Matematikos kursą — bendrąjį (B) ar išplėstinį (A) — mokinys pasirenka dar dešimtoje klasėje, likus daugiau nei metams iki pirmosios brandos egzamino dalies. Apsispręsti tenka tuo metu, kai apie būsimas studijas dažnai galvojama dar miglotai, todėl dalis vienuoliktokų po pusmečio ar metų supranta pasirinkę ne tą kursą. Tada kyla klausimas, kuris skamba paprastai, bet atsakymo paprasto neturi: ar kursą dar galima pakeisti?
Galima. Tačiau valstybės lygmeniu apie tai pasakytas iš esmės vienas sakinys, o viskas, kas iš tikrųjų svarbu — iki kurios dienos reikia pateikti prašymą, ar reikės laikyti įskaitą, kas ją rengia ir kada, — nustatyta kiekvienos gimnazijos atskirai. Dėl to dviejų skirtingų mokyklų mokiniai, atsidūrę vienodoje padėtyje, elgiasi nevienodai, o terminai jiems skiriasi ne dienomis, o mėnesiais.
Šiame straipsnyje aptariame, kaip kurso keitimas vyksta iš tikrųjų: kas šią tvarką nustato, kas yra programų skirtumų įskaita ir kada jos nereikia, kaip skiriasi terminai ir, svarbiausia, kas nutinka brandos egzaminui, kurio pirmoji dalis laikoma dar vienuoliktoje klasėje. Patį pasirinkimą — kurį kursą rinktis, A ar B — ir individualaus ugdymo plano sudarymą aptarėme atskirai. Šis tekstas yra apie tai, kas būna tada, kai pasirinkimą norisi atšaukti.
Nacionalinėse taisyklėse apie tai — vienas sakinys
Vidurinio ugdymo organizavimą reglamentuoja 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų bendrieji ugdymo planai, patvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559. Gimnazijų ugdymo planuose, kurie rengiami pagal šį dokumentą, nuostata dėl kurso keitimo užrašoma maždaug taip, kaip Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų ugdymo plano 80 punkte: „Mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą, gali keisti dalyko mokymosi kursą ir pasirinktą dalyką Gimnazijos nustatyta tvarka.“
Paskutiniai trys šio sakinio žodžiai ir yra visa esmė. Nacionalinė taisyklė pasako tik tiek, kad teisė keisti kursą yra, o pačią tvarką perduoda mokyklai. Todėl kiekviena gimnazija turi savo atskirą dokumentą — paprastai jis vadinasi dalyko, dalyko kurso ar modulio keitimo tvarka ir yra patvirtintas direktoriaus įsakymu. Būtent tame dokumente surašyti terminai, prašymo forma, įskaitos sąlygos ir tai, kas pasirašo galutinį sprendimą.
Praktinė išvada tėvams ir mokiniams paprasta: ieškoti atsakymo verta ne visuotinėse taisyklėse ir ne forumuose, o savo gimnazijos svetainėje. Dokumentas dažniausiai būna skiltyje su mokyklos veiklą reglamentuojančiais dokumentais arba ugdymo planų skyriuje. Jeigu dokumento nepavyksta rasti, jį turėtų turėti klasės vadovas arba direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Toliau remiamės dviem viešai paskelbtomis tokiomis tvarkomis, kad būtų matyti, kaip stipriai jos gali skirtis.
Kodėl kurso keisti prireikia dažniau, nei atrodo
Dažniausia priežastis pereiti iš bendrojo kurso į išplėstinį yra ne pats egzaminas, o konkursinis balas. Stojant į aukštąją mokyklą tinka abu kursai: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atmintinėje abiturientams nurodyta, kad reikia išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus — lietuvių kalbos ir literatūros (A ar B kursu), matematikos (A ar B kursu) ir pasirinkto dalyko. Skiriasi ne tinkamumas, o svoris. Toje pačioje atmintinėje rašoma: „Skaičiuojant lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos B kursu laikyto valstybinio brandos egzamino konkursinį balą, rezultatas bus dauginamas iš 0,7 koeficiento.“ Ministerijos pavyzdys — 80 balų, surinkti B kursu, konkursiniame bale virsta 56 balais.
Kai matematika studijų programoje yra pagrindinis dalykas, šio koeficiento poveikis didžiausias, nes pagrindinio dalyko svoris konkursiniame bale yra didžiausias. Kaip tas balas skaičiuojamas, plačiau aprašėme straipsnyje apie konkursinį balą, o kurių egzaminų reikia konkrečioms kryptims — straipsnyje apie brandos egzaminų pasirinkimą. Verta žinoti ir tai, kad matematikos valstybinis brandos egzaminas nėra būtinas mokyklai baigti — jis būtinas stojant, ir beveik be išimčių.
Priešinga kryptis pasitaiko ne rečiau. Mokinys renkasi išplėstinį kursą iš atsargumo arba todėl, kad taip pasirinko draugai, o po pusmečio paaiškėja, kad jam tiesiog nebelieka laiko kitiems dalykams, arba kad kyla grėsmė metiniam įvertinimui. Perėjimas į bendrąjį kursą tokiu atveju nėra pralaimėjimas: tai sprendimas, leidžiantis susitelkti ten, kur balai iš tikrųjų bus reikalingi. Abi kryptys yra normalios, ir abi turi savo kainą — tik viena jų mokama darbu, o kita konkursiniu balu.
Pirmoji egzamino dalis laikoma jau vienuoliktoje klasėje
Šią detalę daugelis šeimų sužino per vėlai, nors ji keičia visą kurso keitimo aritmetiką. Ministerijos atmintinėje nurodyta aiškiai: „Pirmoji valstybinio brandos egzamino dalis laikoma III gimnazijos klasėje, antroji dalis – IV gimnazijos klasėje.“ Tą patį dėl matematikos pakartoja ir Nacionalinė švietimo agentūra: pagal matematikos valstybinio brandos egzamino pirmosios dalies elektroninio vykdymo instrukciją, patvirtintą 2025 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. VK-342, „Matematikos VBE pirmąją dalį kandidatai laiko III gimnazijos klasėje“.
Kiek sveria ta pirmoji dalis, matyti iš valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo. Matematikos (A) ir matematikos (B) egzaminų sandara yra vienoda: pirmąją dalį sudaro 28–35 uždaviniai, iš viso 40 taškų, ji trunka 120 minučių, atliekama elektroninėje sistemoje ir vertinama automatiškai. Antroji dalis verta 60 taškų, trunka 240 minučių, laikoma tradiciniu būdu, o darbus skaito vertintojai. Vadinasi, 40 iš 100 taškų surenkama dar vienuoliktoje klasėje. Apie tai, kas vyksta per tas 120 minučių, rašėme atskirame straipsnyje apie pirmąją matematikos VBE dalį.
Būtent todėl laikas čia svarbesnis už viską. Pirmieji rimti ženklai, kad kursas pasirinktas ne tas, paprastai pasirodo per vienuoliktos klasės pirmąjį pusmetį, o pirmoji egzamino dalis laikoma tų pačių mokslo metų pavasarį. Tarp supratimo ir egzamino lieka vos keli mėnesiai, ir sprendimą dėl kurso verta priimti būtent per juos, o ne dvyliktoje klasėje.
Egzaminas laikomas pagal tą kursą, kurio mokaisi
Laisvo pasirinkimo egzamino dieną nėra. Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-1187, nurodyta, kad mokinys matematikos (A) arba matematikos (B) valstybinį brandos egzaminą laiko pagal tai, kurio — bendrojo ar išplėstinio — kurso vidurinio ugdymo bendrąją programą mokosi. Mokykloje pasirinktas kursas tiesiogiai nulemia, kurią užduotį mokinys gaus.
Iš to plaukia dvi išvados. Pirma, nusprendus laikyti išplėstinio kurso egzaminą, neužtenka pasiruošti savarankiškai — reikia ir formaliai mokytis pagal išplėstinio kurso programą. Antra, kurso keitimas nėra vien tvarkaraščio pakeitimas: kartu pasikeičia ir egzaminas, kurį mokinys laikys. Todėl prašymas dėl kurso ir prašymas dėl egzaminų yra susiję. Prašymą laikyti valstybinių brandos egzaminų dalis pagal minėtą aprašą reikia pateikti iki einamųjų mokslo metų vasario 15 dienos.
Kas nutinka egzaminui, kai kursas pasikeičia
Čia slypi dalis, apie kurią viešai kalbama mažiausiai, nors ji svarbiausia. Tas pats aprašas numato, kad valstybinių brandos egzaminų pirmosios dalys laikomos III gimnazijos klasėje, o atskirai išvardytais atvejais — IV gimnazijos klasėje. Vienas iš tų atvejų aprašytas 19.2.2 papunktyje: egzamino pirmąją dalį mokyklos vadovo įsakymu leidžiama laikyti prašymą pateikusiam IV gimnazijos klasės mokiniui, kuris „bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka keitė individualaus ugdymo plano dalykų pasirinkimą ar dalyko programos kursą“.
Kitaip tariant, sistemoje numatytas kelias mokiniui, kurio kursas pasikeitė po to, kai pirmoji dalis jau buvo laikyta: pirmoji dalis laikoma iš naujo, dvyliktoje klasėje. Tai reiškia, kad toks abiturientas per vienus mokslo metus laiko abi matematikos egzamino dalis — ir 40 taškų vertą pirmąją, ir 60 taškų vertą antrąją. Dvylikta klasė ir taip yra trumpiausi mokslo metai, todėl dvyliktos klasės matematikos krūvis tokiu atveju tampa pastebimai didesnis negu klasės draugų.
Atkreipkite dėmesį į formuluotę „bendrųjų ugdymo planų nustatyta tvarka“. Ši galimybė siejama su tvarkingai, per mokyklos procedūrą atliktu keitimu — su prašymu, suderinimu ir direktoriaus įsakymu. Žodinis susitarimas su mokytoju čia netinka, net jeigu visi dalyvavę žmonės jį prisimena vienodai. Kaip konkrečiai bus pasielgta su jau turimu pirmosios dalies rezultatu, priklauso nuo situacijos, todėl šito nereikia spėlioti: pateikdami prašymą dėl kurso, iškart paklauskite mokyklos administracijos, o neaiškumą patikslinkite Nacionalinėje švietimo agentūroje.
Vienintelis atvejis, kai dviejų kursų dalys oficialiai sudedamos, su kurso keitimu nesusijęs, o apraše ir ministerijos atmintinėje jis apibrėžtas siaurai. Neišlaikius išplėstinio kurso egzamino, antrąją dalį galima perlaikyti pakartotinėje sesijoje bendruoju kursu, ir tada, kaip rašoma atmintinėje, „galutinis VBE rezultatas B kursu bus skaičiuojamas sudedant VBE pirmosios dalies rezultatą taškais A kursu su VBE antrosios dalies rezultatu taškais B kursu“. Tai taisyklė neišlaikiusiems egzamino, o ne būdas kursams derinti.
Programų skirtumų įskaita: kas tai yra
Pereiti iš bendrojo kurso į išplėstinį vien prašymu paprastai nepavyks. Abiejose nagrinėjamose tvarkose numatyta, kad mokinys pirmiausia turi atsiskaityti už programų skirtumus. Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos tvarkoje, patvirtintoje 2025 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-163 ir parengtoje pagal minėtą nacionalinį ugdymo planą, tai pasakyta tiesiai: keisti dalyko kursą mokinys gali išlaikęs įskaitą iš kursų programų skirtumų. Vilniaus licėjaus dalyko keitimo tvarkoje ta pati sąlyga taikoma keičiant bendrąjį kursą į išplėstinį arba pasirenkant naujo dalyko programą.
Pati įskaita yra kur kas konkretesnis dalykas, negu gali pasirodyti. Grigiškių gimnazijos tvarkoje nurodyta, kad mokinys supažindinamas su programų skirtumais, o mokytojas su juo suderina terminus skirtumams įveikti, atsiskaitymo laiką ir formą. Įskaita organizuojama likus ne mažiau kaip 10 dienų iki pusmečio ar mokslo metų pabaigos, užduotis rengia naujai pasirinkto kurso mokytojas kartu su direktoriaus įsakymu sudaryta trijų mokytojų komisija, o rezultatas fiksuojamas protokole. Individualus ugdymo planas pakeičiamas, jeigu įvertinimas yra bent patenkinamas — nuo 4 iki 10 balų arba „įskaityta“. Vilniaus licėjaus tvarkoje analogiškai reikalaujama, kad naujai pasirinkto dalyko pasiekimai atitiktų slenkstinį pasiekimų lygį, o įskaitos pažymys tampa pusmečio arba metiniu įvertinimu — priklausomai nuo to, už kokį laikotarpį atsiskaitoma.
Vienas Grigiškių gimnazijos tvarkos sakinys nusako visą mokinio darbo dalį: „Dalyko kurso programos, kurso programų skirtumo įskaitai mokinys ruošiasi savarankiškai arba konsultuojamas atitinkamo dalyko mokytojo.“ Mokykla nustato, ko reikalaus ir kada, bet pasiruošimas lieka mokinio reikalas. Tai nėra priekaištas mokykloms — tiesiog pamokų tvarkaraštyje nėra valandų, skirtų praeitų metų skirtumams užpildyti. Mokinys turi išmokti tai, ko pamokose jam niekas nedėstė, ir padaryti tai iki konkrečios datos.
Terminai skiriasi labiau, nei tikimasi
Būtent terminai yra ta vieta, kur dviejų mokyklų tvarkos išsiskiria smarkiausiai, nors abi parengtos pagal tą patį nacionalinį dokumentą. Toliau — jų palyginimas. Jis skirtas ne tam, kad pagal jį būtų galima spręsti apie savo mokyklą, o tam, kad būtų matyti, kokio dydžio gali būti skirtumas.
| Klausimas | Vilniaus licėjus | Grigiškių „Šviesos“ gimnazija |
|---|---|---|
| Kada teikiamas prašymas | I pusmečio pabaigoje — iki sausio 15 d., II pusmečio pabaigoje — iki gegužės 15 d. | III klasėje — iki rugsėjo 1 d. arba likus ne mažiau kaip 4 savaitėms iki pusmečio pabaigos |
| IV gimnazijos klasė | Dalykus, kurių laikomi valstybiniai brandos egzaminai, keisti galima tik iki lapkričio 5 d.; naujo dalyko rinktis nebegalima | Likus ne mažiau kaip 4 savaitėms iki I pusmečio pabaigos ir tik keičiant matematikos išplėstinį kursą į bendrąjį |
| Įskaita iš bendrojo į išplėstinį kursą | Privaloma | Privaloma; išlaikius nuo 4 iki 10 balų arba „įskaityta“ |
| Įskaita iš išplėstinio į bendrąjį kursą | Nereikia, jei mokinį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas | Nereikia, jei mokinį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas |
| Kas tvirtina | Direktoriaus įsakymas, prieš tai suderinus su dalykų mokytojais ir klasės vadovu | Direktoriaus įsakymas; įskaitą vykdo mokytojas ir trijų mokytojų komisija |
Skirtumas tarp lapkričio 5 dienos ir keturių savaičių iki pusmečio pabaigos gali siekti kelis mėnesius, o abiejose mokyklose tai yra galutiniai terminai. Vienoje gimnazijoje dvyliktokas dar gali ką nors keisti rudenį, kitoje jam paliktas tik vienas kelias — iš išplėstinio kurso į bendrąjį. Todėl pirmas žingsnis visada tas pats: atsiversti savo mokyklos dokumentą ir pažiūrėti, kuri data galioja šiemet.
Grupės gali ir nebūti
Pasirengimas ir terminai dar ne viskas. Lietuvių kalbai ir literatūrai bei matematikai mokyti bendruoju ir išplėstiniu kursu sudaromos atskiros laikinosios grupės, o joms taikomi dydžio reikalavimai. Minėtame Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos ugdymo plane nurodytas mažiausias mokinių skaičius laikinojoje grupėje — 12. Grigiškių gimnazijos tvarkoje sakoma dar tiesiau: dalyko grupė gali būti neformuojama, jei dalyką pasirinks mažiau nei 10 mokinių.
Mažesnėje gimnazijoje tai reiškia realią galimybę, kad išplėstinio kurso grupės tiesiog nebus, ir ne dėl konkretaus mokinio pasirengimo. Jeigu matematikos išplėstinis kursas svarbus dėl būsimų studijų, apie tai verta pasiteirauti dar dešimtoje klasėje, kai individualus ugdymo planas tik sudaromas. Tuo pat metu reikia nepamiršti ir bendrų rėmų: pagal Grigiškių gimnazijos tvarką trečioje ir ketvirtoje gimnazijos klasėse mokinys turi mokytis mažiausiai aštuonių dalykų, o savaitinių pamokų negali būti mažiau nei 25 ir daugiau nei 35. Vienas pakeitimas plane dažnai pajudina ir kitus.
Ką iš tikrųjų reikės pasivyti
Formaliai skirtumas apibrėžtas paprastai. Grigiškių gimnazijos tvarkoje cituojamos abiejų kursų apibrėžtys: bendrasis kursas „perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį mokinių išprusimą“, o išplėstinis kursas „savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros srities studijas“. Egzamino sandara abiem kursams vienoda — skiriasi ne uždavinių tipai ir ne taškų pasiskirstymas, o turinys ir uždavinių sudėtingumas.
Tikslus temų sąrašas yra matematikos bendrojoje programoje, o konkrečią skirtumų apimtį nustato mokykla. Todėl vietoj spėliojimų geriausia iš dalyko mokytojo paprašyti programų skirtumų raštu — Grigiškių gimnazijos tvarkoje tai net numatyta kaip procedūros dalis. Turint tokį sąrašą, iš karto matyti, kiek iš tikrųjų yra darbo: kartais tai kelios temos, kurias galima užbaigti per porą mėnesių, o kartais — visų metų apimties dalis. Verta pasitikrinti ir tai, kuri bendrosios programos redakcija galioja, nes programos atnaujinamos, — apie pastaruosius pakeitimus rašėme straipsnyje apie bendrųjų programų pakeitimus. Pravers ir egzaminų formulių rinkiniai: jie skiriasi pagal kursą ir gana tiksliai parodo, ko iš mokinio tikimasi.
Perėjimas iš išplėstinio kurso į bendrąjį — atskiras atvejis
Ši kryptis sutvarkyta gerokai lengviau, ir abi nagrinėjamos mokyklos elgiasi vienodai: įskaitos laikyti nereikia, jeigu mokinį tenkina turimas išplėstinio kurso įvertinimas. Logika paprasta — išplėstinis kursas apima viską, ko reikalauja bendrasis, todėl programų skirtumų, kuriuos reikėtų įveikti, tiesiog nėra. Jeigu turimas įvertinimas netenkina, Vilniaus licėjaus tvarkoje numatyta tai nurodyti prašyme ir įskaitą laikyti.
Tačiau lengvesnė procedūra nereiškia, kad sprendimas nesvarbus. Būtent čia ima veikti tas pats 0,7 koeficientas: pasirinkus bendrąjį kursą, tas pats surinktų taškų skaičius konkursiniame bale sveria mažiau. Todėl prieš keičiant kursą į bendrąjį verta išsiaiškinti, kiek matematika sveria dominančių studijų programų konkursiniame bale. Kartais pasirodo, kad matematika ten tėra vienas iš antraeilių dalykų ir koeficientas beveik nieko nekeičia, o kartais — kad ji yra pagrindinis dalykas, ir tada sprendimas vertas atskiro pokalbio šeimoje.
Realus planas, jeigu svarstote keisti kursą
Pirmiausia atsiverskite savo gimnazijos dalyko ir dalyko kurso keitimo tvarką ir susiraskite joje tris dalykus: iki kurios dienos teikiamas prašymas, ar reikės įskaitos ir kada ji organizuojama. Nuo šių trijų atsakymų priklauso viskas kita, o terminai gali būti gerokai artimesni, nei atrodo. Tada pasitikrinkite, kiek matematikos egzaminas sveria dominančių studijų programų konkursiniame bale — šis skaičius pasako, ar keitimas apskritai vertas darbo.
Toliau — pokalbis su dalyko mokytoju ir klasės vadovu. Mokytojo verta paprašyti dviejų dalykų: programų skirtumų sąrašo raštu ir sąžiningo vertinimo, ar likusio laiko realiai pakaks. Turėdami sąrašą ir įskaitos datą, planą susidėliokite atvirkščia tvarka — nuo atsiskaitymo dienos atgal, paliekdami savaitę kartojimui. Tik po to teikite prašymą. Ir atskirai pasidomėkite, ką keitimas reiškia jūsų brandos egzaminui, jeigu pirmoji jo dalis jau laikyta: šito niekada neverta spręsti iš nuogirdų.
Dėl pasiruošimo pačiai įskaitai mokyklų tvarkos neslepia: mokinys ruošiasi savarankiškai arba konsultuojamas dalyko mokytojo. Dalis mokinių tai padaro patys, ypač jei skirtumas nedidelis, o pagrindai tvirti. Kitiems padeda mokyklos konsultacijos. Trečias kelias — individualios pamokos, ir jos čia naudingesnės nei įprastai dėl dviejų priežasčių: terminas yra fiksuotas ir nekeičiamas, o medžiaga yra tokia, kurios mokinys pamokose apskritai nesimokė, todėl savarankiškai dirbant lengva nepastebėti spragų. Jeigu renkatės šį kelią, matematikos korepetitorių Edtalk platformoje galima filtruoti pagal klasę ir pamokų formatą, o prieš pirmą pamoką verta pasiruošti kelis klausimus — pirmiausia parodyti programų skirtumų sąrašą ir įskaitos datą. Ką dar galima nuveikti paskutiniais metais iki egzamino, aptarėme straipsnyje abiturientams, o apie patį vienuoliktos klasės krūvį — straipsnyje apie matematiką vienuoliktoje klasėje.
Trumpai — svarbiausia atsiminti
Teisė keisti matematikos kursą yra, bet nacionalinės taisyklės apie ją pasako tik tiek, kad tvarką nustato mokykla. Tikrasis dokumentas, pagal kurį viskas vyks, yra jūsų gimnazijos direktoriaus įsakymu patvirtinta keitimo tvarka, ir dviejose mokyklose terminai gali skirtis mėnesiais. Perėjimas iš bendrojo kurso į išplėstinį paprastai reikalauja programų skirtumų įskaitos, o priešinga kryptis dažniausiai jos nereikalauja, jeigu mokinį tenkina turimas įvertinimas.
Svarbiausia — laikas. Pirmoji matematikos brandos egzamino dalis, verta 40 taškų iš 100, laikoma dar trečioje gimnazijos klasėje, o egzaminas laikomas pagal tą kursą, kurio mokinys mokosi. Jeigu kursas keičiamas vėliau, tvarkingai, per mokyklos procedūrą, egzamino aprašas numato galimybę pirmąją dalį laikyti ketvirtoje gimnazijos klasėje — tačiau tada abi dalys laikomos tais pačiais metais. Sprendimą dėl kurso verta priimti vienuoliktoje klasėje, o ne paskutiniais metais, ir pradėti ne nuo prašymo, o nuo savo mokyklos tvarkoje nurodytų terminų.
