Sukurta LietuvojeLietuviška korepetitorių platforma

Skaitvardis: kas tai, rūšys, linksniavimas ir kaip rašyti skaitmenimis

Austėja Vaitkutė profilio nuotraukaAustėja Vaitkutė · 15 min skaitymo

Skaitvardis – tai kalbos dalis, žyminti tikslų skaičių, daiktų kiekį arba vietą eilėje. Kiekiniai skaitvardžiai atsako į klausimą „kiek?“ (penki, dveji, trejetas, viena trečioji), kelintiniai – į klausimus „kelintas?“, „kelinta?“ (pirmas, antra, šimtasis). Pagal sandarą skaitvardžiai būna paprastieji (du, šimtas) ir sudėtiniai: sudurtiniai (dvidešimt, trylika) arba samplaikiniai (šimtas penki).

Skaitvardis: kas tai, rūšys, linksniavimas ir kaip rašyti skaitmenimis
Turinys+

Šio straipsnio iliustracijoje – dveji akiniai. Ne du, o būtent dveji: žodis „akiniai“ turi tik daugiskaitą, todėl tokius daiktus skaičiuojame dauginiais skaitvardžiais. Tai nėra vien kalbininkų smulkmena. Per 2026 metų nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP) aštuntokai turėjo pasirinkti, ar sakoma „mokėsi tris metus“, ar „mokėsi trejus metus“, o per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) dešimtokai sakinyje „Nepavyko laimėti … konkursų iš eilės“ rinkosi tarp „dvejų“, „abejų“ ir „dviejų“. Pirmuoju atveju teisingas dauginis skaitvardis, antruoju – pagrindinis.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra skaitvardis, kaip jį atpažinti ir kuo skiriasi kiekiniai bei kelintiniai skaitvardžiai. Rasite linksniavimo lenteles, taisykles, kada sakyti „du“, o kada „dveji“, kaip perskaityti trupmeną ir kaip skaičius rašyti skaitmenimis. Remiamės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) konsultacijomis ir rašybos taisyklėmis, Visuotine lietuvių enciklopedija ir 2024 metais išleista „Praktine bendrinės lietuvių kalbos gramatika“, kuriai pritarė VLKK. Dalis pavyzdžių paimta iš šių šaltinių, kiti sukurti šiam straipsniui.

Kas yra skaitvardis

Skaitvardis – savarankiška kalbos dalis, žyminti tikslų skaičių, daiktų kiekį arba vietą eilėje. „Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje“ šios trys reikšmės parodytos paprastais pavyzdžiais: abstraktus skaičius (penkiolika), skaičiais išreikštas daiktų kiekis (trys vaikai) ir vieta eilėje (trečias vaikas). Svarbiausias apibrėžimo žodis yra „tikslų“. Neapibrėžtą kiekį gali reikšti ir kitos kalbos dalys: prieveiksmiai „daug“, „mažai“, daiktavardžiai „sauja“, „stiklinė“, „maišas“. Sakinyje „Susirinko daug žmonių“ skaitvardžio nėra, o sakinyje „Susirinko dvylika žmonių“ jis yra.

Skaitvardį padeda atpažinti klausimai. Kiekiniai skaitvardžiai atsako į klausimą „kiek?“: kiek knygų? – penkios. Kelintiniai atsako į klausimus „kelintas?“, „kelinta?“: kelinta klasė? – šešta. Vis dėlto vien klausimu pasikliauti negalima. Į klausimą „kiek?“ atsako ir žodžiai „keli“ ar „keliolika“, tačiau jie nenurodo tikslaus skaičiaus, todėl gramatikoje laikomi įvardžiais. Apie juos plačiau rašėme straipsnyje apie įvardį. O žodžiai „dviese“, „penkiese“ yra iš skaitvardžių padaryti prieveiksmiai.

Su žodžiu „nulis“ viskas ne taip aišku. Žodynuose jis pateikiamas kaip daiktavardis, tačiau VLKK konsultacijoje paaiškinta, kad jo kalbos dalis gali priklausyti nuo konteksto: „absoliutinis nulis“ yra daiktavardis, o „nulis laipsnių“ – skaitvardis. Gramatikos autoriai siūlo abstraktų skaičių reiškiantį žodį „nulis“ laikyti pagrindiniu skaitvardžiu, pavyzdžiui, sakinyje „Iš dviejų atėmus du, bus nulis“.

Kiekiniai ir kelintiniai skaitvardžiai

Pagal reikšmę skaitvardžiai skirstomi į dvi dideles grupes. Kiekiniai nurodo, kiek yra daiktų, o kelintiniai – kelintas daiktas yra eilėje. Kiekiniai dar skirstomi į keturis poskyrius: pagrindinius, dauginius, kuopinius ir trupmeninius. Pagal bendrąją programą su šiais poskyriais susipažįstama šeštoje klasėje. Kaip šios grupės atrodo kartu, parodyta lentelėje.

Grupė Klausimas Pavyzdžiai Kada vartojami
Pagrindiniai kiek? vienas, du, trys, vienuolika, šimtas Kiekiui nurodyti: trys knygos, du konkursai, vienuolika metų.
Dauginiai kiek? dveji, dvejos, treji, ketverios Su daiktavardžiais, kurie turi tik daugiskaitą, ir kai daugiskaita reiškia porą: dveji akiniai, trejos durys, dveji batai.
Kuopiniai kiek? dvejetas, trejetas, ketvertas, penketas Kai kiekis suvokiamas kaip būrys arba yra apytikslis: penketas arklių, prieš šešetą mėnesių.
Trupmeniniai kiek? viena antroji, trys ketvirtosios, pusantro Trupmenoms ir dalims žymėti: dvi trečiosios, pusantro kilogramo.
Kelintiniai kelintas? kelinta? pirmas, antra, dvidešimt šeštas, šimtasis Vietai eilėje nurodyti: trečia vieta, 2026-ieji metai.

Gramatiškai skaitvardžiai labai nevienodi. Vieni panašūs į daiktavardžius: „šimtas“ kaitomas kaip „vyras“. Kiti panašūs į būdvardžius: „dvyliktas“ kaitomas kaip „geras“. O „dešimt“ apskritai nekaitomas, panašiai kaip prieveiksmis „daug“. Gramatikoje pažymima ir tai, kad skaitvardžiai paprastai nekaitomi skaičiais, nes patys reiškia skaičių. Išimtis – kelintiniai skaitvardžiai (pirmas, pirmi), o daiktavardiški „šimtas“, „tūkstantis“, „milijonas“ turi ir daugiskaitos formas: du šimtai, trys tūkstančiai. Todėl kiekvieną grupę verta pažinti atskirai.

Skaitvardžių sandara: paprastieji, sudurtiniai ir samplaikiniai

Pagal sandarą skaitvardžiai būna paprastieji ir sudėtiniai. Paprastieji turi vieną kamieną: vienas, du, šimtas, pirmas. Sudėtiniai skirstomi į dvi grupes. Sudurtiniai skaitvardžiai rašomi vienu žodžiu, nors sudaryti iš dviejų dalių: dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt, trylika. Samplaikiniai susideda iš kelių atskirai rašomų žodžių: dvidešimt vienas, šimtas penki, du tūkstančiai dvidešimt šeši.

Įdomu, iš ko sudaryti skaitvardžiai nuo 11 iki 19. VLKK aiškina, kad tai dūriniai: jų antroji dalis kilusi iš veiksmažodžio „likti“, o pirmoji – iš atitinkamo skaitvardžio, pavyzdžiui, tr-y-lika (trys, likti), ketur-io-lika (keturi, likti). Kitoje VLKK konsultacijoje paaiškinta, kad dešimtis žyminčių sudurtinių skaitvardžių pirmoji dalis kilusi iš pagrindinio skaitvardžio galininko: dvi, tris, keturias, septynias. Todėl rašoma „keturiasdešimt“, „septyniasdešimt“, „devyniasdešimt“. Šeštoje klasėje šiuos skaitvardžius mokomasi ir taisyklingai kirčiuoti. Linksniuojant jų kirtis lieka toje pačioje vietoje: vienúolika, vienúolikai; peñkiasdešimt, peñkiasdešimties.

Kuo kaitomas skaitvardis ir kaip linksniuojami pagrindiniai skaitvardžiai

Pagrindiniai skaitvardžiai nuo „vienas“ iki „devyni“ derinami su daiktavardžiu: jie kaitomi giminėmis ir linksniais ir įgyja tą pačią giminę bei linksnį kaip daiktavardis. Vienas brolis – viena sesuo, keturi broliai – keturios seserys, keturiems broliams – keturioms seserims. Skaitvardžio „du“ formos ypatingos, nes jame išliko senosios dviskaitos formų: vardininkas ir galininkas sutampa (du, dvi), naudininkas ir įnagininkas taip pat sutampa (dviem), o kilmininkas ir vietininkas turi daugiskaitos galūnes (dviejų, dviejuose).

Linksnis vienas, viena du, dvi trys keturi, keturios
Vardininkas vienas, viena du, dvi trys keturi, keturios
Kilmininkas vieno, vienos dviejų trijų keturių
Naudininkas vienam, vienai dviem trims keturiems, keturioms
Galininkas vieną du, dvi tris keturis, keturias
Įnagininkas vienu, viena dviem trimis keturiais, keturiomis
Vietininkas viename, vienoje dviejuose, dviejose trijuose, trijose keturiuose, keturiose

Skaitvardžiai nuo penkių iki devynių linksniuojami kaip „keturi“: penki, penkių, penkiems, penkis, penkiais, penkiuose. Atkreipkite dėmesį į galininką. VLKK primena, kad sakoma „keturis, penkis, šešis vaikus“, o ne „keturius, penkius, šešius“. Formos su -ius priklauso dauginiams skaitvardžiams: ketverius, penkerius metus.

Skaitvardžiai nuo 11 iki 19 giminės neturi ir linksniuojami panašiai kaip daiktavardis „mama“: vienuolika, vienuolikos, vienuolikai, vienuolika, vienuolika, vienuolikoje. Išimtis – galininkas: jis sutampa su vardininku, ir nosinė jame nerašoma. VLKK leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba“ pateikiami pavyzdžiai „Tai nutiko prieš vienuolika metų“ ir „Varpai skambėdavo kas penkiolika minučių“. Po šių skaitvardžių daiktavardis vartojamas daugiskaitos kilmininku: vienuolika vaikų, penkiolika minučių. Kur nosinės rašomos, o kur ne, plačiau aptarėme straipsnyje apie nosines raides.

Skaitvardis „dešimt“ ir dešimtis žymintys skaitvardžiai nuo „dvidešimt“ iki „devyniasdešimt“ galūnės neturi, todėl paprastai laikomi nekaitomais. Vis dėlto VLKK pažymi, kad šalia jų vartojamos ir linksniuojamos formos, sudarytos pagal skaitvardį „dešimtis“: „dvidešimties metų jaunuolis“, „pietūs trisdešimčiai žmonių“, „dvidešimčia metų jaunesnis“. Žodžiai „šimtas“, „tūkstantis“, „milijonas“ linksniuojami kaip pirmosios linksniuotės daiktavardžiai: „šimtas“ kaip „vyras“, „tūkstantis“ kaip „brolis“. Todėl sakoma „du tūkstančiai“, o ne „du tūkstantis“, ir „tūkstančio žvakių“, o ne „tūkstanties žvakių“.

Samplaikiniai skaitvardžiai: kurį žodį linksniuoti

Linksniuojant ilgus skaitvardžius, reikia atskirti kiekinius ir kelintinius. Samplaikinio kiekinio skaitvardžio linksniuojami visi žodžiai, išskyrus dešimtis žyminčius. VLKK konsultacijoje dažna klaida vadinamas atvejis, kai linksniuojamas tik paskutinis žodis, pavyzdžiui, „Dviratininkas nuvažiavo šeši šimtai keturiasdešimt aštuonis kilometrus“. Taisyklingai sakoma „nuvažiavo šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis kilometrus“. Lygiai taip pat pasakymas „tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt penkių vaikų piešiniai“ taisomas į „tūkstančio šimto aštuoniasdešimt penkių vaikų piešiniai“.

Kelintinių skaitvardžių taisyklė priešinga: linksniuojamas tik paskutinis žodis, o ankstesni lieka kiekiniai ir nesikeičia. Sakoma „trisdešimt devintas“, „trisdešimt devinto“, „du šimtai antras“, „du šimtai antro“. Taip skaitomi ir metai, nes metų numeris yra kelintinis skaitvardis. Pavyzdžiui, 2026 metai – „du tūkstančiai dvidešimt šeštieji metai“, o VLKK pavyzdyje „Knyga išleista du tūkstančiai dvidešimt pirmais metais“ keičiasi tik paskutinis žodis.

Kokią formą įgyja daiktavardis, lemia paskutinis samplaikos žodis. Gramatikoje pateikiamas pavyzdys „nepraėjus trims šimtams šešioms dienoms“: visi skaitvardžio žodžiai linksniuojami, o paskutinysis žodis „šešioms“ derinamas su daiktavardžiu „dienoms“. Tą patį principą apibendrina lentelė.

Paskutinis samplaikos žodis Daiktavardžio forma Pavyzdžiai
vienas, viena vienaskaita, jei daiktavardis ją turi dvidešimt vienas mokinys, trisdešimt viena diena, bet dvidešimt vieni (vieneri) metai
du–devyni (pagrindinis) daugiskaita, tas pats linksnis kaip skaitvardžio dvidešimt du mokiniai, dvidešimt penkios dienos
dveji–devyneri (dauginis) daugiskaitinis daiktavardis, tas pats linksnis kaip skaitvardžio trisdešimt treji marškiniai, septyniasdešimt penkerių metų
dešimt, dvidešimt–devyniasdešimt, 11–19, šimtas, tūkstantis daugiskaitos kilmininkas dvidešimt mokinių, šimtas dvylika dienų, du tūkstančiai eurų

Dauginiai skaitvardžiai: dveji metai, trejos durys

Dauginiai skaitvardžiai yra šie: dveji, dvejos; treji, trejos; ketveri, ketverios; penkeri, penkerios; šešeri, šešerios; septyneri, septynerios; aštuoneri, aštuonerios; devyneri, devynerios. Jie vartojami su daiktavardžiais, kurie turi tik daugiskaitą: dveji metai, trejos durys, ketverios rungtynės, treji marškiniai. „Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje“ tokie suskaičiuojami daiktavardžiai suskirstyti į tris grupes. Pirmąją sudaro daiktai, dažniausiai susidedantys iš kelių dalių (akiniai, marškiniai, kelnės, kailiniai, žirklės, replės, sūpuoklės), antrąją – sudėtiniai veiksmai ar procesai, kuriuose dalyvauja ne vienas žmogus (rungtynės, varžybos, derybos, vestuvės), trečiąją – laiko tarpai ir šventės (metai, atostogos, Kalėdos, Velykos). Su daugiskaitiniais daiktavardžiais, kurių suskaičiuoti negalima, dauginiai skaitvardžiai nevartojami: pasakyti „dvejais klijais“ neįmanoma.

Rašyboje svarbu, kad dauginių skaitvardžių priesagoje rašoma raidė e: dveji, treji, šešeri. Tai nurodyta „Lietuvių kalbos rašybos“ 2.2.7 punkte, kuriame ta pati taisyklė taikoma ir kuopiniams skaitvardžiams (šešetas). Todėl nepainiokite kilmininkų: „dviejų“ yra skaitvardžio „du“ forma, o „dvejų“ – skaitvardžio „dveji“. Dauginiai skaitvardžiai linksniuojami taip:

Linksnis dveji, dvejos treji, trejos ketveri, ketverios
Vardininkas dveji, dvejos treji, trejos ketveri, ketverios
Kilmininkas dvejų trejų ketverių
Naudininkas dvejiems, dvejoms trejiems, trejoms ketveriems, ketverioms
Galininkas dvejus, dvejas trejus, trejas ketverius, ketverias
Įnagininkas dvejais, dvejomis trejais, trejomis ketveriais, ketveriomis
Vietininkas dvejuose, dvejose trejuose, trejose ketveriuose, ketveriose

Dauginio skaitvardžio galininkas buvo tikrinamas 2026 metų NMPP užduotyje aštuntokams. Sakinyje „Užsienyje jis mokėsi … metus“ reikėjo pasirinkti žodį „tris“ arba „trejus“. Pagal vertinimo instrukciją teisingas atsakymas – „trejus“, nes žodis „metai“ neturi vienaskaitos. VLKK primena, kad galininke sakoma „dvejus, trejus, penkerius metus“, o ne „dvejis, trejis, penkeris metus“.

Kai daugiskaitinis daiktavardis reiškia vieną daiktą, galimos dvi formos: „vienos durys“ ir „vienerios durys“, „vieni metai“ ir „vieneri metai“. VLKK abi laiko bendrinės kalbos normomis, bet pirmenybę teikia senajai formai „vieni“, „vienos“. Samplaikoje dauginis yra tik paskutinis žodis: „trisdešimt ketverios kelnės ir trisdešimt treji marškiniai“, „septyniasdešimt penkerių metų vyras“. VLKK Kalbos klaidų sąraše taisomas sakinys „Dvidešimt septynios staklės pakeistos naujomis“: reikia sakyti „Dvidešimt septynerios staklės“.

Kada „du“, o kada „dveji“: klysti galima į abi puses

„Praktinės bendrinės lietuvių kalbos gramatikos“ autoriai cituoja vadovėlį „Lietuvių bendrinė kalba: normos ir vartosena“, kuriame rašoma, kad viena iš dažniausių skaitvardžių vartosenos klaidų – pagrindiniai skaitvardžiai vietoj dauginių su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Kalbos klaidų sąraše VLKK pateikia tokius pavyzdžius: „pertrauka tarp dviejų gastrolių“ (reikia „dvejų“), „dalyvavo trijose varžybose“ (reikia „trejose“), „spinta su keturiomis durimis“ (reikia „ketveriomis“), „laimėjome abi rungtynes“ (reikia „abejas“).

Tačiau suklysti galima ir priešinga kryptimi. VLKK pasakymus „per ketverias dienas“, „penkeri susitikimai“, „po trejų savaičių“ vadina hipernormalizmu, t. y. persistengimu. Žodžiai „diena“, „susitikimas“ ir „savaitė“ turi vienaskaitą, todėl sakoma „per keturias dienas“, „penki susitikimai“, „po trijų savaičių“. Tokią klaidą tikrino ir 2026 metų PUPP užduotis. Sakinyje „Nepavyko laimėti … konkursų iš eilės“ dešimtokams reikėjo pasirinkti vieną iš trijų žodžių: „dvejų“, „abejų“ arba „dviejų“. Vertinimo instrukcijoje nurodytas teisingas atsakymas – „dviejų“, nes žodis „konkursas“ turi vienaskaitą.

Patikrinti paprasta: pabandykite apie vieną daiktą pasakyti vienaskaita. „Vienas konkursas“ – galima, vadinasi, „du konkursai“ ir „dviejų konkursų“. Žodis „metai“ vienaskaitos neturi, todėl „dveji metai“ ir „dvejų metų“. Kai kurie žodžiai turi kelias reikšmes, todėl gali būti taisyklingi abu variantai, tik jie reikš skirtingus dalykus. VLKK konsultacijose pateikiami tokie atvejai:

Pasakymas Ką jis reiškia
rado du batus du batus, kurie nebūtinai sudaro porą
rado dvejus batus dvi poras batų, iš viso keturis batus
turiu du namus du pastatus
turiu dvejus namus dvi gyvenamąsias vietas, pavyzdžiui, pas tėvus ir pas senelius
parengėme keturias taisykles keturis teiginius ar punktus
parengėme ketverias taisykles keturis taisyklių rinkinius, t. y. dokumentus

Su porinių daiktų pavadinimais dauginis skaitvardis reiškia poras. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad dauginiai skaitvardžiai vartojami ir su daiktavardžiais, kurių daugiskaitos formos žymi porinius ar sudėtinius daiktus, pavyzdžiui, „dvejos žirklės“. Painiavos prideda anglų kalba: angliškas „a pair of trousers“ lietuviškai yra tiesiog „kelnės“, o „a pair of scissors“ – „žirklės“. Todėl VLKK sakinį „Pirksime bent dvi poras džinsų“ taiso į „Pirksime bent dvejus džinsus“. Tas pats principas galioja žodžiams „keli“ ir „abu“. Su daugiskaitiniais daiktavardžiais VLKK rekomenduoja formas „keleri“ ir „abeji“ („Stebėjau kelerias varžybas“, „Nusipirkau abejus patikusius marškinius“), o su kitais daiktavardžiais – „keli“ ir „abu“ („Praėjo keli dešimtmečiai“, „Atėjo abi kaimynės“).

Kuopiniai skaitvardžiai: dvejetas, trejetas, penketas

Kuopinių skaitvardžių bendrinėje kalboje yra aštuoni: dvejetas, trejetas, ketvertas, penketas, šešetas, septynetas, aštuonetas ir devynetas. Jie reiškia kiekį kaip tam tikrą būrį, kuopą. VLKK pateikia pavyzdį „Jis laiko penketą arklių“. Po kuopinio skaitvardžio daiktavardis vartojamas daugiskaitos kilmininku, o patys kuopiniai skaitvardžiai linksniuojami kaip daiktavardis „vyras“: penketas, penketo, penketui, penketą, penketu, penkete.

Gramatikoje pažymima, kad bendrinėje kalboje kuopiniai skaitvardžiai daug dažniau vartojami apytiksliam laikui nusakyti („Ir sugrįžo jie tik prieš šešetą mėnesių“). Jais nusakomas ir apytikslis kitų matų kiekis („Iki Kauno – viso labo septynetas kilometrų“). Panašius žodžius mokiniai vartoja ir kalbėdami apie pažymius. Tačiau sakinyje „Šiandien gavau devynetą iš istorijos“ žodis „devynetas“ reiškia nebe kiekį, o pažymį, todėl gramatikos autoriai jį laiko daiktavardžiu. Beje, sakoma „mokėsi penketais“, o ne „mokėsi ant penketų“: pastarasis pasakymas įtrauktas į VLKK Kalbos klaidų sąrašą.

Trupmeniniai skaitvardžiai: kaip perskaityti trupmeną

Trupmeniniai skaitvardžiai žymi trupmenas ir dalis. Trupmena perskaitoma dviem skaitvardžiais: skaitiklis – moteriškosios giminės pagrindiniu skaitvardžiu, vardiklis – moteriškosios giminės įvardžiuotiniu kelintiniu skaitvardžiu. Taip gaunama „viena trečioji“ (1/3), „penkios antrosios“ (5/2), „trisdešimt aštuonios šimtosios“ (38/100). Šią taisyklę lengva įsiminti, jei mintyse pridedamas žodis „dalis“: viena trečioji dalis, penkios antrosios dalys.

Užrašas Kaip perskaitoma Kitas pavadinimas
1/2 viena antroji pusė
1/3 viena trečioji trečdalis
2/3 dvi trečiosios du trečdaliai
1/4 viena ketvirtoji ketvirtadalis, ketvirtis
3/4 trys ketvirtosios trys ketvirtadaliai
0,7 septynios dešimtosios –

Žodynuose „trečdalis“, „ketvirtadalis“ ir panašūs žodžiai pateikiami kaip daiktavardžiai, o „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ jie vadinami trupmeniniais skaitvardžiais. VLKK konsultacijoje pateikiama morfologų nuomonė: jei toks žodis nusako konkrečią trupmeną, jis yra skaitvardis („ketvirtadalis kilogramo sūrio“), o jei reiškia apytikslį kiekį, jis yra daiktavardis („kokio trečdalio augalų net pavadinimų nežinau“). Žodžiai „pusantro“ (1,5) ir „pustrečio“ (2,5) bendrinėje kalboje vartojami tik kilmininko forma. Todėl VLKK taiso „atstovauja pusantram milijardui katalikų“ į „atstovauja pusantro milijardo katalikų“.

Dešimtainės trupmenos lietuviškai skiriamos kableliu, ne tašku: 0,21; 12,5. VLKK pavyzdyje skaičius 3,5 perskaitomas kaip „trys ir penkios dešimtosios“. Kaip dešimtainės trupmenos užrašomos ir lyginamos, aiškinome straipsnyje apie dešimtaines trupmenas, o veiksmus su paprastosiomis trupmenomis aptarėme atskirame straipsnyje.

Kelintiniai skaitvardžiai ir jų įvardžiuotinės formos

Kelintiniai skaitvardžiai nurodo vietą eilėje: pirmas, antra, dvidešimt šeštas. Nuo „pirmas“ iki „dešimtas“ jie sudaromi keliais būdais. „Pirmas“ ir „antras“ turi kitą šaknį nei „vienas“ ir „du“, o kiti padaryti su priesaga -tas, -ta: penktas, šeštas. Kai kurių kamienas šiek tiek pakitęs: trečias (plg. trys), ketvirtas (keturi), septintas (septyni), aštuntas (aštuoni), devintas (devyni). Samplaikoje kelintiniu tampa tik paskutinis žodis: dvidešimt šeštas, trisdešimt pirmas, šimtas antras.

Kelintiniai skaitvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais taip pat kaip būdvardžiai: pirmas, pirmo, pirmam; pirma, pirmos, pirmai. Jie turi ir bevardės giminės formas, kuriomis paprastai nusakoma teiginių eilė: „Pirma – pavalgyk, antra – paruošk pamokas.“ Kaip ir būdvardžiai, kelintiniai skaitvardžiai turi įvardžiuotines formas: pirmasis, antroji, dešimtasis. VLKK aiškina, kad eilei nusakyti pakanka paprastosios formos („pirma knyga“, „pirmoje dalyje“), o įvardžiuotinė forma išskiria vieną daiktą iš kitų. Kelintinės formos „šimtas, šimta“ ir „milijonas, milijona“ dabar nebevartojamos: jas išstūmė įvardžiuotinės formos „šimtasis, šimtoji“ ir „milijonasis, milijonoji“ (pastarosios vartojamos labai retai). Skaitvardis „pirmas“ net gali turėti laipsnius: pirmesnis, pirmiausias.

Kasdien kelintinius skaitvardžius vartojame datose. Paklausus „Kelinta šiandien?“, atsakoma „Lapkričio trečia“ arba „Lapkričio trečioji“. Kalbos klaidų sąraše netaisyklingomis laikomos vyriškosios giminės kilmininko formos: „Kelinto šiandien?“, „Spalio antro“, „Atostogausiu nuo liepos penkiolikto“ (reikia „nuo liepos penkioliktos“). Įvardžiuotiniai kelintiniai skaitvardžiai linksniuojami kaip įvardžiuotiniai būdvardžiai, todėl VLKK nurodo rašyti „skirta Vasario 16-ajai“ be nosinės, kaip „gerajai“.

Kelintiniai skaitvardžiai padeda nusakyti ir dešimtmečius. Kalbos klaidų sąraše taisomas sakinys „Trisdešimtieji buvo kūrybiškiausias rašytojo gyvenimo dešimtmetis“: reikia sakyti „Ketvirtasis dešimtmetis“, t. y. 1930–1939 metai. Taip pat taisomas pasakymas „70-ųjų metų jaunimas“: reikia sakyti „aštuntojo dešimtmečio jaunimas“. Apie amžių sakoma panašiai: „eina septintus metus“, o ne „septynerius“, nes nusakoma ne trukmė, o kelinti tai metai.

Kaip skaičius rašyti skaitmenimis

Daugumą skaičių rašymo taisyklių rasite VLKK leidinio „Lietuvių kalbos rašyba“ 11-ajame skyriuje „Grafinių ženklų ir skaitmenų rašymas“. Pagrindinis principas paprastas. Grožiniuose ir kituose laisvesnio stiliaus tekstuose nedidelius skaičius geriau rašyti žodžiais („Praėjo treji metai“), o dalykiniuose tekstuose dažniau vartojami skaitmenys („2 lentelė“, „5 pav.“). Daiktų kiekis rašomas arabiškais skaitmenimis (3 namai, 15 dienų, 250 puslapių), o eilė – arabiškais arba romėniškais (5 klasė, XXI amžius).

Atskiros taisyklės skirtos galūnėms. Kai skaitvardis rašomas arabiškais skaitmenimis, jo galūnė gali būti pridedama po brūkšnelio: 1-as, 1-oji, 2-asis, 2026-ieji, liepos 17-ąją, 6-ąjį kartą. Jeigu žodyje prieš galūnę yra minkštumo ženklas i, jis rašomas ir po skaitmens: 3-iasis (trečiasis), 4-ios rungtynės (ketverios). Todėl VLKK pabrėžia, kad rašoma „3-iasis dešimtmetis“, o ne „3-asis“. Po romėniškų skaitmenų galūnė ir brūkšnelis nerašomi: III dalis, bet 3-ioji dalis. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje apie romėniškus skaičius.

Kai kur galūnės nereikia. Administraciniuose ir moksliniuose tekstuose, numeruojant struktūrines dalis, skaitmenys dažniausiai rašomi be galūnių: 2 skyrius, 5 punktas, 3 priedas. Data rašoma pradedant metais: mišriuoju būdu „2026 m. lapkričio 3 d.“ (prieš „m.“ ir „d.“ paliekami tarpai) arba skaitmenimis „2026-11-03“. Didelių skaičių skaitmenų grupės gali būti skiriamos tarpais, paprastai ne taškais ir ne kableliais: 12 325; 1 000 000. Procento ženklas nuo skaičiaus taip pat atskiriamas tarpu: 25 %. Žodžiui „procentas“ taikomos tos pačios taisyklės: 21 procentas, 22 procentai, 30 procentų.

Taip rašoma Taip nerašoma Kodėl
3-iasis dešimtmetis 3-asis dešimtmetis Prieš galūnę rašomas minkštumo ženklas i.
III dalis arba 3-ioji dalis III-ioji dalis Po romėniškų skaitmenų galūnė nerašoma.
prieš vienuolika metų prieš vienuoliką metų Skaitvardžių nuo 11 iki 19 galininke nosinė nerašoma.
skirta Vasario 16-ajai skirta Vasario 16-ąjai Naudininke nosinės nėra, kaip ir žodyje „gerajai“.
2026 m. lapkričio 3 d. 2026m. lapkričio 3d. Prieš santrumpas „m.“ ir „d.“ paliekamas tarpas.
0,5 0.5 Dešimtainės trupmenos skiriamos kableliu.
25 % 25% Prieš procento ženklą paliekamas tarpas.

Skaitvardžių vartojimo klaidos ir ko taisyti nereikia

Dalis klaidų jau paminėta, todėl čia jas surenkame į vieną vietą. Visi pavyzdžiai paimti iš VLKK konsultacijų ir Kalbos klaidų sąrašo.

Netaisyklinga Taisyklinga
du tūkstantis dvidešimtieji du tūkstančiai dvidešimtieji
tūkstanties žvakių tūkstančio žvakių
šeši metai atgal prieš šešerius metus
Kelinto šiandien? – Spalio antro. Kelinta šiandien? – Spalio antra (antroji).
abejais atvejais abiem atvejais
kelis metus kelerius metus
bent dvi poras džinsų bent dvejus džinsus
eina septynerius metus eina septintus metus
70-ųjų metų jaunimas aštuntojo dešimtmečio jaunimas
dirba ant dviejų etatų dirba dviem etatais
pusantram milijardui pusantro milijardo

Ne viskas, kas skamba neįprastai, yra klaida. VLKK taisyklingais laiko ir „vienos durys“, ir „vienerios durys“, nors pirmenybę teikia pirmajam variantui. Naudininke galima sakyti „abiem“ ir „abiems“, „dviem“ ir „dviems“: pagrindinis normos variantas yra be -s, o kitas tinka laisvesniuose stiliuose. Reiškiant apytikrį kiekį, galima sakyti „Susirinko apie šimtą žmonių“, o laisvesniame stiliuje – ir „apie šimtas žmonių“. Kuopinis skaitvardis su daiktavardžiu („penketas arklių“) irgi taisyklingas, o vietoj „n-tasis“ galima rašyti ir „n-asis“, nors pirmenybė teikiama formai su t.

Kurioje klasėje mokomasi skaitvardžio

Pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą skaitvardžiui skirtas atskiras šeštos klasės skyrius. Jame numatyta kartoti ir gilinti supratimą apie skaitvardį, aiškintis jo reikšmę ir gramatinius požymius, atpažinti kiekinius ir kelintinius skaitvardžius bei susipažinti su kiekinių skaitvardžių poskyriais: pagrindiniais, kuopiniais, dauginiais ir trupmeniniais. Šeštokai nagrinėja skaitvardžių sandarą, linksniavimą, vartojimą, tarimą ir rašybą, mokosi kirčiuoti kiekinius pagrindinius skaitvardžius, taisyklingai nusakyti ir užrašyti datą, skaityti ir rašyti tekstus su skaitmenimis, vartoti įvardžiuotinius skaitvardžius. Kaip kirčiuojamos linksniuojamosios kalbos dalys, aptarėme straipsnyje apie kirčiavimą ir kirčiuotes.

Dešimtos klasės programoje vėl numatyta kartoti ir gilinti žinias apie kiekinių dauginių skaitvardžių vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Šią programos eilutę tiesiogiai atitinka 2026 metų PUPP užduotis, kurioje dešimtokai rinkosi tarp „dvejų“, „abejų“ ir „dviejų konkursų“. Aštuntokų NMPP užduotis su „trejus metus“ tikrino tą pačią taisyklę, su kuria susipažįstama šeštoje klasėje. Kaip atrodo patys patikrinimai, rašėme straipsniuose apie lietuvių kalbos PUPP ir NMPP 2027, o kur rasti ankstesnių metų užduotis, paaiškinome atskirame straipsnyje.

Kaip padėti vaikui išmokti skaitvardžius

Skaitvardžius vaikas girdi kiekvieną dieną: kalbant apie laiką, kainas, datas ir pažymius. Todėl jų patogiausia mokytis ne iš lentelių, o iš įprastų situacijų. Namuose padeda keli paprasti įpročiai:

  • Skaičiuokite daiktus, kurie turi tik daugiskaitą. Spintoje kabo trejos kelnės, ant stalo guli dveji akiniai, o per savaitgalį galima pažiūrėti ketverias rungtynes. Kai vaikas pats išgirsta, kad „du akiniai“ skamba keistai, taisyklė įsimenama lengviau.
  • Garsiai skaitykite datas. „Šiandien du tūkstančiai dvidešimt šeštųjų metų lapkričio trečioji“ – taip vaikas įpranta, kad metų skaičiuje keičiasi tik paskutinis žodis.
  • Skaitykite trupmenas virtuvėje. Recepte parašyta 3/4 stiklinės? Paprašykite perskaityti: „trys ketvirtosios stiklinės“ arba „trys ketvirtadaliai stiklinės“.
  • Užrašykite sumą žodžiais, kaip tai daroma dokumentuose: „2 350 (du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt) eurų“. Toks pratimas padeda išmokti taisyklingai rašyti ilgus skaitvardžius.

Jei vaikas painioja galūnes, verta pasikartoti ir daiktavardžių linksniavimą, nes skaitvardžiai nuo vieno iki devynių derinami su daiktavardžiu. Tam pravers mūsų linksnių lentelė ir straipsnis apie tai, kaip nustatyti linksnį. Kai klaidos kartojasi ir trukdo rašyti diktantus ar rašinius, padėti gali lietuvių kalbos korepetitorius: per individualias pamokas galima išsiaiškinti, kurios formos vaikui sunkiausios, ir daugiau dirbti būtent su jomis. O jei sunkumų kelia ne žodžiai, o pačios trupmenos ar procentai, verta pasitarti su matematikos korepetitoriumi.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra skaitvardis?+

Skaitvardis – tai savarankiška kalbos dalis, žyminti tikslų skaičių, daiktų kiekį arba vietą eilėje, pavyzdžiui, „penkiolika“, „trys vaikai“, „trečias vaikas“. Žodžiai, reiškiantys netikslų kiekį, pavyzdžiui, „daug“ ar „keli“, skaitvardžiais nelaikomi.

Į kokius klausimus atsako skaitvardis?+

Kiekiniai skaitvardžiai atsako į klausimą „kiek?“ (kiek knygų? – penkios), o kelintiniai – į klausimus „kelintas?“, „kelinta?“ (kelinta klasė? – šešta). Tačiau į klausimą „kiek?“ atsako ir įvardžiai „keli“, „keliolika“, todėl reikia žiūrėti, ar žodis nurodo tikslų skaičių.

Kokios yra skaitvardžių rūšys?+

Pagal reikšmę skaitvardžiai skirstomi į kiekinius ir kelintinius. Kiekiniai turi keturis poskyrius: pagrindinius (du, penki), dauginius (dveji, trejos), kuopinius (dvejetas, penketas) ir trupmeninius (viena trečioji, pusantro). Pagal sandarą skaitvardžiai būna paprastieji (du, šimtas) ir sudėtiniai: sudurtiniai (dvidešimt, trylika) bei samplaikiniai (šimtas penki).

Kada vartojami dauginiai skaitvardžiai?+

Dauginiai skaitvardžiai (dveji, treji, ketveri ir kiti) vartojami su daiktavardžiais, kurie turi tik daugiskaitą: dveji metai, trejos durys, ketverios rungtynės. Su daiktavardžiais, kurie turi vienaskaitą, paprastai vartojami pagrindiniai skaitvardžiai: du konkursai, po trijų savaičių. Išimtis – kai daugiskaita reiškia porą ar rinkinį: dveji batai yra dvi poros batų. Abu pagrindinius atvejus tikrino 2026 metų užduotys: NMPP – „trejus metus“, PUPP – „dviejų konkursų“.

Kaip sakyti: 21 mokinys ar 21 mokiniai?+

Sakoma „dvidešimt vienas mokinys“, nes daiktavardžio formą lemia paskutinis samplaikos žodis. Kai jis yra „vienas“ ar „viena“, daiktavardis vartojamas vienaskaita. Po skaitvardžių nuo dviejų iki devynių daiktavardis vartojamas daugiskaita (dvidešimt du mokiniai), o po dešimčių ir skaitvardžių nuo 11 iki 19 vartojamas daugiskaitos kilmininkas (dvidešimt mokinių).

Kaip linksniuojami ilgi skaitvardžiai?+

Kiekinio samplaikinio skaitvardžio linksniuojami visi žodžiai, išskyrus dešimtis žyminčius: „nuvažiavo šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis kilometrus“. Kelintinio skaitvardžio linksniuojamas tik paskutinis žodis: „du šimtai antro“, „du tūkstančiai dvidešimt šeštaisiais metais“.

Kaip perskaityti trupmeną?+

Skaitiklis perskaitomas moteriškosios giminės pagrindiniu skaitvardžiu, vardiklis – moteriškosios giminės įvardžiuotiniu kelintiniu skaitvardžiu: 1/3 – „viena trečioji“, 3/4 – „trys ketvirtosios“, 5/2 – „penkios antrosios“. Trupmeną 1/2 galima vadinti ir puse, o 1/4 – ketvirtadaliu.

Kaip rašyti kelintinius skaitvardžius skaitmenimis?+

Prie arabiškų skaitmenų galūnė gali būti pridedama po brūkšnelio: 1-as, 5-oji, 2026-ieji. Jei žodyje yra minkštumo ženklas i, jis rašomas ir po skaitmens: 3-iasis, o ne 3-asis. Po romėniškų skaitmenų galūnė ir brūkšnelis nerašomi: III dalis, XXI amžius.

Ar nulis yra skaitvardis?+

Žodynuose „nulis“ pateikiamas kaip daiktavardis, tačiau VLKK pažymi, kad jo traktavimas gali priklausyti nuo konteksto: „absoliutinis nulis“ yra daiktavardis, o „nulis laipsnių“ – skaitvardis. „Praktinės bendrinės lietuvių kalbos gramatikos“ autoriai abstraktų skaičių reiškiantį žodį „nulis“ siūlo laikyti pagrindiniu skaitvardžiu.

Kurioje klasėje mokomasi skaitvardžio?+

Pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą skaitvardžiui skirtas atskiras šeštos klasės skyrius: kiekiniai ir kelintiniai skaitvardžiai, jų poskyriai, linksniavimas, rašyba, kirčiavimas ir datų rašymas. Dešimtoje klasėje kartojamos ir gilinamos žinios apie dauginių skaitvardžių vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais.

#skaitvardis#skaitvardžiai#lietuvių kalba#morfologija#kalbos dalys#rašyba#NMPP#PUPP
Austėja Vaitkutė profilio nuotrauka

Austėja Vaitkutė

edtalk redakcijos autorė

Rašo apie mokymosi įpročius, korepetitoriaus pasirinkimą ir praktiškus būdus padėti mokiniui mokytis ramiau.

ed·talk korepetitoriai

Pritaikyk tai, ką perskaitei

Individuali pamoka su patikrintu korepetitoriumi — greičiausias kelias nuo teorijos iki rezultato.

Rasti lietuvių kalbos korepetitorių