Šio straipsnio iliustracijoje – dvi medinės dėžutės ir trys kaštonai. Vienas kaštonas guli ant dėžutės, kitas – tarp dėžučių, o trečias – dėžutėje. Pirmųjų dviejų kaštonų vietą nusako trumpi žodeliai „ant“ ir „tarp“, o trečiajam užtenka galūnės, nes buvimą viduje lietuvių kalboje rodo vietininkas. Tie žodeliai ir yra prielinksniai. Jie nekaitomi, savo klausimo neturi ir dažnai lieka nepastebėti, tačiau būtent jie lemia, kokiu linksniu bus pasakytas po jų einantis žodis. Be to, prielinksniai neretai išduoda, ar kalbame taisyklingai. Pasakymus „pas mane nėra laiko“ ir „paskambink per telefoną“ kalbininkai taiso, o pasakymas „ateisiu už valandos“, nors kartais laikomas klaida, yra visiškai taisyklingas.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra prielinksnis ir kaip jį atpažinti, kurie prielinksniai vartojami su kilmininku, kurie su galininku ir kurie su įnagininku, taip pat kuo prielinksnis skiriasi nuo polinksnio. Aptarsime prielinksnių vartojimo klaidas, kurias taiso Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), ir pasakymus, kurių taisyti nereikia. Remiamės 2024 metais išleista „Praktine bendrinės lietuvių kalbos gramatika“, kuriai pritarė VLKK, taip pat Komisijos Kalbos klaidų sąrašu ir konsultacijomis. Dalis pavyzdžių paimta iš šių šaltinių, kiti sukurti šiam straipsniui.
Kas yra prielinksnis
„Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje“ prielinksnis apibrėžiamas kaip nesavarankiška, arba tarnybinė, nekaitoma kalbos dalis, kuri paprastai eina su daiktavardžio ar įvardžio linksniu ir padeda parodyti, kaip tas žodis susijęs su kitais sakinio žodžiais. Vienas pats prielinksnis nieko nepasako: „ant“, „po“ ar „be“ įgyja prasmę tik kartu su žodžiu, su kuriuo eina. Ten pat nurodoma, kad dabartinėje lietuvių kalboje prielinksnių yra per septyniasdešimt.
Dažniausiai prielinksnis sieja daiktavardį su veiksmažodžiu: nuvyko į Varšuvą, stovėjau už durų. Rečiau jis sieja daiktavardį su kitu daiktavardžiu (lauktuvės iš kelionės), būdvardžiu (panaši į mamą) ar prieveiksmiu (toli nuo mokyklos). Gramatikoje rašoma, kad pagrindinė prielinksnio funkcija, kaip ir linksnio galūnės, – reikšti žodžių tarpusavio ryšius. Tai gerai matyti porose „rašau su parkeriu“ ir „rašau parkeriu“, „einu į mokyklą“ ir „einu mokyklon“: tą patį ryšį vienu atveju parodo prielinksnis, kitu – vien galūnė.
Prielinksnis su savo žodžiu sudaro prielinksninę konstrukciją, kuri sakinyje eina viena sakinio dalimi. Sakinyje „Ant stalo gulėjo knyga“ vietos aplinkybė yra ne vien žodis „stalo“, o visas junginys „ant stalo“. Pats prielinksnis atskira sakinio dalimi nebūna. Apie tai, kurie žodžiai gali eiti sakinio dalimis, plačiau rašėme straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis.
Kaip atpažinti prielinksnį
Prielinksnį padeda atpažinti keli požymiai. Jis nekaitomas: „prie“ visada lieka „prie“, kad ir kokiame sakinyje būtų. Savo klausimo jis neturi, todėl klausimą keliame visam junginiui (kur? – prie mokyklos). Be to, prielinksnis beveik visada stovi prieš daiktavardį ar įvardį ir lemia jo linksnį. Jei šalia nėra jokio linksniuojamo žodžio, kurį žodelis valdytų, greičiausiai tai ne prielinksnis.
Gramatikoje pažymima, kad prielinksnį atskirti nuo prieveiksmio nėra paprasta: abu nekaitomi, o jų reikšmė panaši. Ten pateikiama tokia pora: „Sėsk greta manęs“ ir „Pasiviję mus jie kurį laiką plaukė greta“. Pirmajame sakinyje „greta“ yra prielinksnis, nes eina su įvardžio kilmininku „manęs“. Antrajame tai prieveiksmis: po jo jokio linksnio nėra, žodis susijęs tik su veiksmažodžiu „plaukė“. Tokių žodžių yra ir daugiau, pavyzdžiui, „šalia“, „aplink“, „netoli“, „paskui“: sakinyje „Paskui mamą bėgo šuniukas“ žodis „paskui“ yra prielinksnis, o sakinyje „Ateisiu paskui“ – prieveiksmis.
Kitas atvejis – prielinksnio ir priešdėlio panašumas. Daugumos senųjų prielinksnių forma sutampa su veiksmažodžių priešdėliais: į – įlipti, iš – išlipti, nuo – nulipti, per – perlipti, prie – prikibti, už – užlipti. Gramatikos autoriai sako, kad toks sutapimas rodo prielinksnių ir priešdėlių ryšį. Iš senųjų prielinksnių tik „anot“, „iki“, „ligi“, „dėl“ ir „pas“ bendrinėje kalboje neturi atitinkamų priešdėlių, o „ant“ sutampa ne su veiksmažodžių, o su daiktavardžių priešdėliu: antpirštis, antpečiai. Rašyboje skirtumas aiškus: priešdėlis yra žodžio dalis ir rašomas kartu (perlipti tvorą), o prielinksnis yra atskiras žodis (per tvorą). Kaip žodyje rasti priešdėlį, aiškinome straipsnyje apie žodžio dalis.
Su kokiais linksniais vartojami prielinksniai
Bendrinėje lietuvių kalboje prielinksniai vartojami tik su trimis linksniais: kilmininku, galininku ir įnagininku. Su naudininku jų pasitaiko tarmėse ir tautosakoje, bet ne bendrinėje kalboje. Pagal linksnius prielinksniai pasiskirsto labai netolygiai: su kilmininku vartojama per penkiasdešimt prielinksnių, su galininku – per dvidešimt, o su įnagininku – vos keli. Lentelėje surinkti pagrindiniai prielinksniai ir jų pavyzdžiai.
| Linksnis | Prielinksniai | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Kilmininkas (ko?) | ant, anot, be, dėl, iki, ligi, iš, nuo, prie, tarp, virš, šalia, greta, arti, netoli, pasak, vietoj, vidury, abipus, anapus, šiapus, link, iš po, iš už | ant stalo, be kepurės, dėl ligos, iki pirmadienio, iš Vilniaus, nuo kosulio, prie jūros, tarp medžių, virš tilto, anot mokytojo |
| Galininkas (ką?) | apie, aplink, į, pagal, palei, pas, paskui, per, prieš, pro | apie kelionę, aplink namą, į mokyklą, pagal taisykles, palei upę, pas močiutę, paskui mamą, per pertrauką, prieš pamoką, pro langą |
| Įnagininkas (kuo?) | su, sulig, ties | su draugu, užaugo sulig tėvu, ties senuoju ąžuolu |
| Keli linksniai | už (kilmininkas, galininkas), po (kilmininkas, galininkas, įnagininkas), išilgai, skersai, įstrižai, kiaurai (kilmininkas arba galininkas) | už durų, už eurą; po pamokų, po miestą, po stalu; skersai lovos, skersai lovą |
Viso sąrašo atmintinai mokytis nebūtina. Dažniausiai užtenka prie prielinksnio pridėti klausiamąjį žodį: „be ko?“, „į ką?“, „su kuo?“. Netaisyklingas junginys, pavyzdžiui, „be ką?“, lietuviškai kalbančiam paprastai iškart skamba keistai. Jei vis tiek abejojate dėl galūnės, pravers linksnių lentelė ir straipsnis apie tai, kaip nustatyti linksnį.
Prielinksniai paprastai reiškia vietą (ant stalo, į gatvę), laiką (iš vakaro, apie dvi valandas), priežastį (nedalyvauja dėl ligos) arba dalyką, apie kurį kalbama ar galvojama (svajoja apie atostogas). Senieji prielinksniai, kurių yra apie trisdešimt, dažnai turi po kelias reikšmes: „per“ gali reikšti ir vietą (per gatvę), ir laiką (per pertrauką). Naujesni prielinksniai, kilę iš prieveiksmių ar sustabarėjusių daiktavardžių formų (šalia, greta, aplink, vietoj, vidury), dažniausiai būna vienareikšmiai, o dauguma jų reiškia vietą.
„Už“ ir „po“: vienas prielinksnis, keli linksniai
Keli prielinksniai vartojami su dviem ar net trimis linksniais, o jų reikšmė priklauso nuo linksnio. Ryškiausi pavyzdžiai – „už“ ir „po“.
„Už“ su kilmininku nusako vietą, kryptį ar laiką: stovėjo už durų, mašina dingo už posūkio, grįšiu už savaitės. Su galininku jis reiškia kainą, vertę, atlygį, pavadavimą ar lyginimą: nupirko už eurą, balsuoti už kandidatą, aš už tave paskaitysiu pranešimą, sveikata už auksą brangesnė. Todėl „už namo“ ir „už namą“ nėra du to paties pasakymo variantai. Pirmuoju atveju kalbame apie vietą (sodas už namo), antruoju – pavyzdžiui, apie kainą (sumokėjo už namą).
„Po“ vartojamas net su trimis linksniais. Su kilmininku jis reiškia laiką: po pamokų, po kelionės, vienas po kito. Su galininku – vietą, kryptį ar kiekį: vaikšto po parduotuvę, laipiojo po medžius, gerkite po vieną tabletę. Su įnagininku – vietą žemiau ko nors: katė palindo po lova, nusiprausė po dušu. Todėl taisyklingi ir „po pamokų“, ir „po kambarį“, ir „po stalu“, nors visuose trijuose junginiuose tas pats prielinksnis.
Yra ir tokių prielinksnių, kurių linksnis reikšmės nekeičia. „Išilgai“, „skersai“, „įstrižai“, „įkypai“, „kiaurai“ ir „skradžiai“ gali eiti ir su kilmininku, ir su galininku: atsigulė skersai lovos arba skersai lovą, pastatė sofą išilgai kambario arba išilgai kambarį. Gramatikoje pažymima, kad reikšmės skirtumo čia nėra, todėl abu variantai taisyklingi.
Polinksniai: kai žodelis eina po linksnio
Dauguma lietuvių kalbos prielinksnių eina prieš linksnį. Sukeisti jų vietomis su linksniu negalima: „sofos ant“ ar „jūros prie“ lietuviškai nepasakysi. Tačiau keli tarnybiniai žodžiai gali stovėti po linksnio, todėl vadinami polinksniais. Dažniausiai minimi „dėka“, „dėlei“, „link“ (linkui) ir „vietoj“. Visi jie eina su kilmininku: draugų dėka, tikslumo dėlei, namų link, jo vietoj. Kadangi forma ir paskirtimi polinksniai labai artimi prielinksniams, gramatikoje jie laikomi tos pačios kalbos dalies žodžiais, o mokykloje jų mokomasi kartu.
Ne visi polinksniai vienodai lankstūs. „Dėlei“, „link“ ir „vietoj“ dažniau eina po linksnio, bet gali stovėti ir prieš jį: namų link ir link namų, jo vietoj ir vietoj jo. „Dėka“ VLKK konsultacijoje laikomas pirmiausia polinksniu: pagrindinė norma yra „tėvų dėka“, o „dėka tėvų“ – šalutinis variantas, kuris, kaip nurodoma gramatikoje, tinka neoficialiai kalbai.
Su „dėka“ susijusi ir viena vartojimo klaida. Šis žodis vartojamas su asmenų pavadinimais ir reiškia palankią priežastį – žmogų, kurio pastangomis kas nors gerai pavyko: mokytojos dėka išlaikiau egzaminą, statybininkų dėka mokykla pastatyta laiku. VLKK konsultacijoje nurodoma, kad veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti „dėka“ nevartotinas. Vietoj „Didelių pastangų dėka darbą baigėme laiku“ siūloma sakyti „Didelėmis pastangomis (labai stengdamiesi) darbą baigėme laiku“, o pasakymas „medžiagų dėka“ taisomas į „dėl aktyviųjų medžiagų“.
Prielinksnių rūšys
Gramatikose prielinksniai skirstomi pagal kilmę ir sandarą. Pagal kilmę skiriami senybiniai, arba pirminiai, prielinksniai, kurių neįmanoma kildinti iš jokio savarankiško žodžio (ant, apie, į, iš, nuo, per, po, prie, pro, su, už), ir naujybiniai, arba antriniai. Antriniai susiformavo iš kitų kalbos dalių. Dažniausiai jie sutampa su prieveiksmiais (abipus, anapus, aplink, greta, šalia, arti, netoli, išilgai, skersai, priešais), o kai kurie – su sustabarėjusiais daiktavardžių linksniais (vietoj, vidury, viršuj).
Pagal sandarą prielinksniai būna vienžodžiai (prie, tarp, link) ir sudėtiniai. Sudėtiniai sudaryti iš dviejų prielinksnių, pavyzdžiui, „iš po“, „iš už“, „iš anapus“, „į anapus“, ir žymi judėjimo kryptį: su „iš“ – nutolimą, su „į“ – priartėjimą. Taip sakoma, pavyzdžiui, „berniukas išlindo iš už krūmų“, „ištraukė knygą iš po pagalvės“.
Prielinksnių vartojimo klaidos, kurias taiso VLKK
Praktikoje svarbu žinoti ne tik tai, kuris linksnis eina po prielinksnio, bet ir tai, ar prielinksnis toje vietoje apskritai tinka. VLKK Kalbos klaidų sąraše prielinksnių vartojimui skirtas atskiras skyrius. Jame išvardyti dešimt prielinksnių, kurie tam tikromis reikšmėmis nevartotini: „ant“, „apie“, „į“, „iki“, „iš“, „pas“, „po“, „prie“, „prieš“ ir „už“. Šios klaidos perkeltos iš 1997 metais patvirtinto Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo. Tas sąrašas 2019 metais neteko galios, tačiau, kaip nurodo pati Komisija, didžiosiomis laikytos klaidos ir toliau laikomos klaidomis, tik už jas nebetaikoma administracinė atsakomybė. Todėl rašant mokyklinius darbus ir egzaminų tekstus tokių pasakymų verta vengti.
Pirmiausia verta įsiminti „pas“. Jis puikiai tinka vietai ar krypčiai nusakyti: einu pas močiutę, gyvenau pas draugus, nueikite pas gydytoją. Tačiau turėjimui ar priklausymui reikšti jis nevartotinas. Vietoj „pas mane nėra laiko“ sakoma „neturiu laiko“, vietoj „pas ją gražūs plaukai“ – „jos gražūs plaukai“, vietoj „pas mane pakilo temperatūra“ – „man pakilo temperatūra“. Tame pačiame skyriuje „pas“ taisomas ir su veiksmažodžiais, kai kalbama ne apie vietą, o apie žmogų, iš kurio ką nors gauname arba kurio ko nors klausiame: vietoj „paėmė pas mane pieštuką“ sakoma „paėmė iš manęs pieštuką“, vietoj „pirkau pas jį dviratį“ – „pirkau iš jo dviratį“, vietoj „paklausėme pas praeivį“ – „paklausėme praeivio“. Visi šie klaidų pavyzdžiai surinkti ir atskiroje VLKK konsultacijoje apie „pas“.
Pagrindinė prielinksnio „ant“ reikšmė – buvimas ar padėjimas ant paviršiaus: knyga ant stalo, kepurė ant galvos. Kalbos klaidų sąraše „ant“ aptariamas net devyniuose punktuose. Visuose juose kalbama apie atvejus, kai „ant“ nereiškia buvimo ant paviršiaus. Vietoj „griežia ant smuiko“ sakoma „griežia smuiku“, vietoj „du kartus ant dienos“ – „du kartus per dieną“, vietoj „pasilik pinigų ant maisto“ – „pasilik pinigų maistui“, vietoj „mokėsi ant penketų“ – „mokėsi penketais“, vietoj „gabus ant muzikos“ – „gabus muzikai“. Netinka „ant“ ir tada, kai kalbama apie buvimą viduje ar judėjimą į vidų: ne „ant susirinkimo“, o „susirinkime“, ne „nuvažiavo ant stoties“, o „nuvažiavo į stotį“. Čia vėl pravers mūsų iliustracija: kaštonas guli ant dėžutės, o kai jis viduje, sakome tiesiog „dėžutėje“, be jokio prielinksnio.
Prielinksniai „į“ ir „apie“ taisomi tada, kai su tam tikrais žodžiais reiškia veiksmo objektą: dažniausiai vietoj jų reikia linksnio be prielinksnio. Sakoma „daro įtaką vaikams“, o ne „daro įtaką į vaikus“; „poveikis organizmui“, o ne „poveikis į organizmą“; „žaisti futbolą“, o ne „žaisti į futbolą“; „domėtis darbo sąlygomis“, o ne „domėtis apie darbo sąlygas“; „skųstis gyvenimu“, o ne „skųstis apie gyvenimą“. Ginčijamasi taip pat ne „apie ką“, o „dėl ko“: ne „ginčas apie pelno paskirstymą“, o „ginčas dėl pelno paskirstymo“.
Įdomu tai, kad su žodžiu „dėmesys“ viskas priklauso nuo veiksmažodžio. Dėmesį kreipiame į ką nors, bet dėmesio skiriame kam nors. Todėl Kalbos klaidų sąraše taisomas sakinys „Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką“ (turi būti „ligų profilaktikai“), o linksnių vartojimo skyriuje – atvirkščiai: vietoj „kreipti dėmesį kam“ turi būti „kreipti dėmesį į ką“.
Likę skyriaus punktai trumpesni. „Prie“ netinka sąlygoms reikšti: vietoj „prie aukštos temperatūros ši medžiaga lydosi“ sakoma „aukštoje temperatūroje“ arba „esant aukštai temperatūrai“, vietoj „prie progos aplankykite“ – „progai pasitaikius aplankykite“. „Prieš“ taisomas su žodžiais, kurie reikalauja kito linksnio ar prielinksnio: sakoma „atsiprašyti draugo“ (arba „draugą“), o ne „atsiprašyti prieš draugą“; „jaučia pareigą tėvams“, o ne „jaučia pareigą prieš tėvus“. „Po“ su įnagininku nevartotinas būdui reikšti: dokumentai išduodami ne „po parašu“, o „pasirašytinai“; laivas plaukioja ne „po Lietuvos vėliava“, o „su Lietuvos vėliava“. „Už“ taisomas pasakyme „imti už pagrindą“ (turi būti „imti pagrindu“) ir tada, kai sakoma, kad kas nors žaidžia už komandą, nors nieko nepavaduoja (turi būti „žaidžia komandoje“).
Komisijos konsultacijose aptariama ir daugiau atvejų. Vienas jų mokiniams labai artimas: „paskambink man per telefoną“. VLKK aiškina, kad priemonei su būdo atspalviu reikšti konstrukcija „per“ su galininku vengtina, todėl sakoma „paskambink man telefonu“, o sakinys „Per testą tikrinami gabumai“ keičiamas į „Testu tikrinami gabumai“. Tai nereiškia, kad „per“ įtartinas visada: per gatvę, per pertrauką, per kelias dienas – visiškai taisyklingi junginiai.
Visai naujas pavyzdys – „apie“ pasakymuose „gyvenimas yra apie balansą“ ar „šita situacija yra ne apie skiepus“. VLKK konsultacijoje nurodyta, kad tokios konstrukcijos 2026 m. balandžio 22 d. aptartos Žodyno pakomisės posėdyje ir įvertintos kaip vengtinos. Tai pažodinis angliško pasakymo „is about“ vertimas. Geriau pasakyti tiesiai, pavyzdžiui, „gyvenime svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą“. Kai „apie“ nusako aptariamą dalyką, konstrukcija „apie ką nors“ tinka tada, kai veiksmažodis ar daiktavardis turi kalbėjimo, mąstymo, suvokimo ar panašią reikšmę: kalbėti apie knygą, galvoti apie atostogas, žinoti apie kontrolinį.
Svarbiausius atvejus surinkome į vieną lentelę.
| Netaisyklingai | Taisyklingai | Kur aptarta |
|---|---|---|
| pas mane nėra laiko | neturiu laiko | Kalbos klaidų sąrašas, 4.6.1 |
| pirkau pas jį dviratį | pirkau iš jo dviratį | Kalbos klaidų sąrašas, 4.6.2 |
| griežia ant smuiko | griežia smuiku | Kalbos klaidų sąrašas, 4.1.1 |
| du kartus ant dienos | du kartus per dieną | Kalbos klaidų sąrašas, 4.1.7 |
| pasilik pinigų ant maisto | pasilik pinigų maistui | Kalbos klaidų sąrašas, 4.1.9 |
| daro įtaką į vaikus | daro įtaką vaikams | Kalbos klaidų sąrašas, 4.3 |
| žaisti į futbolą | žaisti futbolą | Kalbos klaidų sąrašas, 4.3 |
| domėtis apie darbo sąlygas | domėtis darbo sąlygomis | Kalbos klaidų sąrašas, 4.2 |
| prie aukštos temperatūros | aukštoje temperatūroje, esant aukštai temperatūrai | Kalbos klaidų sąrašas, 4.8.1 |
| atsiprašyti prieš draugą | atsiprašyti draugo (draugą) | Kalbos klaidų sąrašas, 4.9 |
| sūnus panašus tėvui | sūnus panašus į tėvą | Kalbos klaidų sąrašas, 3.3.1 |
| paskambink per telefoną | paskambink telefonu | VLKK konsultacija |
| didelių pastangų dėka | didelėmis pastangomis | VLKK konsultacija |
| gyvenimas yra apie balansą | gyvenime svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą | VLKK konsultacija (2026) |
Kai prielinksnio trūksta
Būna ir atvirkščiai: prielinksnio reikia, o jis praleidžiamas arba pakeičiamas kitu linksniu. Kalbos klaidų sąrašo linksnių vartojimo skyriuje taisomi pasakymai „sūnus labai panašus tėvui“ (turi būti „panašus į tėvą“), „jis labai linkęs mokslui“ (turi būti „linkęs į mokslą“) ir „prisitaikyti naujoms sąlygoms“ (turi būti „prisitaikyti prie naujų sąlygų“). Ten pat taisomi ir sustabarėję vietininkai: vietoj „sausros įtakoje gausime menkesnį derlių“ sakoma „dėl sausros“, vietoj „pervargimo išdavoje“ – „nuo pervargimo“ arba „dėl pervargimo“, vietoj „kelių metrų atstume pamačiau gyvatę“ – „už kelių metrų“ arba „per kelis metrus“. VLKK konsultacijoje taisomas ir pasakymas „metų eigoje“: sakoma „per metus“, o vietoj „savaitės eigoje“ – „per savaitę“.
Ko taisyti nereikia
Kartais taisoma tai, kas taisyklinga. Geriausias pavyzdys – „už“ laikui reikšti. Yra nuomonių, kad čia tinkamesnis prielinksnis „po“: „ateisiu po valandos“. VLKK konsultacijoje primenama, kad junginį „už“ su kilmininku laikui reikšti yra bandęs taisyti Jonas Jablonskis, kuris manė, kad toks vartojimas gali būti atsiradęs dėl lenkų kalbos įtakos. Ten pat pažymima, kad kai kurie kalbininkai, ypač moksliniame ir dalykiniame stiliuje, iki šiol pataria rinktis „po“. Tačiau išvada aiški: taisyti „ateisiu už valandos“ ir panašių pasakymų tikrai nereikia. Taisyklingi ir „posėdis prasidės už valandos“, ir „kaktusas pražys už savaitės“, kaip taisyklingas ir „po valandos“.
Antras pavyzdys – „pykti ant ko nors“. Kalbos klaidų sąraše prielinksniui „ant“ skirta daugiausia punktų, tačiau šio junginio tarp jų nėra. Pasakymas „pyksta ant draugo“ yra taisyklingas: „Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje“ toks junginys pateiktas kaip įprastas „ant“ vartojimo pavyzdys, o VLKK konsultacijoje rašoma, kad frazeologizmas „griežti dantį“, kaip ir veiksmažodis „pykti“, vartojamas su prielinksniu „ant“. Pykčio priežastį galima nusakyti dviem būdais: pyksta dėl sudaužyto telefono arba pyksta už sudaužytą telefoną.
Taisyti nereikia ir „skersai lovos“ ar „skersai lovą“ (abu variantai taisyklingi), taip pat „tėvų dėka“ ar „dėka tėvų“: pirmasis laikomas pagrindine norma, antrasis – šalutiniu variantu, bet klaida jis nėra.
Kaip rašomi prielinksniai
Prielinksniai rašomi atskirai nuo linksniuojamų ir nekaitomų žodžių. Sunkumų kyla tada, kai prielinksnis su kitu žodžiu įgauna vieną bendrą reikšmę, kaip „iš tikrųjų“, „be galo“, „iš karto“ ar „iki šiol“. Tokius junginius norisi rašyti vienu žodžiu, tačiau taisyklė lieka ta pati: rašome atskirai. Kartu paprastai rašomi tik tie junginiai, kurių antrasis žodis sutrumpėjęs ir atskirai nevartojamas, pavyzdžiui, „iškart“. Sudėtiniai prielinksniai „iš po“, „iš už“ taip pat rašomi dviem žodžiais. Daugiau pavyzdžių ir išimčių – straipsnyje apie žodžių rašymą kartu ir atskirai.
Kada prielinksnių mokomasi ir kur jie pasitaiko patikrinimuose
Kalbėdamas vaikas prielinksnius vartoja nuo mažens, tačiau kaip atskira kalbos dalis jie įvardijami vėliau. Lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje trečiai klasei numatytos trys kalbos dalys (veiksmažodis, daiktavardis ir būdvardis), ketvirtoje prisideda prieveiksmis, o penktai klasei numatyta atskira tema „Prielinksniai ir polinksniai“: aiškinamasi jų reikšmė ir vartojimo ypatumai, mokomasi taisyklingai vartoti prielinksnines konstrukcijas ir polinksnius. Toje pačioje klasėje plėtojamas supratimas apie savarankiškąsias ir nesavarankiškąsias kalbos dalis, o prielinksnis priklauso antrajai grupei. Dešimtoje (II gimnazijos) klasėje prie prielinksnių grįžtama dar kartą: programoje numatyta aptarti prielinksnių ir polinksnių vartojimo normas.
2026 metų aštuntokų NMPP ir dešimtokų PUPP lietuvių kalbos užduotyse atskiro klausimo vien apie prielinksnius nebuvo, tačiau su jais susijusių pasakymų pasitaikė. Aštuntokams reikėjo pasirinkti, kaip baigti sakinį „Ne kiekvienas yra gabus…“: „matematikos“, „matematikai“ ar „matematikoje“. Taisyklingas variantas – „matematikai“, o Kalbos klaidų sąraše su tuo pačiu būdvardžiu taisomi ir „gabus ant muzikos“, ir „gabi muzikoje“ – abiem atvejais turi būti „muzikai“. Apie būdvardžių valdomus linksnius plačiau rašėme straipsnyje apie būdvardį. Dešimtokai PUPP užduotyje rinkosi tarp „Vietoj to, kad rodžius“, „Vietoj, kad rodyti“ ir „Užuot rodę“. Taisyklingas tik paskutinis variantas: VLKK konsultacijose aiškinama, kad verstinis pasakymas „vietoj to, kad“ su bendratimi, asmenuojamąja forma ar padalyviu taisomas, o vartotinas jungtukas „užuot“ su dalyviu ar padalyviu. Taigi žodis „vietoj“, kuris kaip polinksnis yra visiškai taisyklingas (jo vietoj), šiame junginyje tampa klaidos dalimi.
Kaip atrodo patys patikrinimai, rašėme straipsniuose apie lietuvių kalbos PUPP ir NMPP 2027, o kur rasti ankstesnių metų PUPP ir NMPP užduotis, paaiškinome atskirai.
Kaip padėti vaikui išmokti prielinksnius
Prielinksnių nereikia kalti sąrašais. Vaikas juos vartoja kasdien, todėl naudingiau atkreipti dėmesį į tai, kokį linksnį jie „atsiveda“ ir kur į kalbą įslenka svetimos konstrukcijos. Namuose padeda keli paprasti įpročiai:
- Pažaiskite su dėžute, kaip mūsų iliustracijoje. Padėkite kaštoną ar kitą smulkų daiktą ant dėžutės, prie jos, už jos, įdėkite į ją, išimkite iš jos ir kiekvieną kartą paprašykite pasakyti visą junginį. Vaikas išgirs, kad vietai nusakyti „ant“, „prie“, „už“ ir „iš“ reikalauja kilmininko, o „į“ – galininko.
- Ieškokite „pas“ šeimos kalboje. Jei namuose sakoma „pas mane nėra laiko“ ar „pas tave gražūs batai“, susitarkite: kas pirmas pastebės, tas ir pataisys į „neturiu laiko“, „tavo gražūs batai“.
- Sugalvokite sakinių poras su „už“ ir „po“: „Kamuolys nuriedėjo už sofos“ ir „Už sofą sumokėjome nedaug“, „Vaikščiojome po parką“ ir „Šuo miega po stalu“. Taip greitai paaiškėja, kad linksnis keičia prasmę.
- Skaitydami pastebėkite polinksnius: „namų link“, „draugų dėka“. Paklauskite, ar žodelis stovi prieš daiktavardį, ar po jo.
Jei vaikas tas pačias klaidas kartoja rašiniuose ir diktantuose, o namuose jų ištaisyti nepavyksta, padėti gali lietuvių kalbos korepetitorius. Per individualias pamokas lengviau pamatyti, kurios konstrukcijos vaikui kelia daugiausia sunkumų, ir daugiau dėmesio skirti būtent joms. Tinkamą mokytoją galite rasti Edtalk korepetitorių paieškoje.





