „pilnai“. VLKK konsultacijoje aiškinama, kad prieveiksmis „pilnai“ netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“, todėl sakinys „Jis pilnai sutiko su šia nuomone“ taisomas į „Jis visiškai sutiko“. Paprastas patikrinimas: jei toje reikšmėje netiktų būdvardis „pilnas“, netinka ir „pilnai“.
Ar šios klaidos dar svarbios, jei Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas 2019 metais neteko galios? Svarbios. VLKK svetainėje paaiškinta, kad sąrašas pripažintas netekusiu galios, tačiau „didžiosiomis laikytos klaidos ir toliau laikomos klaidomis, tik už jas netaikoma administracinė atsakomybė“. Mokiniui dar svarbiau tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros PUPP rašymo užduoties vertinimo kriterijuose, patvirtintuose Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2025 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. VK-316, gramatikos ir žodyno klaidomis laikomi atvejai, nurodyti 5–10 klasių vadovėliuose, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Kalbos klaidų sąraše“.
Raštingumui ten skiriama 12 taškų iš 30. Visi jie gaunami, kai 200 žodžių apimties teksto dalyje yra ne daugiau kaip viena klaida, o toliau kas dvi klaidos atima po tašką. Viena tokia klaida vertinamoje 200 žodžių dalyje dar nieko nelemia, bet kartu su kita rašybos ar skyrybos klaida jau kainuoja tašką. Kaip šiais mokslo metais bus vertinamas visas patikrinimas, aptarėme straipsnyje apie PUPP vertinimą 2027 m., o kaip ruoštis lietuvių kalbos patikrinimui, – pasiruošimo lietuvių kalbos PUPP gide.
Prieveiksmių laipsniai: geriau, gerėliau, geriausiai
Iš būdvardžių padaryti ir kai kurie kiti prieveiksmiai turi laipsnius, kaip ir būdvardžiai. Nelyginamasis laipsnis yra pagrindinė forma (gerai, greitai, daug), aukštesnysis daromas su priesaga -iau (geriau, greičiau, daugiau), o aukščiausiasis – su -iausiai (geriausiai, greičiausiai). Dar yra aukštėlesnysis laipsnis su priesaga -ėliau. Jis reiškia tik nedidelį skirtumą: „gerėliau“ reiškia „truputį geriau“. VLKK konsultacijoje pateikiami pavyzdžiai „tolėliau“, „tylėliau“, „daugėliau“, „gerėliau“ ir pabrėžiama, kad bendrinėje kalboje rašoma ė. Formos su -eliau ar -iliau, pavyzdžiui, „graželiau“ ar „mažiliau“, pasitaiko tarmėse.
Rašant laipsnius svarbiausia nepamiršti priebalsių kaitos. Prieš -iau ir -iausiai t virsta č: greitai – greičiau – greičiausiai, šiltai – šilčiau – šilčiausiai, aukštai – aukščiau – aukščiausiai. Todėl taisyklinga yra „greičiau“, o ne „greitiau“. Tai tas pats reiškinys, kurį vaikas jau matė naudininke „plačiam“, todėl paaiškinti bus nesunku.
Painiavos kelia ir aukščiausiasis laipsnis. VLKK nurodo, kad trys prieveiksmiai – daugiausia(i), pirmiausia(i) ir pirmučiausia(i) – daromi ir su -iausia, ir su -iausiai. Remiantis „Kalbos patarimais“, pagrindiniai normos variantai yra „daugiausia“, „pirmiausia“ ir „pirmučiausia“, o formos su galine i laikomos šalutiniais variantais. Kitų aukščiausiojo laipsnio prieveiksmių su -ia gale bendrinėje kalboje nelinkstama vartoti. Komisija nurodo, kad greičiausiai taip norima juos atskirti nuo aukščiausiojo laipsnio bevardės giminės būdvardžių, pavyzdžiui, „Sunkiausia jam buvo pirmaisiais tremties metais“.
Iš čia kyla ir kitas klausimas: „dažniausiai“ ar „dažniausia“? VLKK atsako, kad tai skirtingos formos. „Dažniausiai“ yra prieveiksmis, jis paaiškina veiksmą: „Dažniausiai ruošiu pamokas vakare.“ „Dažniausia“ yra būdvardžio forma: ji derinasi su daiktavardžiu („Tai pati dažniausia klaida“) arba vartojama kaip bevardės giminės forma, pavyzdžiui, „Geriausia buvo vasarą“. Todėl prie veiksmažodžio rašoma „geriausiai“, „gražiausiai“, „dažniausiai“: „Geriausiai jis piešė.“
Ne visi prieveiksmiai turi laipsnius: „vakar“, „čia“, „jau“ ar „namie“ nelaipsniuojami. Laipsniuojami daugiausia iš būdvardžių padaryti prieveiksmiai ir dar keli kiti, pavyzdžiui, „daug – daugiau – daugiausia“, „toli – toliau – toliausiai“. Neiginys „ne“ su laipsniais rašomas atskirai, kai nurodomas lyginamasis dalykas: „perskaitė ne mažiau kaip dvi knygas“, „atsakė ne blogiau už kitus“. Taip nurodyta VLKK konsultacijoje, kuri remiasi rašybos taisyklių 5.2.4 punktu. Kitus „ne“ ir prieveiksmių rašybos atvejus aptarėme straipsnyje apie tai, kada žodžiai rašomi kartu, o kada atskirai.
Prieveiksmių kirčiavimas: kuriam skiemeniui tenka kirtis
Aštuntoje klasėje programa numato mokytis taisyklingai kirčiuoti prieveiksmius su priesaga -(i)ai. Čia irgi padeda būdvardis, tik šį kartą jo daugiskaitos naudininkas (kokiems?). Vytauto Didžiojo universiteto mokomojoje tarties ir kirčiavimo programoje nurodyta, kad tokių prieveiksmių kirčio vieta sutampa su pamatinio žodžio daugiskaitos naudininko kirčio vieta: baltíems – baltaĩ, pigíems – pigiaĩ, laimìngiems – laimìngai. Kitaip tariant, jei naudininke kirčiuojama galūnė, prieveiksmyje kirčiuojama priesaga, o jei kirtis tenka kamienui, jis ten lieka ir prieveiksmyje.
Ši taisyklė turi išimčių. Kai kurios jų – kasdieniai žodžiai. Taisyklingai kirčiuojama greĩtai, nors daugiskaitos naudininkas yra greitíems. Tokios pat išimtys – tiñkamai ir suprañtamai. Dalį prieveiksmių galima kirčiuoti dvejopai: įdomiaĩ ir įdõmiai, maloniaĩ ir malõniai, patogiaĩ ir patõgiai. Todėl abejojant verta pasitikrinti kirčiavimo žodyne, o apie kirčiuotes ir priegaides plačiau rašėme straipsnyje apie kirčiavimą ir kirčiuotes.
Kaip išnagrinėti prieveiksmį: planas ir pavyzdys
Morfologinis prieveiksmio nagrinėjimas paprastai atliekamas pagal keturių žingsnių planą:
- kalbos dalis;
- skyrius pagal reikšmę ir kilmė;
- laipsnis, jei prieveiksmis laipsniuojamas;
- kuo prieveiksmis eina sakinyje.
Pavyzdžiui, sakinyje „Vėžlys žingsniavo lėčiau už kiškį“ žodis „lėčiau“ nagrinėjamas taip: prieveiksmis, būdo, būdvardinis (padarytas iš būdvardžio „lėtas“), aukštesniojo laipsnio, sakinyje eina būdo aplinkybe. Sakinyje „Vakar lijo“ žodis „vakar“ yra laiko prieveiksmis, daiktavardinės kilmės, nelaipsniuojamas, eina laiko aplinkybe. Nagrinėjant laipsniuotą prieveiksmį pravartu pasakyti ir jo nelyginamąjį laipsnį, nes iš jo matyti, iš kokio žodžio prieveiksmis padarytas: lėčiau – lėtai – lėtas.
Kaip padėti vaikui namuose
Ketvirtokui pakanka vieno įgūdžio: paklausti, kaip vyksta veiksmas, ir užrašyti atsakymą be klaidų. Gerai tinka paprastas žaidimas. Pasirinkite veiksmažodį, pavyzdžiui, „kalbėti“, ir pakaitomis sakykite, kaip galima kalbėti: tyliai, garsiai, greitai, aiškiai, mandagiai. Tada kartu užrašykite žodžius ir kiekvieną patikrinkite naudininku: tyliam – tyliai, garsiam – garsiai, mandagiam – mandagiai. Tokį pratimą verta pakartoti kelis kartus, kol patikrinimas taps įpročiu. Kaip namuose padiktuoti trumpą diktantą ir ko ketvirtokai mokosi rašyboje, aptarėme straipsnyje apie diktantus 2–4 klasėms.
Penktokui ar šeštokui naudinga dažniau klausti ne to, koks tai žodis, o to, ką jis paaiškina. Jei žodis paaiškina veiksmažodį ir pats nekaitomas, pirmiausia verta pagalvoti apie prieveiksmį. Aštuntokui, kuris mokosi skyrių ir laipsnių, padeda trumpas nagrinėjimas pagal planą. Vienam prieveiksmiui iš vadovėlio teksto ar mėgstamos knygos išnagrinėti pakanka poros minučių, o kasdien kartojamą planą vaikas pamažu išmoksta mintinai.
Gimnazistui naudingiausia patikrinti savo rašinius. Kompiuteriu rašytame tekste paieškos funkcija galima surasti visus žodžius, kurie baigiasi „-iniai“, ir kiekvieną patikrinti klausimu. Junginys „asmeniniai duomenys“ paliekamas, o „asmeniniai manau“ taisomas į „asmeniškai manau“. Taip pat verta peržiūrėti kiekvieną „pilnai“ ir aukščiausiojo laipsnio formas su -iausia. Prie veiksmažodžio reikia „dažniausiai“ ar „geriausiai“, o be galinės i taisyklingi tik „daugiausia“, „pirmiausia“ ir „pirmučiausia“.
Kai klaidų rašiniuose daug ir jos kartojasi, verta, kad tekstus kartu su vaiku peržiūrėtų lietuvių kalbos korepetitorius: dirbant su paties mokinio rašiniais greičiau matyti, kurios taisyklės dar neįsitvirtino. Ketvirtokui panašiai gali padėti pradinių klasių korepetitorius. Kitas gramatikos temas aptarėme straipsniuose apie tiesioginę kalbą ir apie tai, kaip nustatyti linksnį.





