Šio straipsnio iliustracijoje – dvi šviesaus medžio lentos, sandariai sudurtos ilgaisiais kraštais. Jas kartu laiko du maži tamsaus medžio intarpai, panašūs į peteliškę: kiekvienas įleistas skersai siūlės, todėl viena jo pusė yra vienoje lentoje, kita – kitoje. Intarpai nepriklauso nė vienai lentai, bet būtent jie neleidžia lentoms atsiskirti. Panašiai sakinyje veikia jungtukai. Žodeliai „ir“, „bet“, „kad“ ar „nes“ patys nėra sakinio dalys ir neturi savo klausimo, tačiau sujungia žodžius ir ištisus sakinius, o kartu parodo, koks ryšys tarp jų: ar mintys tiesiog išvardijamos, ar priešinamos viena kitai, ar viena nurodo kitos priežastį.
Jungtukus vartojame nuolat ir paprastai apie juos negalvojame. Klausimų kyla rašant: ar prieš „bei“ reikia kablelio, kodėl jis rašomas prieš „o“, bet dažniausiai ne prieš „ir“, kur dėti kablelį junginiuose „todėl kad“ ir „ir kad“. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra jungtukas ir kaip jį atskirti nuo panašių žodelių, kokios yra jungtukų rūšys ir kada prieš jungtuką rašomas kablelis. Aptarsime ir jungtukų vartojimo klaidas, kurias taiso Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Remiamės 2024 metais išleista „Praktine bendrinės lietuvių kalbos gramatika“, kuriai pritarė VLKK, Komisijos 2019 metais patvirtintomis Lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis ir jų komentarais leidinyje „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (parengė Albinas Drukteinis, 2020), taip pat VLKK Kalbos klaidų sąrašu ir konsultacijomis. Dalis pavyzdžių paimta iš šių šaltinių.
Kas yra jungtukas
„Praktinėje bendrinės lietuvių kalbos gramatikoje“ jungtukas apibrėžiamas kaip nesavarankiška kalbos dalis, kurią sudaro nekaitomi žodžiai, jungiantys žodžius, jų junginius ir sudėtinių sakinių dėmenis. Gramatikoje pateikiami tokie pavyzdžiai: „Giedrė sėdėjo terasoje ir klausėsi muzikos“, „Netikiu, kad ji iš viso yra“, „Galbūt klystu, bet nieko daugiau negaliu pasakyti“. Pirmajame sakinyje „ir“ jungia du vienarūšius tarinius, antrajame „kad“ prie pagrindinio sakinio prijungia šalutinį, o trečiajame „bet“ supriešina dvi mintis.
Nesavarankiška, arba tarnybinė, ši kalbos dalis vadinama todėl, kad sakinyje atlieka tik pagalbinį vaidmenį: jungtukas nežymi nei daikto, nei ypatybės, nei veiksmo, o vienas, be kitų žodžių, nieko nepasako. Gramatikoje pabrėžiama, kad jungtukas, atlikdamas jungiamąją funkciją, neina jokia sakinio dalimi. Sakinyje „Mama ir tėtis išvažiavo“ veiksniai yra „mama“ ir „tėtis“, o „ir“ tik parodo, kad jie abu atlieka tą patį veiksmą. Todėl nagrinėjant sakinį jungtukas jokiai sakinio daliai nepriskiriamas. Kurie žodžiai gali eiti sakinio dalimis, plačiau rašėme straipsnyje apie kalbos dalis ir sakinio dalis.
Jungtukas skiriasi ir nuo prielinksnio, kuris taip pat yra tarnybinis žodis. Prielinksnis lemia po jo einančio žodžio linksnį: po „be“ visada eina kilmininkas, po „į“ – galininkas. Jungtukui tai nebūdinga: gramatikoje rašoma, kad nuo jungtuko jungiamų žodžių forma nepriklauso. Tas pats „ir“ gali jungti bet kokio linksnio, giminės ar skaičiaus žodžius: „brolis ir sesuo“, „su broliu ir seserimi“, „gražus ir šiltas“, „skaitė ir rašė“.
Kaip atpažinti jungtuką
Jungtuką atpažinti padeda keli požymiai. Jis nekaitomas, neturi savo klausimo, nėra sakinio dalis ir stovi tarp to, ką jungia, arba šalia vienos iš jungiamų dalių. Gramatikos pavyzdžiai „Susitiksime, jeigu pavyks“ ir „Jeigu pavyks, susitiksime“ rodo, kad jungtuko vieta gali keistis: pirmuoju atveju „jeigu“ stovi tarp dėmenų, antruoju – sakinio pradžioje, prie šalutinio dėmens.
Sunkiau tada, kai tas pats žodis būna ne vien jungtukas. Gramatikoje nurodyta, kad ir dalelytės, ir jungtukai gali būti „ar“, „nei“, „tarsi“, „tartum“, „tegul“, „tik“, „vos“, „bet“, „ir“, „kad“, „lyg“, „nors“, o „kada“, „kol“, „kaip“, „kur“ gali būti ir prieveiksmiai, ir jungtukai. Tik jungtukais gramatikoje laikomi „jog“, „nes“, „kadangi“, „bei“ ir „tačiau“. Todėl verta žiūrėti ne į patį žodį, o į tai, ką jis sakinyje daro.
Palyginkime du sakinius: „Petras ir Jonas atėjo“ ir „Atėjo ir Jonas“. Pirmajame „ir“ sujungia du veiksnius, todėl yra jungtukas. Antrajame jis nieko nejungia, o reiškia „taip pat“, todėl ten jis yra dalelytė. Panašiai yra su „ar“: sakinyje „Ar tu ateisi?“ jis tik paverčia sakinį klausimu, o sakinyje „Važiuosime traukiniu ar autobusu“ jungia du pasirinkimo variantus. Skirti dalelytę nuo jungtuko pagal bendrąją programą mokomasi aštuntoje klasėje.
Dar vienas painiojimas susijęs su įvardžiais „kuris“, „kas“, „koks“ ir kai kuriais prieveiksmiais, pavyzdžiui, „kiek“ ar „kodėl“. Jie, kaip ir jungtukai, gali prijungti šalutinį sakinį, o šis irgi išskiriamas kableliais, todėl tokie žodžiai dažnai minimi greta jungtukų. Net bendrojoje programoje šeštokams „kuris“ išvardytas kartu su „kad“, „nes“ ir „jei“. Vis dėlto tai ne jungtukai, o įvardžiai ir prieveiksmiai, einantys jungiamaisiais žodžiais. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje paaiškinta, kuo jie skiriasi nuo jungtukų: tokie žodžiai išlaiko sintaksinį savarankiškumą ir eina sakinio dalimis. Sakinyje „Pasveikinau draugą, kuris laimėjo olimpiadą“ žodis „kuris“ yra šalutinio sakinio veiksnys, o sakinyje „Džiaugiuosi, kad draugas laimėjo olimpiadą“ jungtukas „kad“ jokia sakinio dalimi neina. Daugiau apie tokius žodžius rasite straipsnyje apie įvardį.
Sujungiamieji ir prijungiamieji jungtukai
Svarbiausias jungtukų skirstymas – pagal tai, kokius dėmenis jie jungia. Sujungiamieji jungtukai jungia sintaksiškai lygiaverčius žodžius, žodžių junginius ar sakinius: nė vienas jų nuo kito nepriklauso. Prijungiamieji jungtukai jungia nelygiaverčius dėmenis. Vienas iš jų yra pagrindinis, o kitas – šalutinis: jis priklauso nuo pagrindinio ir tarsi pavaduoja kurią nors jo sakinio dalį, todėl šalutinių sakinių rūšys vadinamos sakinio dalių vardais, pavyzdžiui, papildinio ar laiko aplinkybės šalutinis sakinys.
Skirtumą gerai matyti dviejuose sakiniuose: „Lijo, bet mes ėjome į mišką“ ir „Ėjome į mišką, nors lijo“. Pirmajame abi dalys lygiavertės ir kiekviena galėtų būti atskiras sakinys. Antrajame dalis „nors lijo“ viena neturi prasmės: ji priklauso nuo pagrindinio sakinio ir atsako į klausimą „nepaisant ko?“. Pagal reikšmę abi grupės dar skirstomos į smulkesnes. Lentelėje surinktos pagrindinės grupės ir būdingi jų jungtukai.
| Rūšis | Jungtukai | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Sujungiamieji sudedamieji (išvardija) | ir, bei, nei; ir... ir, nei... nei, tai... tai | Vakare skaitėme ir žaidėme. |
| Sujungiamieji priešpriešiniai (supriešina, sugretina) | o, bet, tačiau, tik, tiktai, užtat, vis dėlto | Norėjau ateiti, bet susirgau. |
| Sujungiamieji skiriamieji (rodo pasirinkimą) | ar, arba; ar... ar, arba... arba | Važiuosime traukiniu arba autobusu. |
| Sujungiamieji aiškinamieji (nurodo išvadą) | tai, taigi, tad | Lijo, tad likome namie. |
| Prijungiamieji laiko | kai, kada, kol, iki, vos, kai tik, vos tik | Kai baigsi pamokas, paskambink. |
| Prijungiamieji priežasties | nes, kadangi | Vėlavau, nes sugedo autobusas. |
| Prijungiamieji sąlygos | jei, jeigu; jei... tai | Jei lis, liksime namie. |
| Prijungiamieji nuolaidos | nors, tegu, tegul, kad ir, nors ir | Nors buvo šalta, maudėmės. |
| Prijungiamieji lyginamieji | kaip, lyg, tarsi, tartum, it, negu, nei; kuo... tuo | Kuo daugiau skaitai, tuo lengviau rašai. |
| Prijungiamieji nereikšminiai | kad, jog | Mokytoja pasakė, kad kontrolinio nebus. |
Kai kurie jungtukai turi ne vieną reikšmę. Gramatikoje „kad“ priskiriamas nereikšminiams jungtukams, nes pats santykio reikšmės nerodo, o tik prijungia, pavyzdžiui, tai, kas pasakyta ar pagalvota: „Perduokite vaikams, kad rytoj nebus pirmos pamokos.“ Tačiau jis gali reikšti ir priežastį, ir sąlygą, ir nuolaidą, ir tikslą: „Kalbėk garsiau, kad visi girdėtų.“ O tikslo jungtukas „idant“, pasak VLKK, dabartinėje kalboje labai retas ir turi senovinį, knyginį atspalvį, todėl gramatikoje į reikšmines grupes jis net neįtrauktas.
Vientisiniai, sudėtiniai, poriniai ir kartojamieji jungtukai
Pagal sandarą jungtukai būna vientisiniai ir sudėtiniai. Vientisinis jungtukas yra vienas žodis: trumpas, kaip „o“, „ir“, „bet“, „kad“, „ar“, „nes“, arba ilgesnis, kaip „arba“, „jeigu“, „negu“, „kadangi“, „taigi“, „užtat“, „tarsi“. Sudėtinį jungtuką sudaro keli žodžiai: „kai tik“, „kaip tik“, „kad ir“, „nors ir“, „negu kad“, „o vis dėlto“.
Pagal vietą sakinyje jungtukai būna vieniniai ir nevieniniai. Vieninis jungtukas sakinyje pavartojamas vieną kartą. Nevieninio jungtuko dalys eina prie kiekvieno jungiamo dėmens. Jei tos dalys skirtingos, jungtukas vadinamas poriniu: „ne tik... bet ir“, „nors ir... bet“, „kad ir... bet“, „jei... tai“, „kuo... tuo“. Jei kartojamas tas pats žodis, jungtukas vadinamas kartojamuoju: „ir... ir“, „ar... ar“, „nei... nei“, „tai... tai“. Gramatikoje pateikiami tokie pavyzdžiai: „Įsigijome ir šunį, ir katę“, „Kad ir lyja, bet vis tiek smagu prie jūros“. Šis skirstymas svarbus ne vien teorijoje: nuo to, ar jungtukas kartojamas ir ar jis porinis, tiesiogiai priklauso, ar reikės kablelio.
Kada prieš jungtuką rašomas kablelis
Kablelio rašymas priklauso ne tiek nuo paties jungtuko, kiek nuo to, ką jis jungia. Skyrybos taisyklių komentaruose paaiškinta, kad vieni jungtukai vienarūšes sakinio dalis suvienija, ir tada skyrybos ženklų nereikia, o kiti jas supriešina ar kitaip suskaido, ir tada ženklai rašomi. Kartojami jungtukai išvardijamus dalykus suskaido dar ryškiau, todėl kablelis rašomas prieš kiekvieną kartojamą jungtuką, pradedant antruoju. Šalutinis sakinys pagal taisykles išskiriamas, todėl prieš prijungiamąjį jungtuką kablelis rašomas daugeliu atvejų, nors ir čia yra išimčių. Svarbiausi atvejai surinkti lentelėje, o po ja kiekvieną aptarsime plačiau. Skliaustuose parašytas kablelis reiškia, kad jį galima rašyti arba nerašyti.
| Atvejis | Kablelis | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Nekartojami „ir“, „bei“, „ar“, „arba“, „nei“ tarp vienarūšių sakinio dalių | Nerašomas | Nusipirkome duonos ir pieno. |
| Kartojami „ir... ir“, „ar... ar“, „arba... arba“, „nei... nei“ | Rašomas prieš antrąjį ir kitus | Pasiėmė ir sąsiuvinį, ir vadovėlį. |
| Nekartojami „ir“, „ar“, „arba“, „nei“ tarp dviejų sakinių | Galima rašyti, jei norima pabrėžti jų savarankiškumą | Nuotaika buvo pakili(,) ir niekas nenorėjo skirstytis. |
| „O“, „bet“, „tačiau“, „tik“, „todėl“, „tad“, „taigi“ | Rašomas | Pavargęs, bet laimingas. |
| Poriniai „ne tik... bet ir“, „nors ir... bet“, „kaip... taip ir“ | Rašomas prieš antrąją dalį | Patiko ne tik vaikams, bet ir tėvams. |
| „Kad“, „jog“, „nes“, „kadangi“, „kai“, „kol“, „jei“, „nors“ | Rašomas, šalutinis sakinys išskiriamas | Mokytoja pasakė, kad kontrolinio nebus. |
| „Ir kad“, „ar kai“, „arba jei“ tarp dviejų vienarūšių šalutinių sakinių | Prieš „ir“, „ar“, „arba“ nerašomas | Dovanojo lupą, kad būtų lengviau skaityti ir kad nepavargtų akys. |
| „Todėl kad“, „dėl to kad“, „tam kad“ | Rašomas tik prieš „kad“ | Neatėjo todėl, kad sirgo. |
| „Ypač kai“, „juolab kad“, „nebent jei“ | Rašomas prieš pabrėžiamąjį žodį | Reikia kantrybės, ypač jei vaikas mažas. |
| „Kaip“, „negu“, „nei“ palyginime be tarinio | Paprastai nerašomas | Ji aukštesnė negu sesuo. |
| „Kaip“, „negu“, „nei“ prieš šalutinį sakinį | Rašomas | Grįžo vėliau, negu žadėjo. |
Kodėl kablelis apskritai žymi ne pauzę, o sakinio sandarą ir kuo skiriasi atskyrimas nuo išskyrimo, plačiau paaiškinome straipsnyje apie kablelius. Čia aptarsime tik tuos atvejus, kuriuos lemia jungtukai.
Ar reikia kablelio prieš „bei“, „ir“, „ar“ ir „arba“
Kai jungtukai „ir“, „bei“, „ar“, „arba“, „nei“ jungia vienarūšes sakinio dalis ir nėra kartojami, kablelis prieš juos nerašomas: „Nusipirkome duonos ir pieno“, „Pakvietėme tėvus bei senelius“, „Ateik šiandien ar rytoj“, „Atsakymą atsiųskite paštu arba elektroniniu paštu“. Šie jungtukai jungiamas dalis suvienija, todėl skirti jų nereikia.
Daug abejonių kelia „bei“. Tai toks pat sudedamasis jungtukas kaip „ir“, todėl kablelio prieš jį nereikia. Kablelis prieš „bei“ gali atsirasti tik dėl kitos priežasties – kai prieš jį baigiasi šalutinis sakinys, įterpinys ar kita išskiriama dalis: „Pakvietėme tėvus, kurie gyvena Kaune, bei senelius.“ Čia kablelis uždaro šalutinį sakinį „kurie gyvena Kaune“, o ne žymi jungtuką.
Kitaip yra tada, kai jungtukas kartojamas. Tada kablelis rašomas prieš antrąjį ir kiekvieną paskesnį jungtuką, o prieš pirmąjį – ne: „Pasiėmė ir sąsiuvinį, ir vadovėlį, ir pieštuką“, „Galėsite atvykti arba šeštadienį, arba sekmadienį“, „Neturėjau nei laiko, nei noro“. Kablelį prieš kartojamą jungtuką pagal bendrąją programą mokomasi rašyti penktoje klasėje.
Šie jungtukai gali jungti ne tik sakinio dalis, bet ir ištisus sakinius. Tada taisyklės palieka pasirinkimą: sudėtinio sakinio dėmenis, sujungtus nekartojamais „ir“, „ar“, „arba“, „nei“, galima atskirti kableliu, jei norima parodyti, kad jie savarankiški prasme ir intonacija. Skyrybos taisyklių komentaruose pateikiamas toks pavyzdys: „Klausytojų nuotaika buvo pakili(,) ir jie nenorėjo taip lengvai nuo scenos paleisti atlikėjų.“ Atkreipkite dėmesį, kad „bei“ šiame sąraše nėra: sudėtinio sakinio dėmenims jungti jo geriau nevartoti (plačiau – skyriuje apie jungtukų vartojimo klaidas).
Kablelis be reikalo kartais parašomas ir tarp dviejų vienarūšių šalutinių sakinių. Jei jie sujungti jungtukais „ir“, „ar“, „arba“, skiriami taip pat kaip vienarūšės sakinio dalys, todėl prieš „ir kad“, „ar kai“, „arba jei“ kablelio nereikia: „Dovanojo lupą, kad būtų lengviau skaityti ir kad nepavargtų akys.“ Kablelis čia rašomas tik prieš pirmąjį „kad“, nes ten prasideda pirmasis šalutinis sakinys.
Kablelis prieš „o“, „bet“, „tačiau“ ir „taigi“
Prieš jungtukus ir jungiamuosius žodžius, kurie supriešina, sugretina ar nurodo išvadą, rašomas kablelis, kai jie jungia vienarūšes sakinio dalis ar sudėtinio sakinio dėmenis. Tai „o“, „bet“, „tačiau“, „tik“, „tiktai“, taip pat išvadą žymintys „todėl“, „tad“ ir „taigi“: „Ne vakar, o šiandien“, „Pavargęs, bet laimingas“, „Uždavinys sunkus, tačiau įveikiamas“, „Lijo, todėl likome namie“. Tas pats taikoma porinių jungtukų antrajai daliai: „Šis būrelis patiks ne tik vaikams, bet ir tėvams.“ Prieš pirmąją porinio jungtuko dalį kablelio nereikia, jei jungiamos vienarūšės sakinio dalys: „Užduotį atliko nors ir lėtai, bet be klaidų.“ Pagal bendrąją programą kablelį prieš „o“, „bet“, „tačiau“ ir „kad“ mokomasi rašyti jau trečioje klasėje.
Atskiro paaiškinimo reikia žodžiui „taigi“. Kai jis sakinio viduryje reiškia „todėl“, kablelis rašomas prieš jį, o po jo – ne: „Pinigus greit išleido, taigi gyveno pusbadžiu.“ Išvadinio sakinio ar pastraipos pradžioje „taigi“ panašus į įterpinį „vadinasi“, todėl kablelį po jo galima rašyti, bet nebūtina: taisyklingas ir sakinys „Taigi, tyrimas rodo, kad...“, ir sakinys „Taigi nuo šios dienos pradėkite...“. Jungtukas „taigi“ rašomas vienu žodžiu, kaip ir „betgi“ ar „ogi“.
Kablelis prieš „kad“, „nes“, „kai“ ir kitus prijungiamuosius jungtukus
Prijungiamasis jungtukas pradeda šalutinį sakinį, o šalutinis sakinys pagal skyrybos taisykles išskiriamas kableliais. Todėl kablelis rašomas prieš „kad“, „jog“, „nes“, „kadangi“, „kai“, „kol“, „jei“, „jeigu“, „nors“ ir kitus prijungiamuosius jungtukus, o jei šalutinis sakinys įsiterpia į pagrindinio vidurį, kablelis rašomas ir šalutinio sakinio pabaigoje: „Mūsų mokytoja, kai aiškina naują temą, visada pateikia kelis pavyzdžius.“ Jei šalutinis sakinys eina pirmas, kablelis rašomas jo pabaigoje: „Kadangi visi norėjo pamatyti mokslo muziejų, nutarėme keisti ekskursijos maršrutą.“ Tokia tvarka su „kadangi“ visai įprasta: VLKK konsultacijoje nurodoma, kad dėmenų tvarka laisva, bet dažniausiai šalutinis dėmuo eina prieš pagrindinį.
Daug klausimų kelia „todėl kad“. Jei prieš jungtuką eina žodis, kurį šalutinis sakinys paaiškina, pavyzdžiui, „todėl“, „dėl to“, „tam“, „taip“, tas žodis priklauso pagrindiniam sakiniui, tad kablelis rašomas po jo, prieš jungtuką: „Medžius išpjaus todėl, kad jie kenkia šilumos trasai“, „Visi ėjo dėl to, kad tikėjosi naudos“, „Tam, kad atrodytų įtikinamiau, buvo išgalvota istorija“. Tokia pat skyryba ir junginiuose „taip, kaip“, „tiek, kiek“: „Susitvarkė namus taip, kaip jam norėjosi.“
Kitaip elgiamasi, kai prieš jungtuką eina pabrėžiamasis žodis: „ypač“, „juolab“, „juo labiau“, „tuo labiau“, „būtent“, „nebent“. Tada šalutinis sakinys išskiriamas kartu su juo, todėl kablelis rašomas prieš pabrėžiamąjį žodį, o tarp jo ir jungtuko – ne: „Reikia kantrybės, ypač jei vaikas dar mažas“, „Ekskursiją atidėjome, juolab kad lijo“. Po dalelytės „net“ šalutinio sakinio galima ir visai neišskirti. Skyrybos taisyklių komentaruose pateikiamas pavyzdys „Tai leido jaustis mylimai(,) net kai visi aplinkui ją atstūmė“: kablelis prieš „net“ pasirenkamas, o tarp „net“ ir „kai“ jo nėra.
Kai prijungiamasis jungtukas eina iš karto po sujungiamojo, pavyzdžiui, „o kai“, „bet jei“, „ir kai“, kablelis tarp jų kartais rašomas, o kartais ne. Jei be šalutinio sakinio jungtukas „o“ nebeturėtų priešinamosios ar gretinamosios prasmės, kablelio tarp jungtukų nereikia: „Iš pradžių visi tylėjo, o kai mokytoja paklausė, atsakė net keli mokiniai.“ Po „ir“ kablelis taip pat dažnai nerašomas.
Kablelis prieš „kaip“, „negu“ ir „nei“
Lyginamieji jungtukai „kaip“, „negu“, „nei“, „lyg“, „tarsi“ dažnai prijungia ne sakinį, o tik palyginimą. Tada kablelis priklauso nuo to, kokia sakinio dalimi tas palyginimas eina. Palyginimas, kuris tiesiog nusako, koks kas yra ar kaip kas daroma, neskiriamas: „Jis elgiasi kaip vaikas“, „Rasa skaidri kaip krištolas“.
Palyginimas prie aukštesniojo laipsnio žodžių paprastai neskiriamas: „Ąžuolas užaugo aukštesnis negu kiti medžiai.“ Vis dėlto taisyklės leidžia jį išskirti, jei norima pabrėžti jo savarankiškumą, todėl taisyklingas ir sakinys „Nuomininkas kai kada prižiūri butą geriau(,) negu savininkas“. Kai palyginimas reiškia kiekį, kablelis nerašomas: „Posėdis nevyks daugiau kaip tris valandas“, „Lynas negali būti trumpesnis nei keturi metrai“. Kablelio nereikia ir tada, kai lyginama vartojant prielinksnį „už“: „Mano idėja aiškesnė už kitas.“ Apie aukštesnįjį laipsnį plačiau rašėme straipsnyje apie būdvardį.
Visai kas kita, kai „kaip“, „negu“ ar „nei“ prijungia šalutinį sakinį su savo tariniu. Tada kablelis rašomas: „Į susitikimą jis atėjo gerokai vėliau, negu buvo pažadėta“, „Klausimas nėra toks sunkus, kaip gali pasirodyti“. Beje, „negu“ ir „nei“ lyginant reiškia tą patį ir, pasak VLKK, gali būti vartojami sinonimiškai: „Šiemet geriau gyvename negu (nei) pernai.“
Kaip jungtukus ir kablelius tikrino 2026 metų PUPP
Šios taisyklės nėra vien vadovėlio teorija. 2026 metų pagrindinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros PUPP teste dešimtokams reikėjo iš dešimties sakinių pažymėti keturis, kurių skyryba taisyklinga. Nacionalinės švietimo agentūros vertinimo instrukcijoje tarp taisyklingųjų nurodytas ir šis sakinys: „Reikia suprasti, kad matematika – ne tik skaičiavimas ir algebra, bet ir kitos sritys, tokios kaip logika, erdvinis mąstymas, žodinių uždavinių sprendimas.“ Kablelis prieš porinio jungtuko dalį „bet ir“ jame būtinas.
Tarp sakinių, kurių vertinimo instrukcija nepriskiria taisyklingiems, buvo du su kableliu prieš nekartojamą jungtuką: „Dirbtinis intelektas gali pateikti atsakymus, į atliekamus pratimus įrašyti trūkstamus žodžius, ar net parašyti rašinį...“ ir „Specialistai teigia, kad tiksliųjų ir humanitarinių mokslų atskyrimas yra neteisingas, ir kad egzistuojantys dviejų sričių panašumai gali būti naudingi ugdymo procese“. Pirmajame vienas „ar“ jungia vienarūšes sakinio dalis, antrajame „ir“ jungia du vienarūšius šalutinius sakinius, todėl pagal taisykles kablelio prieš šiuos jungtukus neturi būti. Kitoje to paties testo užduotyje reikėjo nurodyti, ką atskiria kablelis prieš „o“ sakinyje „Mokydamiesi naujos kalbos, pradedame nuo paprasčiausių žodžių ir sakinių, o vėliau atsiranda retesnių žodžių ir sudėtingų sintaksinių konstrukcijų“. Teisingas atsakymas – „Sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenys“. Daugiau apie šių metų patikrinimą rašėme straipsnyje apie lietuvių kalbos PUPP.
Jungtukų vartojimo klaidos, kurias taiso VLKK
VLKK Kalbos klaidų sąraše yra atskiras sakinio dalių ir sakinių jungimo klaidų skyrius, o dar daugiau atvejų aptarta Komisijos konsultacijose. Taisomus pasakymus patogu suskirstyti į kelias grupes.
Pirmoji grupė – svetimybės. Jungtukus „ba“ ir „bo“ VLKK vadina senosiomis svetimybėmis: vietoj jų vartotinas „nes“. Jungtuko reikšme nevartotinas ir „ale“ – jį keičia „bet“, „tačiau“ arba „vis dėlto“.
Antroji grupė – verstinės konstrukcijos. „Vietoj to, kad“ su bendratimi taisomas į „užuot“ su dalyviu ar padalyviu: ne „Vietoj to, kad mokytis, jie šlaistosi gatvėmis“, o „Užuot mokęsi, jie šlaistosi gatvėmis“. Su asmenuojamąja forma, pavyzdžiui, „vietoj to, kad žmonėms paaiškintų“, šis pasakymas taip pat neteiktinas, ir VLKK siūlo tą patį „užuot“. Taisomas ir pažodžiui iš anglų kalbos išverstas „kai“, kuriuo gretinami du veiksmai. Vietoj „Tėvas su dukterimi keliavo per dykumą, kai jis pasijuto blogai“ VLKK siūlo sakyti „Tėvas su dukterimi keliavo per dykumą, ir jis pasijuto blogai“ arba „Kai tėvas su dukterimi keliavo per dykumą, jis pasijuto blogai“.
Trečioji grupė – kai parenkamas ne tas žodis ar ne tos reikšmės jungtukas. Dalelytė „gi“ netinka sakinio dėmenims supriešinti: vietoj „Vieni taupo, gi kiti švaisto“ sakoma „Vieni taupo, o kiti švaisto“. Gretinant ar reiškiant nuolaidą, „tuo tarpu kai“ ir „kai tuo tarpu“ keičiami atitinkamai jungtuku „o“ arba „nors“: „Mokslininkai gilinosi į teoriją, o praktikams rūpi buitis.“
„Jog“ netinka tikslui reikšti: ne „Kreipiausi į policiją, jog ištirtų įvykius“, o „Kreipiausi į policiją, kad ištirtų įvykius“. Tačiau pats „jog“ nėra klaida: jis tinka, pavyzdžiui, papildinio šalutiniam sakiniui prijungti („Matai pati, jog aptekome darbais“). „Taip kad“ nevartotinas išvadai reikšti: ne „Rytoj varžybos, taip kad gerai išsimiegokite“, o „Rytoj varžybos, todėl gerai išsimiegokite“. „Jei... tai“ tinka sąlygai, bet ne priešinimui: ne „Jei anksčiau pirkdavau daug knygų, tai dabar joms nebeturiu pinigų“, o „Anksčiau pirkdavau daug knygų, o dabar joms nebeturiu pinigų“. Kalbos klaidų sąraše taisomas ir „sykį“ sąlygai reikšti: vietoj „Sykį susitikome, turime pasišnekėti“ sakoma „Jeigu jau susitikome, turime pasišnekėti“.
Ketvirtoji grupė susijusi su veiksmažodžio forma po jungtuko. Su „jei“ ir „jeigu“, reiškiančiais sąlygą, nevartojami nei bendratis, nei būtojo kartinio laiko padalyvis: ne „Jei tikėti autoriumi...“, o „Jei tikėtume autoriumi...“, ne „Jei pardavus...“, o „Jei parduotume...“. Panašiai su tikslą reiškiančiais „kad“ ir „idant“ vartojama tariamoji nuosaka, o ne padalyvis: „kad įsiskverbtų“, ne „kad įsiskverbus“. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje apie dalyvius, pusdalyvius ir padalyvius.
Atskirai verta paminėti „bei“. Šis jungtukas taisyklingas, bet turi savo ribas. VLKK konsultacijoje primenama, kad „Kalbos patarimuose“ jis laikomas vengtinu, kai jungia tolimas ar nepanašias sąvokas, pavyzdžiui, „Ekskursantai plaukė valtimi bei dainavo“: čia reikėtų „ir“. VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės nuomone, „bei“ vienarūšėms sakinio dalims jungti galėtų būti vertinamas kaip šalutinis normos variantas, o sudėtinio sakinio dėmenims jungti – kaip vengtinas. Kitaip tariant, „bei“ tinka išvardijant panašius dalykus, o dviem sakiniams sujungti geriau rinktis „ir“. Kalbos klaidų sąraše taisomi ir stiprinamieji pasakymai su „ir“: vietoj „daug ir daug“ siūloma sakyti „daug daug“, „labai daug“ ar „be galo daug“, vietoj „labai ir labai“ – „labai labai“ ar „nepaprastai“.
Kaip parinkti tinkamą jungtuką
Kai kurie jungtukai reiškia beveik tą patį, todėl rašant galima rinktis. Bendrojoje programoje aštuntokams numatyta mokytis vartoti sinoniminius jungtukus, o kalbininkų patarimai padeda suprasti, kuo tos poros skiriasi.
„Nes“ ir „kadangi“ abu reiškia priežastį, tačiau VLKK konsultacijoje „kadangi“ apibūdinamas kaip knyginis, labiau dalykiniams tekstams būdingas žodis, o „nes“ – kaip gyvesnis. „Negu“ ir „nei“ lyginant reiškia tą patį. „Kad“ ir „jog“ dažnai gali pakeisti vienas kitą, nors „kad“ vartojamas dažniau, o tikslui reikšti tinka tik jis. „Iki“ gali būti vartojamas jungtuko „kol“ reikšme, pavyzdžiui, „Lauk, iki aš pareisiu“, ir VLKK primena, kad toks šalutinis sakinys taip pat skiriamas kableliu.
„O“ ir „bet“ abu yra priešpriešiniai jungtukai, tačiau vartojami ne visai vienodai. Gramatikoje nurodoma, kad pavienis „o“ dažniau gretina, pavienis „bet“ – priešina. Paprastai tariant, sakinys „Aš skaitau, o brolis piešia“ tiesiog padeda greta du skirtingus dalykus. Sakinys „Norėjau ateiti, bet susirgau“ pasako, kad antroji mintis prieštarauja pirmajai ar ją paneigia.
Rašinyje jungtukai yra viena iš priemonių mintims susieti. Penktokai mokosi sieti sakinius jungtukais, prieveiksmiais ir įvardžiais, o septintokai – įvairiomis siejimo priemonėmis. Praktiškai verta turėti po kelis to paties santykio variantus: priežasčiai – „nes“, „kadangi“, „todėl, kad“; išvadai – „todėl“, „taigi“, „tad“; priešpriešai – „bet“, „tačiau“, „o“, „vis dėlto“. Tada tekstas neskamba vienodai, o ryšys tarp minčių lieka aiškus. Kaip rišliai sudėlioti argumentus, plačiau papasakojome straipsnyje apie samprotaujamąjį rašinį.
Kaip rašomi jungtukai
Vientisiniai jungtukai rašomi vienu žodžiu, o sudėtiniai – keliais atskirais žodžiais: „kai tik“, „kad ir“, „nors ir“, „vis dėlto“. Abejonių kyla ten, kur jungtukas sutampa su kitų žodžių junginiu. „Lietuvių kalbos rašyboje“ nurodyta, kad dalelytė „gi“ su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais rašoma kartu („betgi“, „ogi“, „taigi“), kaip ir į vieną žodį suaugęs „kadangi“.
Dar dvi poros, kurias verta įsidėmėti. „Dėlto“ reikšme „tačiau“ rašomas vienu žodžiu ir dažniausiai vartojamas su atskirai rašoma dalelyte „vis“: „Susitikimas vis dėlto įvyko.“ O „dėl to“ – tai prielinksnis su įvardžiu, ir jie rašomi atskirai: „Visi ėjo dėl to, kad tikėjosi naudos.“ Panašiai „užtat“ reikšme „todėl“ rašomas kartu („Jis daug skaito, užtat daug žino“), o „už tai“ – atskirai, kai „tai“ yra įvardis („Padėkojo pareigūnui už tai, kad nepaliko nelaimėje“). Daugiau apie tokius atvejus rasite straipsnyje apie žodžius, rašomus kartu ar atskirai.
Kurioje klasėje mokomasi jungtukų
Vaikai jungtukus vartoja nuo pirmųjų sakinių, o mokykloje prie jų grįžtama ne kartą. Pagal Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą trečioje klasėje mokomasi parašyti kablelį prieš jungtukus „o“, „bet“, „tačiau“, „kad“. Penktoje klasėje mokomasi rašyti kablelį prieš kartojamą jungtuką ir prieš vienarūšes sakinio dalis jungiančius „o“, „bet“, „tačiau“, taip pat sieti sakinius jungtukais. Šeštoje klasėje mokiniai susipažįsta su sujungiamaisiais ir prijungiamaisiais jungtukais bei būdingiausiais sudėtinių sakinių skyrybos atvejais.
Aštuntoje klasėje jungtukas nagrinėjamas kaip kalbos dalis: kartojami jungtukų skyriai, mokomasi vartoti sinoniminius jungtukus, skirti dalelytę nuo jungtuko, taisyklingai tarti ir kirčiuoti jungtukus. Devintoje (I gimnazijos) klasėje mokomasi sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių, jų vartojimo ir skyrybos. Taigi jungtukai lydi mokinį per visą pagrindinę mokyklą, o skyrybos užduočių būna ir aštuntokų NMPP, ir dešimtokų PUPP testuose.
Kaip padėti vaikui namuose
Jungtukų nereikia kalti sąrašais. Daug naudingiau pastebėti, ką jie sakinyje daro, ir kartu išbandyti kelis variantus. Štai keli būdai, kuriems užtenka kelių minučių:
- Sujunkite du trumpus sakinius skirtingais jungtukais. Iš „Lijo“ ir „Ėjome į mišką“ gali išeiti „Lijo, bet ėjome į mišką“, „Ėjome į mišką, nors lijo“ ir „Kai lijo, ėjome į mišką“. Paklauskite, kuo skiriasi prasmė.
- Ieškokite jungtukų vaiko rašinyje. Apibraukite kiekvieną „o“, „bet“ ir „tačiau“ ir patikrinkite, ar prieš juos yra kablelis. Paskui pažiūrėkite, ar prieš „ir“ ir „bei“ kablelis neparašytas be reikalo.
- Paprašykite vieną jungtuką pakeisti kitu, tos pačios reikšmės: „nes“ – „kadangi“, „bet“ – „tačiau“. Taip vaikas išbandys sinoniminius jungtukus, kurių mokoma aštuntoje klasėje.
Jei vaikas kablelius prie jungtukų painioja vis tose pačiose vietose ir namuose to ištaisyti nepavyksta, padėti gali lietuvių kalbos korepetitorius. Individualiose pamokose lengviau pamatyti, kurie sakiniai vaikui kelia daugiausia sunkumų, ir daugiau laiko skirti būtent jiems. Tinkamą mokytoją galite rasti Edtalk korepetitorių paieškoje.





